Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. L. apklausiamas 2018 m. rugsėjo 25 d. teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad tarp jo ir motinos būna tik žodiniai konfliktai, fizinio smurto nebūna, nebent panaudoja psichologinį smurtą. Kiek kartų buvo atvykusi policija, tiek buvo blaivus. Nuo 2017 metų galo iki 2018 metų gegužės mėnesio gyveno kartu su motina Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar tarp jo ir motinos konfliktai vyko kaltinime nurodytomis dienomis. Tokių konfliktų buvo keturi, bet susipykdavo dažniau. Tai būdavo tiesiog žodiniai konfliktai. Motina ne visais atvejais kviesdavo policiją. Kiek pamena, policija buvo kviesta du kartus. Tokio atvejo, kad motinai kumščiais sudavė per jos rankas, nebuvo. Nebuvo ir tokio atvejo, kad griebtų motinai už rankų, ją stumdytų į visas puses. Nebuvo atvejo, kad būtų metęs telefoną motinai į galvą ar ją spardęs. Nuo to laiko, kai motinos gyvenime atsirado vyras A. iš Šakių, jis jo nėra matęs, su motina prasidėjo konfliktai, nes tas vyras pradėjo kištis į jų gyvenimą. Tas vyras norėjo jį (kaltinamąjį) eliminuoti. Asmeniškai su A. nėra susitikę, pastarasis yra tik jam skambinęs ir grasinęs. Motina su tuo vyru pradėjo bendrauti gal nuo praeitų metų gruodžio mėnesio galo. Iki to laiko santykiai su motina buvo geri. Jo tėvai išsiskyrę, tėvas gyvena Ignalinoje. A. dėl vieno epizodo jam iškvietė policiją, nors buvo Šakiuose. Jam motina kišdavo telefoną prie ausies, kad kalbėtų su A., bet jis tai daryti atsisakydavo. A., gavęs iš motinos kontaktus, pradėjo skambinti jo tėvui, motinos giminėms. A. yra viso to kaltininkas. Jis buvo tas, kuris prieštaravo dėl motinos bendravimo su tuo vyru, nes pastarasis nėra jai tinkamas. Mėgino apie tai kalbėti, bet motina buvo užsispyrusi. Šiuo metu santykiai su motina yra šiltesni, kuo toliau, tuo geriau sutaria, apsiramino, nesipyksta. Motina palaiko ryšius su tuo vyru, bet pastarasis tiek nebesikiša, neskambinėja šeimos nariams ir kt. Motina apkalbėjo jį (kaltinamąjį) dėl visų šių įvykių. Motinos tikslas jį apkalbėti buvo tas, kad netrukdytų jiems, kad galėtų tą vyrą pasikviesti pas save. Motina dirba apsaugos darbuotoja, be to, buityje atsiranda visokių dalykų, gal dėl to ir atsirado kraujosruva. Jis nenaudojo jokio fizinio smurto, tik psichologinį. Motina labai dažnai meluoja, ji net meluodavo, kur eina ar kur yra. O jis kalba tiesą. Jam nebuvo paaiškinta, kad gali neduoti parodymų. Neturi tikslo mušti motinos.

Nukentėjusioji E. L. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo metu santykiai su sūnumi daug šiltesni. Kaltinime nurodytu laikotarpiu santykiai buvo blogi, jie dažnai pykdavosi, o pykdavosi dėl mokyklos nelankymo, bėgimo iš pamokų. Būna, kad vaikas išeina į mokyklą, pabūna ten kelias pamokas ir pabėga. Pykdavosi ir dėl to, kad nerašydavo raštelių, meluodamas dėl ko jis pabėgo, taip pat dėl rūkymo. Tuo metu sūnus mokėsi 11 klasėje, (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo išlaikomas jos ir tėvo, kuris teikė išlaikymą. Sūnus girdėdavo, kad ji šneka telefonu su draugu A., sūnus ją visaip negražiai išvadindavo ir A. sakydavo, kaip sūnus ją gali taip vadinti, kodėl ji tai leidžia. Anksčiau neturėjo draugo, todėl suprato, kad sūnus pradėjo pavydėti. Su sūnaus tėvu išsiskyrė 2012 metais, sūnaus reakcijos į tai nematė. Mano, kad sūnus visai į tai nesureagavo, kadangi tėvas su vaiku visai nebendraudavo, jis tiesiog išėjo ir sūnui buvo pasakyta, kad tėvas gyvens kitur. Pažintis su A. yra pirmoji po skyrybų. Su sūnumi nekalbėjo apie A., ji jam nieko nepasakojo. Ji nieko neslepia, jos telefonas yra visu garsumu, galima girdėti, ką šneka. A. yra karšto būdo. Kai sūnus pavadino ją negražiais žodžiais, A. pasakė, kad duotų pakalbėti su sūnumi. Jie kalbėjosi piktai. Su A. susipažino lapkričio mėnesio pabaigoje. Tas didysis konfliktas tarp jų įvyko gruodžio mėnesį. Visada stengdavosi šnekėti su A., kuomet vaikas būdavo mokykloje. Tų įvykių buvo tiek daug, kad nepamena, kuris įvykis yra pirmas. Sūnus prieš ją kėlė ranką būtent tais keturiais nurodytais atvejais. Pirmas kartas buvo tuomet, kai sūnus sugriebė už rankos ir pradėjo stumdyti. Apie tai pranešė policijai. Jai atrodo, kad pareiškimą rašė kitą rytą, o ne iš karto. Įvykis įvyko Darželio g. esančiame bute. Visi įvykiai buvo, kai gyveno tuo adresu. Su sūnumi sukonfliktavo, pradėjo jam aiškinti, kad taip negalima daryti. Tuo momentu buvo ant čiužinio, gulėjo. Su niekuo nebendravo. Grįžo sūnus, paklausė, kur jis buvo, jis pasakė, kad neaiškintų, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Sūnus ją griebė ir pastūmė. Ji buvo atsirėmusi į fotelį, jis ją griebė dviem rankomis jai už dešinės rankos ir pastūmė į sieninę spintą. Ji buvo pusiau sėdimoje pozoje. Jam nebuvo sunku ją sugriebti, jis daug stipresnis už ją. Lygtais jau buvo vakaras. Pajuto skausmą dešinėje rankoje. Po pastūmimo jie pradėjo bartis, pasakė jam, kad jai skauda, bet jis lyg niekur nieko. Apie tai pranešė policijai. Jai atrodo, kad tai padarė tą patį vakarą. Paskambino į policiją, atvyko policijos pareigūnai. Sūnus buvo namuose, nepamena, kas buvo, kai atvyko policijos pareigūnai. Dar buvo įvykis ant fotelio. Sūnus iš vakaro jos paprašė, kad pakeltų jį į mokyklą. Ryte kaip tik ruošėsi darban, pasidarė kavos, sūnus negirdėjo žadintuvo, ji jį pakėlė. Sūnus staigiai pašoko iš lovos. Ji gėrė kavą ant fotelio, kuris buvo šalia lovos, sūnus pradėjo jai boksuoti tai į vieną, tai į kitą petį. Sūnus naudojo dvi rankas. Pradėjo verkti, sakyti, kad skauda, bet jis nereagavo, tik nusijuokė. Neskaičiavo, kiek smūgių jai sudavė, bet nemažai. Pamena, kad pareiškimą parašė kitą dieną, kadangi tą dieną turėjo eiti į darbą. Į medikus kreipėsi dėl pečių, praėjus maždaug savaitei. Kai parašė pareiškimą policijai, ji jiems viską parodė, jie pasakė, kad jai reikia nueiti į medicinos įstaigą ir pasiimti išrašą. Ji negalėjo iš karto nueiti, nes dirbo, tad nuėjus jau mėlynės buvo dingusios. Gavo išvadą, kad sumušimai lyg ir yra, bet jų nesimato. Į medikus kreipėsi tik vieną kartą. Nepamena, dėl ko sukonfliktavo, bet buvo taip, kad sūnus iš pykčio metė telefoną į galvą, kuomet sėdėjo fotelyje. Pasakė, kad taip negalima elgtis, kad parašys pareiškimą, o sūnus pasakė, kad rašytų. Jai tikrai skaudėjo. Sūnus galvojo, kad juokauja, bet ji tikrai parašė pareiškimą. Tyrėja priėmė pareiškimą ir viskas. Nepamena, ar į policiją kreipėsi tą pačią dieną. Pamena, kad tuo metu buvo rytas. Paskutinis kartas buvo dėl reketo. Vaikas žinojo, kad ji moka draudimo įmokas ir kai jam sueis 18 metų, jis gaus išmoką. Kažkaip staigiai sūnus paprašė jos pinigų, būtent tos sumos, kurią ji galvojo, kad draudimas išmokės. Sūnus priėjo ir pasakė, kad jam reikia 300 Eur, tos sumos, kurią gaus iš draudimo, nes kitaip jį ir ją nuskriaus berniukai. Ji nesutiko. Sūnus pasakė, kad parašytų skolos raštelį, kad duos jam pinigus. Ji tokį raštelį parašė. Pinigų jam nedavė. Išėjo į lauką pasivaikščioti, pagalvoti, pradėjo mąstyti, gal tikrai kažką vaikas prisidirbęs, išsigando dėl jų gyvybės. Sėdėdama ant suoliuko pradėjo galvoti, kad gal jis meluoja. Tada iškvietė policiją, nes vaikas ją reketavo, sakė, kad jį ir ją nuskriaus kažkokie berniukai. Tuo metu jis nevartojo fizinio smurto. Daugiau atvejų, kada sūnus naudojo smurtą, nebuvo, bent nepamena. Tiesa, buvo dar vienas kartas, kai sūnus koja spyrė jai į kairę koją. Ji stovėjo prie sieninės spintos, jis jai spyrė, ji jam pasakė, kad jai skauda. Sūnus stovėjo prieš ją. Nepamena, ar apie tai pranešė policijai. Šiai dienai visų aplinkybių dėl įvykių nepamena, praėjo nemažai laiko. Jai atrodo, kad įvykio, kuomet sūnus kalbėjo su A., nebuvo. Jie tik pasibarė. Žino, kad A. iškvietė policiją, kadangi nenorėjo, kad jį vadintų visokiais žodžiais. Mano, kad parodymai, kuriuos davė anksčiau, yra tikslesni, kadangi praėjo nemažai laiko, gali susipainioti. Patvirtina, kad pusės metų laikotarpiu sūnus jos atžvilgiu smurtavo. Tai galėjo būti nurodytomis dienomis. Kai sūnus atsikraustė į Vilnių, pasikeitė. Gal tai draugų įtaka, gal, kad didelis miestas. Vilniuje pradėjo gyventi 2013 metais, ji buvo viena, sūnus mokėsi Ignalinoje, jį ten prižiūrėjo močiutė. Jis atsikraustė maždaug 2016 metų pabaigoje ar 2017 metų pradžioje. Tada ir prasidėjo konfliktai. Sūnus vartoja alkoholį, dėl to pykstasi, bet jis pažadėjo niekad nevartoti narkotinių medžiagų. Apie sūnaus elgesį pasakojo motinai. Niekur dėl šito nesikreipė, nes bijojo apie tai viešinti. Jai buvo gėda apie tai pasakoti. Kreipėsi į policiją, kad sūnui parodytų, jog nėra objektas, kurį galima daužyti. Norėjo jį pastatyti į vietą. Sūnus kiekvienu atveju buvo blaivus. Į medikus kreipėsi vieną kartą – dėl pečių. Ji turi neįgalumą dėl savo ligos – insulto, kuris ją ištiko 2008 metais. Parašyta, kad yra iš dalies darbinga, bet jai pavyko susirasti darbą. Šiuo metu su sūnumi gyvena Ignalinoje. Sūnus nenaudoja prieš ją smurto, jis labai pasikeitė, kai grįžo po suėmimo. Po šito sūnus jos atsiprašė, kalbėjo, kodėl jis taip elgėsi. Būna, kad jis sako netiesą. Pyksta ant jo dėl to, jog sako, kad taip nebuvo. Anksčiau dirbo ir pardavėja, ir buhaltere, yra baigusi ir pasieniečių mokyklą. Atsigavus po ligos ir atėjus norui, nuo 2013 metų pradėjo dirbti. Pastebėjo, kad tokie smurto proveržiai prasidėjo, kai pradėjo bendrauti su A., sūnus tiesiog pašėlo. A. sakydavo duoti telefoną sūnui, kad pašnekėtų, bet nieko teigiamo iš to nebuvo. Po įvykio ji pati nusifotografavo, o kai nuėjo parašyti pareiškimą, visa tai parodė tyrėjai. Gavo siuntimą į medicinos įstaigą. Tokie susižeidimai negalėjo atsirasti dėl kitų veiksnių, ji negalėjo pati susižaloti ir kt. Ji iki šiol bendrauja su A., bet sūnus pasikeitė, kai grįžo po suėmimo, jis nebesikiša. Būna, kad ir šiandien jis negražiai pašneka, bet tiek nebesikiša. Sūnus su savo tėvu anksčiau nebendravo, buvo pradėję bendrauti prieš suėmimą, bet, kiek girdėjo, jie susikivirčijo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji E. L. teisme nurodė neprisimenanti visų aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo nemažai laiko, gali susipainioti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

E. L. 2018 m. sausio 5 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-01-04, apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. L. sukėlė konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį sugriebimu už rankų ir pastūmimu, žemino jos orumą. Fizinis smurtas sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu patyrė moralinę žalą. Be to, 2017 metų gruodžio mėnesio viduryje sūnus prieš ją panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu kumščiais į įvairias kūno vietas. Šie veiksmai sukėlė fizinį smurtą (1 t., b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 5 d. apklausta E. L. paaiškino, kad 2018-01-04, apie 20.00 val., būnant namie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. L. pradėjo jai priekaištauti, kad ji bendrauja su savo draugu. Sūnus pradėjo kelti konfliktinę situaciją, kurioje sūnus pradėjo vartoti jos žmogiškąjį orumą žeminančius žodžius. Įvykio metu sūnus žodžiu pagrasino, kad bus sumušta jo draugų. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Po to, ėjo link virtuvės. Tuo metu sūnus atsistojo, sugriebė ją už rankų ir pastūmė. Šis sugriebimas sukėlė fizinį skausmą. netrukus atvyko policijos pareigūnai ir išvežė sūnų į policijos įstaigą. Nori pažymėti, kad apytikriai prieš dvi savaites sūnus prieš ją fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu kumščiais į kūną ir galvos trenkimu. Po suduotų smūgių ant rankų buvo atsiradusios poodinės kraujosruvos, kurias nufotografavo telefonu. Galės pateikti nuotraukas. Praeitą kartą buvo sumušta, nes pakėlė sūnų į mokyklą (1 t., b. l. 25).

kiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 9 d. papildomai apklausta E. L. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi E. L. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviese. Ji su E. tėvu yra išskyrusi 2012 metais. E. tėvas sūnaus auklėjime nedalyvauja, jis tik moka jam išlaikymą ir viskas. Kiek jai yra žinoma, E. su tėvu beveik nebendrauja, jų tarpusavio santykiai yra šalti. Kada E. buvo mažesnis, jos ir jo tarpusavio santykiai buvo pakankamai neblogi, tačiau prasidėjus paauglystei santykiai tarp jų pašlijo. Paskutiniu metu E. tapo labai piktas ir viskuo nepatenkintas, jam viskas yra blogai ir jis nustojo jos klausytis, su ja pradėjo elgtis labai nepagarbiai ir šiurkščiai. Tarp jų ištisai vyksta žodiniai konfliktai: dėl maisto, namų ruošos, drabužių, jo mokslų, mokyklos lankymo. E. mokosi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje. Mokslai jam taip pat sekasi sunkiai, nes jis tiesiog nenori mokytis, blogai lanko mokyklą, bėga iš pamokų. Jis daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio. Jis turi draugų ir su jais dažnai leidžia laisvalaikį. Psichiškai jis yra sveikas vaikas, nėra gydytas psichiatro. Jo socialinę ir psichologinę brandą vertintina gerai. Žodinių konfliktų metu E. tampa labai piktas ir neadekvatus. Jau pasitaikė du atvejai kada tarp jų buvęs žodinis konfliktas peraugo į fizinį smurtą jos atžvilgiu. Sūnus jos atžvilgiu smurtavo du kartus. Pirmas kartas buvo 2017 metų gruodžio mėnesį, o antras – 2018 metų sausio pradžioje, kada ji kreipėsi į policiją. 2017 m. gruodžio 13 d., kažkur apie 06.30 val., kai ji pažadino E. į mokyklą. Jis nenorėjo keltis, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, po ko E. pašoko iš lovos ir prišoko prie jos ir ją tiesiog pradėjo boksuoti. Jis savo abiejų rankų kumščiais sudavė į kairę ranką penkis smūgius, po to į dešinę ranką taip pat penkis smūgius. Kiek ir kokia ranka jis sudavė smūgių, ji negali pasakyti. Ji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Jis ją dar apšaukė ir pasakė, kad ji daugiau nevaldys kairės rankos. Jis žino, kad po ligos ji nevaldo kairės rankos ir tai dar kartą pabrežė. Ji jam smūgių nesudavė, jo bijo, dėl jo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, o po kelių dienų ant jos abiejų rankų atsirado didžiūnės mėlynes, kurias ji nufotografavo ir nuotraukas galės pateikti vėliau. Į policiją nesikreipė, nes buvo gaila sūnaus ir ji to nenorėjo viešinti. Kada E. ant kūno pamatė mėlynes labai išsigando, atsiprašė ir paprašė niekam apie tai nesakyti. Ji taip pat nesikreipė į medikus, nors ir skaudėjo rankas ir ant jų buvo didelės mėlynės. Po šio įvykio E. buvo šiek tiek apsiraminęs, tačiau tarp jų vis tiek vykdavo žodiniai konfliktai. 2017 m. sausio 4 d. vakare, kažkur apie 20.00 val., tarp jos ir E. vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Kaip supranta, jis pradėjo pavydėti draugo. Kai E. grįžo namo, ji su draugu kalbėjo telefonu ir jam tai nepatiko, dėl to jis pradėjo su ja konfliktuoti. Draugą A. P. ji pažįsta kažkur apie 1-2 savaites, su juo susipažino internete ir nėra gyvai mačiusi. Jie bendrauja tik telefonu. E. yra prieš bendravimą su A., nes A. palaiko ją. Tą vakarą, kažkur apie 20.00 val., žodinio konflikto metu E. abiem savo rankom pastvėrė ją už dešinės rankos ir pradėjo stumdyti ir tampyti į visas puses. Jis pradėjo ant jos rėkti ir aiškinti su kuo ji gali bendrauti, o su kuo ne. Jis vieną kartą patraukė už rankos ir vieną kartą stipriai pastūmė. Nuo jo tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą ir labai jo išsigando. Jis smūgių nesudavė, ji jam taip pat smūgių nesudavė. Ji prieš jį niekada nėra kėlusi rankos. Ji jam tuo metu pasakė eiti iš namų, jei taip elgiasi. Konfliktas tarp jų šiek tiek aprimo. Šio konflikto metu telefonas buvo pokalbio su A. režime ir pastarasis viską girdėjo. A. pasakė skambinti į policiją ir pranešti apie tokį sūnaus elgesį. Ji tada pasakė, kad neskambins, nes jai gėda. Tada A. pasakė, kad į policiją paskambins jis. Savo namų adresą A. pasakė ji. E. žinojo apie tai, kad atvažiuos policija. Jis apsiramino ir daugiau konflikto tarp jų nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams E. elgėsi labai gražiai. Jis pasakė, kad jos atžvilgiu nesmurtavo. Policijos pareigūnai E. sulaikė. Ant jos dešinės rankos buvo nedidelė mėlynė. Taip pat tą vakarą buvo atvykusi ir greitoji pagalba, kurią iškvietė policijos pareigūnai. Į medikus ji nesikreipė, tačiau buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Sakydama, kad sūnus ją šantažuoja, ji turėjo omeny tai, kad sūnus norėdamas ką nors gauti, pinigų, cigarečių ar jam nepadarys sumuštinių kokių nori, jis sako, kad tiesiog neis į mokyklą. Sūnus E. jos po šio įvykio neatsiprašė. Namo jis grįžo labai patenkintas ir teigdamas, kad jam policijoje labai patiko. Tačiau, kai buvo sulaikytas, jo elgesys pasikeitė ir jis pasidarė ramesnis. Ji nori, kad sūnus E. suvoktų, kad taip negalima elgtis ir kad tai jam būtų pamoka. Šiai dienai ji E. tikrai neatleidžia ir tuo labiau jis net neatsiprašė. Jei jis prisipažintų ir atsiprašytų, ji gal ir atleistų jam (1 t., b. l. 29–30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 29 d. apklausta E. L. paaiškino, kad 2018 m. kovo 19 d. vakare sūnus E. L. paprašė jį pažadinti ryte apie 06.30 val. 2018 m. kovo 20 d. ryte jį pažadino, keltis jis nenorėjo, nes kiekvieną dieną ryte jis negali atsikelti, labai dažnai vėluoja į mokyklą ir dažnai nelanko mokyklos. Kai jis nesikėlė, ji atsisėdo į fotelį, paėmė savo telefoną ir paskambino sūnaus klasės vadovei, paklausti kada sūnui prasideda pamokos. Tai išgirdęs sūnus paėmė savo telefoną nuo stalo ar nuo lovos, dabar nepamena, riktelėjo „mesiu” ir metė savo telefoną į ją, pataikė į galvą, į pakaušį. Nesitikėjo iš sūnaus tokio jo poelgio, kai telefonas atsitrenkė į galvą pajuto fizinį skausmą, pradėjo suktis galva. Jo telefonas atsitrenkęs į galvą išbyrėjo, tai yra atšoko dangtelis, iškrito net akumuliatorius. Sūnus pašoko iš lovos ir labai greitai nubėgo į vonią ir pradėjo praustis. Po kurio laiko E. išėjo iš vonios, pasiėmė savo telefono dalis, sudėjo telefoną. Sūnus net neatsiprašė. Ji jam pasakė, kad eis į policiją ir rašys pareiškimą, į tai sūnus atsakė, kad daryk ką nori, jam tas pats. Tokie smurto išpuoliai ir pykčio priepuoliai kartojasi dažnai. 2017 metų gruodžio mėnesį sūnus buvo net sumušęs ją, irgi parašė pareiškimą į policiją. Tada sūnus po kokių 2 ar 3 savaičių atsiprašė, bet dar vyksta tyrimas. Pastovai įžeidinėja, kažkur nuo 2014 metų, kai jam prasidėjo paauglystė vadina ją „Daune“, „Invalide“, „Atsilikusi karta“ ir panašiai. Žadėjo ją uždaryti į psichiatrinę ligoninę. Sūnus rūko, pastoviai reikalauja, kad pirktų jam cigaretes, kai negauna rūkyti ir kai neleidžia jam gerti prasideda konfliktai ir barniai. Su E. tėvu išsiskyrė oficialiai 2012 metais, nuo tada su vyru ir negyvena. Tėvas sūnaus auklėjime visai nedalyvauja, moka tik alimentus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto, pripažinti ją nukentėjusiąja. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė, kadangi tą dieną reikėjo į darbą. Į teismo medicinos institutą dėl sveikatos sutrikdym nesikreips, kadangi jokios žaizdos nėra (1 t., b. l. 122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 8 d. apklausta E. L. paaiškino, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi E. L.. Jos ir E. tarpusavio santykiai yra labai blogi ir įtempti. Ji jau ne kartą kreipėsi į policiją ir dėl to yra atliekami ikiteisminiai tyrimai. E. jos atžvilgiu elgiasi labai negražiai, ją vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, yra labai agresyvus ir smurtaujantis jos atžvilgiu. Šiuo metu E. jau yra pilnametis ir ji nori, kad paliktų ją ramybėje ir gyventų vienas taip kaip jis nori. 2018 m. birželio 4 d., po pietų, kažkur apie 16.00–17.00 val., ji kartu su E. buvo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie namuose buvo dviese. Tarp jos ir E. tuo metu prasidėjo pokalbis. Šio pokalbio metu E. paprašė pinigų. Jis pasakė paskolinti jam 300 Eur. Jis žinojo apie tai, kad ji iš draudimo turi gauti pinigus ir jam pati buvo sakiusi apie tai, kad gaus kažkur apie 300 Eur. Ji jam tada pasakė, kad pinigų neturi, kad dar negavo ir tikrai neskolins. Dėl ko jis pradėjo pykti ir elgtis agresyviai ir neadekvačiai. Jis pradėjo sakyti, rėkti ir verkti apie tai, kad yra skolingas 300 Eur ir jam šiuos pinigus reikia būtinai atiduoti. Ji jam dar kartą pasakė, kad pinigų neturi ir neduos. Po to, jis grasindamas, pakeltu tonu pradėjo sakyti, kad jei ji jam neduos pinigų atvažiuos kažkokie berniukai ir ją užmuš bei išneš visą turtą. Taip pat pasakė, kad tie berniukai suras ją ir Ignalinoje ar kokioje kitoje vietoje ir užmuš. Taip pat jis pasakė, kad jei ji jam neduos pinigų, tie patys berniukai užmuš ir jį. Ji dėl to labai išsigando ir nežinojo ką daryti. Tada E. pasiūlė pasirašyti paskolos raštelį, neva jis neapgaus ir skolą 300 Eur grąžins iki vasaros pabaigos. Jis pirmas pradėjo rašyti ant balto popierius lapo, tai kad iš jos skolinasi pinigus 300 Eur. Ji tuo metu buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi dėl savo ir dėl E. gyvybės. Jis tada ant to paties lapo taip pat parašė tai, kad ji jam skolina pinigus. Jokių pinigų E. ji nedavė, nes tuo metu jų tiesiog neturėjo, o ir jei būtų turėjusi tikrai nebūtų davusi. Skolos raštelį parašė, nes E. labai psichologiškai paveikė ir ji dėl to labai išsigando. Po to, ji pasakė E., kad reikia išeiti į lauką ir pasivaikščioti. Ji nuėjo į parkelį, ten pasėdėjo ir pagalvojo, kas čia vyksta ir ką jai daryti. Ji suprato, kad E. tokiu būdu ja manipuliuoja ir šantažuoja. Kažkur apie 18.00 val. grįžo atgal į butą ir pasakė E., kad apsisprendė ir jam pinigų tikrai neduos ir kad jis šį pasirašytą paskolos raštelį gali išmesti. Po ko jis pradėjo isterikuoti ir verkti (žliumbt ir cypauti), apsikabino skolos lapelį ir susigniaužęs vis kartojo, kad dabar užmuš ją ir jį kažkokie berniukai. Kas tai per berniukai, jis nesakė. Jis buvo labai neadekvačiai nusiteikęs ir ją toks jo elgesys labai gąsdino. Ji išsigando E. ir pagalvojo, kad tikrai gali kas nors atvažiuoti ir juos užmušti. Ji tada išėjo į lauką ir paskambino į policiją, pranešė apie tai, kad jai grasina ir ją šantažuoja sūnus E. Į namus ji atėjo su policijos pareigūnais. Kada užėjo į namus, E. gulėjo lovoje ir žaidė kompiuteriu. Policijos pareigūnams E. pasakė, kad pinigai jam yra reikalingi nusipirkti naują telefoną. Jai prieš tai, kad jam yra reikalingas naujas telefonas, E. nesakė. Jis policijos pareigūnams sakė, kad negrasino ir jie gražiai susitarė, pasirašė skolos raštelį. Tada policijos pareigūnai pasakė E., kad jis yra sulaikomas ir kad jam reikia važiuoti su policijos pareigūnais. Kol E. stovėjo šalia jos, vienas iš policijos pareigūnų pamatė ant jos kairės rankos mėlynę ir paklausė, o kas čia. Ji tada pasakė, kad tai taip pat padarė E. spirdamas su koja ir kad į policiją nesikreipė, nes nenorėjo viešinti šio įvykio. 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., su E. buvo savo bute. Jie buvo dviese. Jis žinojo apie tai, kad E. yra susitaręs su jos motina važiuoti ir padėti jai pašienauti ir kad jam reikia anksti keltis. Tačiau kelti E. ji nėjo, nes bijojo jo. Ji gulėjo ant čiužinio, kuris paklotas ant žemės, o E. – ant lovos. Jie miega tame pačiame kambaryje ir girdėjo, kad jam kelis kartus suskambo telefonas. Ji tada suprato, kad jam skambina jos motina, tačiau jis nesikelia. Tada ji paskambino savo motinai ir pasakė, kad E. yra namuose, tačiau nesikelia. Kada jos baigė kalbėti, atsikėlė E. ir labai piktas bei agresyvus priėjo prie jos ir sakydamas – ko tu čia vėl skundiesi, spyrė su koja (su kuria koja tiksliai nežino) į kairę ranką. Jai labai stipriai suskaudo ranką, ji susirietė ir nuo skausmo pradėjo verkti. Ji pasakė E.: ką tu čia dabar darai, į ką E. atsakė: mažiau skųskis. Tada E. susiruošė ir išvažiavo. Nuo jo spyrio ant rankos atsirado mėlynė, tačiau į policiją ir medikus nesikreipė, nes turėjo važiuoti į darbą, bei nenorėjo sau dar labiau gadinti nervų. Pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevyko ir nevyks, šiuo metu mėlynės ant jos rankos jau nėra. Nuvykti pas ekspertus negalėjo, nes visas šias dienas dirbo. Po to, kada 2018 m. birželio 4 d. E. sulaikė policijos pareigūnai jo daugiau nematė. Kur jis nakvoja ir gyvena nežino. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio tikrai nereikš, ji nieko iš jo nenori. Ji tik nori, kad jis paliktų ją ramybėje ir su ja daugiau negyventų, nemuštų ir negrasintų. Taip pat nori, kad už tokį savo elgesį jos atžvilgiu jis būtų nubaustas taip kaip tai numato įstatymas ir tegul jam tai bus pamoka, kad taip elgtis su motina negalima (1 t., b. l. 153–155).

Perskaičius nukentėjusiosios E. L. protokolą-pareiškimą bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuketėjusioji juos patvirtino, nurodė, kad tuo metu viską nurodė teisingai, ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje parodė kaip viskas įvyko, duotais parodymais galima tikėti, šiandien ne viską pamena.

Kaltinamasis E. L. apklausiamas 2018 m. spalio 17 d. teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad gailisi dėl padaryto ir nori atsiprašyti. Motinos atsiprašė jau anksčiau, bet žada atsiprašyti ir dabar. Tikrai visko nepamena, tikriausiai viskas buvo taip, kaip sakė motina. Tikrai tuo metu pykosi su motina, negalėdavo sutvardyti savo emocijų, pykčių, todėl kiekviena veika buvo padaryta konfliktų metu. Kiek pamena, visi konfliktai įvyko namuose po žodinių konfliktų, tuomet nesusitvardydavo ir imdavosi veiksmų. Pamena, kad vieną kartą yra metęs telefoną. Taikė į sieną, bet pataikė motinai į galvos sritį. Padarė taip, nes susinervavo, nesusitvardė. Nepamena, dėl ko įvyko žodinis konfliktas. Pamena, kad tame pačiame bute yra stumtelėjęs motiną žodinio konflikto metu. Rankomis sugriebė už rankos ir stumtelėjo. Buvo taip, kad sugriebęs pradėjo motiną tampyti. Pamena, kad yra motinai spyręs koja. Jis tuo metu stovėjo, o motina lygtais gulėjo ar buvo prisėdusi. Pataikė motinai į koją. Gal taikė motinai į ranką. Pamena, kad sudavė motinai per rankas. Mano, kad motinai sukėlė fizinį skausmą. Apie susitaikymą su motina kalbėjo vakar. Pakeitė savo poziciją, nes pripažįsta savo veiksmus ir nenori skaudinti jam svarbiausio žmogaus – motinos, nori pastarosios viešai atsiprašyti. Su motina nebegyvena nuo vakar. Nusprendė, kad gyvens kurį laiką pas močiutę, kol užgis visos žaizdos, viskas aprims. Greitu metu žada persikelti į Vilnių, pabaigti mokslus, susirasti darbą, studijuoti ir kt. Močiutė padėjo jiems su motina susitaikyti, tarpininkavo. Su močiute santykiai geri. Pripažįsta kaltę dėl visų veiksmų. Mano, kad jam nereikia psichologo pagalbos. Jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos kurstymo ar panašiai. Šiuo metu lanko mokyklą, mokytis sekasi gerai. Su motina santykiai yra geri, nebe tokie, kokie buvo anksčiau. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl jo padarytų veiksmų po šių įvykių. Baudžiamoji byla jau perduota teismui, pirmasis teismo posėdis neįvyko, nes negalėjo atvykti nukentėjusysis.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad norėtų, jog visa tai būtų nuoširdu, tikra, kad daugiau niekada gyvenime taip nepasikartotų. Norėtų tuo tikėti. Kad ir kokie būtų jų konfliktai, sūnus nekeltų rankos. Negali pasakyti, ar tiki, kad sūnus daugiau nekels rankos. Dabar taip pat susibara, yra konfliktų, bet rankos sūnus nekelia. Jos sąlyga dėl susitaikymo – kad sūnus su ja negyventų. Pakalbėjo su savo motina, pastaroji sutiko, kad sūnus persikels pas ją. Šiai dienai nemato sūnaus agresijos. Kiek žino, su sūnumi bendravo ne tik jos motina, bet ir buvusi anyta. Sūnus jos atsiprašė rudens pradžioje, netgi prieš pirmą posėdį, todėl nustebo, kad jis neprisipažino kaltu. Jo atsiprašymą ji priėmė su ta sąlyga, kad jis daugiau niekada nekels rankos. Su sūnumi sutinka bendrauti, jie ir taip bendrauja, svarbu, kad jis negyventų su ja. Priėmė sūnaus atsiprašymą, tik pareikalavo, kad jis prisipažintų viešai. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jiems susitaikius, supranta to pasekmes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 2 d. liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad nuo 2011 metų jis su buvusia žmona E. L. yra išsituokęs. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus E. L. gyvena su motina E. L. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus E. L. po skyrybų nuolat gyvena su motina, o pas jį atvyksta labai retai, apie jo gyvenimą, auklėjimą, mokslus užsiėmimus detaliai nežino. Kada E. atvykdavo pas jį, mėgdavo pažvejoti, domėjosi krepšiniu bei futbolu. Jų santykiai yra geri, konfliktų tarp jų nebūdavo, nors sūnus yra impulsyvaus charakterio. Sūnaus socialinės ir psichologinės brandos įvertinti negali, kadangi kaip ir minėjo, kartu negyvena jau 8 metus. Apie E. santykius su motina nieko nežino, nes E. apie jų santykius nieko nepasakodavo (1 t., b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 3 d. liudytoja apklausta R. M. parodė, kad ji pažįsta E. L.. Jos yra pusseserės. Jos kartais susiskambina ir susitinka. Ji žino, kad E. yra išsituokusi ir gyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi E. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Iš pokalbių su E. žino, kad pastarosios ir sūnaus E. tarpusavio santykiai yra blogi ir labai įtempti. Ji pasakojo, kad visiškai negali susikalbėti su E., tarp jų pastoviai kyla žodiniai konfliktai, kurie kartais perauga ir į muštynes. Konfliktai kyla dėl įvairių buitinių priežasčių, bei dėl to, kad E. nenori eiti į mokykla bei keltis ryte. Tiksliai šiuo metu neatsimena kada, tačiau atrodo, kad prieš 4–5 mėnesius pas ją į svečius buvo atvykusi E. Tada ji ant E. kūno, o tiksliau ant vienos iš rankų, prie peties, ant kurios rankos neatsimena, pamatė didelę mėlynę. Tada E. papasakojo, kad ją sumušė sūnus E., dėl to, kad ji jį ryte žadino į mokyklą, o jis nenorėjo keltis. Kokiu būdu E. sumušė E., pastaroji nepasakojo. Taip pat iš E. yra girdėjusi, kad dėl tos pačios priežasties sūnus E. į ją metė mobilaus ryšio telefoną. Kur E. juo pataikė, nepamena, o gal E. net nepasakojo. Daugiau sužalojimų ant E. kūno nematė. E. tikrai neišsigalvoja to, kad sūnus E. prieš ją smurtauja. Jai nėra tikslo meluoti ir taip šmeižti savo sūnų. E. svetimų žmonių akivaizdoje elgiasi labai mandagiai ir gražiai, tačiau kiek jai yra žinoma jis su savo motina E. bendrauja labai grubiai ir nemandagiai. Ji nėra mačiusi kaip E. smurtauja ir mušą savo motiną E. (1 t., b. l. 54–55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 6 d. liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, dienos neprisimena, viename pažinčių portale susipažino su E. L., su kuria šiuo metu yra pora ir kuri gyvena Ignalinoje ir nuomojasi jo žiniomis butą Naujojoje Vilnioje. Ji gyvena su savo nepilnamečiu sūnumi E. L., tačiau jis jį matė tik per telefoną bendraudamas su E., nes Naujojoje Vilnioje pas E. nėra niekada lankęsis. Jie su E. kiekvieną dieną bendrauja ir 2018 m. sausio 4 d. vakare, apie 20-21 val., kaip įprastai bendravo telefonu su E. Bendravo vaizdo skambučio pagalba per „Messerger“ ir tuo metu išgirdo, kaip jos sūnus E. grįžo į namus. Tai, jog jis tikrai E., jis suprato iš balso ir E. jį pavadino vardu. Jam grįžus jie toliau tęsė pokalbį su E. ir girdėjo, kaip E. jos paprašė pinigų, nes norėjo nusikirpti plaukus. Kiek suprato E. jam davė 5 Eur, tačiau E. pradėjo priekaištauti, jog jam 5 Eur per mažai, sakė, jog jam priklauso alimentų pinigai ir tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, kurio metu girdėjo kaip E. vadino E. (nevartotini žodžiai, nurodyti apklausos protokole). Po to, jie abu kiek suprato iš kambario nuėjo į virtuvę ir jis jau negirdėjo konflikto, tik netrukus E. atėjusi į kambarį paprašė kviesti policiją ir pasakė kokiu adresu, tačiau šiuo metu adreso neprisimena. E. nesakė, ar ją sūnus sumušė ar tik konfliktavo, tačiau ji kaip minėjo paprašė iškviesti policiją ir jis iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie konfliktą. Tą dieną daugiau E. jis kiek pamena neskambino ir su ja nekalbėjo, tik kitą dieną ryte rado praleistą jos skambutį, kuris buvo apie 01.00 val. Jis nepamena, jog būtų pranešęs, jog pagalba reikalinga tetai, galbūt suklydo per skubėjimą ir stresą. Kitą dieną taip pat kaip įprastai susiskambino su E., tačiau jis jau neprisimena, ką jie kalbėjo ir ką ji pasakojo apie minėtą vakarą tarp jos ir sūnaus įvykusį konfliktą. Bendraujant su E., ne kartą yra girdėjęs kaip jos sūnus vartoja necenzūrinius žodžius. E. pasakojo, jog konfliktai tarp jos ir sūnaus kyla labai dažnai, o pagrindinė konflikto priežastis yra ta, jog E. reikalauja, kad E. jam nupirktų cigarečių ir alkoholio, o jai nesutikus, jis smurtauja. Kiek pasakojo E., tai 2017 metų gruodžio mėnesį, kuomet dar buvo nepažįstami, jos sūnus E. ją buvo sumušęs. Praėjus maždaug savaitei po 2018 m. sausio 4 d. konflikto, E. guodėsi, jog E. ją vėl sumušė, telefono vaizdo kamera pats matė kraujosruvas ant jos rankų ir kiek žino ji dėl šio sužalojimo kreipėsi į policiją. Jie su E. susitinka tik Ignalinoje, todėl jos sūnaus tuo metu nebūna ir jo realiai nėra matęs ir su juo nėra bendravęs, tik kaip minėjo yra jį matęs pokalbio su E. metu, naudojantis vaizdo skambučiu (1 t., b. l. 68–69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 26 d. liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK PR 3 kuopos 1 būrio vyr. patrulis. 2018 m. sausio 4 d. vykdė tarnybą. Tarnybos metu iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Nuvykus į nurodytą vietą, buto duris atidarė E. L., kuri paaiškino, kad jos nepilnametis sūnus E. L. priš ją smurtauja ir, kiek pamena, atrodo, ji sakė, kad sūnus ją stumdė. Smurto žymių ant jos kūno nebuvo matyti. E. L. teigė, kad dėl sūnaus elgesio patyrė fizinį skausmą. Nepilnametis sūnus, kaip vėliau paaiškėjo E. L., taip pat buvo namuose. Jis elgėsi ramiai, sėdėjo ant lovos. E. sakė, kad fizinio smurto motinos atžvilgiu nenaudojo ir kad tarp jų kyla žodiniai konfliktai dėl motinos naujo draugo. Buvo nuspręsta kviesti greitąją dėl to, kad ji apžiūrėtų nukentėjusiąją. Atvykę medikai sužalojimų ant E. L. kūno nenustatė. E. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (1 t., b. l. 89–90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 11 d. liudytoja apklausta G. B. parodė, kad 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., ji paskambino anūkui E. L. su tikslu jį pažadinti, nes prieš tai buvo sutarę, kad jis atvažiuos padėti ūkio darbuose. Jį žadino taip anksti, nes jis gyvena Naujojoje Vilnioje. Kai su juo kalbėjo, jis pasakė, kad atvažiuos. Jie pakalbėjo trumpai. Jokio konflikto kalbėdama telefonu negirdėjo. E. L. tą dieną atvažiavo traukiniu apie 07.30 val. Kas įvyko namuose tarp jo ir dukros E. L., jis nepasakojo. Jis aplamai nėra linkęs pasakoti apie santykius su motina. Kiek jai žinoma, anūkas su dukra nesutaria. Nesutarimai yra asmeninio pobūdžio. Kai dukra išsiskyrė su vyru, E. dar buvo mažas, todėl jis visada buvo lepinamas. Kai dukra būdavo atvažiavusi į savo butą, esantį Ignalinoje, ji kartais girdėdavo jų barnius. Jos (G. B.) butas yra šalia jų buto, už sienos, todėl viskas girdisi. Dukra buvo susiradusi draugą, todėl anūkui tas labai nepatiko ir jis dėl to pyko ant motinos. Šiuo metu dukra grįžo gyventi į Ignaliną, nes išėjo iš savo darbo ir planuoja čia gyventi, savo bute. Anūkas yra karšto būdo ir todėl dažnai būna barniai. Seniau (tiksliai kada negali pasakyti) dukra yra rodžiusi ant rankos mėlynę ir sakė, kad ją sužalojo anūkas E. Prieš ją (G. B.) anūkas niekada nėra pakėlęs rankos, ji su juo sutaria ir pasikalba (1 t., b. l. 185–186).

Iš parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. balandžio 16 d. protokolo matyti, kad patikrinti nukentėjusiosios E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 38–50).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. sausio 9 d. protokolo matyti, kad E. L. savanoriškai pateikė dvi nuotraukas su sumušimo žyme ant kairės rankos, atspausdintas ant popieriaus lapo, kurias padarė 2017 m. gruodžio 15 d., po to kada ją 2017 m. gruodžio 13 d. sumušė sūnus E. (1 t., b. l. 31)

Iš daiktų apžiūros 2018 m. gegužės 18 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtos dvi nuotraukos, kurias pateikė E. L.. Nuoraukoje Nr. 1 užfiksuotas E. L. veidas ir dalis kairės rankos. Nuotraukoje matyti, kad ant E. L. kairės rankos, šiek tiek žemiau peties yra dėmė panaši į hematomą. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota E. L. veido ir dalis kairės rankos. Nuotraukoje matyti, kad ant E. L. kairės rankos, šiek tiek žemiau peties yra dėmė panaši į hematomą (1 t., b. l. 32–35).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 4 d. 21.10 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjui paskambino teta ir pasakė, jog ją muša vyras. Dėl GMP ir vaikų nežino (1 t., b. l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros 2018 m. sausio 5 d. protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–22).

Iš kitų objektų apžiūros 2018 m. sausio 30 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtos dvi garso įrašo kopijos, kuriuose užfiksuoti 2018 m. sausio 4 d. telefoninai pokalbiai tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojų ir vyriškio, kuris pokalbio metu prisistatė kaip A. P. (1 t., b. l. 59–61).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 20 d. 09.28 val. užregistruotas įvykis, kad sūnus smurtauja prieš motiną, prašo pagalbos (1 t., b. l. 115).

Iš įvykio ir patalpų apžiūros 2018 m. kovo 29 d. protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116–119).

Iš E. L. 2018 m. birželio 4 d. pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 18.00 val., nuomojame bute vaikas E. L. pareiškė, kad jam reikia 300 Eur, kuriuos ji duotų gavusi iš draudimo. Pagalvojusi, kad sūnus prieš ją kelia rankas, pastoviai meluoja, pasakė, kad neduos, tada sūnus pradėjo grasinti, kad atvažiuos du berniukai, kurie ją ir jį užmuš. Neapsikentusi šantažo išėjo iš namų, nes bijojo, kad gali pradėti smurtauti. Be to, 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., keliant vaiką, jai gulint ant čiužinio, vaikas jai spyrė iš kojos į kairę ranką virš alkūnės ir sukėlė fizinį skausmą, net suriko iš skausmo, kadangi jai po insulto kairė ranka suparalyžiuota, po spyrio atsirado mėlynė, kuri šiuo metu jau pažaliavusi. Iškart pareiškimo nerašė, nes 09.00 val. turėjo būti darbe, o vaikas susiruošęs išvyko pas močiutę šienauti (1 t., b. l. 151).

Iš 2018 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 19.10 val., gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus naudoja psichologinį smurtą, reikalauja pinigų. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė E. L., kuri paaiškino, kad sūnus E. L. ją terorizuoja reikalaudamas pinigų. Įvykio vietoje nustatyta, kad E. L. buvo įsitempusi, matėsi ant kairės rankos virš alkūnės kraujosruvos. Nustatyta, kad E. L. spyrė gulinčiai E. L. koja (1 t., b. l. 158–159).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos dvi fotonuotraukos, kuriose ant kairės E. L. rankos matosi dėmė panaši į hematomą, ir 16 vaizdo įrašų (1 t., b. l. 161–168).

Iš 2018 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 19.10 val., gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus naudoja psichologinį smurtą, reikalauja pinigų. Atvykus į vietą, pasitiko E. L., kuri parodė kraujosruvas ant kairės rankos ir paaiškino, kad prieš savaitę, t. y. 2018 m. gegužės 26 d. ji gulėjo ant čiužinio, kuris paklotas ant grindų, jos sūnus spyrė iš kojos, sukeldamas jai fizinį skausmą, verkė (1 t., b. l. 172).

Iš kitų objektų apžiūros 2018 m. birželio 11 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2018 m. birželio 4 d. telefoninis pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters, kuri pokalbio metu prisistatė kaip E. L. (1 t., b. l. 177–178).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.