Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 13 d. veika), jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. sausio 4 d. veika), jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. kovo 20 d. veika), jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 26 d. veika), jam skirta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir E. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, visą bausmės laiką uždrausta E. L. be nukentėjusiosios E. L. sutikimo lankytis jos gyvenamojoje vietoje, įpareigotas tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su nuteisimu dėl 2018 m. gegužės 26 d. fizinio skausmo sukėlimo motinai E. L., dėl kitų epizodų ginčo iš esmės nėra, todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Taip pat nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, mano, jog teismas turėjo jo atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio arba BK 38 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad E. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2018 m. gegužės 26 d. veika). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai, jos keisti ar švelninti nėra pagrindo.

Dėl E. L. nuteisimo 2018 m. gegužės 26 d. sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai E. L.

5. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 25 d., kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. E. L., apklausiamas apylinkės teisme 2018 m. spalio 17 d., savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tame tarpe ir dėl motinai sukelto fizinio skausmo 2018 m. gegužės 26 d., pripažino visiškai. Nuteistasis taip pat nurodė, kad pakeitė savo poziciją, kadangi pripažįsta savo veiksmus ir nenori skaudinti jam svarbaus žmogaus – motinos. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis vėl pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad dėl 2018 m. gegužės 26 d., apie 5.00 val., veikos buvo apkaltintas nepagristai, nes šios veikos nei nurodytu laikotarpiu, nei panašiu laikotarpiu nepadarė. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu E. L. paaiškino, kad pripažįsta ketvirtą epizodą. 2018 m. gegužės 26 d. buvo atvykusi policija, pamatė pas mamą mėlynę, faktas, kad mėlynė yra nuo jo spyrio koja.

6. Teisėjų kolegiją nuteistojo parodymų keitimą vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį (galimai siekiant, jog būtų jo atžvilgiu pritaikytas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas), be to, paneigiamas byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: iš dalies jo paties, nukentėjusiosios parodymais, 2018 m. birželio 4 d. pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje, tarnybiniu pranešimu, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, ir kurie visumoje patvirtina nuteistojo kaltę.

7. E. L. 2018 m. birželio 4 d. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 26 d., apie 5 val., gulint ant čiužinio, vaikas jai spyrė iš kojos į kairę ranką virš alkūnės ir sukėlė fizinį skausmą. Ji net suriko iš skausmo, kadangi jai po insulto kairė ranka suparalyžiuota, po spyrio atsirado mėlynė, kuri šiuo metu jau pažaliavusi. Iškart pareiškimo nerašė, nes 9 val. turėjo būti darbe, o vaikas susiruošęs išvyko pas močiutę šienauti (t. 1, b. l. 151). 2018 m. birželio 8 d. apklausta E. L. paaiškino, kad E. L. 2018 m. gegužės 26 d. koja spyrė į jos kairę ranką. Jai labai stipriai suskaudo ranką, ji susirietė ir nuo skausmo pradėjo verkti. Nuo spyrio ant rankos atsirado mėlynė, tačiau į policiją ir medikus ji nesikreipė (t. 1, b. l. 153-155). Fotonuotraukoje užfiksuota hematoma ant nukentėjusios rankos (t.1, b. l. 167). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino protokolą-pareiškimą bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad tuo metu viską nurodė teisingai, ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje parodė kaip viskas įvyko, duotais parodymais galima tikėti (t. 2, b. l. 98). Iš šių parodymų analizės matyti, kad nukentėjusiosios parodymai iš esmės neprieštaringi, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

8. Pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje bylose įrodymais gali būti ne tik kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei kiti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiose bylose reikšmingi policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir tiesiogiai bendravusių su nukentėjusiąja bei kaltinamuoju parodymai. Iš 2018 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 19.10 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus naudoja psichologinį smurtą, reikalauja pinigų. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė E. L., kuri paaiškino, kad sūnus E. L. ją terorizuoja reikalaudamas pinigų. Įvykio vietoje ant E. L. kairės rankos virš alkūnės matėsi kraujosruvos. Nustatyta, kad E. L. spyrė gulinčiai E. L. koja (t. 1, b. l. 158–159). Analogiškai, iš 2018 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 19.10 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus naudoja psichologinį smurtą, reikalauja pinigų. Atvykus į vietą, pasitiko E. L., kuri parodė kraujosruvas ant kairės rankos ir paaiškino, kad prieš savaitę, t. y. 2018 m. gegužės 26 d. ji gulėjo ant čiužinio, kuris paklotas ant grindų, jos sūnus spyrė iš kojos, sukeldamas jai fizinį skausmą, verkė (t. 1, b. l. 172). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos dvi fotonuotraukos, kuriose ant kairės E. L. rankos matosi dėmė, panaši į hematomą (t.1, b. l. 161–168).

9. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu teigė, jog 2018 m. gegužės 26 d. sūnus jai spyrė koja, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokius jos parodymus patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens, o taip pat iš dalies ir pats nuteistasis, teisme pripažinęs šį faktą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, dėl E. L. kaltės, 2018 m. gegužės 26 d. smurtavus prieš nukentėjusiąją. E. L. dėl 2018 m. gegužės 26 d. epizodo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija nemato pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog vien nuteistojo nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje nėra pagrindas tvirtinti teismą buvus šališką. Pastebėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, nuteistasis turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, dėl 2018 m. gegužės 26 d. veikos, neteisingai nustatė kaltės formą ir rūšį - tiesioginę tyčią. Apelianto manymu, aptariama veika nepadaryta nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nuteistasis neturėjo išankstinių suplanuotų kryptingų ketinimų (valios) smurtauti ir sukelti skausmą nukentėjusiajai. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi spirdamas koja motinai, jis turėjo suvokti ir suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, kad tokiais savo veiksmais sukels skausmą, juo labiau, kad smurtą nuteistasis prieš nukentėjusiąją naudojo ir anksčiau. Tai, kad šiuo metu nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė, nepaneigia esminės aplinkybės, kad E. L. smurtavo prieš motiną.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, pabrėžia, kad pirmąsias tris veikas jis padarė būdamas nepilnamečiu, kaip nurodoma skunde - dėl ketvirtosios veikos jis išteisintinas.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Plenarinė sesija išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nuteistasis padarė ne vieną veiką, todėl negali būti laikomas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)

14. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nemato pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio institutą ir E. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

15. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas BK 38 straipsnio taikymo klausimą, pažymėjo, jog E. L. nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė, E. L. susitaikė su nukentėjusiąja ir jos atsiprašė. Vis tik teismas pagrįstai suabejojo nuteistojo prisipažinimo nuoširdumu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo parodymai iš esmės viso proceso metu kito. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad teisme (po pertraukos) E. L. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ne tik baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, tačiau ir siekiant, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis vėl pradėjo neigti 2018 m. gegužės 26 d. smurtavęs prieš motiną. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu E. L. pakeitė savo poziciją, nurodė, kad pripažįsta padaręs visas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija negali tokio nuteistojo elgesio vertinti kaip nuoširdaus ir jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad nors E. L. anksčiau neteistas ir trys iš keturių veikų padarytos jam būnant nepilnamečiu, tačiau jis per gana neilgą laikotarpį (nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 26 d.) padarė keturias analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimai smurtiniai, padaryti prieš šeimos narį – motiną, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, mokymosi įstaigos charakterizuojamas ne itin teigiamai. Minėtos aplinkybės teismui pagrįstai leido konstatuoti, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog E. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikytina būtinu pagrindu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius instituto taikymui. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atmetamas.

Dėl bausmės sušvelninimo

18. Nuteistasis E. L., be kitų prašymų, apeliacinės instancijos teismo prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Toks prašymas taip pat nepagrįstas.

19. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas E. L. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė. Teismas, skirdamas bausmę E. L., pagrįstai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis). Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą - nuteistasis padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus, iš kurių trys nusikalstamos veikos padarytos būnant nepilnamečiu, veikos baigtos. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, į tai, kad E. L. nedirba (t. 2, b. l. 36), mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas tiek teigiamai, tiek neigiamai (t. 2, b. l. 42–43), neteistas (t. 2, b. l. 33–35), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 37–40). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant E. L. bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. L. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Dar labiau švelninti teisingai paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

20. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.