Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimą į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovas nuo 1996 metų dalyvauja įvairiose sportinės žūklės varžybose, taip pat ir Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos organizuojamose varžybose, yra sportinės žūklės klubo „Tinca“ vadovas. Sportinės žūklės klubas „SŽK Tinca“ 2018 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos prezidentą su prašymu užregistruoti SŽK Tinca klubo narius pagal pridedamą sąrašą dalyvauti Lietuvos plūdinės žūklės čempionate. 2018 m. balandžio 25 d. raštu Lietuvos plūdinės žūklės asociacijos prezidentas A. Ž. atsakydamas į sportinės žūklės klubo „SŽK Tinca“ vadovo (ieškovo) prašymą nurodė, jog Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. nutarimu nuspręsta į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ir M. B. ne mažiau kaip dviejų metų laikotarpiui dėl sportinės žūklės klubo „Tinca“ narių bei šių klubų vadovų M. B. ir R. B. reikšto nepasitenkinimo asociacijos ir jos vadovo A. Ž. veikla, su sportininko etika nesuderinamo elgesio 2016 m. Europos čempionato metu ir Lietuvos čempionato 3 etapo Valiulių tv. Šakių raj. ir 4 etapo Skirvytės up. Šilutės raj. metu bei nesumokėto 2016 m. varžybų 3 ir 4 etapo startinio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi priimtas neegzistuojančio valdymo organo, kuris nenumatytas Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose, o tokia sankcija – uždrausti dalyvauti varžybose tam tikram laikotarpiui – nenumatyta jokiame teisės akte, Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose ir Lietuvos žūklės plūdine meškere čempionato varžybų taisyklėse. Be to, asociacija įregistruota 2016 m. rugpjūčio 17 d., o Lietuvos plūdinės žūklės čempionato paskutinis etapas vyko 2016 m. rugpjūčio 12-13 d. iki asociacijos įsteigimo. Pati paskirta sankcija taip pat neaiški, nes nenurodyta jos taikymo pabaiga. Ieškovo nuomone minėtas nutarimas yra nesuprantamų asmeninių sąskaitų suvedimas, neparemtas jokiais teisės aktais, ir pažeidžia ieškovo teises, kadangi ieškovui atimta teisė dalyvauti visose plūdinės žūklės varžybose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Kiekvienas asmuo turi teisę užsiimti jam patinkančia veikla. Atsakovė be teisinio pagrindo uždraudė ieškovui dalyvauti žūklės plūdine meškere varžybose, tai yra užsiimti mėgstama veikla, tobulėti, nežiūrint to, kad ieškovas šioje srityje pasiekęs gerų rezultatų. Dėl priimto neteisėto nutarimo ieškovas patiria sunkius dvasinius išgyvenimus, kadangi negali siekti ir varžytis su kitais asmenimis, kad kitais metais galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei tiek Europos, tiek Pasaulio čempionatuose, nes pagal Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinės rinktinės formavimo reglamentą nacionalinės rinktinės kandidatais gali būti Lietuvos plūdinės žūklės čempionato dalyviai, pasiekę geriausius rezultatus praėjusių metų sezone, atsižvelgiant į einamų metų sezone įvykusių etapų rezultatus.

9. Apeliaciniu skundu atsakovės įgaliotas atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 113-120). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Priėmęs nagrinėti ieškinį dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos tarybos 2017 m. vasario 2 d. nutarimo ieškovas neturėjo teisės ginčyti CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes R. B. nebuvo atsakovo asociacijos dalyvis (narys), kreditorius (kurio interesai pažeisti), valdymų organo narys arba asmuo, kuriam ginčyti aptartus sprendinius numatytų kiti įstatymai. Kita vertus, teisingai spręsdamas, kad Lietuvos sportinės žūklės federacijos 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimo pagrindu, atsakovo asociacijai buvo deleguota viešojo administravimo funkcija, numatyta Lietuvos sporto įstatymo 44 straipsnyje (Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis) ir, kad vykdant viešojo administravimo funkciją, susijusią su Lietuvos plūdinės žūklės čempionato organizavimu, varžybų dalyvių sąrašų sudarymu ar Lietuvos nacionalinės rinktinės narių Europos ir Pasaulio čempionatams formavimu, buvo priimtas ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis aktas, įtakojantis R. B. teisę dalyvauti plūdinės žūklės sporto varžybose, taip pat atitinkamai, bet netiesiogiai - Lietuvos nacionalinės (Europos ir Pasaulio) rinktinių sudėtyse, apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną administracinių bylų kategorijos savarankišką reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą bei neteisingai išsprendė klausimą dėl praleisto senaties termino taikymo.

1.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Ginčus dėl asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis). Lietuvos sportinės žūklės federacija, esanti vienintelė Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos, įsteigtos 1952 m. vasario 22 d., Roma, Italija, reg. Viale Tiziano, 70-00196, Roma, Italija (toliau – C.I.P.S) narė Lietuvos Respublikoje, turinti teises ir pareigas užtikrinti, koordinuoti Lietuvos nacionalinių sportinės žūklės rinktinių parengimą, dalyvavimą pasaulio čempionatuose ar kitose svarbiausioje tarptautinėse sporto varžybose. Lietuvos sportinės žūklės federacija yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinės forma – asociacija. Lietuvos sportinės žūklės federacijos kaip Lietuvos Respublikos sporto sistemos veiklos subjekto kompetenciją, plėtojant kūno kultūrą ir sportą, varžybų sistemą, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato Lietuvos Respublikos sporto įstatymas. Pagal minėto įstatymo 15 straipsnį, nacionalinė sporto (šakos) federacija inter alia organizuoja nacionalines ir tarptautines varžybas, sudaro sporto šakų Lietuvos rinktines bei atlieka kitas federacijos įstatuose nurodytas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos sporto 44 straipsnį, nacionalinė federacija gali pavesti regioninio ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijoms (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Lietuvos sportinės žūklės federacija 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimu suteikė atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai teisę organizuoti ir vykdyti Lietuvos plūdinės žūklės čempionatą, plūdinės žūklės sporto veteranų varžybas, formuoti Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinę rinktinę Europos, Pasaulio čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms. Turinti įgaliojimus veikti viešojo administravimo srityje, Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos taryba 2017 m. vasario 2 d. nutarimu į asociacijos organizuojamas varžybas nusprendė neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. (taip pat ir trečiojo asmens M. B.) ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu. Pastarąjį atsakovo tarybos nutarimą laikydamas individualaus pobūdžio administraciniu aktu, priimtu viešojo administravimo srityje, ir šiam aktui taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėjo vienintelį ir savarankišką administracinio pobūdžio reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą (specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartis bylose: 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. T-76/2011 Dziudo klubas „Sfinksas“ v. Lietuvos dziudo federacija; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. T-79/2011 L.Š. ir L.K. v. Lietuvos dziudo federacija; 2016 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. T-86/2016 VšĮ „Krepšinio rytas“ v. asociacijai Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir kt.). Teisingai ir pagrįstai nustačius, kad savarankiškas ir vienintelis reikalavimas, pareikštas bendrosios kompetencijos teisme, yra administracinio teisinio pobūdžio, kuriam taikomos ne civilinio proceso, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos procesinės taisyklės, turėjo būti pripažintinas nenagrinėtu civilinio proceso tvarka, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintas, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, t. y. pažeidus bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismui taisykles.

1.3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad bylą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis, teismas, apeliantas prašo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantas nesutinka, kad R. B. (taip pat ir M. B.) apie ginčijimą sprendimą sužinojo tik 2018 m. balandžio 25 d. Pagal Lietuvos plūdinės žūklės čempionato reglamentą, siekdamas užregistruoti sportininkų komandą 2017 m. III-io etapo varžyboms, klubo „Pyla“ vadovas M. B. dar 2017 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) atsiuntė atsakovo LPŽSA prezidentui A. Ž. ((duomenys neskelbtini)) prašymą registracijai. Komandos sudėtyje be kitų sportininkų nurodytas ir R. B.. LPŽSA prezidentas 2017 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu atsakė, kad komandą ,,Pyla“ galima užregistruoti, tačiau be jo (M. B.) ir be R. B.. Priežastys visiems žinomos. Aplinkybę, kad pastarasis elektroninis laiškas pasiekė gavėją, ir kad turėjo pasiekti kitus komandos „Pyla“ sportininkus, kurių sudėtyje nurodytas ieškovas, visiškai patvirtina, 2017 m. rugsėjo 28 d. to paties autoriaus elektroninis laiškas, kuriame M. B. patvirtina, kad „mes (klubo „Pyla“ nariai) norėjome dalyvauti kaip komanda, tačiau nedalyvavome dėl to, kad neleidote dviem dalyviams startuoti ir dėl to nesurinkome komandos, klube nėra tiek žmonių“. Be to, R. B. sužinojo arba turėjo žinoti apie diskvalifikaciją vėliausiai 2017 m. balandžio 6 d., t. y., kai vyko sportinės žūklės sporto šaką koordinuojančios Lietuvos sportinės žūklės federacijos ataskaitinė – rinkiminė konferencija. Taigi, aptarti argumentai neginčitinai patvirtina, kad ieškovas R. B. apie ginčijamą sprendimą sužinojo ne 2018 m. balandžio 25 d. (ieškinio rengimo stadijoje), o vėliausiai 2017 m. balandžio 6 d. - Lietuvos sportinės žūklės federacijos ataskaitinės metu, kurioje pats dalyvavo.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad priimdama 2017 m. vasario 2 d. nutarimą veikė, kaip viešojo administravimo subjektas, nes 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimo pagrindu, atsakovo asociacijai buvo deleguota viešojo administravimo funkcija. Lietuvos sportinės žūklės federacijos įgaliojimas apeliantei organizuoti ir vykdyti Lietuvos plūdinės žūklės čempionatą, plūdinės žūklės sporto veteranų varžybas, formuoti Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinę rinktinę Europos, Pasaulio čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms suteiktas tik 2017 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo nutarimo taikyti sankciją ieškovui priėmimo, o įgaliojime nurodyta, kad įgaliojimas galioja nuo pasirašymo dienos (CK 1.142 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad apeliantei buvo deleguota viešojo administravimo funkcija susijusi su varžybų dalyvių sąrašų sudarymu, kadangi tokia teisė atsakovei nebuvo suteikta 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojime. Ši teisė atsakovei nenumatyta ir Lietuvos žūklės plūdine meškere čempionato varžybų taisyklėse.

2.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną administracinių bylų kategorijos savarankišką reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kadangi šis nutarimas neatitinka viešojo administravimo sąvokos nurodytos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Be to, joks teisės aktas, t. y. nei įstatymas, nei poįstatyminis aktas, nei atsakovės įstatai atsakovei nesuteikė teisės priimti tokio nutarimo uždrausti dalyvauti varžybose, tokia teisė nebuvo atsakovei ir deleguota. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė rūšinio teismingumo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas naikintinas vadovautis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu yra nepagrįstas ir atmestinas.

2.4. Apeliantės nurodytose bylose buvo skundžiami priimti federacijų sprendimai, kuriais buvo įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, todėl specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti padarė išvadą, kad sprendimais yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, todėl ginčai nagrinėtini administraciniame teisme. Tuo tarpu atsakovė 2017 m. vasario 2 d. sprendimu nepriėmė bendro pobūdžio sprendimo, o priėmė sprendimą tik dviejų asmenų ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu, pažeidžiant savo kompetencijos ribas nustatytas įstatuose, nors sutinkamai su Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir 7 dalimi atsakovė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus veikdama kompetencijos nustatytos asociacijos įstatuose ribose. Atsakovės teises ir kompetenciją apibrėžia atsakovės įstatai arba Lietuvos sportinės žūklės federacijos jai suteiktos teisės. Taigi, atsakovė negali priimti sprendimų, kuriuos priimti jai nesuteikta teisė teisės aktais ar įstatais. Tai, kad apeliantė pati suvokė, jog neturi teisės diskvalifikuoti ieškovo iš varžybų patvirtina apeliantės prezidento 2017 m. kovo 21 d. pranešimas Lietuvos sportinės žūklės federacijos tarybai, kuriame nurodyta kad federacijos prezidentui buvo siūlyta diskvalifikuoti ieškovą ir trečiąją asmenį iš visų Lietuvos sportinės žūklės varžybų dvejiems metams. Ieškovo nuomone pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nors ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl naikinti priimto nėra teisinio pagrindo, kadangi CPK 328 straipsnis draudžia teismui naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, o CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

2.5. Apeliacinio skundo prašymas ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad bylą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis, teismas, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimui senatis iš vis negali būti taikoma vadovaujantis CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. ieškovo reikalavimas yra atsiradęs iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Be to, atsakovės atstovas rašydamas e- laišką 2017 m. liepos 31 d. trečiajam asmeniui nenurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu yra priimtas nutarimas, o nurodė neaiškias tariamai žinomas priežastis. Tai patvirtina, kad atsakovas ieškovo apie nutarimo turinį, jo priėmimo datą neinformavo ir nutarimo neįteikė iki 2018 m. balandžio 25 d., nors ieškovo nuomone tokią pareigą įteikti nutarimą atsakovė ieškovui turėjo. Nutarimo neįteikimas ieškovui laikytinas atsakovės piktnaudžiavimu savo teisėmis, todėl teismas gali atsisakyti ginti asmens teises vadovaujantis CK 1. 137 straipsnio 3 dalimi. Be to, tai, kad ieškovas pasiprašė dalyvauti ataskaitinėje konferencijoje, siekdamas kartu su kitomis suinteresuotomis pusėmis išsiaiškinti susidariusią situacijoje plūdinės žūklės sekcijoje nepatvirtina, to fakto, kad ieškovas žinojo apie priimtą nutarimą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, jog konferencijos metu buvo tik siūlymai uždrausti dalyvauti varžybose, jie nesuprato, kad sprendimas jau priimtas. Net ir pripažinus, kad ieškovui žodžiu buvo pranešta apie nutarimo uždrausti dalyvauti varžybose priėmimą, nors ieškovas tai kategoriškai neigia, neturint nutarimo, nežinant jo turinio ieškovas negalėjo realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, kas vienareikšmiai yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl praleisto senaties termino atnaujinimo.