- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1-997-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04947-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- Ge
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. B. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai Ge. B., o būtent: 2022 m. vasario 11 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu savo artimam giminaičiui – motinai Ge. B. – į kairę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai Ge. B. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus, tačiau vėliau savo kaltę iš dalies pripažino – pripažino, kad konfliktuodamas su sese, galėjo suduoti mamai. Parodė, kad įvykio dieną buvo jo gimtadienis, todėl nusprendė išgerti. Namo grįžo neblaivas, norėjo pažiūrėti televizorių. Anot kaltinamojo, motina jo visada klausinėja kaltinamojo, kur jis būna, ką veikia. Kaltinamajam nepatinka toks motinos elgesys. Kaltinamasis jai tąsyk atsakė, koks jai skirtumas, kur jis buvo, dirbo. Kaltinamasis susipyko su sese, nes ji nuolat viską fotografuoja. Atėjusi mama norėjo išskirti kaltinamąjį ir sesę, todėl galimai kliuvo ir jai. Kaltinamajam yra išrašyti raminamieji vaistai, tačiau, anot kaltinamojo, jeigu jis nuolat juos gertų, tai išprotėtų ir nuolat miegotų. Jis žino, kad negalima tablečių maišyti su alkoholiu. Kaltinamasis nemano, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, jis gali alkoholio nevartoti savo noru.
3. Nukentėjusioji Ge. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Esant šiai aplinkybei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su dukra G. B. ir sūnumi V. B.. 2022 m. vasario 11 d. apie 16 val. grįžo girtas sūnus ir paprašė iškepti kiaušinių. Atsakius, kad kiaušinių neturi, nes į parduotuves nevaikšto, sūnus buvo nepatenkintas. Kai kaltinamasis geria, jis būna labai agresyvus, nuolat rėkauja ir ji jo bijo, kadangi dėl sūnaus elgesio ne kartą buvo kviečiama policija. Kaltinamajam valgant, nukentėjusioji paskambino telefonu dukrai ir paprašė, kad ji greičiau grįžtų namo, nes kaltinamasis pradėjo triukšmauti. Neužilgo grįžus dukrai, sūnus priėjęs prie nukentėjusiosios, nieko nesakęs ir be jokios priežasties sudavė vieną kartą kumščiu jai į veidą. Viską matė dukra. Nuo smūgio nukentėjusioji neišsilaikė ir parkrito ant kambaryje buvusios sofos. Tai pamačiusi, dukra iš karto paskambino į policiją ir pradėjo rėkti ant brolio. Tuo metu kaltinamasis stvėrė dukrai už galvos. Kaltinamasis buvo agresyvus ir supratęs, kad sesuo iškvietė policiją, bandė pabėgti iš namų. Tuo metu sesuo jam išeiti neleido, laikydama už rūbų. Tada sūnus pamatęs nukentėjusiąją koridoriuje, pagriebė ten stovėjusį guminį batą ir metė jį į nukentėjusiąją. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, sukilo kraujo spaudimas, buvo visa raudona. Kitą dieną veidas buvo patinęs ir buvo mėlynė po kaire akimi. Dėl suduoto smūgio į veidą nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Į medikus ji nesikreipė, kadangi dėl senatvės sunkiai vaikšto ir dėl to niekur neišeina. Sūnus yra agresyvus, nuolat kabinėjasi. Jis niekur nedirba, girtauja ir ne pirmą kartą smurtauja prieš ją. Ji tikrai bijo savo sūnaus (1 t., b. l. 61–64). Perskaičius nukentėjusiosios parodymus, nukentėjusioji patvirtino, kad parodymai teisingi.
4. Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sesuo. 2022 m. vasario 11 d., jai važiuojant namo, paskambino mama, klausė, ar greitai liudytoja bus namie. Nukentėjusioji liudytojai pasakė, kad kaltinamasis girtas ir kad ji jo bijo. Liudytoja bėgte lėkė namo, būdama lauke jau girdėjo triukšmą. Liudytoja, užsėjusi į vidų, paklausė, kas atsitiko, o kaltinamasis kažką paburbėjęs atsistojo ir kumščiu trenkė mamai į kairę veido pusę. Liudytoja tada iškvietė policiją. Kaltinamasis nenorėjo laukti policijos, todėl nubėgo į koridorių. Bėgdamas jis patraukė liudytoja už kepurės ir ją suplėšė. Liudytoja, bandydama sulaikyti kaltinamąjį, pradėjo verkti, išsiėmė plokštelę ir pasakė, kad kaltinamasis išmušė dantis. Kaltinamasis išsigando, tuo metu mama išėjo pažiūrėti, kas vyksta, o kaltinamasis į mamą metė guminį batą. Atvažiavus policijai, ji paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Medikai liepė liudytojai sėdėti prie mamos, kadangi jai buvo sukilęs spaudimas. Policija išvežė brolį. Sekančią dieną ant mamos veido matė patinimą bei mėlyną akį. Mama liudytojai sakė, kad jai dėl kaltinamojo smūgio skaudėjo. Brolis dažnai smurtauja, yra agresyvus, rėkia ir retai kada būna blaivas.
5. Nors kaltinamasis V. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5.1. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 17.50 val., būdamas truputį išgėręs, grįžo namo. Jam užėjus į koridorių, jo sesė G. B. pradėjo ant jo rėkti, keikė necenzūriniais žodžiais ir paėmusi batą, trenkė jam į tarpukojį. Tuomet jis iš skausmo atėmė iš savo sesės batą ir trenkė jai į krūtinę, kai trenkė iš bato, iš kambario išbėgo jo motina ir jos abidvi pradėjo jį mušti į visas kūno dalis. Pasibaigus konfliktui, jis nuėjo į kambarį miegoti. Kai jis miegojo, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Motinos tikrai nemušė, tik trenkė iš bato savo sesei. Mamai galima kliuvo, kai mama bandė jį išskirti su sese. Jų šeimoje toks įvykis ne pirmą kartą, jis yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 92–94, 125–128).
5.2. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su broliu ir mama gyvena kartu, visi veda bendrą ūkį. 2022 m. vasario 11 d. apie 17.00 val., po mamos skambučio, grįžo namo, nes buvo grįžęs girtas brolis, kuris girtas būna agresyvus, mušasi. Liudytojai grįžus, jis rėkė ant mamos, o jai įėjus į kambarį, brolis kumščiu vieną kartą trenkė mamai į veidą ir mama parkrito ant kambaryje buvusios lovos. Liudytoja rėkė „Ką tu darai“ ir iš karto puolė skambinti į policiją. Tai išgirdęs, brolis pradėjo rengtis ir ruoštis išeiti. Tada ji pagriebė brolį už kupros ir neleido jam išeiti. Jie kartu apsistumdė. Tuo metu mama išgirdo triukšmą ir atbėgo į koridorių. Pamatęs koridoriuje mamą, brolis pagriebė nuo grindų sunkų guminį batą ir tą batą metė į mamą. Ji pamatė, kad mamai pasidarė bloga, norėdama sulaikyti brolį, namuose iki atvyks policijai, ji jam nematant išėmė savo priekinių dantų plokštelę ir pasakė broliui, kad jis jai išmušė priekinius dantis. Brolis išsigando ir sutiko laukti policijos kartu. Nuo brolio smūgio mamai buvo raudona kairė veido pusė. Sekančią dieną mamai ant kairės akies matėsi mėlynė. Mamos mėlynę ant kairios akies ji nufotografavo. Brolis jau ne pirmą kartą skriaudžia mamą. Brolis, būdamas girtas, savo elgesiu naktimis neduoda joms miegoti. Ji mano, kad brolis nuo ilgo ir pastovaus alkoholio vartojimo turi psichinių problemų, dėl kurių kenčia ji su mama (1 t., b. l. 36–39, 42–45).
6. Liudytojas I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 18.08 val. Iš Vilniaus OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja G. B., kuri paaiškino, kad kilusio žodinio konflikto tarp jos motinos Ge. B. ir brolio V. B., brolis kumščiu motinai sudavė į galvą. Nukentėjusioji Ge. B. kalbėjo rusiškai, buvo susijaudinusi, vizualiai matėsi patinimas ant kairės pusės skruosto. Ji blogai jautėsi dėl, kaip ji sakė, pakilusio kraujospūdžio, dėl patirto streso. Kadangi nukentėjusioji Ge. B. buvo susijaudinusi ir vizualiai matėsi, kad jai yra bloga, buvo iškviesti medikai. Medikai paaiškino, kad nukentėjusiosios Ge. B. nervuoti ir jaudinti negalima dėl didelio kraujospūdžio, dėl ko gali ją ištikti infarktas ir rekomendavo jai ilsėtis. Name buvęs nukentėjusios sūnus V. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, iš burnos sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Jis paaiškino, kad jo motina Ge. B. neleido jam ramiai žiūrėti televizoriaus, todėl kilo žodinis konfliktas ir jo metu jis trenkė motinai, kiek kartų trenkė motinai, jis nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 30–33).
7. Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo teismas nustatė, kad liudytoja G. B. pateikė 5 nuotraukas, kuriuose matyti nukentėjusiosios sužalojimai veido srityje (1 t., b. l. 46–49).
8. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – 5 liudytojos pateiktos fotonuotraukos. Nuotraukose matyti nukentėjusiosios veido kairė pusė. Nukentėjusios veido kairė akis patinusi, tiek po kaire akim, tiek ant kairės akies viršutinio voko matyti kraujosruva (1 t., b. l. 50–56).
9. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės teismas nustatė, kad nukentėjusioji po įvykio jautė skausmą veido srityje. Į gydymo įstaigą vykti atsisakė (1 t., b. l. 74–76).
10. Iš teismo medicinos eksperto Janušo Rybalko išvados teismas nustatė, kad ekspertas, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, iš pateiktų medicinos dokumentų objektyvių sužalojimo požymių nukentėjusiajai neužfiksavo (1 t., b. l. 77).
V. B.
Motyvuojamoji dalis
nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą šeimos nariui – mamai.
12. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
13. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014, Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
14. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą savo artimam giminaičiui – motinai Ge. B. – į kairę veido pusę, šiais savo veiksmais taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
14.1. Pirmiausia, pastebėtina tai, kad kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė. Savo nuomonės nekeitė ir teisiamojo posėdžio pradžioje, be to, atsisakė duoti parodymus. Tik išklausęs liudytojos G. B. parodymų, kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir sutiko iš dalies paaiškinti įvykio aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną buvo išgėręs, nes šventė gimtadienį. Grįžęs po darbo norėjo žiūrėti televizorių, tačiau nukentėjusioji įkyriai klausinėjo kaltinamojo „Kur jis buvo? Ką veikė?“. Dėl to ir prasidėjo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Nors kaltinamasis tiesiogiai neigė sudavęs mamai kumščiu, tačiau pripažino, kad konflikto su sese metu, galėjo trenkti ir mamai.
14.2. Teismo vertinimu, kaltinamasis pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes, pripažino, kad namuose vyko konfliktas bei tai, kad mamai sudavė, tačiau iš parodymų matyti, kad yra linkęs (su)menkinti savo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodydamas, kad mamai trenkė netyčia, konfliktuodamas su sese. Įvertinus kaltinamojo parodymus duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis linkęs meluoti teisėsaugos institucijoms. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja retai, o įvykio dieną, t. y. 2022 m. vasario 11 d., išgėrė, kadangi buvo jo gimtadienis. Tačiau pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo gimtadienis yra rugsėjo mėnesį, ką patvirtina ir byloje esanti pažyma apie asmens duomenis. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nuslėpė, kad praeityje yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo mamos atžvilgiu, nurodydamas teismui, kad yra teistas tik dėl išlaikymo vengimo. Teismo nuomone, kaltinamasis yra nenuoširdus, nenurodo visų aplinkybių, svarbių teisios nustatymui byloje, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
14.3. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau įvykio aplinkybes išsamiai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos patvirtino, nurodė, kad įvykio aplinkybės nurodytos teisingos. Tad teismas vadovaujasi byloje esančiu nukentėjusiosios apklausos protokolu (1 t., b. l. 61–64). Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis grįžęs buvo išgėręs, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis. Konfliktas tarp šalių įvyko, kadangi kaltinamasis norėjo kiaušinių, tačiau šių namuose nebuvo. Kaltinamasis, nieko nesakęs, priėjo prie nukentėjusiosios ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Nukentėjusiajai dėl tokių kaltinamojo veiksmų sukilo spaudimas. Sekančią dieną nukentėjusiosios veido kairė pusė buvo patinusi, po kaire akim matėsi mėlynė. Į medikus nukentėjusioji nesikreipė dėl sveikatos problemų – sunku vaikščioti.
14.4. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš mamą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja G. B. – kaltinamojo sesuo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis atsistojo ir priėjęs prie mamos vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Po ko, nukentėjusiosios veidas buvo paraudęs. Sekančią dieną apžiūrėjusi mamos veidą, ji pamatė, kad kairė veido pusė patinusi, virš kairės akies yra mėlynė. Liudytojai mama sakė, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių jai skaudėjo.
14.5. Nors teismo medicinos ekspertas įvertinęs įvykio aplinkybes, pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai objektyvių sužalojimo požymių neužfiksuota, teismo nuomone, smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina byloje esančios nukentėjusiosios veido fotonuotraukos. Iš fotonuotraukų, darytų po įvykio liudytojos G. B. telefonu, matyti ant nukentėjusiosios veido kairės pusės, šalia akies, kraujosruva. Be to, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad nukentėjusioji skundėsi skausmu veido srityje. Tai, kad ant nukentėjusiosios veido po įvykio buvo sužalojimai patvirtino ir policijos pareigūnas liudytojas I. J.. Jis, atvykęs į įvykio vietą, nurodė, kad nukentėjusiosios kairės pusės skruostas buvo patinęs, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, akivaizdžiai matėsi, kad jaučiasi blogai. Tuo tarpu kaltinamasis buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Be to, policijos pareigūnui kaltinamasis prisipažino, kad namuose kilo žodinis konfliktas, nes kaltinamajam neleido žiūrėti televizoriaus, dėl ko kaltinamasis nesusilaikė ir smogė mamai.
14.6. Tiek liudytoja G. B., tiek nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą. Tai patvirtina byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamasis praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką jau 2 kartus. Patikrinus duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, matyti, kad abi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš mamą (nukentėjusiąją). Besitęsiančius konfliktus šeimoje patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas, kuriame matyti, kad policijos pareigūnai ne kartą vyko į kaltinamojo namus dėl kaltinamojo keliamo triukšmo, įžeidinėjimų sesers bei mamos atžvilgiu. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojos G. B. parodymais, kurie atitinka visų kitų bylos įrodymų visumą.
14.7. Taigi, kaltinamasis prieš senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) mamą fizinį smurtą panaudojo ne pirmą kartą. Kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes, juolab atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių bei sveikatos problemas. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų jautė skausmą, ką patvirtino liudytoja G. B.. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina byloje ištirti įrodymai. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
15. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
17. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
18. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
20. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę nusikalstamą veiką) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
21. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas (praeityje dėl analogiškos nusikalstamos veikos), daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, todėl laikytina, kad nuobaudos galiojančios; duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybę (o būtent, tai, kad praeityje teistas, administracine tvarka baustas daug kartų, nuobaudų nemoka), bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę – jo trukmę nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, t. y. 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo metu toliau dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstama veika padaryta artimojo giminaičio atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 11 d. 9.00 val. iki 2022 m. vasario 13 d. 13.13 val., t. y. 2 paros (1 t., b. l. 84–87, 96).
24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės (1 t., b. l. 101–103, 104–106) – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis Trakų rajono policijos komisariate – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Įskaityti V. B. (V. B.) laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 11 d. 9.00 val. iki 2022 m. vasario 13 d. 13.13 val., t. y. 2 (dvi) paras, 2 (dvi) sulaikymo dienas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. B. (V. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. B. (V. B.) skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis Trakų rajono policijos komisariate – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.