- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-717-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10480-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- G. K., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Rimai Vižinytei, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. G.
- Advokatai
- Zita Malova, Česlovas Bakas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo ir pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., notarė Rima Vižinytė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog N. T. priėmė savo tėvo P. G. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenis neskelbtini) mirė pareiškėjos G. K. senelis P. G.. P. G. ir jo sutuoktinės (duomenis neskelbtini) vaikai yra sūnus A. G. ir N. T. (pareiškėjos motina). P. G. sutuoktinė M. G. mirė (duomenis neskelbtini), o jo dukra N. T. mirė (duomenis neskelbtini). A. G. prieš 1990 metus išvyko dirbti į Rusiją, (duomenis neskelbtini) sritį. Pareiškėjos žiniomis, A. G. yra miręs Rusijoje ir ten palaidotas. P. G. 1995 m. vasario 7 d. įgijo 0,0802 ha dydžio žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenis neskelbtini) plente, sodų bendrijoje „(duomenis neskelbtini)“ (sklypo Nr. (duomenis neskelbtini)), unikalus numeris – (duomenis neskelbtini). Minėtame žemės sklype P. G. kartu su savo sutuoktine M. G. pastatė sodo namelį ir garažą. P. G. gyveno (duomenis neskelbtini), Vilniuje, vėliau butą pardavė ir iki mirties gyveno kartu su dukra N. T. adresu (duomenis neskelbtini), Vilniuje.
3. Po P. G. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas, o būtent žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenis neskelbtini), plotas – 0,0802 ha, šiame žemės sklype esantis sodo namelis, garažas. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypas yra Vilniaus mieste, objektui adresas nesuteiktas. Pareiškėjos motina N. T. po tėvo P. G. mirties dėl jo palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nors po P. G. mirties jo palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėjos motina N. T. priėmė mirusio savo tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, kartu aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. N. T. po tėvo P. G. mirties visą laiką prižiūrėjo sodų bendrijoje esantį tėvo sodo namelį ir žemės sklypą, kuriame kiekvienais metais sode augino daržoves, prižiūrėjo ten augančius vaismedžius, naudojosi sode užaugintomis daržovėmis, vaismedžių derliumi, mokėjo sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ nario mokestį, atliko namuko einamąjį remontą (remontavo sodo namuko stogą, langus). N. T. mirė (duomenis neskelbtini). Kadangi po P. G. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl pareiškėja, siekdama sutvarkyti visus palikimo reikalus bei priimti senelio palikimą, kreipiasi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina N. T. priėmė savo tėvo P. G. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Dėl nurodytų priežasčių teismui nustačius, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimo patenkinimui neprieštarautų. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir motyvus Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad, tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog N. T. priėmė savo tėvo P. G. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
6. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad dėl jam nesuprantamų priežasčių pareiškėja nurodė, kad jis yra miręs ir palaidotas Rusijoje. Nurodo, kad N. T. turėjo du brolius – A. G. ir R. G.. Tėvas P. G. gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenis neskelbtini), Vilnius. Šį butą tėvas pardavė ir savo dukros N. T. vardu nupirko kitą butą adresu (duomenis neskelbtini), Vilnius. Tokį sprendimą tėvas priėmė dukros N. T. prašymu. Sesuo N. T. taip pat turėjo ir gyveno kitame bute adresu (duomenis neskelbtini), Vilnius. Tokius sesers veiksmus dėl tėvo buto adresu (duomenis neskelbtini), Vilnius, pardavimo ir nupirkimo jos vardu (duomenis neskelbtini), Vilnius, lėmė tai, kad ji baiminosi, kad šis butas gali būti testamentu užrašytas vienam iš sūnų. Po tėvo P. G. mirties liko jo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenis neskelbtini) Vilniaus m. k. v., kurio bendras plotas 0,0802 ha. Šiame žemės sklype tėvas kartu su motina pasistatė sodo namelį, kuris iki šiol nėra įregistruotas. Nurodė, kad šį sodo namelį kartu su broliu R. padėjo tėvams statyti. Dengė sodo namelio stogą, kuris iki šiol nėra remontuotas ar pakeistas kita danga, o langai tie patys, kuriuos įstatė daugiau kaip prieš 30 metų. Tiek tėvo P. G. mirties dieną, tiek ir vėliau sesuo N. T. kartojo, kad tėvas jai iki mirties surašė testamentą, kuriuo jai paliko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenis neskelbtini) Vilniaus m. k. v., kurio bendras plotas 0,0802 ha. Tokiais sesers žodžiais patikėjo ir buvo įsitikinęs, kad gyvendamas su dukra N. T., tėvas tikrai jai testamentu paliko žemės sklypą, todėl ir nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. Tik gavęs iš teismo pareiškėjos pareiškimą su priedais, suprato, kodėl sesuo po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Pareiškėjas jaučiasi apgautas. Kitu atveju po tėvo mirties būtų kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo. N. T. sodininkų bendrijoje neturėjo jokios nuosavybės, todėl ji neprivalėjo ir neturėjo mokėti nario mokesčius. Jeigu N. T. laikė save savininke minėto žemės sklypo sodininkų bendrijoje, tai kodėl nesirūpino suteikti adresą šiam žemės sklypui, kodėl nebuvo privestas vandentiekis prie sodo namelio, kodėl elektros tiekimo įmonė nukirpo elektros laidus nuo sodo namelio, kaip nemokančiam už elektros energijos suvartojimą, kodėl bendrijos nariai naudojasi centralizuotu nuotekų šalinimu, o šis žemės sklypas neprijungtas prie centralizuotų nuotekų tinklų. Be to, stogo dangos remontas nebuvo atliktas nuo sodo namelio statybos dienos. Langai taip pat nekeisti ir neremontuoti. Žemės sklypas, kaip dabar paaiškėjo, nebuvo prižiūrimas ir tvarkomas, o nesant priežiūros, apaugo laukiniais medžiais, žolėmis, nuo gatvės pusės net nesimato sodo namelio ir neatrodo, kad tai yra sodininko žemės sklypas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo, prašydamas pratęsti pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo P. G. (duomenis neskelbtini) mirties, priimti.
Atsiliepimas
8. Pakartojo atsiliepime į pareiškėjos G. K. pareiškimą nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, jog dalyvaujant N. T. laidotuvėse G. K. pareiškė, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenis neskelbtini) Vilniaus m. k. v. paveldės kaip motinos įpėdinė, t. y. dar kartą pasielgė negarbingai, pamelavo, kad jos motina po tėvo mirties nepaveldėjo žemės sklypą. N. T. ir taip atiteko visas tėvų turtas (butas (duomenis neskelbtini), Vilnius, bei buvo atiduotos santaupos).
9. Pareiškėjo ypatingas sielvartas bei išgyvenimai dėl itin artimo ir vienintelio šeimos nario netekties bei kitos objektyvios aplinkybės – teisinių žinių stoka, nuoširdus ir gilus įsitikinimas, kad tik mirusio tėvo P. G. dukra N. T. pagal testamentą yra vienintelė įpėdinė mirusio savininko turimo žemės sklypo, ir apgaulė bei suklaidinimas įtakojo tai, kad pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo dėl turto paveldėjimo. Pareiškėjas teigia, kad tik gavęs iš teismo pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sužinojo, kad su juo taip neteisingai, negarbingai pasielgė artimi giminaičiai, todėl tuoj pat kreipėsi į teismą. Pareiškėjas pažymi, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas būtent dėl minėtų priežasčių.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. G. pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl P. G. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
11. Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė atsilipimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas neteisingai nurodo buto, esančio (duomenis neskelbtini), Vilniuje, pardavimo aplinkybes, t. y. neva N. T. „baiminosi, kad šis butas gali būti testamentu užrašytas vienam iš sūnų“. Iš tikrųjų šį butą P. G. pardavė dėl kitų priežasčių. Butas buvo be patogumų, 3-iame aukšte, į kurį reikėjo nešioti anglis, mat bute nebuvo centralizuoto šildymo, jis buvo šildomas kietu kuru. N. T. tame bute gyveno iki 1981 metų, kol gavo tarnybinį butą (duomenis neskelbtini) gatvėje su bendrais patogumais. G. K. (duomenis neskelbtini) gatvėje esančiame bute gimė ir augo iki 1981 metų, o pablogėjus senelių sveikatai nuo 1992 iki 1994 metų gegužės mėnesio kartu su sutuoktiniu R. K. rūpinosi savo seneliais. Mirus M. G., šeimoje priimtas sprendimas, kad P. G. gyvens su N. T.. Buvo parduoti du butai ir nupirktas butas (duomenis neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kur gyveno P. G. kartu su dukra N. T. ir žentu V. T. Kadangi P. G. gyveno kartu su savo dukros N. T. šeima, kuri juo rūpinosi senatvėje, todėl P. G. savo turtą siekė perleisti dukrai. Būtent todėl P. G. buvo surašęs sodo sklypo dovanojimo sutartį ir sodo sklypą su jame esančiais neregistruotais statiniais perleido N. T.. Ši dovanojimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta, o pateikta Sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ pirmininkui. Tuo metu P. G. galimai manė, kad tokio turto perleidimo pakanka. G. K. įsitikinusi, kad pareiškėjui buvo žinomas tas faktas, kad sodo sklypą su statiniais P. G. palieka N. T..
12. Visus reikiamus su sodo sklypu susijusius mokesčius po P. G. mirties mokėjo N. T., kadangi būtent ji naudojosi sodo sklypu ir jame esančiais pastatais, taip pat sode augino daržoves, vaisius, o vasaros laikotarpiu ten ir gyveno. N. T. buvo sodų bendrijos narė, o tam tikru metu buvo sodų bendrijos tarybos narė, o sodų bendrijos pirmininku tuo metu buvo A. M. (vėliau J. Š. ir kt.), finansininkas – S. K.. Po P. G. mirties N. T. iniciatyva buvo ruošiami dokumentai statinių projektui parengti, jos pastangomis 1999 metais sodo sklype buvo pastatytas garažas. Garažą statė V. T. Pareiškėjas melagingai nurodo, kad į sodo bendrijoje esantį namelį neįvestas vandentiekis. Neatmetama galimybė, kad to fakto pareiškėjas nežino, kadangi jis pats tuo turtu nesirūpino, ten negyveno ir jokios veiklos sodo sklype nevykdė. Iš tikrųjų vandentiekio įvedimu rūpinosi N. T. su savo sutuoktiniu V. T. Vėliau N. T. dukra po savo motinos mirties apmokėjo vandentiekio darbų išlaidas (2008 m. vasario 25 d. kasos išlaidų orderis).
13. Po N. T. mirties reikiamus mokesčius mokėjo jos dukra G. K.. G. K. neturi jokios informacijos apie P. G. surašytą testamentą ar ketinimus testamentu palikti turtą dukrai N. T.. Jai taip pat nežinoma, ar pareiškėjas su broliu R. G. padėjo savo tėvui P. G. statyti sodo namelį. G. K. yra žinoma, kad sodo namelį statė pats P. G., padedant jos tėvui V. T., kuris buvo įvaldęs mūrininko specialybę ir dirbo statybose. Buvo darytos trys sodo namelio rekonstrukcijos, t. y. statomi namelio priestatai. Rekonstrukcijos darytos esant gyvam P. G. ir vykdant visas namelio rekonstrukcijas, nei pareiškėjas, nei jo brolis R. G. jokių statybos darbų neatliko. G. K. patikslina, kad po N. T. mirties elektros tiekimas į sodo namelį buvo laikinai nutrauktas dėl to, kad sodo namelyje pastoviai niekas negyveno ir laiku iš pastato vidaus nebuvo iškeltas elektros skaitliukas. Jokio įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją nebuvo. Į sodo namelį nėra prijungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos, kadangi pačiame namuke šiuo metu nėra sanitarinio mazgo. Sodo namelis buvo prižiūrimas, 1998 metais sodo namelis po visų rekonstrukcijų buvo geros būklės, todėl remonto darbų jame daryti nereikėjo, be to, 1999 metais sodo sklype buvo pastatytas garažas. G. K. neigia pareiškėjo teiginį, kad N. T. laidotuvių metu ji pareiškė, kad žemės sklypą paveldi kaip įpėdinė po motinos mirties. Laidotuvių metu G. K. su pareiškėju apie N. T. palikimo reikalus nekalbėjo.
14. Teigia, kad po P. G. mirties praėję daugiau kaip (duomenis neskelbtini) metai, pareiškėjas niekada nesiekė priimti tėvo palikimo, jo turtu nesirūpino, todėl pareiškėjas buvo neatidus ir nerūpestingas. Pareiškėjas nuo (duomenis neskelbtini) metų (duomenis neskelbtini) mėnesio neišreiškė jokių norų į šį palikimą ir nesiėmė jokių veiksmų, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o jo nurodytos priežastys neatitinka tikrovės ir yra klaidinančios teismą. Pareiškėjo nurodytos kitos aplinkybės, kurios suponavo pareiškėjo nesikreipimą į notarą dėl palikimo priėmimo kaip menkas raštingumas, sąžiningumas ir padorumas, kas nurodyta pareiškime, gali būti vertinamos tik kritiškai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo priėmimo terminu jis būtų buvęs neveiksnus ar sunkus ligonis ir kad tai sutrukdė jam pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad asmens susirgimai, lėtinės ligos, bloga turtinė padėtis nelaikytini termino praleidimo svarbiomis priežastimis, nes savo teises asmuo gali įgyvendinti ir per atstovą. Pareiškėjo prašymas pratęsti palikimo priėmimo terminą, nesant svarbioms priežastims ir praėjus ilgam laikui – daugiau kaip (duomenis neskelbtini) metams, neturėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. G. pareiškimą, kuriuo prašo dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus visų šalių argumentus bei įrodymus, jo atstovui nedalyvaujant.
16. Pareiškėja G. K. teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: po mamos mirties kreipėmės į notarą, jis nurodė kreiptis į teismą. Esu vienintelė dukra. Visą laiką seneliu rūpinosi mama ir aš, todėl senelis viską paliko mamai. (duomenis neskelbtini) senelis turėjo butą su močiute, ir aš ten gimiau ir užaugau. 1981 m. gavom butą (duomenis neskelbtini) ir mes išsikraustėm, seneliai liko ten gyventi. 1992-1993 m. pablogėjus sveikatai, gyvenau pas senelius, reikėjo anglis nešioti į trečią aukštą. (duomenis neskelbtini)mirė močiutė, krausčiausi į Širvintas, senelis pardavė butą ir kraustėsi iš pradžių į (duomenis neskelbtini) pas mamą, patogumai ten bendri, pardavė (duomenis neskelbtini) butą ir (duomenis neskelbtini), kraustėsi į (duomenis neskelbtini) g. butą. Senelis buvo stalius, tai jis sodo namelį pats tvarkė. Mano tėtis buvo mūrininkas, tai jis mūrijo, visus darbus jie abu atlikinėjo. Tėvelis jau po senelio mirties statė garažą. Mama jau rūpinosi vandentiekiu (duomenis neskelbtini) prieš mirtį. Mama visus metus mokėjo mokesčius. Vasaromis gyvendavo sodo namelyje, ir mano mama, ir tėvelis, mano visa vaikystė nuo trejų metų ten praėjo. Mano mama su tėčiu ir po senelio mirties irgi vasaras ten leisdavo. Sodo sklypą senelis gavo iš darbovietės, kai mama dar mokėsi mokykloje. Namelis buvo tris kartus renovuotas, didintas, seneliui dar gyvam esant. Mama mokėjo nario mokestį sodo bendrijai. Elektra yra, vandentiekį įvedė (nuo 2005 m.), kanalizacija neįvesta konkrečiai į mūsų namelį. Nebendraujam su dėde, matėmės paskutinį kartą per mamos laidotuves (duomenis neskelbtini) m., o tėtis mirė (duomenis neskelbtini) m. Tikrai nekalbėjome apie turtą ir palikimą. Mano mama susitikdavo per gimtadienius su mano dėde, daugiau per šventes. Po laidotuvių dėdė su manim nė karto nesusisiekė. Senelis iki mirties su mano mama ir tėveliu gyveno (duomenis neskelbtini). Senelio asmeniniai daiktai liko pas mamą (dokumentai, vestuvinis žiedas, nuotraukos, rūbai ir pan.). Senelio laidotuvėmis rūpinosi mama. Už elektrą mokėdavo irgi mama, elektra visą laiką buvo, kiek atsimenu. Atjungė elektrą po (duomenis neskelbtini) tėvelio mirties. Kol kas neatkurta elektra, nes ten nebūnam. Norime įsiteisinti sklypo valdymo teisę ir įteisinti sodo namelį ir kitus statinius, domėjausi, tai tokios galimybės yra įteisinti. Buvo sudarytas sodo sklypo dovanojimas su dviem liudytojais, bandėm ieškoti, tačiau neradom, dar buvo gyvas senasis SB pirmininkas, jam pirmininkaujant buvo sudarytas šis dovanojimo sandoris. Sodų bendrijoje buvo gaisras ir dingo visi dokumentai. Senelis šiuo sandoriu dovanojo mano mamai sodo sklypą. Mano akyse buvo pasirašomas tas sandoris, aš jau buvau pilnametė. Pirmą kartą to dovanojimo sandorio pradėjom ieškoti po mamos mirties. Ar mama jo ieškojo, ar domėjosi, negaliu pasakyti. Diedukas sakė, kad viską palieka mamai. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas dviejų liudytojų akivaizdoje, bet jų abiejų nebėra gyvųjų tarpe. Tuometinis sodų bendrijos pirmininkas, prie kurio buvo pasirašoma, jau irgi miręs.
17. Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: aš su tėvu 1969 m. pradėjau tvarkyti tą sodo sklypą. Buvo grynas laukas, ėmėm su tėvu traktorių, mums suarė tą sklypą, tas velėnas su kastuvu kasėm. Pradėjom žiūrėti, kad būtų kur pasislėpti nuo lietaus. Gavau statybinių naudotų medžiagų ir visą mašiną atvežiau į sklypą. Mes tada kartu su tėvu pasistatėm nedidelį patį pirmąjį sodo namelį. Paskui sodo namelis pasidarė per mažas. Su mama važinėjom į parduotuvę, pirkom statybines medžiagas, pirkom silikatines plytas. Tėvas dar dirbo, mama buvo pensinio amžiaus. Po kiek laiko įrengėm kitą sodo namelį. Mama man sakydavo: kiek daug tu prisidėjai, čia yra didžiausias tavo nuopelnas. Tėvas pardavė butą (duomenis neskelbtini), ir aš ten gyvenau, iki kol išėjau į kariuomenę, grįžęs iš kariuomenės irgi ten gyvenau, (duomenis neskelbtini) susituokiau ir išėjau iš (duomenis neskelbtini) gyventi pas savo žmoną. Pardavęs tą butą, visus pinigus sudėjo seseriai, todėl manau, kad norėjo kažką palikti ir savo sūnui, ne tik dukrai, todėl ir nėra jokių dokumentų, kad būtų perrašęs sodą. Jis man tikrai nesakė, kad perrašė sodą. Mama man sakydavo: A., reikėtų ir tau kažką palikti. Ir butą, ir mašiną nupirko seseriai. Aš nesiginčijau dėl to, kad ji tuo metu dirbo (duomenis neskelbtini) darbuotoja, sakė, nesikišk, nes blogai baigsis. Mano sesuo man vis tvirtino, kad pas ją jau viskas sutvarkyta, todėl nesikiškit. Sužinojau, tik kai gavau dokumentus iš teismo. Mane įžeidė pareiškėjos parašymas, kad A. G. miręs. Prašau teismą atnaujinti terminą palikimui priimti. Turiu anūkę, kuri yra mano globotinė, 16 m., šitam teisme esam paskirti kaip jos globėjai. Mano brolis visą laiką bendravo su mano mama, kai ji mirė, bendravimas nutrūko, neturiu nei telefono, nei elektroninio pašto. Kai mano tėvai mirė, dėl paveldėjimo nekalbėjau. Daugiausia po tėvo mirties buvo tokie pokalbiai, kai sakė man nesikišti, mano nurodyti liudytojai girdėjo šituos pokalbius. Sodo namelis apleistas, šakos nukritusios. Po tėvo mirties jo daiktai liko (duomenis neskelbtini), ten, kur gyveno kartu su N. T. ir V. T. Prieš mirtį buvau ten nuvykęs, susitaikėm po nesutarimų dėl to, kad seseriai viską palieka. Kai mirė tėvas, sodo sklype aš nesilankiau. Garažas buvo statomas prieš tėvo mirtį, greitai pastatė, 1996 m. buvo užbaigtas statyti. Su G. K. nekalbėjau dėl palikimo reikalų, kalbėjau su seseria. Su sodų bendrijos ankstesniu pirmininku N. T. buvo bendraklasiai. Aš į notarą nesikreipiau, nes man sesuo pasakė, kad pas juos viskas sutvarkyta, visas turtas man perrašytas, apie dovanojimo sandorį man neminėjo. Aš pasitikėjau seseria, dokumentų neprašiau. Jokio testamento neminėjo, tiesiog sakė, kad viskas perrašyta.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo notarė Rima Vižinytė teismo posėdžio metu paaiškino, jog N. T. palikimą priėmė N. T. dukra ir sutuoktinis. Paveldėjimo liudijimas į sodo sklypą nebuvo išduotas. Jokių dokumentų dėl šio sodo man nebuvo pateikta, pastebėjau, kad Nekilnojamojo turto registre jis nebuvo registruotas kaip velionės nuosavybė. Nurodžiau kreiptis į VĮ Registrų centrą ir aiškintis, kodėl tas turtas neįregistruotas. Man žodžiu buvo pateikta informacija, kad liko dalis buto ir sodo sklypas. Neatsimenu, ar buvo kalba su pareiškėja apie sodo sklypo dovanojimo sandorį.
19. Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė: mes gyvenom (duomenis neskelbtini) su A. G. tėvu, gal kokius 5 metus, kai buvo gyvas ir paskui kai mirė. Mes pirmi išsikraustėm. Kai mirė P. G., man atrodo, kad dar gyveno (duomenis neskelbtini), tačiau tiksliai negaliu pasakyti. Neatsimenu, kuriais metais P. G. mirė. Vasarą P. G. gyvendavo sode. A. G. padėdavo sode, geras rankas turėjo. Sklypas atiteko N. T.. Mano žmona kalbėjo su P. G. žmona, kad sodas atiteks N. T.. Per laidotuves apie paveldėjimą nebuvo kalbos.
20. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė: esu E. G. žmona. Nuo 1968 m., kai baigiau universitetą, gavau butą, paskyrė butą su bendra virtuve (duomenis neskelbtini). Mums išskyrė mažą kambariuką, o P. G., N. T., A. G. ir R. G. turėjo 2 kambarius, iki 1972 m. mes ten gyvenom, keturis metus. A. G. vedė ir išėjo. Labai gerai sugyvenom. Kai išsikėlėm iš to buto, mes nenutraukėm ryšių ir iki dabar mes esam giminės. Važiuodavom su kaimynais į sodą, adreso neatsimenu. Paskui vienas mirė, kitas mirė. Tiksliai neatsimenu, kur prieš mirtį gyveno P. G., jis mirė (duomenis neskelbtini). Kai su N. T. bendravom, ji man sakė, kad viskas sutvarkyta, kiek tai susiję su sodu, ir sodas priklauso jai, apie (duomenis neskelbtini), po P. G. mirties. Daugiau nieko nepasakojo, ką reiškia „viskas sutvarkyta“, nežinau, kokie dokumentai sutvarkyti. P. G. ir M. G. man nekalbėjo, kam liks turtas. Pirma mirė M. G., bet neatsimenu metų. (duomenis neskelbtini) nebuvo karšto vandens, krosnim kūrenom. Po 1972 m. P. G. sode nesilankėm. R. G. išvyko kažkur į (duomenis neskelbtini), A. G. irgi atskirai gyveno. N. T. dirbo (duomenis neskelbtini), tarybiniais laikais, iki Nepriklausomybės atkūrimo. Nežinau, kam liko turtas.
21. Liudytoja B. P. teismo posėdžio metu parodė: teko būti svečiuose pas A. G., iš ten pažįstu N. T., jos tėvus. Aš esu A. G. žmonos pusseserė. G. K. esu mačiusi tik mažą. Man atrodo, kad G. K. nori nežinia ko, gal senelių buvo tikslas kažkurią dalį ir sūnums palikti. Ji nori neteisėtai pasisavinti turtą. N. T. pasakė, kad viskas sutvarkyta, P. G. gyvo jau nebuvo. Per metus kokį kartą susitikdavom, žmones pažinojau iš matymo. Sodo namo statybų metu A. G. motina jam sakė: tu dirbi kaip jautis, kai mes mirsim, sodas liks tau. P. G. laidotuvėse dalyvavom. Aš tik iš kalbų žinojau, kad P. G. iki mirties gyveno su dukra, o kur, negaliu pasakyti. Sode po P. G. mirties nesilankiau. A. G. ir P. G. santykiai buvo geri. A. G. ir dabar tėvų kapus tvarko.
22. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė: G. K. yra mano žmona, santykių su A. G. jokių nėra. Visą gyvenimą dėdukus prižiūrėjom mes, gyveno Vilniuje, (duomenis neskelbtini). Ką teigia antras pareiškėjas, tai yra netiesa. Mirus žmonos tėvams, mes kreipėmės pas notarą. Visą gyvenimą sodo namu rūpinosi mano žmonos tėvai, ir iki P. G. mirties, ir po. Yra sodo namas, ūkinis pastatas ir garažas. Su P. G. statė V. T. Man rodos, kad visi statiniai pastatyti P. G. dar gyvam esant, tik dėl garažo negaliu patikslinti, jis galėjo būti pastatytas jau po P. G. mirties. Sodo savininkas buvo P. G.. Po P. G. mirties turtą valdė N. T., sodu rūpinosi žmonos tėvai. R. G. gyvenime nesu matęs, A. G. niekuomet nesirūpino tėvais. A. G. darė spaudimą tėvui dėl turto, man šitos aplinkybės žinomos iš žmonos pasakojimo. P. G. gal nuo streso mirė. Pirmiausia su žmona gyvenom (duomenis neskelbtini), paskui gyvenau Širvintų r. Sode buvo atjungta elektra, nes reikėjo iškelti apskaitos skydą, bet ne dėl skolų.
23. Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodė: ginčas dėl žemės sklypo, o aš gyvenu kaimynystėje. Mano seneliai ir G. K. seneliai panašiu metu nusipirko sodo sklypus. Su G. K. ten sode kartu užaugom. Kai mirė G. K. abu seneliai, aš ten mažiau būdavau, mano tėvai daugiau ten buvo. Ir aš mačiau, ir mano tėvai, nuo pavasario iki rudens sodo sklype gyveno N. T. su vyru V. T. G. K. tėvai ten būdavo nuolatos, kol jie patys buvo gyvi. Vasarnamis, lauko virtuvė, garažas yra, atrodo, jį V. T. statė, kada garažą statė, nežinau. Nepažįstu A. G..
Atsiliepimas
24. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą VĮ Turto bankas prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
25. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
26. pareiškėjos G. K. pareiškimas tenkintinas. Pareiškėjo A. G. pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
27. Nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjami du pareiškimai: pareiškėja G. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina N. T. priėmė savo tėvo P. G. (mirusio 1(duomenis neskelbtini) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o pareiškėjas A. G. prašo pratęsti terminą pareiškėjui A. G. mirusio pareiškėjo tėvo P. G. palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje abu pareiškėjai nesutiko vienas su kito pareiškimu ir prašė jį atmesti.
28. Remiantis (duomenis neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimu AK Nr. (duomenis neskelbtini), nustatyta, kad P. G. mirė (duomenis neskelbtini). Pareiškėjos pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėja G. K. yra V. T. ir N. T. dukra, o pareiškėjos motina N. T. yra P. G. ir M. G. dukra. Iš Gyventojų registro 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. liepos 28 d. pažymų apie asmens duomenis matyti, kad palikėjas P. G. mirė būdamas našlys, vaikai: N. T., A. G. ir R. G.. Iš Gyventojų registro 2022 m. liepos 28 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad R. G. asmens kodo neturi, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1995 m. vasario 7 d. sutartis Nr. 623 patvirtina, kad P. G. įsigijo žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenis neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenis neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenis neskelbtini). Dėl šio turto nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjų ir kilo ginčas. Iš Testamentų registro 2022 m. rugpjūčio 2 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjo P. G. palikimo priėmimo faktų. Remiantis Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2019 m. liepos 15 d. pažyma Nr. B-74, Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure po P. G. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
29. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. balandžio 7 d. išrašo matyti, kad žemės sklypas, kuriam adresas nesuteiktas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. G. Valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1995 m. vasario 7 d. sutarties Nr. 623 pagrindu. Remiantis Gyventojų registro 2022 m. kovo 30 d. pažyma, (duomenis neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimu AD Nr. (duomenis neskelbtini), M. G. mirė (duomenis neskelbtini). Kadangi minėtas turtas P. G. buvo įsigytas jau po sutuoktinės M. G. mirties, šis turtas laikytinas P. G. asmenine nuosavybe.
30. Remiantis (duomenis neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimu AA Nr. (duomenis neskelbtini) pareiškėjos motina N. T. mirė (duomenis neskelbtini). Iš Testamentų registro 2022 m. rugpjūčio 2 d. išrašo matyti, kad 2005 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas N. T. palikimas. Iš 2005 m. gruodžio 16 d. V. T. ir G. K. pareiškimo apie palikimo priėmimą nustatyta, kad pareiškėja G. K. priėmė po savo motinos N. T. mirties likusį palikimą.
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti
31. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
32. Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusio P. G. vaikai yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais. Taigi (duomenis neskelbtini) mirus P. G., kuris buvo pareiškėjos senelis, N. T., A. G. ir R. G. įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį). Kadangi pareiškėja yra priėmusi savo motinos N. T. (mirusios (duomenis neskelbtini)) palikimą, pateikdama palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą, ji yra suinteresuota ir siekia šioje byloje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos motina priėmė pareiškėjos senelio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
33. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
35. Po P. G. mirties (duomenis neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos senelio palikimą priėmė pareiškėjos motina N. T. pradėjusi jį faktiškai valdyti.
36. Sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ 2007 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui išduota pažyma patvirtinama, kad sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ teritorijoje esantį sklypą Nr. (duomenis neskelbtini) po jo savininko P. G. mirties valdė ir nario mokestį mokėjo N. T., G. K. motina. Sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad iš sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ narės N. T. priimti nario mokesčiai už 2000–2004 metus, iš pareiškėjos G. K. – už 2005 ir 2006 metus. Sodų bendrijos „(duomenis neskelbtini)“ 2008 m. vasario 25 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad pareiškėja G. K. už vandentiekio trasos įvedimą sumokėjo 500 Lt.
37. Pareiškėjo A. G. atstovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šios bylos rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad aktyvių veiksmų, kuriais siekiama priimti palikimą, buvo imtasi būtent per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju teismas nurodoma aplinkybe galėjo įsitikinti iš byloje esančių įrodymų visumos. Tarp pareiškėjų nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog iki mirties P. G. gyveno kartu su N. T. ir V. T. (duomenis neskelbtini) bei jog mirus P. G., jo asmeniniai daiktai tapo valdomi N. T.. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. patvirtino, kad tiek iki senelio mirties, tiek po jos pareiškėjos tėvai vasaromis gyvendavo sodo namelyje, taip pat jog pareiškėjos motina mokėjo mokesčius sodų bendrijai, mokėjo mokesčius ir už elektrą. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, jog tiek iki P. G. mirties, tiek vėliau sodo namu rūpinosi jo žmonos (pareiškėjos) tėvai. Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjos tėvai sodo name būdavo nuolat, kol patys buvo gyvi. Priešingai, pareiškėjas A. G. patvirtino, kad sodo namu po P. G. mirties nesirūpino, ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Šias pareiškėjos ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina aptarti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog po P. G. mirties sodų bendrijos nario mokestį mokėjo N. T., o po jos mirties – pareiškėja G. K..
39. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad jog per šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjos motina N. T. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę P. G. palikimo. Pareiškėjas A. G. patvirtino, jog sodo namu po P. G. mirties nesirūpino, neprašė nustatyti, kad po P. G. mirties jo palikimą būtų priėmęs faktiniu valdymu (į teismą kreipėsi, prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti).
40. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjos motina N. T. priėmė po jos tėvo P. G. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 ir 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po N. T. mirties.
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo
41. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. G. mirė (duomenis neskelbtini), pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2022 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus daugiau nei (duomenis neskelbtini) metams po palikėjo mirties.
44. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl to, kad pirma, sesuo dirbo (duomenis neskelbtini) darbuotoja, todėl pareiškėjas baiminosi kištis į sesers reikalus, antra, pareiškėjo sesuo N. T. pareiškėjui kartojo, jog pas ją jau viskas sutvarkyta. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėta (duomenis neskelbtini) (duomenis neskelbtini) veikė iki (duomenis neskelbtini) (duomenis neskelbtini), taigi ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė negalėjo būti reikšminga, mirus P. G. (duomenis neskelbtini), t. y. kai jo sesuo nurodytoje (duomenis neskelbtini) dirbti nebegalėjo.
45. Antra pareiškėjo nurodoma aplinkybe apie tai, kad pareiškėjo sesuo jam yra sakiusi, jog pas ją jau viskas sutvarkyta, teismas galėjo įsitikinti tiek iš pareiškėjo, tiek iš liudytojų parodymų. Tačiau, teismo vertinimu, ji nepripažintina svarbia priežastimi terminui palikimą priimti atnaujinti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie leistų teismui įsitikinti, kad jis nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog sesuo neminėjo, kokiu pagrindu jai atiteko tėvo turtas (ar jis yra paliktas testamentu, ar padovanotas dar iki palikėjo mirties ir pan.), o tik nurodė, kad pas ją viskas sutvarkyta. Pareiškėjas patvirtino, kad netikrino registrų duomenų, nesiėmė jokių kitų veiksmų situacijai išsiaiškinti.
46. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas atsisakė nuo jo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pirminės pozicijos, kad jis buvo sesers ir G. K. apgautas. Atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, taip pat savo pareiškime pareiškėjas A. G., be kita ko, buvo nurodęs tokias aplinkybes: 1) tiek tėvo mirties dieną, tiek ir vėliau sesuo N. T. kartojo, kad tėvas jai iki mirties surašė testamentą, kuriuo jai paliko žemės sklypą; kaip vėliau paaiškėjo, jokio testamento iš tėvo pusės sudaryta nebuvo, todėl pareiškėjas jaučiasi apgautas; 2) pareiškėjui N. T. laidotuvėse G. K. pareiškė, kad žemės sklypą paveldinti kaip įpėdinė po motinos mirties; kaip dabar paaiškėjo, pareiškėja pasielgė negarbingai, pareiškėjui pamelavo, kad jos motina po pareiškėjo tėvo mirties nepaveldėjo žemės sklypo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paneigė šias aplinkybes, patikslindamas, jog su pareiškėja G. K. jis nėra kalbėjęs dėl palikimo reikalų, kalbėjo su seseria N. T., kuri nurodė, kad pas ją viskas sutvarkyta, tačiau, ar sudarytas testamentas, neminėjo. Taigi teismas nenustatė pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie apgaulės prieš jį panaudojimą.
47. Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas nurodė, kad jam svarbu priimti palikimą dėl to, kad turi prižiūrėti globotinę, gautus pinigus prisidėtų prie nedidelės senatvės pensijos pragyvenimo tikslui. Tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepagrindžia būtinybės atnaujinti terminą palikimui priimti, nes ją nusveria kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas nagrinėjamoje situacijoje be pakankamo pagrindo neigiamai paveiktų pareiškėjos G. K., priėmusios savo motinos palikimą, teises ir pareigas. Šiuo atžvilgiu nėra svarbi aplinkybė, kad N. T. palikimą priėmė ne kreipdamasi į notarą, o pradėdama jį faktiškai valdyti, nes įstatymas, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, numato vienodas tokių veiksmų pasekmes – priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Taigi N. T. laikytina sodo sklypo savininke nuo pat palikimo atsiradimo laiko, t. y. P. G. mirties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes N. T. po P. G. mirties (duomenis neskelbtini) likusiu palikėjo turtu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Ir priešingai, pareiškėjas palikėjo turtu nesirūpino. Kaip minėta, pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi praėjus daugiau nei (duomenis neskelbtini) metams po palikėjo mirties. Todėl (duomenis neskelbtini) metus praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui, teismo vertinimu, iš esmės iškreiptų teisingą teisėtų pareiškėjų interesų balansą, būtų nesąžiningas ir neteisingas pareiškėjos G. K. atžvilgiu.
48. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių, o teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, ir pareiškėjos G. K., kurios teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę praleisto termino neatnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo A. G. pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmestinas (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis).
49. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjų pareiškimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
50. Kadangi teismo procesiniai dokumentai šioje byloje suinteresuotam asmeniui R. G. buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, šis teismo sprendimas jam įteiktinas taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 577-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenis neskelbtini)), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po N. T. mirties, paveldėjimo.
Pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.
Įteikti suinteresuotam asmeniui R. G. šį teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu, skelbiant interneto puslapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 19 d. priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-717-1077/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10480-2022-8) pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo ir pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., notarė Rima Vižinytė. Suinteresuoto asmens R. G., gimusio (duomenis neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vieta teismui nežinomos, todėl sprendimas jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0332“ .
Nurodyti sprendimo įteikimo viešo paskelbimo būdu datą 2023 m. balandžio 19 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.