- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- I-3754-629/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Č. V., J. D., L. B., J. K., E. M., L. P., J. Č., D. M., A. N., T. J., R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Žanetai Šlyžiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. V., J. D. (J. D.), L. B., J. K. (J. K.), E. M. (E. M.), L. P., J. Č., D. M., A. N., T. J. (T. J.), R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Č. V., J. D. (J. D.), L. B., J. K. (J. K.), E. M. (E. M.), L. P., J. Č., D. M., A. N., T. J. (T. J.), R. R. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. I, b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), (toliau – ir atsakovė) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turtinę žalą: Č. V. – 1 396,90 Lt, J. D. – 1 392,40 Lt, L. B. – 1 451,80 Lt, J. K. – 1 451,80 Lt, E. M. – 1 467,70 Lt, L. P. – 1 201,77 Lt, J. Č. – 1 381 Lt, D. M. – 1 487,88 Lt, A. N. – 1 367,20 Lt, T. J. – 1 317,40 Lt, R. R. – 1 359,18 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. po 181,81 Lt.
Pareiškėjai nurodė, kad atlieka tarnybą Lukiškių TI-K ir laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jiems nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pažymėjo, kad jiems kreipusis į Lukiškių TI-K, nebuvo išduotos nei trūkstamos tarnybinės uniformos dalys, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokama piniginė kompensacija.
Pareiškėjai, vadovaudamiesi Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1–3 p., nurodo, kad Lukiškių TI-K kyla pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis. Kitaip ši situacija gali būti sprendžiama tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo. Pareiškėjai nurodė, jog rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pateikę nebuvo, tačiau jiems nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija, todėl, pasak pareiškėjų, nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 gruodžio 31 d. Lukiškių TI-K pareiga aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje, yra nurodęs, jog imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis gali būti įgyvendinamas trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Kadangi jiems nebuvo nei išduota uniforma, nei sumokėta kompensacija, pareiškėjų įsitikinimu, Lukiškių TI-K kyla pareiga atlyginti patirtą žalą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jie buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs ir tai pareiškėjams sukėlė daug nepatogumų, t. y. pareiškėjai turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, iš savo lėšų pirkti marškinius, batus ir kitas uniformos dalis, taip pat buvo privesti dėvėti sudilusias uniformos kelnes bei švarkus, kas menkino jų kaip pareigūnų garbę ir orumą, kadangi kalinčių asmenų apranga dažnai būdavo geresnės būklės nei pareiškėjų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, jog dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtų išlaidų pagrįsti negali, tačiau pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 90–92), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2003–2011 metais pareiškėjai nesivadovavo nustatyta tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjams nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareiškėjams kreipusis į Lukiškių TI-K, jiems buvo pateikta prašoma informacija ir nurodyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pareiškėjai nurodė savo prašymuose. Pabrėžė, jog teismui nusprendus patenkinti pareiškėjų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti patirtą žalą už laikotarpį nuo 2003 m. spalio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bei į tai, kad skundas teismui parašytas 2013 m. gegužės 14 d. prašė pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė advokatė Žaneta Šlyžiūtė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje pareiškėjai ir atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 62, 69–74).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjams laiku neišduotų tarnybinių uniformų, atlyginimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o pagal 3 d. tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 p. reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.
Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo skunde nurodė, jog į Lukiškių TI-K su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė, tačiau teismas akcentuoja, kad LVAT, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. LVAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės aktuose įtvirtinta nuostata, jog pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai, gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647-2013).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjams pagal teisės aktus priklausančios uniformos dalys nebuvo išduotos, nėra. Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl laiku tarnybinės uniformos dalių neišdavimo patirtų išlaidų pagrįsti negali, tačiau žala jiems pasireiškė tuo, kad jie turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, iš savo lėšų pirkti marškinius, batus ir kitas uniformos dalis, taip pat buvo privesti dėvėti sudilusias uniformos kelnes bei švarkus.
Kaip minėta, pagal CK 6.249 str. 1 d., jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas gali priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Taip pat pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011).
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad atsižvelgus į pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus ir į minėtose LVAT nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjai turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Tvarkos 1 p. nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1364 (t. I, b. l. 28, t. II, b. l. 6), pareiškėjui Č. V. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 656,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 396,90 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1379 (t. I, b. l. 34, 174), pareiškėjui E. M. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 892,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 467,70 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1960 (t. I, b. l. 40, 94), pareiškėjai L. P. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 005,90 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 201,77 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėta pareiškėja.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1375 (t. I, b. l. 50, 154), pareiškėjai D. M. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 959,60 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 487,88 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėta pareiškėja.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1363 (t. I, b. l. 54, 142), pareiškėjui A. N. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 557,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 367,20 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1371 (t. I, b. l. 60, 130), pareiškėjui T. J. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 391,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 317,40 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1377 (t. I, b. l. 66, 186), pareiškėjai L. B. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 720,60 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 416,18 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėta pareiškėja.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1378 (t. I, b. l. 71, t. II, b. l. 18), pareiškėjui J. D. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 641,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 392,400 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1372 (t. I, b. l. 76, 118), pareiškėjai R. R. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 530,60 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 359,18 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėta pareiškėja.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1374 (t. I, b. l. 81, 104), pareiškėjui J. K. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 839,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 451,80 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 16 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1369 (t. I, b. l. 48, 142), pareiškėjui J. Č. nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 603,34 Lt, taigi 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 381 Lt, t. y. tiek, kiek ir prašo priteisti minėtas pareiškėjas.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtos sumos, kaip žalos atlyginimas, priteistinos pareiškėjams.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pareiškėjų reikalavimams prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nuostatomis, taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai žalą patyrė dėl Lukiškių TI-K neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalies nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą, todėl laikytina, kad pareiškėjų reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino, Pažymėtina, kad tokios nuomonės laikosi ir LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas – po 181,81 Lt kiekvienam pareiškėjui. Pateiktame prašyme paaiškinta, kad už 3 val. teisinių konsultacijų pareiškėjai advokato padėjėjui B. B. sumokėjo 300 Lt, už 3 val. dokumentų analizę 300 Lt ir 1 400 Lt už skundo parengimą (t. II, b. l. 76). Tai, kad minėtos sumos buvo sumokėtos patvirtina į bylą pateikta 2013 m. balandžio 9 d. sąskaita faktūra, serija BB Nr. 20 ir pinigų paėmimo kvitas, serija LAT Nr. 684712 (t. I, b. l. 15, 16).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kai kurios Rekomendacijų 8 p. tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 p., apimtį. Šiuo atveju teisinės konsultacijos, dokumentų analizė gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Taigi nagrinėjamu atveju konsultacija, dokumentų analizė ir skundo surašymas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 p., todėl šiuo atveju advokato konsultacija ir dokumentų analizė laikytina sudėtine skundo parengimo dalimi, ir patirtos išlaidos už šias paslaugas atskirai nepriteistinos.
Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytas teisines paslaugas pareiškėjams teikė advokato padėjėjas B. B. (t. I, b. l. 12–13, 14). Pagal Rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Advokato padėjėjui B. B. teikiant pareiškėjams teisines paslaugas, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtintas 1 000 Lt MMA. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, teisinės konsultacijos, dokumentų analizė laikytinos sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, už skundo teismui parengimą pareiškėja sumokėjo 2 000 Lt (1 400 Lt skundas + 300 Lt konsultacijos + 300 Lt dokumentų analizė). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 ir 5 p. priteistina maksimali suma už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą, yra 2 400 Lt (1 000 Lt x 3 x 80 poc.). Pareiškėjų patirtos 2 000 Lt skundo parengimo išlaidos, kurios atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus yra realios, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atitinka tiek teisingumo ir protingumo, tiek sąžiningumo kriterijus, todėl gali būti priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad skundą padavė 11 pareiškėjų ir iš teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 (t. I, b. l. 14) matyti, jog pareiškėjai buvo susitarę, jog už visus pareiškėjus teikiamas paslaugas apmokės pareiškėjas Č. V. (b. l. 14), darytina išvada, kad kiekvienam pareiškėjui priteistina po 181,81 Lt (2000 Lt / 11) bylinėjimosi išlaidų.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas Č. V. už paduodamą skundą teismui, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (t. I, b. l. 11), tačiau pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p. skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėtas žyminis mokestis gražintinas jį sumokėjusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 42 str. 3 d., žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą tenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjui Č. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 396,90 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis litus ir devyniasdešimt centų) turtinės žalos.
Priteisti pareiškėjui J. D. (J. D.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 392,40 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du litus ir keturiasdešimt centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 416,18 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika litų ir aštuoniolika centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui J. K. (J. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 451,80 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui E. M. (E. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 467,70 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt septynis litus ir septyniasdešimt centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai L. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 201,77 Lt (vieną tūkstantį du šimtus vieną litą ir septyniasdešimt septynis centus) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui J. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 381 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai D. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 487,88 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui A. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 367,20 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis litus ir dvidešimt centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui T. J. (T. J.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 317,40 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika litų ir keturiasdešimt centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 359,18 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt devynis litus ir aštuoniolika centų) turtinės žalos ir 181,81 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjui Č. V. 100 Lt (vieną šimtą litų) permokėto žyminio mokesčio (sumokėtas 2013 m. gegužės 27 d., op. archyvo kodas 2013052700632842).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.