- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- I3-1377-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03952-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- „Vilnelė“
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Marius Rumšas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vilnelė“ atstovams pirmininkei Algei Jacienei ir advokatui Mariui Rumšui,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Kristinai Bernadišiūtei,
viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vilnelė“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja sodininkų bendrija „Vilnelė“ (toliau – ir Bendrija) pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2D-15690 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti Bendrijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą atsisakyti vykdyti griovimo darbus (registracijos Nr. 1D-11150); 3) priteisti Bendrijos naudai proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai atlyginimą iš Inspekcijos (b. l. 1–5).
Inspekcijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjos prašymą neatitinka nei vieno Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo. Inspekcija rėmėsi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 46.5 punktu, kuris nustato, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu teismas yra išnagrinėjęs arba nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu. Inspekcija nurodė 2015 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015, tačiau nurodytoje byloje teismas nagrinėjo klausimą, ar faktiniai statinio griovimo darbai atitiks Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalies privalomus reikalavimus. Pareiškėja su skundu į teismą tuo pačiu pagrindu nėra kreipusis, todėl teismas pareiškėjos skundo tuo pačiu klausimu nėra nagrinėjęs nei civilinėje, nei administracinėje bylose, tuo remiantis Inspekcijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjos prašymą Taisyklių 46.5 punkto atveju yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi teismas nėra nagrinėjęs klausimo, ar faktiniai statinio griovimo darbai atitiks Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalies privalomus reikalavimus, Inspekcija, gavusi teismo leidimą nugriauti ar išardyti statinius, privalo pati įvertinti, ar ketinami vykdyti griovimo darbai atitiks įstatymo reikalavimus, nustatytus darbų, vykdytinų turint teismo leidimą, procesą. Statinių griovimo pasekmės privalo būti įvertintos, nes Inspekcijos turimose specialisto išvadose vienareikšmiškai konstatuota, kad statinio griovimas sukels neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 79–83).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teisme siekė inicijuoti civilinę bylą pagal prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus atsakovei Inspekcijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį grindžiamą tuo, kad inžinerinių tinklų nugriovimas sunaikins arba sugadins kitus bendrojo naudojimo objektus – dvi bendrijos gatves, bus užtvindyti vandeniu bendrijos narių sklypai, o tai padarys žalos Bendrijai, jos nariams ir tokiais veiksmais bus pažeistos Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1136-432/2020, skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas, vertindamas Bendrijos argumentus, pabrėžė, kad „ieškovui neįvykdžius minėtų teismo įpareigojimų, atsakovė turi teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad, reikšdamas prevencinį ieškinį, ieškovas siekia uždrausti vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/201, o taip pat, kad „Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos“. Šioje situacijoje atsakovė, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą, neatliks neteisėtų veiksmų, o vykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą. Dėl galimo žalos atsiradimo ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti svarstomos atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-7969-779/2013 procesą, o ne reiškiant prevencinį ieškinį“. Taigi ir bendrosios kompetencijos teismas pabrėžė, kad klausimai dėl statinių griovimo jau yra išnagrinėti ir išspręsti.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Inspekcijos skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti aiškūs ir motyvuoti sprendimo priėmimo pagrindai, taip pat atitinka Priežiūros įstatyme įtvirtintas valstybinės priežiūros institucijos kompetenciją bei vykdomas funkcijas, yra pagrįstas ir priimtas kompetentingo administravimo subjekto, visapusiškai išnagrinėjus aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 2D-15690 „Dėl jūsų prašymo“, kuriuo pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta nagrinėti teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą.
Remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013 ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, įpareigojo pareiškėją per 9 mėnesių terminą nuo teismo nutarties dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų (unikalus (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtą 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tris lietaus vandens surinkimo šulinius (toliau – Ginčo statiniai) bei sutvarkyti statybvietę. Teismas sprendimu taip pat nutarė pareiškėjai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Inspekcijai pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš pareiškėjos (b. l. 102-112).
Bendrija iki nurodyto termino teismo sprendimo neįvykdė, Inspekcija Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2015 m. kovo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7969-779/2013 pateikė antstoliui prašydama teismo sprendimą vykdyti priverstinai (b. l. 41, 113). Teismo sprendimo priverstinio vykdymo procese Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 tenkino antstolio prašymą ir teikė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-7969-779/2013 nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai pastatytus nesudėtingus Ginčo statinius, pačiai pašalinti, reikiamas išlaidas išieškant iš pareiškėjos (b. l. 24).
Inspekcija, įgyvendindama 2015 m. spalio 8 d. teismo nutartimi suteiktą teisę, atlikusi viešųjų pirkimų procedūras, 2017 m. sausio 25 d. sudarė griovimo darbų rangos sutartį Nr. SU-24 su (duomenys neskelbtini), kurios objektas teismo sprendime nurodytų statinių griovimas ir statybvietės sutvarkymas (b. l. 91-101). Griovimo darbų sutartį pateikus antstoliui, jis 2017 m. vasario 15 d. pranešimu Nr. S1-21818 informavo Bendriją ir rangovą (duomenys neskelbtini) apie pradedamus griovimo darbus (b. l. 113). Tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-860-466/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12507-2016-3) taikius laikinąsias apsaugos priemones Inspekcijai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausta nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-860-466/2017 laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-02 sprendimu Bendrijos ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Bendrijos teisę atlikti statybos darbus pagal parengtą atraminės sienutės statybos projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas taip pat remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-317-560/2018 dalį minėto Vilniaus apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, sprendimą dalyje dėl atraminės sienutės patikslino ir pripažino Bendrijos teisę atlikti statybos darbus pagal parengtą lietaus nuotekų tinklų tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., bei atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), statybos projektą, nesant gretimo sodo sklypo savininkės sutikimo.
Bendrija 2020 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą (reg. Nr. 1D-11150) „atsisakyti nugriauti nesudėtingus statinius, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtus tris lietaus vandens surinkimo šulinius“ (b. l. 7-8). Pareiškėja prašyme nurodė, kad Inspekcija užsakė ir (duomenys neskelbtini) atliko inžinerinių tinklų griovimo poveikio aplinkai tyrimą. 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 132 nustatyta, kad lietaus vandens surinkimo vamzdis ir trys lietaus surinkimo šuliniai įrengti (duomenys neskelbtini) gatvėje tarnauja (duomenys neskelbtini) gatvės paviršinio lietaus nuotekų vandens surinkimui, todėl jie yra nurodytos gatvės konstrukcijos dalimis, tarnaujančiomis gatvės lietaus vandens surinkimui. Specialisto išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad vandens surinkimo šulinių ir vamzdžio nugriovimas turės įtakos kelio esminiams reikalavimams, kadangi nugriovus vieną iš dviejų vandens surinkimo šulinių lietaus vanduo susikaupęs (duomenys neskelbtini) gatvės dauboje, žemės paviršiumi gali nubėgti į žemiau nei gatvės danga esančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai sukels pavojų (duomenys neskelbtini) gatvės konstrukcijai ir turės įtakos (duomenys neskelbtini) gatvės esminiams statinio reikalavimams. Nuo vandens poveikio bus ardomi sankasų šlaitai ir laikui bėgant jie bus pilnai suardyti. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 132 pateikta vienareikšmiška rekomendacija – nurodyta, kad siekiant išvengti gretimų žemės sklypų savininkų būklės pabloginimo, rekomenduojama statinių negriauti.
Inspekcija 2020 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-15690 „Dėl jūsų prašymo“, kuriuo pareiškėjos prašymą atsisakė nagrinėti (b. l. 132-133).
Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi VAĮ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-09-01), Priežiūros įstatymu (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-07-01), ir Taisyklėmis (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-03-25).
Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Taisyklių 5.3 punkte nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad Inspekcijos veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne Inspekcijos) veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Taisyklių 5.2 punktas). Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas (5.4 punktas).
Teismas pažymi, jog Ginčo statinių nugriovimo teisėtumo klausimas iš naujo yra nenagrinėtinas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 leido Inspekcijai nugriauti Ginčo statinius, reikiamas išlaidas išieškant iš pareiškėjos, jeigu pareiškėja per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą nuo teismo nutarties dienos neparengs projektinės dokumentacijos ir negaus statybą leidžiančio dokumento.
Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjos prašymą, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 taikė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014 nurodytas pasekmes, tai yra leido Inspekcijai nugriauti statinius, reikiamas išlaidas išieškant iš pareiškėjos, todėl Inspekcija prašymų ir skundų nenagrinėja, kadangi teismas yra išnagrinėjęs skundą tuo pačiu klausimu.
Taisyklių 46.5 papunktyje nurodyta, jog Inspekcija prašymų ir skundų nenagrinėja jeigu teismas yra išnagrinėjęs arba nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, nurodant, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 turinio matyti, jog minėtoje byloje teismas sprendė klausimą dėl leidimo Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius suteikimo – nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtą 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tris lietaus vandens surinkimo šulinius bei sutvarkyti statybvietę. Teismas sprendimu taip pat nutarė pareiškėjai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytų terminu, leisti Inspekcijai pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš pareiškėjos. Iš Bendrijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymo turinio matyti, jog pareiškėja prašė atsisakyti nugriauti nesudėtingus statinius, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtus tris lietaus vandens surinkimo šulinius.
Be to, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad pareiškėja su reikalavimu uždrausti Inspekcijai nugriauti (išardyti) Ginčo statinius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2020-06-08 nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas minėtą pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą, Bendrijos atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad „Vilniaus apygardos teismo 2014-05-29 sprendimo dalis, kurioje ieškovas įpareigotas arba įteisinti statybas, arba nugriauti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdyta. Ieškovui neįvykdžius minėtų teismo įpareigojimų, atsakovė turi teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius“.
Teisėjų kolegija, atlikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 ir Bendrijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymo turinių analizę konstatuoja, kad klausimas nagrinėjamas minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje ir klausimas iškeltas 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašyme yra tapatus, t. y. yra tapatus prašymų dalykas bei pagrindas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 buvo prašoma leisti Inspekcijai pašalinti savavališkus statybos padarinius – Ginčo statinius, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos prašyme prašoma atsisakyti nugriauti savavališkus statybos padarinius – Ginčo statinius. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 ir pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašyme nagrinėjamas tapatus klausimas dėl Ginčo statinių ir toks klausimas įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra išspręstas – Inspekcijai leista nugriauti Ginčo statinius.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad Inspekcija Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymą pagal Taisyklių 46.5 papunktį kaip prašymą, kurį tuo pačiu klausimu jau yra išnagrinėjęs teismas. Todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamo Inspekcijos 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 2D-15690 nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais. Kadangi ginčijamas Inspekcijos sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą atsisakyti vykdyti griovimo darbus. Todėl teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti Bendrijos naudai proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai atlyginimą iš Inspekcijos.
Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vilnelė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.