Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams su įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemone - 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, 2020 m. kovo 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. V. 2020 m. liepos 25 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas sau priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į Žemaitės gatvėje esančio tilto siaurą važiuojamosios dalies ruožą, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkto ir 205 ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nedavė kelio minėtu tiltu priešpriešiais atvažiuojančiam Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojui M. P. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai nutrikdyta kito žmogaus, tai yra M. P. sveikata, padarant jam nosies kaulų lūžį ir muštinę žaizdą nosies nugarėlėje.

Kaltinamasis J. V. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad tiksliai įvykio datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2020 m. liepos 25 d. Tai buvo vakaras. Jis išvažiavo su savo automobiliu iš Virvytės stovyklos, kur draugai plaukiojo baidarėmis. Važiuodamas per Palnosų k. esantį tiltą nepamatė priešais atvažiuojančio automobilio ir, dėl siauro tilto kelio, neprasilenkė su juo ir automobiliai susidūrė. Prie to tilto yra toks posūkis ir to tilto pamatai yra žymiai aukštesni, taip pat švietė saulė į akis, todėl visa tai trukdė pamatyti priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Priešais tiltą matė esantį kelio ženklą, rodantį pirmumo teisę priešais atvažiuojančiam transportui, prieš užvažiuojant ant tilto buvo ir pristojęs, tačiau automobilio nepamatė. Abu automobiliai buvo apgadinti, kito automobilio vairuotojui dar bėgo kraujas iš nosies, jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Po šio įvykio iškarto atsiprašė nukentėjusiojo dėl sukelto eismo įvykio ir padarytų sužalojimų.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2020 m. liepos 25 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000396381, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu kelyje Palnosai – Gyvoliai – Gudai, 1,2 km ant tilto buvo susidūrę du automobiliai BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. V., ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas M. P.. J. V. paaiškino, kad važiuodamas per tiltą, esantį tarp Palnosų ir Viekšnių, nepastebėjo pirmumo ženklo nurodančio, kad turi praleisti priešais atvažiuojančius automobilius ir nepraleido automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jau buvo beveik pervažiavęs tiltą, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Atvykę medikai apžiūrėjo Opel vairuotoją ir išvežė į VšĮ Mažeikių ligoninę tolimesnei apžiūrai, J. V. sužalojimų nepatyrė. Automobilių dokumentai tvarkingi, abu vairuotojai turėjo vairuotojo pažymėjimus, buvo blaivūs. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (b. l. 7-10);

2020 m. liepos 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Mažeikių r., Palnosų k., Žemaitės g. (b. l. 17-29);

asmens blaivumo testo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. liepos 25 d. 17.46 val. J. V. užfiksuotas 0,00 promilių neblaivumas (b. l. 41);

nukentėjusiojo M. P. parodymais, kuriuose nurodė, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 18 val. jis automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Palnosų k. link Gyvolių k. Važiuodamas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Palnosų k., važiuodamas Žemaitės g., priartėjo prie tilto, kuris yra siauras ir skirtas tik vienam automobiliui, ženklas suteikė jam pirmenybę, tiltu niekas nevažiavo, todėl jis pradėjo juo važiuoti. Įpusėjus tiltą, pamatė priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sustabdė savo automobilį, o BMW net nelėtinęs atsitrenkė į jo automobilį. Po susidūrimo, nuo galingo smūgio jos veidu atsitrenkė į priekinį stiklą, pajusto skausmą nosies srityje ir pradėjo bėgti kraujas. BMW vairuotojas sakė, kad jį apšvietė saulė ir jis nematė jo automobilio. Jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis (b. l. 44-46);

2020 m. rugpjūčio 14 d. gauta specialisto išvada Nr. G 1033/2020(04), kurioje nurodoma, kad M. P. dėl nosies kaulų lūžio ir muštinės žaizdos nosies nugarėlėje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 68).

III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis J. V., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį - automobilį, Mažeikių r., Palnosų k., įvažiavęs į Žemaitės g., esančio tilto siaurą važiuojamosios dalies ruožą, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkto ir 205 ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nedavė kelio minėtu tiltu priešpriešiais atvažiuojančiam Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojui M. P. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai nutrikdyta M. P. sveikata, tai yra jam buvo padarytas nosies kaulų lūžis ir muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad J. V. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis J. V. yra kaltas ir baustinas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 1 dalis), į tai, kad kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas (b. l. 94-96), baustas administracine tvarka (b. l. 101-107), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre duomenų apie J. V. nėra (b. l. 110), dirbantis (b. l. 111), turintis pastovią gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. V. paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. V. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122-123) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kadangi J. V. padarė nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo klausimą.

Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), taip pat padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykio padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. V. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau jis anksčiau yra teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per 2020 metus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus net keturis kartus, iš kurių 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (greičio viršijimas), ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, turi galiojančių nuobaudų ir duomenų apie jų sumokėjimą nėra, todėl, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

V. Daiktai ir dokumentai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui jo savininkui M. P. (b. l. 57-58, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui nuolatiniam naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. V. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam J. V., jog paskirtą 20 MGL (1000 Eur) baudą jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta M. P. saugojimui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – M. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.