Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje M. B.) rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, gavę bylą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad tarp Asociacijos ir pareiškėjo nesusiklostė administracinio pobūdžio teisiniai santykiai, nes skundžiamu nutarimu nebuvo patvirtintos bendro pobūdžio taisyklės. Ginčijamas nutarimas yra ne bendro pobūdžio teisės aktas, bet asociacijos valdymo organo individualus aktas. Be to, ginčijamo nutarimo priėmimo metu atsakovui dar nebuvo deleguotos viešojo administravimo funkcijos (teisė organizuoti ir vykdyti varžybas bei formuoti rinktines).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ginčijama Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos valdybos nutarimo dalis į Asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti pareiškėjo ne mažiau kaip 2 metus.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, kategorijos nustatytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Kaip buvo nurodyta, pareiškėjas prašo teismo įvertinti Asociacijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl asociacijų priimtų sprendimų tik, kai prašoma įvertinti asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas) arba siekiama asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo įvertinimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal šiuo metu įstatymų leidėjo įtvirtintą apibrėžimą, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis).

Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai; 2) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2591 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Sporto įstatymas) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sporto (šakos) varžybų sistemos Lietuvoje įgyvendinimą ir organizavimą koordinuoja Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė atitinkamo (atitinkamos) sporto (šakos) federacija, kuri gali pavesti regioninio ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijoms (Sporto įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimu Lietuvos sportinės žūklės federacija įgaliojo Asociaciją be kita ko organizuoti ir vykdyti Lietuvos plūdinės žūklės čempionatą, plūdinės žūklės sporto veteranų varžybas, formuoti Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinę rinktinę Europos, pasaulio čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms.

Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Lietuvos sportinės žūklės federacija nelaikytina įstatymų įgaliota valstybės ar savivaldybių institucija, todėl ši federacija Asociacijai negalėjo suteikti viešojo administravimo įgaliojimų, taip kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose numatyta, kad tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris veikia laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (1.1 punktas). Asociacijos įstatuose nustatyta, kad šios organizacijos veiklos rūšys be kita ko yra: įvairios žūklės varžybų ir kitų renginių organizavimas ir vykdymas (2.2.1 punktas), Lietuvos plūdinės žūklės sporto čempionato organizavimas ir vykdymas (2.2.2 punktas), tarptautinių žūklės varžybų bei turnyrų organizavimas ir vykdymas (2.2.3 punktas), atrankų į Pasaulio, Europos ir kitų sportinės žūklės čempionatus organizavimas ir vykdymas (2.2.4 punktas).

Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, priimdama pareiškėjo ginčijamą nutarimą Asociacija neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdama tokio pobūdžio aktą ji nevykdė viešojo administravimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio nagrinėjimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Atsižvelgus į ginčijamo akto turinį, spręstina, kad tai nėra bendro pobūdžio teisės aktas, jame nustatyti konkretūs, vienkartinio pobūdžio, konkretiems asmenims taikomi jų teisių apribojimai, todėl tokio sprendimo teisėtumo vertinimas taip pat nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčijamas Asociacijos, kuri yra juridinis asmuo, organo sprendimas. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas dėl Asociacijos – juridinio asmens – nutarimo panaikinimo kilo ne iš viešojo administravimo, o iš civilinių teisinių santykių, jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje M. B.) perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys