Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2174-273/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-18
Bylos Nr.: 2A-2174-273/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-06048-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas: L. B.
Ieškovas: D. B.
Išvadą teikia: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2174-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-06048-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; (S) 121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Gintauto Koriagino, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-292/2013 pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B., institucijai teikiančiai išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui D. B., institucijai teikiančiai išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką sudarytą su atsakove 2007-06-23 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 172, dėl atsakovės L. B. kaltės; neskirti termino susitaikymui; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti jam ir atsakovei santuokines pavardes; priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susituokė 2007-06-23 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 172. Santuokoje susilaukė sūnaus I., kuris gimė 2007-11-17. Jam santuoka su atsakove- antra, atsakovei- pirma. Iš pirmos santuokos jis turi dukrą S. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Pirmoji santuoka taip pat nutrūko dėl sutuoktinės neištikimybės. Su atsakove kartu negyvena nuo 2011-08-21. Iki to laiko šeima gyveno jo tetos bute. Atsakovė išsikraustė iš buto su sūnumi, paaiškėjus jos akivaizdžiam neištikimybės faktui su K. M.. Po šio fakto paaiškėjimo, atsakovė bandė pasitraukti iš gyvenimo, vėliau jis dar bandė išsaugoti šeimą, jo iniciatyva abu lankėsi pas psichologą, tačiau vieną dieną atsakovė nieko nepaaiškinusi ir jo neatsiprašiusi, išsikraustė su sūnumi gyventi pas savo tėvus, kur šiuo metu su sūnumi Ignu ir gyvena. Atsakovė neigė ir tebeneigia neištikimybės faktą, tačiau iki to momento kai jis paaiškėjo, jis jautė, kad atsakovė gyvena dvigubą gyvenimą, jos mintys dažnai būdavo kitur, už šeimos ribų. Atsakovę mylėjo, todėl ja tikėjo, ir negalėjo net pagalvoti, kad ji galėtų būti jam neištikima. Atsakovė darėsi vis šaltesnė jo atžvilgiu, jį ignoruodavo, atsisakydavo su juo gyventi intymų gyvenimą. Atsakovei esant namie, pasigirsdavo jai adresuojami skambučiai, pokalbių metu jis jausdavo, kad atsakovė negali laisvai bendrauti. Naktimis atsakovė susirašinėdavo telefonu. K. M. pats pripažino, kad su jo sutuoktine artimai bendrauja nuo 2011 metų. Šiuo metu santuoka yra tik formali, todėl nori ją nutraukti, mano, kad šeimos išsaugoti nebepavyks. Atsakovė tokiais savo veiksmai sukėlė jam be galo daug skausmo, daug nemalonių išgyvenimų. Pašlijo sveikata, ilgą laiką buvo sutrikusi širdies veikla, kamavo nemiga, silpnumas, įtampa, per mėnesį neteko 11 kg. svorio. Emociškai jis nėra atsigavęs iki šiol. Nutrūkus pirmai santuokai dėl sutuoktinės neištikimybės, jis tikėjosi su atsakove sukurti grąžų šeimyninį gyvenimą, kartu auginti sūnų I. Net ir paaiškėjus atsakovės neištikimybės faktui, atsakovė jo neatsiprašė ir nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, nors jis dėjo pastangas, jo iniciatyva jie lankėsi pas psichologą. Atsakovės abuojumas taip pat buvo stiprus moralinis ir emocinis smūgis. Santuokoje jie jokio nekilnojamo ir registruotino turto neįgijo. Visi kilnojami daiktai, kuriuos atsakovė nurodė kaip jų santuokoje įgytą turtą, įgyti ne jų, o buvo jo tetos bute, kai jie atsikraustė į šį butą gyventi. Šiais daiktais, esančiais bute, buvo leista naudotis, tetai ir juos sutuoktiniui išvykus į Angliją. Į butą, kuriame jie gyveno, savaitgaliais sugrįždavo ir gyvendavo jo pusbrolis, todėl butas buvo pilnai apstatytas. S. I. išlaikymo ir gyvenamosios vietos klausimas jau išspręstas 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, sutinka, kad atsakovei liktų santuokinė B. pavardė. Kreditorinių įsipareigojimų jis neturi, o apie atsakovės kreditinius įsipareigojimus, jiems gyvenant skyrium, jis nežino.

Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama-santuoką sudarytą su ieškovu 2007-06-23 Alytaus miesto CMS, nutraukti, tačiau nutraukti ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes; pakeisti išlaikymą, nustatytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29-292/2012 nepilnamečiui vaikui I. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nuo priešieškinio teisme įregistravimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš ieškovo D. B. periodines išmokas po 500 Lt per mėnesį; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir D. B. priteisti 4910 Lt vertės kilnojamus daiktus- 2000 Lt vertės kompiuterį, stalą, spintelę, kėdę, 2000 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės komodą, 150 Lt vertės komodą, 250 Lt vertės virtuvės indus ir reikmenis, 100 Lt vertės palapinę, pripučiamus čiužinius, 60 Lt vertės kilimą, 50 Lt vertės lyginimo lentą, skalbinių džiovyklą, 100 Lt vertės kaljaną, o jai iš ieškovo D. B. priteisti 2455 Lt piniginę kompensaciją, taip pat priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jų šeimyniniai santykiai pašlijo dar 2011 metais. Matydama, kad šeimos nepavyks išsaugoti, 2011-08-24 nusprendė apsigyventi skyrium nuo ieškovo ir su sūnumi išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Šiuo metu ieškovas gyvena su kita moterimi ir jos dviem vaikais. Tolimesnis bendras gyvenimas nėra galimas, susitaikyti nėra jokių galimybių. Įsitikinusi, kad šeimos išsaugoti nepavyks. 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta jos ir ieškovo taikos sutartis dėl sūnaus I. gyvenamosios vietos nustatymo ir jam teiktino išlaikymo. Buvo sutarę, kad ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 390 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-01 iki sūnaus pilnametystės. Po 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo atsirado sąlygos, numatytos įstatyme, dėl kurių išlaikymas sūnui turi būti padidintas. Išlaidų dėl vaiko sveikatos būklės ji negalėjo numatyti, nes jos buvo daug mažesnės, manė, kad visas išlaidas kompensuos valstybė. Neįgalumas sūnui nustatytas iki 2013-12-12, tačiau jis bus tęsiamas, nes vaiko susirgimai yra nuolatinio pobūdžio, per trumpą laiką vaiko sveikatos būklės nebus galima atstatyti. Po teismo nutarties, kuria buvo nustatytas išlaikymas, 2012-04-04 sūnus Ignas buvo hospitalizuotas į VšĮ Urologijos skyrių operaciniam gydymui. Sūnui po 2-3 metų bus privalu atlikti urologinę operaciją, dėl ko atsiras dar daugiau papildomų išlaidų. Sūnus yra penkerių metų amžiaus, lanko darželio specialiąją grupę. Sekančiais metais lankys paruošiamąją priešmokyklinę grupę. I. lavinimo ir ugdymo poreikiai yra ir ateityje bus žymiai didesni nei sveikų vaikų. Reikia pirkti papildomas ugdymo priemones, samdyti asmenis, gebančius padėti vaikui vystytis, lavintis, samdyti asmenis, galinčius nors po 1-2 valandas per dieną prižiūrėti vaiką tuo metu, kai ji dirba. I. nustatyta abipusė šleivapėdystė, kairio klubo sąnario išnirimas, galūnių deformacijos. Nuo gimimo jam gydomos abi pėdos, vaiko kojytė apie 2 mėnesius buvo sugipsuota, 8 kartus jis buvo operuotas, operacijos numatomos ir ateityje. Gydymas yra tęsiamas iki šiol. Igno kairė pėda daug trumpesnė, vaikas šlubuoja kaire koja, sūnaus klubų ir čiurnų judesiai yra riboti, jam tinka tik ortopedinė avalynė. Kompensuojama tik 2 poros ortopedinių batų, tačiau vaikui būtinos dar 2 poros (pagal sezoną), kurių vienos poros kaina yra 340 Lt, metams avalynei papildomai reikia 680 Lt. Ortopedinę avalynę tenka užsisakyti Kaune, todėl turi papildomų išlaidų vykstant į šį miestą dėl ortopedinės avalynės. Dėl 2 porų ortopedinės avalynės tenka į Kauną vykti mažiausiai 4 kartus (pamatuoti kojytę ir atsiimti avalynę). Išlaidos kurui sudaro 240 Lt (60 x 4).

Ateityje vaiko gydymas pareikalaus papildomų išlaidų, nes jei I. kojų ilgis netaps lygus, teks arba skatinti kairės kojos augimą, arba stabdyti dešinės kojos augimą. Dėl kojų deformacijos atsiranda pakitimų stuburo srityje. I. kairė koja turi tik 4 pirštus, todėl ateityje bus reikalinga operacija. J. I. neaugs klubo sąnarys, sūnui bus privaloma klubo sąnario protezo įdėjimo operacija. Laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2013-08-23 sūnus buvo gydomas sanatorijoje, todėl sūnui, atsižvelgiant į jo poreikius, pirko maistą, vykstant į sanatoriją patyrė kuro išlaidas, išlaidas savo pragyvenimui. Būdama kartu su vaiku ligoninėje, ji privalo maitintis kavinėse, dėl ko papildomai patiria išlaidų. Per vienerius metus dėl sūnaus gydymo sanatorijose ir ligoninėse ji patiria vidutiniškai po 1600 Lt išlaidų. Sūnui reikalinga reguliari gydytojų priežiūra, sistemingai reikia atlikti tyrimus gydymo įstaigose, kurios yra ne jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Kas 3 mėnesius sūnų tenka vežti į Santariškių klinikas Vilniuje. Kelionės išlaidas sudaro kuras (400 Lt per metus, 100 Lt vienai kelionei). Ignas yra linkęs sirgti peršalimo ligomis, todėl siekdama sustiprinti vaiko organizmą, turi skirti daugiau lėšų mitybai ir vitaminams. Perka vitaminus (apie 30 Lt per mėnesį), žuvų taukus (apie 50 Lt per mėnesį), sveikesnį maistą (triušieną, jautieną, kalakutieną). Kitais metais I. bus reikalingas skiepas nuo vėjaraupių, kurio kaina yra 140 Lt. Po 20 Lt dienai reikia skirti I. maistui, tai yra 600 Lt per mėnesį. Apie 50 Lt per mėnesį kainuoja vaiko higienai skirtos priemonės, skalbikliai. Sūnus greitai sudėvi drabužius, juos išauga, todėl nuolat juos reikia atnaujinti. Tam reikia skirti po 200 Lt per mėnesį. Vaikui reikia pirkti žaislus, knygas. Tam reikia apie 30 Lt per mėnesį. Reikia skirti lėšų darželio reikmenims ir rinkliavoms, apie 20-30 Lt per mėnesį. Patiria išlaidas būsto mokesčiams, iš kurių sūnaus dalis sudaro apie 200 Lt per mėnesį.

Dėl neįgalaus vaiko priežiūros sumažėjo jos pajamos. Dėl sūnaus vežiojimo į ligonines ir sanatorijas, privalo gauti laisvas dienas, todėl gauna žymiai mažesnes pajamas, netenka apie 300 darbo užmokesčio per mėnesį. Ieškovo iniciatyva iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, tapo aišku, kad po santuokos nutraukimo atsakovas neprisidės prie vaiko išlaikymo maistu, buities daiktais, dėl ko nustatytas išlaikymas vaikui bus nepakankamas tenkinti jo būtiniems poreikiams

Pagrindinės išlaidos vaikui siekia iki 1423 Lt per mėnesį. Ateityje patirs daugiau išlaidų vaiko laisvalaikiui, atostogoms, kišenpinigiams, kompiuterio, baldų įsigijimui, kurių šiuo metu ji nevertina. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė moka 360 Lt pašalpą neįgaliam vaikui, 1063 Lt išlaidas jie privalo padengti kartu su ieškovu lygiomis dalimis, todėl išlaikymo dydį ji prašo padidinti iki 500 Lt. Nekilnojamo turto ji neturi. Laikinai būstą suteikia tėvai, tačiau ateityje jį reikės nuomotis. Gyvendama pas tėvus, ji taip pat turi prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų (elektra, kuras, dujos ir kt.). Vaiką į darželį tenka vežioti automobiliu, todėl mėnesiui kurui reikia išleisti apie 200 Lt. Jos materialinė padėtis yra pablogėjusi. Dėl infliacijos kiekvieną dieną auga paslaugų ir daiktų kainos, pabrango kasdieninėms reikmėms skiriamos prekės, todėl vaiko išlaikymui ji priversta skolintis, dėl ko jos materialinė padėtis žymiai pablogėjo. Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1150 Lt. Tikslu išsaugoti darbo vietą studijuoja Vilniaus profesinių kompetencijų tobulinimo institute, ji yra neakivaizdinio skyriaus IV kurso studentė. Per metus už studijas reikia mokėti 3380 Lt. Visą laisvą nuo darbo laiką skiria vaiko priežiūrai ir jo auklėjimui. Dėl vaiko priežiūros neturi galimybių papildomai dirbti ir gauti daugiau pajamų. Ieškovas yra sveikas, darbingas, jo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos. Jis dirba pagal verslo liudijimą, remontuoja automobilius, darbui yra nusipirkęs brangią įrangą. Gyvenant kartu, ieškovas gaudavo apie 4000-5000 Lt pajamų, tačiau apsigyvenus skyrium, pajamas slepia. Gyvenant šeimoje gaunamų pajamų pakakdavo, jie netgi turėjo santaupų. Gyvenat santuokoje jie įsigijo 2000 Lt vertės kompiuterį, stalą, spintelę, kėdę, 2000 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės komodą, 150 Lt vertės komodą, 250 Lt virtuvės indus ir reikmenis, 100 Lt vertės palapinę ir pripučiamus čiužinius, 60 Lt vertės kilimą, 50 Lt vertės lyginimo lentą, skalbinių džiovyklą, 100 Lt vertės kaljaną, iš viso turto už 4910 Lt. Šie daiktai liko pas ieškovą. Kadangi ieškovas visus kilnojamuosius daiktus pasisavino, su ja jų nepasidalijo, iš jo turi būti priteista piniginė kompensacija, kuri sudarytų pusę daiktų vertės, t.y. 2455 Lt. Ji kreditorių neturi, apie ieškovo skolas jai nėra žinoma. Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja, darbinga.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą 2007-06-23 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 172, tarp D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, ir L. B., gimusios (duomenys neskelbtini) Alytuje, dėl L. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo D. B. paliko B., o L. B.- B. pavardes. Priteisė iš L. B. D. B. 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir bylinėjimosi išlaidas- 1700 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 417 Lt žyminį mokestį, iš viso: 4617 Lt. Priešieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo bei priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, atmetė.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2007-06-23 sudaryta santuoka, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. (t.1, b.l.9). Šalys gyvena skyrium nuo 2011-08-24, todėl nebėra jokių galimybių santuokinį gyvenimą atnaujinti, be to, santuoką nutraukti reikalauja abu sutuoktiniai. Santuokos nutraukimo priežastys nėra abejotinos ar nepakankamai įtikinamos. Santuoka faktiškai iširo. Byloje esanti medžiaga (t.1, b.l. 114 ), liudytojų V. J., S. Ž., A. B., K. M. parodymai, ieškovo paaiškinimai patvirtina atsakovės neištikimybė faktą. Atsakovei neįrodžius ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo (atsakovės liudytojų parodymai dėl ieškovo neištikimybės prieštaringi ir nepatvirtina jo neištikimybės), nepaneigus savo kaltės, laikytina, kad ji nenuginčijo prezumpcijos, su kuria siejama jos kaltė. Priešingai, tokie atsakovės veiksmai- artimas bendravimas su kitu vyru, esant santuokoje, visiškai nepriimtini, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį, savitarpio materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima principus. Teismas nurodė, kad ieškovui už patirtus išgyvenimus dėl atsakovės neištikimybės, atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą, ieškovui priteistina 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad jokių kilnojamų daiktų, kuriuos atsakovė savo priešieškinyje nurodo kaip santuokoje įgytą ir dalintiną turtą, jie neįgijo, nes gyveno jo tetai priklausančiame bute, kuris buvo pilnai apstatytas, jame buvo visi reikalingi gyvenimui daiktai, juolab, kad savaitgaliais į butą grįždavo jo pusbrolis. Atsakovė įrodinėjo priešingai- santuokoje buvo įgytas kompiuteris, televizorius, baldai, virtuvės reikmenys, kaljanas, turizmo prekės ir kt. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neprašė turto padalinti natūra, o prašė už daiktus piniginės kompensacijos, nors įstatymas (CK 3.127 str. 3 d.) įsakmiai nurodo, kad turtas dalijamas natūra, ir jeigu tik turto natūra padalinti negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Jos pateikta deklaracija VMI (2 tomas, 42-43 b.l.) patvirtina, kad jai valstybė grąžino dalį asmeninio kompiuterio su programine įranga įsigijimo išlaidų. Tačiau iš šio dokumento matyti, kad kompiuteris buvo pirktas 2007 metais (mokestinis laikotarpis deklaracijoje nurodytas 2007 metai), o vertinant tai, kad šalys santuoką sudarė 2007 metais, šios deklaracijos negalima vertinti kaip įrodymo, kad sutuoktiniai santuokoje įsigijo kompiuterį ir kad jis dar yra turto dalijimo momentu. Atsakovė neįrodė prašomų padalinti daiktų valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise fakto. L. T. B., V. J., S. Ž., D. Š. (t.2, b.l.58-59 ) tik nurodė, kad bute tokie daiktai buvo, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kad šis kilnojamas turtas įgytas sutuoktinių. Priešingai, liudytojas A. B. (t.2, b.l.36-37 ) parodė, kad visi atsakovės prašomi padalinti daiktai priklauso jo šeimai, o atsakovė, jam dalyvaujant, išsikraustė iš jų buto ir išsivežė visus jai priklausančius daiktus, o ieškovas, atiduodamas buto raktus, niekada nereiškė pretenzijų dėl ten likusių daiktų. Teismas nurodė, kad vertinant šių įrodymų visumą, bei tą aplinkybę, kad atsakovė nepageidauja atgauti daiktų natūra, pradžioje reiškė reikalavimus dėl piniginių lėšų padalijimo, vėliau dėl kilnojamų daiktų, nuo gyvenimo skyrium pradžios (2011 metų) nereikalavo iš atsakovo atiduoti daiktus, o tokį reikalavimą pareiškė tik ieškovui pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl daugiau tikėtina, kad prašomi padalinti kilnojami daiktai kaip įgyti santuokoje, nėra sutuoktinių nuosavybė, o tik atsakovės bandymas prisiteisti piniginę kompensaciją. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas sutartą su atsakove išlaikymą sūnui teikė. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų dėl patirtų papildomų išlaidų dėl vaiko ligos po išlaikymo priteisimo. Atsakovė grįsdama savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, rėmėsi išlaidomis, kurias ji galėtų patirti dėl vaiko ligos bei dėl padidėjusių išlaidų dėl infliacijos, ateityje. Teismas nurodė, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidinamas tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. O tokių sąlygų- šalių turtinės padėties pagerėjimas (pablogėjimas), kitų ekstraordinarių išlaidų dėl vaiko ligos atsiradimas, bylos nagrinėjimo metu nėra. Į bylą pateikti įrodymai dėl išlaidų ortopedinei avalynei pirkti (t.1, b.l. 97 ) ir pareiškimas dėl pagal užsakymą pagaminto prietaiso (t.2, b.l. 8 ) tvirtina, kad ortopedinė avalynė I. kompensuojama 100 procentų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ir toliau turi išlaikyti dukterį iš pirmos santuokos, todėl jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad šalys lygiomis dalimis negali prisidėti prie sūnaus I. išlaikymo, nes ieškovas turi išlaikyti du vaikus, o atsakovė- vieną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-292/2013 iš dalies pakeisti: santuoką, įregistruotą 2007-06-23 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.172, tarp D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš L. B. D. B. priteista 2500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti; Padalinti santuokoje įgytą turtą pagal priešieškinio reikalavimą : D. B. asmeninėn nuosavybėn paskirti 4910,00 Lt vertės kilnojamuosius daiktus, L. B. už juo priteisti iš D. B. 2455,00 Lt piniginę kompensaciją; Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai Priteisti iš D. B. išlaidas ( žyminį mokestį) už apeliacinį procesą. Prijungti rašytinius įrodymus, kurie pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, kadangi jais atsakovė grindžia apeliacinį skundą, jie buvo gauti po teismo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad su skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovė, nesutinka. Teismas be pagrindo apkaltino vieną atsakovę sutuoktinės pareigos pažeidimu. Ieškovo pateikti įrodymai dėl atsakovės galimos neištikimybės apibūdina laikotarpį, kai šalių santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo vien dėl L. B. kaltės - jos neištikimybės, neva nustatytos 2011 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio vakarėlio metu. Nevertindamas atsakovės pateiktų įrodymų apie pašlijusius santykius iki to, kai šalys apsigyveno skyrium, t.y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, nevertindamas ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę -būtent jo neištikimybę, nesirūpinimą šeima, neįgaliu vaiku, teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ( CPK 185 str.). Ieškovo kaltę pagrindžia ne tik atsakovės ir liudytojų paaiškinimai, kuriais teismas visiškai nesivadovavo, juos be jokio pagrindo atmetė, tačiau ir faktinė aplinkybė, kurios neneigia pats ieškovas - tai, kad jis nutraukęs ryšius su šeima iš karto apsigyveno ir šiuo metu gyvena su kita moterimi - E. A.. Būtent su šia moterimi atsakovė sieja ieškovo neištikimybės faktą, atšalimą, šeiminių santykių nutrūkimą. Dėl ryšių su E. A. ieškovas, kaip teigia atsakovė, gyvendamas šeimoje buvo jai neištikimas, neskyrė reikiamo išlaikymo vaikui, t.y. atsisakė ne tik išlaikyti, bet ir rūpintis neįgaliu vaiku, dėl ko atsakovei teko kreiptis į teismą ir priverstine tvarka reikalauti išlaikymo vaikui priteisimo. Liko nepaneigta, kad ieškovas ignoravo neįgalaus vaiko poreikius į sveikatos palaikymą, gydymą, visus šeimos rūpesčius perkėlė atsakovei, tuo pažeisdamas lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos teikimo pareigas, esmines pareigas šeimai. Nustatydamas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo teismas vadovavosi vien ieškovo paaiškinimais, kurie paremti prielaidomis. Teismo nurodytų liudytojų V. J., S. Ž., A. B. parodymai, bei jų nurodytos aplinkybės nepatvirtino, jog atsakovė buvo ieškovui neištikima. Nė vienas iš šių liudytojų nepatvirtino fakto, kad atsakovę matė arba užtiko ją buvus su K. M.. Teismas vadovavosi liudytojo K. M. rašytiniais parodymais, o vėliau ir duotais teisme, tačiau jie yra melagingi, duoti siekiant palankaus procesinio sprendimo ieškovui. Liudytojas K. M. yra buvęs šalių kaimynas, geras ieškovo draugas, su kuriuo ieškovas ir dabar palaiko draugiškus santykius, dėl ko minėto liudytojo parodymai yra vertintini kaip ieškovo ir liudytojo susitarimas apkaltinti atsakovę ir iš to pasipelnyti. Liko neįvertinta reikšminga aplinkybė, jog pasirašyti melagingo bei amoralaus turinio liudijimą K. M. įpareigojo pats ieškovas, grasindamas atskleisti K. M. nelegalią veiklą - alkoholio gamybos verslą, ką teismui aiškino atsakovė. Padiktavęs liudytojui tekstą, kurį patvirtino notaras, ieškovas melagingai teismui teigė, kad minėtas liudytojas yra išvykęs į užsienį, dėl ko negali atvykti į teismo posėdį. Tik vėliau, atsakovei pareikalavus, jis buvo iškviestas į teismo posėdį. Pasak atsakovės, ieškovas liudytojui grasino, kad jei liudytojas K. M. paneigs raštišką liudijimą, kurį patvirtino notarė, - teks atsakyti baudžiamąja tvarka. Tokios aplinkybės atsakovei tapo žinomos po priimto sprendimo, pradėjus per bendrus pažįstamus aiškintis melagingų liudytojo K. M. motyvus. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo santuokinių pareigų pažeidinėjimą nuo 2011 metų sausio mėnesio. Teismas visiškai nevertino nei atsakovės paaiškinimų, atsakovės liudytojų parodymų, nei nustatytos faktinės aplinkybėse jog ieškovas būdamas santuokoje susirado kitą moterį, su kuria tęsia šeiminį gyvenimą, tačiau sureikšmino 2011-08-24 vakarėlio įvykius - laikė juos pakankama priežastimi šeimai iširti. Vakarėlyje buvę liudytojai, kaip jie patys nurodė, taip pat ir ieškovas, buvo vartoję alkoholio, buvo neblaivūs, todėl lengvai pasidavė ieškovo įtaigai ir įtarinėjimams apie menamą atsakovės neištikimybę, nors tokio fakto savo akimis nebuvo matę.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad neturtinė žala negalėjo būti priteista vien dėl to, kad ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo taipogi yra įrodyta. Teismo išvados apie tai, kad atsakovas jautė išgyvenimus, nerimą, stresą, kad dėl santuokos nutraukimo buvo pažeminta jo reputacija, ir kad atsakovės veiksmais buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai - nebuvo įrodytos. Teismas medicininių dokumentų išrašą klaidingai vertino kaip ieškovo susirgimą, nors toks faktas nebuvo konstatuotas. Teismas nevertino aplinkybės, kad iš karto sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium ieškovas sukūrė kitą faktinę šeimą, t.y. skirtingai nei atsakovei, santuokos nutraukimas neturėjo neigiamų pasekmių jo šeiminiam gyvenimui. Ši faktinė aplinkybė paneigia teismo išvadą apie fizinę ir dvasinę ieškovui padarytą žalą.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą padidinti nepilnamečio sūnaus I. B. išlaikymo dydį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, po Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo nustatytas 390,00 Lt/mėn. vaiko išlaikymas, I. B. buvo diagnozuoti nauji susirgimai, atsirado papildomi vaiko poreikiai dėl jo sveikatos, t. y. atsirado sąlygos, nustatytos LR CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant išlaikymas vaikui turi būti padidintas. Išlaikymo priteisimo metu atsakovė negalėjo prognozuoti, kokios papildomos išlaidos atsiras dėl vaiko susirgimų ateityje. 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu ir šiuo metu vaiko poreikiai nėra tapatūs. Nuo išlaikymo priteisimo I. B. atsirado papildomos išlaidos dėl jo sveikatos būklės blogėjimo, kas vertintina esmine aplinkybe. 2012-04-04 sūnus I. buvo hospitalizuotas į VšĮ VUVL Urologijos skyrių operaciniam gydymui. Tai patvirtina pridedama VšĮ VUVL Urologijos skyriaus atmintinė pacientui. Vaiko ligos diagnozę patvirtina Vaikų ligoninės, VšĮ VULSK filialo Vaikų konsultacijos poliklinikos 2012-08-30 išrašas iš I. B. medicininių dokumentų, kurio teismas neįvertino, apsiribodamas formaliu teiginiu, jog atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų dėl patirtų papildomų išlaidų dėl vaiko ligos po išlaikymo priteisimo. Vaikui po 2-3 metų gydytojų rekomendacijomis bus privalu atlikti urologinę operaciją, dėl ko atsiras dar daugiau papildomų išlaidų. 2013-05-28 Alytaus apskrities S. K. ligoninėje I. B. buvo atlikta širdies echoskopija bei nustatyta, jog yra girdėti širdies ūžesiai. Gydytojai įpareigojo vaiką pakartotinai tirti po pusmečio. Minėti vaiko sveikatos sutrikimai nebuvo nustatyti, priimant 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-29-292/2012 dėl I. B. išlaikymo. Teismas neįvertino, kad dėl neįgalaus vaiko priežiūros ir rūpinimosi jo sveikata sumažėjo atsakovės pajamos. Dėl sūnaus vežiojimo į Kauną ir Vilnių pas gydytojus, į sanatorijas ir kt. atsakovei suteikiamos nemokamos atostogos, išduodami nedarbingumo pažymėjimai, todėl atsakovė gauna žymiai mažesnes pajamas, netenka apie 300,00 Lt darbo užmokesčio per mėnesį.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra neabejotinai gera ir pakankama teikti priešieškiniu prašomą priteisti sūnui išlaikymo dydį. Ieškovas 7-8 metus dirba pagal verslo liudijimą, jo veiklos rūšis -automobilių variklių remontas - yra paklausi ir pelninga. Ieškovas savo verslui vykdyti yra nusipirkęs brangią įrangą, jis gauna gana dideles pajamas, tačiau jų neapskaito, nes veda supaprastintą apskaitą. Gyvenant kartu su atsakove per mėnesį ieškovas gaudavo apie 4000-5000,00 Lt pajamų, tačiau apsigyvenus skyrium, pajamas slepia. Gyvenant šeimoje pajamų pakakdavo, ką patvirtina sąskaitų išrašai, kadangi šalys buvo sukaupę indėlių. Ieškovo verslas liko tas pats, jis nepakito, kas reiškia, kad ir jo pajamos nepakito. Teismui buvo pateiktas dokumentas apie I. B. neįgalumą, suponuojantis teisę manyti, kad I. išlaikyti reikalinga skirti daugiau lėšų nei sveikam vaikui. Ignas turi didesnių materialinių poreikių nei sveiki vaikai, jo negalima palikti vieno nei dienos, nei nakties metu, vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra. Į tai privalėjo būti atsižvelgta, nustatant tėvų proporcijas dėl išlaikymo ir į sūnui I. iš ieškovo šiuo metu priteistiną išlaikymą.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą prieštarauja byloje esantiems įrodymams, liudytojų parodymams. Iš atsakovės pateiktų fotografijų matyti šeimos buto apstatymas ( T.2, b.l. 2-6). Fotografijomis atsakovė įrodė, kad šalys jų gyvenamojoje patalpoje turėjo daiktus: kompiuterį, stalą, spintelę, kėdę, televizorių, dvi komodas, kaljaną. Atsakovė paaiškino teismui, kokiomis aplinkybės įsigijo paminėtus ir kitus daiktus: virtuvės indus ir reikmenis, palapinę, pripučiamą čiužinį, kilimą, lyginimo lentą, skalbinių džiovyklą, kaljaną. Teismas nevertino atsakovės pateikto įrodymo - VMI deklaracijų, įrodančių kompiuterio įsigijimą. Teismas elgėsi šališkai - laikė nustatytomis tas aplinkybes, kurias aiškino ieškovas, visiškai nekreipdamas dėmesio į išsamius atsakovės paaiškinimus. Teismas iš atsakovės priteisė 1700,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 417,00 Lt žyminį mokestį. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš vienos atsakovės teismas rėmėsi tuo, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo, dėl ko visos išlaidos priteistinos iš jos. Atsakovė nesutinka su tokia teismo išvada, nes jos kaltę teismas nustatė nepagrįstai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, tinkamai pritaikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisingą ir teisėtą sprendimą. Atsakovės neištikimybės aplinkybes patvirtino į teismo posėdį iškviesti liudininkai, tarp kurių buvo ir atsakovės draugas K. M.. Šis be minėtų aplinkybių teisme taip patvirtino, kad judviejų su atsakove santykiai prasidėjo 2011 metų sausio mėnesį man tuo metu slaugant sūnų sanatorijoje (šios aplinkybės visiškai atitinka teismui pateiktos medicininės pažymos (Nr. 58) duomenis, kas iš tikrųjų yra amoralu, taip pat patvirtino, kad atsakovė nenorėjo, kad pastarasis liudininkas atvyktų duoti teismui parodymus, taip teismo posėdžio metu nurodė, kad judviejų santykių nutraukimo iniciatorius buvo jis pats, nes atsakovė nenorėjo ieškovo ir atsakovės santuokos metu nutraukti intymių santykių su K. M.. Bylos aplinkybės patvirtina ne tik atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, bet ir tai, kad santuokos metu iki atsakovės neištikimybės atskleidimo dienos (2011-08-15) ieškovo su atsakove santykiai nebuvo nutrūkę, o pusė metų iki minėtos dienos buvo suprastėję tik dėl tuo laikotarpiu atsakovės vedamo dvigubo gyvenimo. Santykiai galutinai nutrūko paaiškėjus atsakovės neištikimybės faktui ir atsakovės iniciatyva, nepaisydama ieškovo pastangų išsaugoti šeimą lankantis pas psichologus, ir kaip paaiškėjo, minėta atsakovės iniciatyva buvo paremta siekiu tęsti santykius su K. M., ką pastarasis ir teisme patvirtino. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovas pradėjo gyventi su kita moterimi iš karto po atsakovės išsikraustymo iš šeimos namų - tai įvyko praktiškai po pusės metų, kai atsakovė iš esmės pažeidusi savo santuokines pareigas išsikraustė gyventi atskirai nepaisydama ieškovo pastangų išsaugoti šeimą. Gyvenant kartu ieškovas visuomet rūpinosi šeima ir atsakove, neįgalų sūnų prižiūrėdavo net kartu gulėdamas sanatorijoje ištisą mėnesį, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (medicininė pažyma Nr. 58), būtent ten ieškovui esant atsakovė ir pradėjo intymius santykius su kitu vyru. Sūnų sanatorijoje prižiūrėjo ne vieną kartą. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, parodė ieškovui didelę ne pagarbą kaip jos vyrui, todėl teismui pagrįstai net nekilo abejonių, kad jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri ieškovo manymu, yra minimali suma siekiant bent iš dalies ieškovui atlyginti už patirtą pažeminimą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 500 Lt per mėnesį yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ir ieškovo dukros S. B. interesus, todėl teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai atsisakė jį tenkinti, teisingai įvertindamas visas byloje esančias aplinkybes. Atsakovės reikalavimas padalyti turtą yra visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė vienus neva dalintinus daiktus ir vertes, o priešieškinyje jau nurodė visai kitas daiktų vertes bei papildomų daiktų, kas tik patvirtina reikalavimo nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Teismas sprendė, kad ieškovas preziumuodamas atsakovės kaltę įrodė atsakovės neištikimybės faktą ir tai patvirtina byloje esanti medžiaga – liudytojų V. J., S. Ž., A. B., K. M. parodymai. Liudytojas K. M. patvirtino atsakovės neištikimybės faktą, nurodydamas, kad su ieškove artimai bendravo nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet atsakovės vyras juos užtiko K. M. tėvų bute.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo vien dėl L. B. kaltės – jos neištikimybės, neva nustatytos 2011 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio vakarėlio metu. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie pašlijusius santykius nuo 2011 m. sausio mėn. ir iki tol, kai šalys apsigyveno skyrium, nevertino ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę – būtent jo nesirūpinimą šeima, neįgaliu vaiku, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė apelia ciniame skunde nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. ieškovas pradėjo vėlai grįžti į namus, pradėjo vengti bendrauti tiek su sūnumi, tiek su atsakove, savo laisvalaikį leido atskirai nuo šeimos, minėtas aplinkybes teismui paaiškino liudytojai S. D., D. Š.. Iš liudytojos S. D. apklausos protokolo (t.2, b.l.37-38) matosi, jog ji davė parodymus apie tai, kad ji su ieškove susipažinusi 2011 m. rugsėjo mėnesį, todėl apie bendrą sutuoktinių gyvenimą nuo 2011 sausio mėnesio iki tol, kol šalys apsigyveno skyrium nieko negalėjo žinoti. Tai, kad pažinodama liudytoją G. Č., sužinojo, kad Eglė yra jo sesuo ir iš draugų sužinojo, kad ji turinti draugą vardu D., apie tai sužinojo 2011 m. gegužės ar birželio mėnesį, neįrodo ieškovo neištikimybės fakto. Liudytojas G. Č. parodė ( t.2, b.l. 71), kad liudytojos S. D. du metus nematęs ir nieko jai apie sesers E. draugystę su ieškovu nėra pasakojęs. Ieškovą pažįsta tik nuo 2011 metų, kuomet per Kalėdas sesuo ieškovą atsivedė per Kalėdas.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji be sutuoktinio paramos ir pagalbos prižiūrėjo ir rūpinosi ne tik sūnumi, bet ir ieškovo nepilnamete dukra iš jo pirmosios santuokos S. B., kurią ieškovas nesuderinęs su sutuoktine, prisiėmė auginti. F. S. B. prižiūrėjo ir ja rūpinosi atsakovė, o ne ieškovas, ką patvirtino S. B. motina T. B.. Tačiau iš T. B. parodymų (t.2, b.l. 20-21) matosi, kad tokių aplinkybių ji nebuvo nurodžiusi. Liudytojos D. Š. liudytojo parodymai, patvirtinti notaro (t.2, b.l. 58-60), nepatvirtina atsakovės nurodyto ieškovo neištikimybės fakto.

Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei neįrodžius ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo (atsakovės liudytojų parodymai dėl ieškovo neištikimybės prieštaringi ir nepatvirtina jo neištikimybės), nepaneigus savo kaltės, laikytina, kad ieškovė nenuginčijo prezumpcijos, su kuria siejama jos kaltė. Atsakovės veiksmai – artimas bendravimas su kitu vyru, esant santuokoje, visiškai nepriimtini, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį, savitarpio materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima principus. Teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovės L. B. kaltės, dėl jos neištikimybės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindamas 10 000 litų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados apie tai, kad atsakovas jautė išgyvenimus, nerimą, stresą, kad dėl santuokos nutraukimo buvo pažeminta jo reputacija, ir kad atsakovės veiksmais buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai – nebuvo įrodytos. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatydamas žalos dydį teismas nesivadovavo CK 6.250 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, kad byloje nustatant patirtos žalos dydį, ieškovo patirtų dvasinių kančių dydį vertino vadovaujantis vidutinio protingo žmogaus standartu, o atsakovės kaltę vertino siekiant ne baudinių, o kompensacinių tikslų, todėl pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju yra svarbus atsakovės kaltės laipsnis – ji slėpė nuo ieškovo santykius su kitu vyru, tuo pačiu šeimoje teikė mažesnę reikšmę bendravimui su sutuoktiniu, taip supriešindama asmeninius ir šeimos interesus, todėl ieškovui dėl netikėtumo, sužinojus apie atsakovės neištikimybę, tai buvo kitokia nei įprasta reakcija į jo teisių pažeidimą. Atsakovė siekė neigiamų padarinių atsiradimo, nes turėjo suprasti, kokia bus sutuoktinio reakcija, sužinojus apie jos neištikimybę. Bylos duomenys, o taip pat liudytojo K. M. parodymai patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką buvo neištikima, net ir tuo metu, kai ieškovas sūnų prižiūrėjo sanatorijoje. Toks atsakovės elgesys didina atsakovės kaltę ir ieškovo išgyvenimus, todėl nėra pagrindo priteistą neturtinės žalos atlyginimą panaikinti ar sumažinti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus I. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo klausimas išspręstas 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio. D. B. įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 390 litų per mėnesį periodinėmis išmokomis (t.1, b.l. 10).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Vadovaujantis bylos duomenimis bei prijungtos civilinės bylos Nr. 2-29-292/2012 duomenimis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuo 2012-02-02, kai buvo susitarta dėl išlaikymo šalių sūnui I. iki reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo momento pateikimo, šalių turtinė padėtis visiškai nepasikeitė. Sutuoktiniams susitarus dėl išlaikymo sūnui I. B. jau tada dėl jo neįgalumo buvo reikalingos papildomos išlaidos, teismas pagrįstai pripažino, kad susitarus dėl išlaikymo sumos – 390 Lt per mėnesį, šalys įvertino ne tik savo turtinę padėtį, bet ir vaiko neįgalumą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymo priteisimo momentu atsakovė negalėjo prognozuoti, kokios papildomos išlaidos atsiras dėl vaiko susirgimų ateityje. 2012-02-02 Alytaus apylinkės teismo nutarties priėmimo metu ir šiuo metu vaiko poreikiai nėra tapatūs. Nuo išlaikymo priteisimo I. B. atsirado papildomos išlaidos dėl jo sveikatos būklės blogėjimo, kas vertintina esmine aplinkybe.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė neįrodė patirtų papildomų išlaidų dėl vaiko ligos po išlaikymo priteisimo. Į bylą pateikti įrodymai dėl išlaidų ortopedinei avalynei pirkti (t.1, b.l. 97) ir pareiškimas dėl pagal užsakymą pagaminto prietaiso (t.2, b.l. 8) patvirtino, kad ortopedinė avalynė sūnui I. B. kompensuojama 100 procentų. Prie apeliacinio skundo pateikti papildomi įrodymai: išrašo iš medicininių dokumentų kopija, receptai bei vaistų pirkimo kvitai (t. 2, b.l. 103-107) neįrodo tos aplinkybės, kad atsakovė turėjo papildomų išlaidų, nes vaistų išlaidos, kuriuos ji pirko yra kompensuojamos 100 procentų. Be to, atsakovės pateiktas argumentas, kad sūnui ateityje reikės atlikti operacijas niekaip negali įtakoti nustatyto sūnui išlaikymo dydžio šiuo metu.

Byloje yra duomenys, kad ieškovas išlaiko nepilnametę dukrą S. B. gim. (duomenys neskelbtini) iš pirmos santuokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys lygiomis dalimis negali prisidėti prie sūnaus I. išlaikymo, nes ieškovas turi išlaikyti du vaikus, o atsakovė – vieną. Esant aukščiau išvardintiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo keisti nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydį.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo ir kito registruoto turto šalys neturi.

Byloje kilo ginčas dėl kilnojamųjų daiktų. Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad jokių kilnojamųjų daiktų, kuriuos atsakovė nurodo priešieškinio pareiškime kaip santuokoje įgytą ir dalintiną turtą, jie neįgijo, nes gyveno jo tetai priklausančiame bute, kuris buvo pilnai apstatytas, jame buvo visi reikalingi gyvenimui daiktai, o savaitgaliais į butą grįždavo jo pusbrolis. Atsakovė priešieškinio pareiškime nurodė priešingai – santuokoje buvo įgytas kompiuteris, televizorius, baldai, virtuvės reikmenys, kaljanas, turizmo prekės ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Jos pateikta deklaracija VMI (t.2, b.l. 42-43) patvirtina, kad atsakovei valstybė grąžino dalį asmeninio kompiuterio su programine įranga įsigijimo išlaidų. Tačiau iš šio dokumento matyti, kad kompiuteris buvo pirktas 2007 metais, o vertinant tai, kad šalys santuoką sudarė 2007 metais, šios deklaracijos negalima vertinti kaip įrodymo, kad sutuoktiniai santuokoje įsigijo kompiuterį ir kad jis dar yra turto padalijimo momentu. L. T. B., V. J., S. Ž., D. Š. (t.2, b.l. 58-59) nurodė, kad tam tikri daiktai bute buvo, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kad kilnojamasis turtas įgytas sutuoktinių. Liudytojas A. B. (t.2, b.l. 36-37) parodė, kad visi atsakovės prašomi padalinti daiktai priklauso jo šeimai, o atsakovė jam dalyvaujant, išsikraustė iš jų buto ir išsivežė visus jai priklausančius daiktus, o ieškovas atiduodamas buto raktus, niekada nereiškė pretenzijų dėl ten likusių daiktų.

Atsakovei neįrodžius prašomų padalinti kilnojamųjų daiktų kaip įgytų santuokoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Į bylą yra pateiktas D. B. prašymas priteisti 700 litų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir duomenys apie tai, kad ieškovas D. B. už tai advokato V. P. kontorai yra sumokėjęs 700 litų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-2 įsakymu Nr . 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintu kriterijus, t.y suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos priteisiant atsakovui iš ieškovės 400 litų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus ) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Leonas JachimavičiusGintautas KoriaginasIzolda Nėnienė