- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-864-1055/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00118-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Pareiškėjas
- B. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., A. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. M. ir A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po brolio P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, laikant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis ir suinteresuotų asmenų tėvas P. D.. P. D. mirties momentui priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypų ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys. Brolis prieš mirtį buvo surašęs testamentą, kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai, testamentą patvirtino Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Dalia Malinauskienė. Po brolio mirties pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Utenos rajono 1-ąjį notaro biurą, kur buvo sudarytas testamentas, dėl palikimo priėmimo, tačiau atvykus pas notarę paaiškėjo, jog notarinis veiksmas turi būti atliekamas kitame notaro biure – Utenos rajono 2-ajame biure. Pareiškėja rezervavo laiką notarinio veiksmo atlikimui šiame biure (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) pareiškėja pradėjo karščiuoti, atsirado raumenų skausmas, spaudimas krūtinėje, kosulys ir (duomenys neskelbtini) PGR tyrimu jai buvo patvirtina (duomenys neskelbtini) infekcija. Būklei negerėjant, tolimesniam gydymui ji buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) padalinį, kur buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Po to pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas reabilitacinis gydymas „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje.
Taigi, per 3 mėnesių laikotarpį po brolio P. D. mirties pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, kad priimti palikimą, tačiau susirgo ir gydymosi procesui užtrukus, tai yra dėl objektyvių priežasčių, nespėjo laiku atlikti notarinį veiksmą – priimti palikimą. Pažymi, kad apie tai, kad P. D. buvo sudaręs testamentą, buvo žinoma ir suinteresuotiems asmenims – P. D. dukterims J. M. ir A. Š., kurios dėl tokios tėvo valios neprieštaravo, todėl po jo mirties jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai yra į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad priežastis, dėl kurios nebuvo laiku priimtas palikimas, tai ūmi liga, nes susirgo (duomenys neskelbtini) infekcija ir sirgo labai ilgai ir sunkiai. P. D. yra pareiškėjos brolis ir dar (duomenys neskelbtini) metais jis sudarė testamentą, kuriuo paliko jai savo turėtą po tėvų paveldėtą dalį sklypo ir pastatų. Jie labai bendravo, ji broliui padėjo, slaugė jį ir prižiūrėjo. Padėjo jam, kai jis turėjo grįžti į tėvų namus, nes (duomenys neskelbtini), pas kurią gyveno. Namui reikėjo didelio remonto, ji finansiškai padėjo. Todėl ir paliko jai šį turtą, nes dukros jam visiškai nepadėjo, o ji galės ir toliau prižiūrėti šį turtą bei padėti likusiems broliams, kurie turi kitas šių sklypo ir pastatų dalis. Broliui mirus ji užsiregistravo pas notarę 2021 m. spalio 5 d., tačiau susirgo ir vizitas telefonu buvo perkeltas (duomenys neskelbtini), o tą dieną ji jau gulėjo ligoninėje. Nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo išleista iš ligoninės, iki (duomenys neskelbtini) gydėsi namuose, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, buvo labai silpna, todėl negalėjo nuvykti pas notarę į kitą miestą. Kiek jai žinoma, dukros brolį lankydavo, tačiau prižiūrėti atsisakė, nors jis prieš mirtį prašė, kad paimtų pas save. Tikrai nebuvo taip, kad laidotuves apmokėjo vien suinteresuoti asmenys, visa giminė pinigus sunešė, dar visas pašalpas jos paėmė, už šiuos pinigus ir buvo viskas organizuota. O ji asmeniškai apmokėjo gedulingus pietus, nes brolio dukros atsisakė juos organizuoti. Ji nežino, ar dukterėčios kreipėsi dėl palikimo priėmimo, šiais klausimai nebendrauja. Po brolio mirties jo turtu rūpinasi toliau ji su šeima ir likę 2 broliai, kurie ten gyvena, tačiau tik už jos lėšas, kadangi jų pensijos užtenka tik maistui ir vaistams.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. M. ir A. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja neteisingai nurodo, jog po suinteresuotų asmenų tėvo P. D. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Jos abi kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, kad priimti iš jų pareiškimo negali, nes velionis yra sudaręs testamentą ir perspėjo, kad jos galės priimti palikimą tik tada, jei jo nepriims testamentinė įpėdinė. Jų tėvas P. D. visada sakydavo, kad jam priklausantis turtas po jo mirties atiteks joms, kaip pirmos eilės įpėdinėms, o apie jokį testamentą niekada nėra sakęs. Pats pas notarą jis nuvažiuoti negalėjo, nes jau daugelį metų piktnaudžiavo alkoholiu, taigi pareiškėja matomai tuo pasinaudojo. Tokią prielaidą daro analizuodamos jos pareiškimą ir yra akivaizdu, kad būtent pareiškėjos iniciatyva buvo sudarytas testamentas, pažeidžiant testatoriaus interesus, nes testamentinis įpėdinis neturi žinoti, kad yra paliekamas turtas. Be to, B. D. net neprisidėjo prie P. D. laidojimo išlaidų.
Į posėdį suinteresuoti asmenys J. M. ir A. Š. bei jų atstovė advokatė J. U. neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad P. D. (duomenys neskelbtini) išdavė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo turtą: 1/3 dalį žemės sklypo iš 1,0904 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančia dalimi gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ir 96/290 dalis žemės sklypo iš 2,900 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliko seseriai B. D.. (duomenys neskelbtini) P. D. mirė, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų gimimo liudijimų ir santuokos liudijimo kopijų nustatyta, kad B. D. yra palikėjo sesuo, o suinteresuoti asmenys – P. D. dukros.
Utenos rajono 2-ojo notarų biuro 2022 m. vasario 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai notaro biurui nėra pateikę pareiškimo apie palikimo priėmimą, paveldėjimo byla nėra pradėta. Testamentų registro išrašo duomenimis 2022 m. sausio 31 d. registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Bylos duomenimis palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), terminas jam priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Termino priimti palikimą praleidimo priežastys yra tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susirgo (duomenys neskelbtini) infekcija (duomenys neskelbtini) forma, dėl ko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydyta ligoninėje, nedarbingumas buvo tęstas iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jai buvo paskirta reabilitacija. Pasveikusi pareiškėja nedelsdama kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ir 2022 m. vasario 4 d. pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo teismui. Nors suinteresuoti asmenys prieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau motyvų, kodėl terminas neturėtų būti atnaujintas iš esmės nepateikė, jokių įrodymų, kad kreipėsi dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė, nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, o atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos neprisidėjimo prie laidojimo išlaidų neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai teismo nuomone, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta. Pareiškėja laiku ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, kurias įrodė leistinais rašytiniais įrodymais, terminas praleistas nežymiai.
Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą, terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos B. D. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Utenos rajono 1-ojo notarų biuro, atsiradusį po P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.