- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-1217-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07509-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Marius Bartninkas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos
- Ieškovas
- R. B.
- Advokatai
- Rytis Rimkus
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įgalioto atstovo advokato Ryčio Rimkaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimą į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovas nuo 1996 metų dalyvauja įvairiose sportinės žūklės varžybose, taip pat ir Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos organizuojamose varžybose, yra sportinės žūklės klubo „Tinca“ vadovas. Sportinės žūklės klubas „SŽK Tinca“ 2018 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos prezidentą su prašymu užregistruoti SŽK Tinca klubo narius pagal pridedamą sąrašą dalyvauti Lietuvos plūdinės žūklės čempionate. 2018 m. balandžio 25 d. raštu Lietuvos plūdinės žūklės asociacijos prezidentas A. Ž. atsakydamas į sportinės žūklės klubo „SŽK Tinca“ vadovo (ieškovo) prašymą nurodė, jog Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. nutarimu nuspręsta į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ir M. B. ne mažiau kaip dviejų metų laikotarpiui dėl sportinės žūklės klubo „Tinca“ narių bei šių klubų vadovų M. B. ir R. B. reikšto nepasitenkinimo asociacijos ir jos vadovo A. Ž. veikla, su sportininko etika nesuderinamo elgesio 2016 m. Europos čempionato metu ir Lietuvos čempionato 3 etapo Valiulių tv. Šakių raj. ir 4 etapo Skirvytės up. Šilutės raj. metu bei nesumokėto 2016 m. varžybų 3 ir 4 etapo startinio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi priimtas neegzistuojančio valdymo organo, kuris nenumatytas Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose, o tokia sankcija – uždrausti dalyvauti varžybose tam tikram laikotarpiui – nenumatyta jokiame teisės akte, Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose ir Lietuvos žūklės plūdine meškere čempionato varžybų taisyklėse. Be to, asociacija įregistruota 2016 m. rugpjūčio 17 d., o Lietuvos plūdinės žūklės čempionato paskutinis etapas vyko 2016 m. rugpjūčio 12-13 d. iki asociacijos įsteigimo. Pati paskirta sankcija taip pat neaiški, nes nenurodyta jos taikymo pabaiga. Ieškovo nuomone minėtas nutarimas yra nesuprantamų asmeninių sąskaitų suvedimas, neparemtas jokiais teisės aktais, ir pažeidžia ieškovo teises, kadangi ieškovui atimta teisė dalyvauti visose plūdinės žūklės varžybose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Kiekvienas asmuo turi teisę užsiimti jam patinkančia veikla. Atsakovė be teisinio pagrindo uždraudė ieškovui dalyvauti žūklės plūdine meškere varžybose, tai yra užsiimti mėgstama veikla, tobulėti, nežiūrint to, kad ieškovas šioje srityje pasiekęs gerų rezultatų. Dėl priimto neteisėto nutarimo ieškovas patiria sunkius dvasinius išgyvenimus, kadangi negali siekti ir varžytis su kitais asmenimis, kad kitais metais galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei tiek Europos, tiek Pasaulio čempionatuose, nes pagal Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinės rinktinės formavimo reglamentą nacionalinės rinktinės kandidatais gali būti Lietuvos plūdinės žūklės čempionato dalyviai, pasiekę geriausius rezultatus praėjusių metų sezone, atsižvelgiant į einamų metų sezone įvykusių etapų rezultatus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 81-87). Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalį priimtas nagrinėti ieškinys yra pareikštas asmens, kurio teisė kreiptis į teismą dėl juridinio organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nėra numatyta. Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai (taip pat valdymo organai arba kreditoriai), CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos, todėl pateiktas ieškinys turėtų būti atmestas, kaip pareikštas asmens, neturinčio teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimų. Be to, reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Ieškovas R. B. siekia įrodyti, kad su ginčijamu atsakovės valdymo organų nutarimu jis susipažino tik 2018 m. balandžio 25 d., t. y., kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas nepraleistas. Tuo tarpu, ši aplinkybė ieškovui tapo žinoma jau 2017 m. liepos 31 d., nes atsakovės prezidentas 2017 m. liepos 31 d., atsakydamas į elektroniniu paštu atsiųstą klubo „Pyla“ vadovo M. B. prašymą registruoti sportininkų komandą „Pyla“ 2017 m. III etapo varžyboms, elektroniniu paštu atsakė, kad komandą „Pyla“ galima užregistruoti, tačiau be M. B. R. B.. Aplinkybę, kad pastarasis elektroninis laiškas pasiekė gavėją, ir kad turėjo pasiekti kitus komandos „Pyla“ sportininkus, kurių sudėtyje nurodytas ieškovas, visiškai patvirtina, 2017 m. rugsėjo 28 d. to paties autoriaus elektroninis laiškas, kuriame M. B. patvirtina, kad „mes (klubo „Pyla“ nariai) norėjome dalyvauti kaip komanda, tačiau nedalyvavome dėl to, kad neleidote dviem dalyviams startuoti ir dėl to nesurinkome komandos, klube nėra tiek žmonių“. Tai patvirtina, kad ieškovas R. B. praleido ieškinio senaties terminą dėl savo kaltės, todėl ieškinys atmestinas, praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Prašomas pripažinti negaliojančiu Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos tarybos spendimas jokių ieškinyje R. B. teisių nepažeidžia, nes atsakovė Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija R. B. neuždraudė užsiimti mėgstama veikla, realizuoti savo teisę meškerioti plūdine meškere, tobulėti, kadangi šia veikla ieškovas gali užsiimti netrukdomai ir nepertraukiamai. Ginčijamu nutarimu Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos taryba, už nesportinį elgesį R. B. 2 metų laikotarpiui apribojo jo teisę dalyvauti atsakovo organizuojamose nacionalinėse ir tarptautinėse sporto varžybose. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip priskiriantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovo hobio, pomėgių, noro meškerioti plūdine meškere ar patobulėti, atsakovo valdymo organo sprendimas niekaip nesuvaržė ir/ar neapsunkino, o dalyvavimo nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose laikinas apribojimas yra sąlygotas atitinkamų ieškovo elgesio, etikos ar kitų pareigų nesilaikymu bei jau minėta asociacijų galimybe nusistatyti veiklos taisykles ir tvarkyti vidaus reikalus savo nuožiūra. Įvertinus nurodytus argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei vieno (materialaus) CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyto juridinio asmens valdymo organų sprendimų nuginčijimo pagrindo (prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, LPŽSA steigimo dokumentams ir protingumo ar sąžiningumo principams), neturinčio teisės pareikšti ieškinį aptariamos kategorijos byloje asmens reikalavimas, pateiktas praleidus senaties terminą, yra atmestinas ir kaip teisiškai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir panaikino Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimo dalį, kuria nutarta į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. (2 t., e. b. l. 93-101).
4. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas yra individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas ir betarpiškai susijęs su ieškovo teise dalyvauti sportinės žūklės varžybose. Lietuvos sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka, dėl to akivaizdu, kad ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje ir turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2017 m. vasario 2 d. nutarusi į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ir M. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu, apribojo ieškovo teisę dalyvauti sporto varžybose neapibrėžtam laikui. Teismas sprendė, kad tokia sankcija, kai uždraudžiama dalyvauti varžybose neapibrėžtą laiko tarpą, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, apriboja ieškovo teises dalyvauti Lietuvos čempionatuose neribotą laiką ir tuo pažeidžia ieškovo teises, todėl vien tik sankcijos neapibrėžtumas yra savarankiškas pagrindas panaikinti priimtą nutarimą.
6. Teismas pažymėjo, kad R. B. nėra asociacijos narys, tačiau atsakovė uždraudė dalyvauti ieškovui visose, bet ne asociacijos organizuojamose varžybose, skirtose išimtinai asociacijos dalyviams, į kurias ji pagal savo lokalines taisykles gali riboti narių dalyvavimą. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad veikė teisės aktų nustatytose ribose, nes ilgalaikis uždraudimas dalyvauti varžybose nėra numatytas Lietuvos žūklės plūdine meškere taisyklėse. Teismas vertindamas liudytojų N. D., J. J., atsakovės vadovo A. Ž. parodymus, konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti R. B. sankcijos už veiksmus atliktus ne jos organizuotose varžybose, o duomenys apie nesugyvenamą ieškovo charakterį, jo neigiamą įtaką varžyboms, neturi teisinės reikšmės, nes liudytojas nenurodė atvejų, kad ieškovas nuo asociacijos sukūrimo iki nutarimo apriboti ieškovo dalyvavimą varžybose būtų pažeidęs taisykles.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad net jei byloje būtų įrodyti visi atsakovės nurodyti nesportinio elgesio atvejai – kad ieškovas vartojo alkoholį varžybų metu, nepagarbiai, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė varžybų vyriausiąjį teisėją, nesumokėjo mokesčio už 2016 metų čempionato etapus, atsakovė vis tiek neturėjo įgaliojimų vertinti ieškovo elgesio laikotarpiu iki jos sukūrimo ir už tai taikyti ieškovui atsakomybę. Atsakovė turėdama 2017 m. balandžio 6 d. Lietuvos sportinės žūklės federacijos įgaliojimą vykdo jai deleguotą viešojo administravimo funkciją, numatytą Lietuvos sporto įstatymo 44 straipsnyje (viešojo administravimo įstatymas 41 straipsnio 1 dalis). Vykdydama šias funkcijas asociacija gali veikti tik teisės aktų jai suteiktos kompetencijos ribose, t. y. ji gali taikyti nuobaudas sportininkams tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė individualaus taikymo administravimo aktą (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 punktas), todėl privalėjo laikytis viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir procedūrų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 punktas). Be to, kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Nors liudytojai V. P. ir J. P. nurodė, kad 2017 m. konferencijos metu buvo svarstytas klausimas dėl R. B. dalyvavimo varžybose sustabdymo, tačiau liudytojai taip pat nurodė, kad rašytiniai dokumentai R. B. konferencijos metu nebuvo pateikti, o diskusija perėjo į asmeniškumus. Liudytojai nurodė, jog konferencijos metu buvo tik siūlymai uždrausti dalyvauti varžybose, jie nesuprato, kad sprendimas jau priimtas. Taigi iš liudytojų parodymų, teismas negali daryti tikėtinos išvados, kad ieškovas apie 2017 m. vasario 2 d. nutarimą buvo informuotas tinkamai, nors jis galimai apie galimą diskvalifikavimą tam tikrą informaciją jau turėjo 2017 m. konferencijos metu, o asociacijos nutarimas R. B. buvo išsiųstas tik 2018 m. balandžio 25 d.
8. Teismas dėl senaties termino taikymo nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-533/2009). Todėl bylos šalių santykiams reguliuoti netaikytinas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Be to, šis terminas galėtų būti taikomas, kai asociacijos sprendimą skųstų asociacijos dalyvis, tačiau R. B. nėra asociacijos dalyvis, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK. 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ieškovas gina savo Konstitucinę teisę į laisvalaikį ir saviraišką, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nors ši jo teisė pažeista priėmus individualaus taikymo administracinį aktą. Taigi, šioje byloje yra pagrindas taikyti būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą sutrumpintą 1 mėnesio senaties terminą. Šio senaties termino skaičiavimui reikšmingomis laikytinos šios aplinkybės: ieškovo informavimas apie teisės pažeidimą ir atitinkamų dokumentų įteikimas. Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, jog apie nutarimą R. B. ir M. B. buvo informuoti žodžiu (telefonu ar konferencijos metu) neturi teisinės reikšmės, nes Viešojo administravimo įstatyme yra imperatyviai reikalaujama, jog apie individualaus taikymo administracinį aktą turi būti pranešama raštu. Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos nutarimas R. B. buvo išsiųstas ir įteiktas 2018 m. balandžio 25 d., todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. balandžio 25 d. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, todėl atmesti ieškinį remiantis ieškinio senatim, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovės įgaliotas atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 113-120). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priėmęs nagrinėti ieškinį dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos tarybos 2017 m. vasario 2 d. nutarimo ieškovas neturėjo teisės ginčyti CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes R. B. nebuvo atsakovo asociacijos dalyvis (narys), kreditorius (kurio interesai pažeisti), valdymų organo narys arba asmuo, kuriam ginčyti aptartus sprendinius numatytų kiti įstatymai. Kita vertus, teisingai spręsdamas, kad Lietuvos sportinės žūklės federacijos 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimo pagrindu, atsakovo asociacijai buvo deleguota viešojo administravimo funkcija, numatyta Lietuvos sporto įstatymo 44 straipsnyje (Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis) ir, kad vykdant viešojo administravimo funkciją, susijusią su Lietuvos plūdinės žūklės čempionato organizavimu, varžybų dalyvių sąrašų sudarymu ar Lietuvos nacionalinės rinktinės narių Europos ir Pasaulio čempionatams formavimu, buvo priimtas ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis aktas, įtakojantis R. B. teisę dalyvauti plūdinės žūklės sporto varžybose, taip pat atitinkamai, bet netiesiogiai - Lietuvos nacionalinės (Europos ir Pasaulio) rinktinių sudėtyse, apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną administracinių bylų kategorijos savarankišką reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą bei neteisingai išsprendė klausimą dėl praleisto senaties termino taikymo.
1.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Ginčus dėl asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis). Lietuvos sportinės žūklės federacija, esanti vienintelė Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos, įsteigtos 1952 m. vasario 22 d., Roma, Italija, reg. Viale Tiziano, 70-00196, Roma, Italija (toliau – C.I.P.S) narė Lietuvos Respublikoje, turinti teises ir pareigas užtikrinti, koordinuoti Lietuvos nacionalinių sportinės žūklės rinktinių parengimą, dalyvavimą pasaulio čempionatuose ar kitose svarbiausioje tarptautinėse sporto varžybose. Lietuvos sportinės žūklės federacija yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinės forma – asociacija. Lietuvos sportinės žūklės federacijos kaip Lietuvos Respublikos sporto sistemos veiklos subjekto kompetenciją, plėtojant kūno kultūrą ir sportą, varžybų sistemą, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato Lietuvos Respublikos sporto įstatymas. Pagal minėto įstatymo 15 straipsnį, nacionalinė sporto (šakos) federacija inter alia organizuoja nacionalines ir tarptautines varžybas, sudaro sporto šakų Lietuvos rinktines bei atlieka kitas federacijos įstatuose nurodytas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos sporto 44 straipsnį, nacionalinė federacija gali pavesti regioninio ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijoms (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Lietuvos sportinės žūklės federacija 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimu suteikė atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai teisę organizuoti ir vykdyti Lietuvos plūdinės žūklės čempionatą, plūdinės žūklės sporto veteranų varžybas, formuoti Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinę rinktinę Europos, Pasaulio čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms. Turinti įgaliojimus veikti viešojo administravimo srityje, Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos taryba 2017 m. vasario 2 d. nutarimu į asociacijos organizuojamas varžybas nusprendė neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. (taip pat ir trečiojo asmens M. B.) ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu. Pastarąjį atsakovo tarybos nutarimą laikydamas individualaus pobūdžio administraciniu aktu, priimtu viešojo administravimo srityje, ir šiam aktui taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėjo vienintelį ir savarankišką administracinio pobūdžio reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą (specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartis bylose: 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. T-76/2011 Dziudo klubas „Sfinksas“ v. Lietuvos dziudo federacija; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. T-79/2011 L.Š. ir L.K. v. Lietuvos dziudo federacija; 2016 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. T-86/2016 VšĮ „Krepšinio rytas“ v. asociacijai Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir kt.). Teisingai ir pagrįstai nustačius, kad savarankiškas ir vienintelis reikalavimas, pareikštas bendrosios kompetencijos teisme, yra administracinio teisinio pobūdžio, kuriam taikomos ne civilinio proceso, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos procesinės taisyklės, turėjo būti pripažintinas nenagrinėtu civilinio proceso tvarka, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintas, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, t. y. pažeidus bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismui taisykles.
1.3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad bylą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis, teismas, apeliantas prašo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantas nesutinka, kad R. B. (taip pat ir M. B.) apie ginčijimą sprendimą sužinojo tik 2018 m. balandžio 25 d. Pagal Lietuvos plūdinės žūklės čempionato reglamentą, siekdamas užregistruoti sportininkų komandą 2017 m. III-io etapo varžyboms, klubo „Pyla“ vadovas M. B. dar 2017 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) atsiuntė atsakovo LPŽSA prezidentui A. Ž. ((duomenys neskelbtini)) prašymą registracijai. Komandos sudėtyje be kitų sportininkų nurodytas ir R. B.. LPŽSA prezidentas 2017 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu atsakė, kad komandą ,,Pyla“ galima užregistruoti, tačiau be jo (M. B.) ir be R. B.. Priežastys visiems žinomos. Aplinkybę, kad pastarasis elektroninis laiškas pasiekė gavėją, ir kad turėjo pasiekti kitus komandos „Pyla“ sportininkus, kurių sudėtyje nurodytas ieškovas, visiškai patvirtina, 2017 m. rugsėjo 28 d. to paties autoriaus elektroninis laiškas, kuriame M. B. patvirtina, kad „mes (klubo „Pyla“ nariai) norėjome dalyvauti kaip komanda, tačiau nedalyvavome dėl to, kad neleidote dviem dalyviams startuoti ir dėl to nesurinkome komandos, klube nėra tiek žmonių“. Be to, R. B. sužinojo arba turėjo žinoti apie diskvalifikaciją vėliausiai 2017 m. balandžio 6 d., t. y., kai vyko sportinės žūklės sporto šaką koordinuojančios Lietuvos sportinės žūklės federacijos ataskaitinė – rinkiminė konferencija. Taigi, aptarti argumentai neginčitinai patvirtina, kad ieškovas R. B. apie ginčijamą sprendimą sužinojo ne 2018 m. balandžio 25 d. (ieškinio rengimo stadijoje), o vėliausiai 2017 m. balandžio 6 d. - Lietuvos sportinės žūklės federacijos ataskaitinės metu, kurioje pats dalyvavo.
Atsiliepimas
10. Ieškovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 128-135). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apeliantė iškraipo pirmosios instancijos teismo išvadas ir motyvus dėl to, kad ieškovas neturėjo teisės ginčyti 2017 m. vasario 2 d. atsakovės tarybos nutarimo CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas būtent nurodė, kad teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas neturi materialiosios teisės reikšti ieškinio dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes jis nėra asmuo, kuriam tokia teisė yra numatyta pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Būtent pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas gali ginčyti nutarimą CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi minėta norma numato, kad gali ginčyti ir kiti įstatymuose numatyti asmenys ir šią savo išvadą pagrindė sporto įstatymo teisės norma.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad priimdama 2017 m. vasario 2 d. nutarimą veikė, kaip viešojo administravimo subjektas, nes 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimo pagrindu, atsakovo asociacijai buvo deleguota viešojo administravimo funkcija. Lietuvos sportinės žūklės federacijos įgaliojimas apeliantei organizuoti ir vykdyti Lietuvos plūdinės žūklės čempionatą, plūdinės žūklės sporto veteranų varžybas, formuoti Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinę rinktinę Europos, Pasaulio čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms suteiktas tik 2017 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo nutarimo taikyti sankciją ieškovui priėmimo, o įgaliojime nurodyta, kad įgaliojimas galioja nuo pasirašymo dienos (CK 1.142 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad apeliantei buvo deleguota viešojo administravimo funkcija susijusi su varžybų dalyvių sąrašų sudarymu, kadangi tokia teisė atsakovei nebuvo suteikta 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojime. Ši teisė atsakovei nenumatyta ir Lietuvos žūklės plūdine meškere čempionato varžybų taisyklėse.
2.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną administracinių bylų kategorijos savarankišką reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kadangi šis nutarimas neatitinka viešojo administravimo sąvokos nurodytos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Be to, joks teisės aktas, t. y. nei įstatymas, nei poįstatyminis aktas, nei atsakovės įstatai atsakovei nesuteikė teisės priimti tokio nutarimo uždrausti dalyvauti varžybose, tokia teisė nebuvo atsakovei ir deleguota. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė rūšinio teismingumo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas naikintinas vadovautis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu yra nepagrįstas ir atmestinas.
2.4. Apeliantės nurodytose bylose buvo skundžiami priimti federacijų sprendimai, kuriais buvo įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, todėl specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti padarė išvadą, kad sprendimais yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, todėl ginčai nagrinėtini administraciniame teisme. Tuo tarpu atsakovė 2017 m. vasario 2 d. sprendimu nepriėmė bendro pobūdžio sprendimo, o priėmė sprendimą tik dviejų asmenų ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu, pažeidžiant savo kompetencijos ribas nustatytas įstatuose, nors sutinkamai su Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir 7 dalimi atsakovė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus veikdama kompetencijos nustatytos asociacijos įstatuose ribose. Atsakovės teises ir kompetenciją apibrėžia atsakovės įstatai arba Lietuvos sportinės žūklės federacijos jai suteiktos teisės. Taigi, atsakovė negali priimti sprendimų, kuriuos priimti jai nesuteikta teisė teisės aktais ar įstatais. Tai, kad apeliantė pati suvokė, jog neturi teisės diskvalifikuoti ieškovo iš varžybų patvirtina apeliantės prezidento 2017 m. kovo 21 d. pranešimas Lietuvos sportinės žūklės federacijos tarybai, kuriame nurodyta kad federacijos prezidentui buvo siūlyta diskvalifikuoti ieškovą ir trečiąją asmenį iš visų Lietuvos sportinės žūklės varžybų dvejiems metams. Ieškovo nuomone pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nors ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl naikinti priimto nėra teisinio pagrindo, kadangi CPK 328 straipsnis draudžia teismui naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, o CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
2.5. Apeliacinio skundo prašymas ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad bylą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis, teismas, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimui senatis iš vis negali būti taikoma vadovaujantis CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. ieškovo reikalavimas yra atsiradęs iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Be to, atsakovės atstovas rašydamas e- laišką 2017 m. liepos 31 d. trečiajam asmeniui nenurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu yra priimtas nutarimas, o nurodė neaiškias tariamai žinomas priežastis. Tai patvirtina, kad atsakovas ieškovo apie nutarimo turinį, jo priėmimo datą neinformavo ir nutarimo neįteikė iki 2018 m. balandžio 25 d., nors ieškovo nuomone tokią pareigą įteikti nutarimą atsakovė ieškovui turėjo. Nutarimo neįteikimas ieškovui laikytinas atsakovės piktnaudžiavimu savo teisėmis, todėl teismas gali atsisakyti ginti asmens teises vadovaujantis CK 1. 137 straipsnio 3 dalimi. Be to, tai, kad ieškovas pasiprašė dalyvauti ataskaitinėje konferencijoje, siekdamas kartu su kitomis suinteresuotomis pusėmis išsiaiškinti susidariusią situacijoje plūdinės žūklės sekcijoje nepatvirtina, to fakto, kad ieškovas žinojo apie priimtą nutarimą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, jog konferencijos metu buvo tik siūlymai uždrausti dalyvauti varžybose, jie nesuprato, kad sprendimas jau priimtas. Net ir pripažinus, kad ieškovui žodžiu buvo pranešta apie nutarimo uždrausti dalyvauti varžybose priėmimą, nors ieškovas tai kategoriškai neigia, neturint nutarimo, nežinant jo turinio ieškovas negalėjo realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, kas vienareikšmiai yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl praleisto senaties termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakovės įgaliotas atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, t.y. nustačius, kad buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui.
13. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018).
14. Apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, atsakovės įgaliotas atstovas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų priimant individualaus pobūdžio administracinį aktą ieškovo R. B. atžvilgiu, išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną ieškinio reikalavimą, kadangi toks reikalavimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu yra nagrinėtinas administraciniuose teismuose.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Taigi, siekiant nustatyti, ar šioje byloje kilęs ginčas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, būtina įvertinti, ar atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, ir, ar atsakovės priimtas nutarimas uždrausti ieškovui R. B. dalyvauti Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos organizuojamose varžybose ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiui yra sprendimas, priimtas viešojo administravimo srityje.
16. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė yra subjektas, kuris gali būti įgaliotas atlikti viešąjį administravimą. To paties įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
17. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2017 m. vasario 2 d. nutarimu į Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos organizuojamas varžybas nusprendė neregistruoti ir nepriimti dalyvauti ieškovo R. B. ir trečiojo asmens M. B. plūdinės žūklės sporto varžybose ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiui (1 t., e. b. l. 35). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. vasario 2 d. nutarimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sporto įstatymo redakcijos 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas greta kitų reguliavimo sričių nustato ir nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, taip pat reglamentuoja profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus. Taigi, sporto varžybų sistemos organizavimo ir vykdymo veikla yra visuomenės gyvenimo sritis, kurios viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sporto (šakos) varžybų sistemos Lietuvoje įgyvendinimą ir organizavimą koordinuoja Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė atitinkamo (atitinkamos) sporto (šakos) federacija. Nacionalinė federacija gali pavesti regioninio ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijoms (Lietuvos Respublikos sporto įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 44 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei, kurios teisinė forma asociacija, remiantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 44 straipsnio 2 dalimi, galėjo būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, t.y. šiuo atveju – teisė organizuoti ir vykdyti sporto varžybas.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, priimdama 2017 m. vasario 2 d. nutarimą, vykdė viešojo administravimo subjekto veiklą ir priėmė administracinį sprendimą dėl ieškovo R. B. ir trečiojo asmens M. B. teisės dalyvauti atsakovės organizuojamose varžybose, nes organizavo plūdinės žūklės sporto varžybas nustatydama apribojimus konkretiems asmenims jose dalyvauti (Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Taigi, atsakovės Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 vasario 2 d. nutarimas yra viešojo administravimo srityje priimtas individualus administracinis aktas, kurio teisėtumo tikrinimas yra priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla, kurioje prašoma panaikinti atsakovės viešojo administravimo srityje priimtą individualų administracinį aktą yra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma aplinkybė, jog atsakovė priėmė 2017 m. vasario 2 d. nutarimą po to, kai buvo įgaliota organizuoti ir vykdyti plūdinės žūklės sporto varžybas (1 t., e. .b. l. 8), nekeičia šios bylos priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai subjektas, priimantis tam tikrus sprendimus, nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, dėl tokių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą iš viešojo ar vidaus administravimo santykių srities (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-51-492/2018). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtą aplinkybę dėl atsakovės 2017 m. vasario 2 d. nutarimo ir Lietuvos sportinės žūklės federacijos 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimo atsakovei organizuoti ir vykdyti plūdinės žūklės sporto varžybas santykio teisėjų kolegija vertino tik tiek, kiek tai reikalinga šios bylos priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai klausimui spręsti.
20. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai, konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėjo bylą, teismingą administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pagal teismingumą administraciniam teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
22. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Atsakovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, grąžinamas atsakovei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti.
Perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Grąžinti atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai, juridinio asmens kodas 304351366, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.