Alytaus apylinkės teismo sprendimas

- nutraukti santuoką sudarytą su atsakove 2007-06-23 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 172, dėl atsakovės L. B. kaltės;

- neskirti termino susitaikymui;

- priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- po santuokos nutraukimo palikti jam ir atsakovei santuokines pavardes;

- priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos.

Nurodė, kad su atsakove susituokė 2007-06-23 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 172. Santuokoje susilaukė sūnaus I., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Jam santuoka su atsakove- antra, atsakovei- pirma. Iš pirmos santuokos jis turi dukrą S. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Pirmoji santuoka taip pat nutrūko dėl sutuoktinės neištikimybės.

Su atsakove kartu negyvena nuo 2011-08-21. Iki to laiko šeima gyveno jo tetos bute. Atsakovė išsikraustė iš buto su sūnumi, paaiškėjus jos akivaizdžiam neištikimybės faktui su K. M.. Po šio fakto paaiškėjimo, atsakovė bandė pasitraukti iš gyvenimo, vėliau jis dar bandė išsaugoti šeimą, jo iniciatyva abu lankėsi pas psichologą, tačiau vieną dieną atsakovė nieko nepaaiškinusi ir jo neatsiprašiusi, išsikraustė su sūnumi gyventi pas savo tėvus, kur šiuo metu su sūnumi Ignu ir gyvena. Atsakovė neigė ir tebeneigia neištikimybės faktą, tačiau iki to momento kai jis paaiškėjo, jis jautė, kad atsakovė gyvena dvigubą gyvenimą, jos mintys dažnai būdavo kitur, už šeimos ribų. Atsakovę mylėjo, todėl ja tikėjo, ir negalėjo net pagalvoti, kad ji galėtų būti jam neištikima. Atsakovė darėsi vis šaltesnė jo atžvilgiu, jį ignoruodavo, atsisakydavo su juo gyventi intymų gyvenimą. Atsakovei esant namie, pasigirsdavo jai adresuojami skambučiai, pokalbių metu jis jausdavo, kad atsakovė negali laisvai bendrauti. Naktimis atsakovė susirašinėdavo telefonu. K. M. pats pripažino, kad su jo sutuoktine artimai bendrauja nuo 2011 metų.

Šiuo metu santuoka yra tik formali, todėl nori ją nutraukti, mano, kad šeimos išsaugoti nebepavyks.

Atsakovė tokiais savo veiksmai sukėlė jam be galo daug skausmo, daug nemalonių išgyvenimų. Pašlijo sveikata, ilgą laiką buvo sutrikusi širdies veikla, kamavo nemiga, silpnumas, įtampa, per mėnesį neteko 11 kg. svorio. Emociškai jis nėra atsigavęs iki šiol. Nutrūkus pirmai santuokai dėl sutuoktinės neištikimybės, jis tikėjosi su atsakove sukurti grąžų šeimyninį gyvenimą, kartu auginti sūnų Igną. Net ir paaiškėjus atsakovės neištikimybės faktui, atsakovė jo neatsiprašė ir nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, nors jis dėjo pastangas, jo iniciatyva jie lankėsi pas psichologą. Atsakovės abuojumas taip pat buvo stiprus moralinis ir emocinis smūgis.

Dėl santuokinio turto.

Santuokoje jie jokio nekilnojamo ir registruotino turto neįgijo. Visi kilnojami daiktai, kuriuos atsakovė nurodė kaip jų santuokoje įgytą turtą, įgyti ne jų, o buvo jo tetos bute, kai jie atsikraustė į šį butą gyventi. Šiais daiktais, esančiais bute, buvo leista naudotis, tetai ir juos sutuoktiniui išvykus į Angliją. Į butą, kuriame jie gyveno, savaitgaliais sugrįždavo ir gyvendavo jo pusbrolis, todėl butas buvo pilnai apstatytas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Sūnaus I. išlaikymo ir gyvenamosios vietos klausimas jau išspręstas 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi.

Dėl išlaikymo ir pavardės bei kreditorių.

Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, sutinka, kad atsakovei liktų santuokinė B. pavardė.

Kreditorinių įsipareigojimų jis neturi, o apie atsakovės kreditinius įsipareigojimus, jiems gyvenant skyrium, jis nežino.

-santuoką sudarytą su ieškovu 2007-06-23 Alytaus miesto CMS, nutraukti, tačiau nutraukti ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- palikti santuokines pavardes;

- pakeisti išlaikymą, nustatytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29-292/2012 nepilnamečiui vaikui I. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nuo priešieškinio teisme įregistravimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš ieškovo D. B. periodines išmokas po 500 Lt per mėnesį;

- padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir D. B. priteisti 4910 Lt vertės kilnojamus daiktus- 2000 Lt vertės kompiuterį, stalą, spintelę, kėdę, 2000 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės komodą, 150 Lt vertės komodą, 250 Lt vertės virtuvės indus ir reikmenis, 100 Lt vertės palapinę, pripučiamus čiužinius, 60 Lt vertės kilimą, 50 Lt vertės lyginimo lentą, skalbinių džiovyklą, 100 Lt vertės kaljaną, o jai iš ieškovo D. B. priteisti 2455 Lt piniginę kompensaciją, taip pat priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Nurodė, kad jų šeimyniniai santykiai pašlijo dar 2011 metais. Matydama, kad šeimos nepavyks išsaugoti, 2011-08-24 nusprendė apsigyventi skyrium nuo ieškovo ir su sūnumi išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Šiuo metu ieškovas gyvena su kita moterimi ir jos dviem vaikais.

Tolimesnis bendras gyvenimas nėra galimas, susitaikyti nėra jokių galimybių. Įsitikinusi, kad šeimos išsaugoti nepavyks.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta jos ir ieškovo taikos sutartis dėl sūnaus I. gyvenamosios vietos nustatymo ir jam teiktino išlaikymo. Buvo sutarę, kad ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 390 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-01 iki sūnaus pilnametystės. Po 2012-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo atsirado sąlygos, numatytos įstatyme, dėl kurių išlaikymas sūnui turi būti padidintas. Išlaidų dėl vaiko sveikatos būklės ji negalėjo numatyti, nes jos buvo daug mažesnės, manė, kad visas išlaidas kompensuos valstybė. Neįgalumas sūnui nustatytas iki 2013-12-12, tačiau jis bus tęsiamas, nes vaiko susirgimai yra nuolatinio pobūdžio, per trumpą laiką vaiko sveikatos būklės nebus galima atstatyti.

Po teismo nutarties, kuria buvo nustatytas išlaikymas, 2012-04-04 sūnus I. buvo hospitalizuotas į Všį Urologijos skyrių operaciniam gydymui. Sūnui po 2-3 metų bus privalu atlikti urologinę operaciją, dėl ko atsiras dar daugiau papildomų išlaidų. Sūnus yra penkerių metų amžiaus, lanko darželio specialiąją grupę. Sekančiais metais lankys paruošiamąją priešmokyklinę grupę. I. lavinimo ir ugdymo poreikiai yra ir ateityje bus žymiai didesni nei sveikų vaikų. Reikia pirkti papildomas ugdymo priemones, samdyti asmenis, gebančius padėti vaikui vystytis, lavintis, samdyti asmenis, galinčius nors po 1-2 valandas per dieną prižiūrėti vaiką tuo metu, kai ji dirba.

I. nustatyta abipusė šleivapėdystė, kairio klubo sąnario išnirimas, galūnių deformacijos. Nuo gimimo jam gydomos abi pėdos, vaiko kojytė apie 2 mėnesius buvo sugipsuota, 8 kartus jis buvo operuotas, operacijos numatomos ir ateityje. Gydymas yra tęsiamas iki šiol. I. kairė pėda daug trumpesnė, vaikas šlubuoja kaire koja, sūnaus klubų ir čiurnų judesiai yra riboti, jam tinka tik ortopedinė avalynė. Kompensuojama tik 2 poros ortopedinių batų, tačiau vaikui būtinos dar 2 poros (pagal sezoną), kurių vienos poros kaina yra 340 Lt, metams avalynei papildomai reikia 680 Lt. Ortopedinę avalynę tenka užsisakyti Kaune, todėl turi papildomų išlaidų vykstant į šį miestą dėl ortopedinės avalynės. Dėl 2 porų ortopedinės avalynės tenka į Kauną vykti mažiausiai 4 kartus (pamatuoti kojytę ir atsiimti avalynę). Išlaidos kurui sudaro 240 Lt (60 x 4).

Ateityje vaiko gydymas pareikalaus papildomų išlaidų, nes jei I. kojų ilgis netaps lygus, teks arba skatinti kairės kojos augimą, arba stabdyti dešinės kojos augimą. Dėl kojų deformacijos atsiranda pakitimų stuburo srityje. I. kairė koja turi tik 4 pirštus, todėl ateityje bus reikalinga operacija. Jei I. neaugs klubo sąnarys, sūnui bus privaloma klubo sąnario protezo įdėjimo operacija. Laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2013-08-23 sūnus buvo gydomas sanatorijoje, todėl sūnui, atsižvelgiant į jo poreikius, pirko maistą, vykstant į sanatoriją patyrė kuro išlaidas, išlaidas savo pragyvenimui. Būdama kartu su vaiku ligoninėje, ji privalo maitintis kavinėse, dėl ko papildomai patiria išlaidų. Per vienerius metus dėl sūnaus gydymo sanatorijose ir ligoninėse ji patiria vidutiniškai po 1600 Lt išlaidų.

Sūnui reikalinga reguliari gydytojų priežiūra, sistemingai reikia atlikti tyrimus gydymo įstaigose, kurios yra ne jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Kas 3 mėnesius sūnų tenka vežti į Santariškių klinikas Vilniuje. Kelionės išlaidas sudaro kuras (400 Lt per metus, 100 Lt vienai kelionei).

I. yra linkęs sirgti peršalimo ligomis, todėl siekdama sustiprinti vaiko organizmą, turi skirti daugiau lėšų mitybai ir vitaminams. Perka vitaminus (apie 30 Lt per mėnesį), žuvų taukus (apie 50 Lt per mėnesį), sveikesnį maistą (triušieną, jautieną, kalakutieną). Kitais metais I. bus reikalingas skiepas nuo vėjaraupių, kurio kaina yra 140 Lt. Po 20 Lt dienai reikia skirti I. maistui, tai yra 600 Lt per mėnesį. Apie 50 Lt per mėnesį kainuoja vaiko higienai skirtos priemonės, skalbikliai.

Sūnus greitai sudėvi drabužius, juos išauga, todėl nuolat juos reikia atnaujinti. Tam reikia skirti po 200 Lt per mėnesį. Vaikui reikia pirkti žaislus, knygas. Tam reikia apie 30 Lt per mėnesį. Reikia skirti lėšų darželio reikmenims ir rinkliavoms, apie 20-30 Lt per mėnesį. Patiria išlaidas būsto mokesčiams, iš kurių sūnaus dalis sudaro apie 200 Lt per mėnesį.

Dėl neįgalaus vaiko priežiūros sumažėjo jos pajamos. Dėl sūnaus vežiojimo į ligonines ir sanatorijas, privalo gauti laisvas dienas, todėl gauna žymiai mažesnes pajamas, netenka apie 300 darbo užmokesčio per mėnesį.

Ieškovo iniciatyva iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, tapo aišku, kad po santuokos nutraukimo atsakovas neprisidės prie vaiko išlaikymo maistu, buities daiktais, dėl ko nustatytas išlaikymas vaikui bus nepakankamas tenkinti jo būtiniems poreikiams

Pagrindinės išlaidos vaikui siekia iki 1423 Lt per mėnesį. Ateityje patirs daugiau išlaidų vaiko laisvalaikiui, atostogoms, kišenpinigiams, kompiuterio, baldų įsigijimui, kurių šiuo metu ji nevertina. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė moka 360 Lt pašalpą neįgaliam vaikui, 1063 Lt išlaidas jie privalo padengti kartu su ieškovu lygiomis dalimis, todėl išlaikymo dydį ji prašo padidinti iki 500 Lt.

Nekilnojamo turto ji neturi. Laikinai būstą suteikia tėvai, tačiau ateityje jį reikės nuomotis. Gyvendama pas tėvus, ji taip pat turi prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų (elektra, kuras, dujos ir kt.). Vaiką į darželį tenka vežioti automobiliu, todėl mėnesiui kurui reikia išleisti apie 200 Lt.

Jos materialinė padėtis yra pablogėjusi. Dėl infliacijos kiekvieną dieną auga paslaugų ir daiktų kainos, pabrango kasdieninėms reikmėms skiriamos prekės, todėl vaiko išlaikymui ji priversta skolintis, dėl ko jos materialinė padėtis žymiai pablogėjo.

Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1150 Lt. Tikslu išsaugoti darbo vietą studijuoja Vilniaus profesinių kompetencijų tobulinimo institute, ji yra neakivaizdinio skyriaus IV kurso studentė. Per metus už studijas reikia mokėti 3380 Lt.

Visą laisvą nuo darbo laiką skiria vaiko priežiūrai ir jo auklėjimui. Dėl vaiko priežiūros neturi galimybių papildomai dirbti ir gauti daugiau pajamų.

Ieškovas yra sveikas, darbingas, jo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos. Jis dirba pagal verslo liudijimą, remontuoja automobilius, darbui yra nusipirkęs brangią įrangą. Gyvenant kartu, ieškovas gaudavo apie 4000-5000 Lt pajamų, tačiau apsigyvenus skyrium, pajamas slepia. Gyvenant šeimoje gaunamų pajamų pakakdavo, jie netgi turėjo santaupų.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Gyvenat santuokoje jie įsigijo 2000 Lt vertės kompiuterį, stalą, spintelę, kėdę, 2000 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės komodą, 150 Lt vertės komodą, 250 Lt virtuvės indus ir reikmenis, 100 Lt vertės palapinę ir pripučiamus čiužinius, 60 Lt vertės kilimą, 50 Lt vertės lyginimo lentą, skalbinių džiovyklą, 100 Lt vertės kaljaną, iš viso turto už 4910 Lt. Šie daiktai liko pas ieškovą. Kadangi ieškovas visus kilnojamuosius daiktus pasisavino, su ja jų nepasidalijo, iš jo turi būti priteista piniginė kompensacija, kuri sudarytų pusę daiktų vertės, t.y. 2455 Lt.

Dėl kreditorių.

Ji kreditorių neturi, apie ieškovo skolas jai nėra žinoma.

Dėl išlaikymo.

Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja, darbinga.

Iš santuokos liudijimo (1 tomas, 8 b. l.) matyti, kad tarp šalių 2007-06-23 sudaryta santuoka, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. (1 tomas, 9 b. l.).

Dėl sutuoktinių taikinimo.

Ieškovas atsakovės kaltę preziumuoja, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Atsakovė priešieškiniu ieškovo kaltės nepreziumuoja ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju, ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovės kaltės prezumpcija, t. y., kad jo sutuoktinė yra neištikima. Ieškovas, preziumuodamas atsakovės kaltę, įrodė atsakovės neištikimybės faktą. Byloje esanti medžiaga (1 tomas, 114 b.l.), liudytojų V. J., S. Ž., A. B., K. M. parodymai, ieškovo paaiškinimai patvirtina atsakovės neištikimybė faktą.

Sutuoktinio kaltės prezumpcija yra nuginčijama, tačiau atsakovė turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jos kaltę arba rodo esant ir ieškovo kaltę. Atsakovei neįrodžius ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo (atsakovės liudytojų parodymai dėl ieškovo neištikimybės prieštaringi ir nepatvirtina jo neištikimybės), nepaneigus savo kaltės, laikytina, kad ji nenuginčijo prezumpcijos, su kuria siejama jos kaltė. Priešingai, tokie atsakovės veiksmai- artimas bendravimas su kitu vyru, esant santuokoje, visiškai nepriimtini, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį, savitarpio materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima principus. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovės L. B. kaltės, dėl jo neištikimybės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Dėl ieškovo neigiamų dvasinių išgyvenimų, pasireiškiančiu baime, nerimu, stresu ir darančių įtaką jo dvasinei pusiausvyrai, jo patirtas emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių atsakovės veiksmų- neištikimybės, kuriais pasireiškia jos kaltė, nulėmė tai, kad jis prarado galimybę mėgautis šeimos ir socialiniu gyvenimu, prarado gyvenimo kokybę, pažeidus jo teises. Tai savaime nelaikoma atlygintine žala, tačiau įrodyta, kad tai pakenkė ieškovo tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Atsakovės neištikimybė turi itin neigiamų padarinių jo sveikatos, gyvenimo kokybei- dėl sveikatos sutrikimų jis gydėsi (1 tomas, 115 b.l.). Ir tai nėra ieškovo neadekvati reakcija į atsakovės veiksmus, todėl pripažintina, kad ieškovui padaryta neturtinė žala.

Nekilnojamo ir kito registruotino turto šalys neturi.

Ginčas kyla tik dėl kilnojamų daiktų. Ieškovas nurodo, kad jokių kilnojamų daiktų, kuriuos atsakovė savo priešieškinyje nurodo kaip santuokoje įgytą ir dalintiną turtą, jie neįgijo, nes gyveno jo tetai priklausančiame bute, kuris buvo pilnai apstatytas, jame buvo visi reikalingi gyvenimui daiktai, juolab, kad savaitgaliais į butą grįždavo jo pusbrolis.

Atsakovė įrodinėja priešingai- santuokoje buvo įgytas kompiuteris, televizorius, baldai, virtuvės reikmenys, kaljanas, turizmo prekės ir kt.

Pažymėtina, kad atsakovė neprašo turto padalinti natūra, o prašo už daiktus piniginės kompensacijos, nors įstatymas (CK 3.127 str. 3 d.) įsakmiai nurodo, kad turtas dalijamas natūra, ir jeigu tik turto natūra padalinti negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytą kilnojamą turtą. Jos pateikta deklaracija VMI (2 tomas, 42-43 b.l.) patvirtina, kad jai valstybė grąžino dalį asmeninio kompiuterio su programine įranga įsigijimo išlaidų. Tačiau iš šio dokumento matyti, kad kompiuteris buvo pirktas 2007 metais (mokestinis laikotarpis deklaracijoje nurodytas 2007 metai), o vertinant tai, kad šalys santuoką sudarė 2007 metais, šios deklaracijos negalima vertinti kaip įrodymo, kad sutuoktiniai santuokoje įsigijo kompiuterį ir kad jis dar yra turto dalijimo momentu. Atsakovė neįrodė prašomų padalinti daiktų valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise fakto. Liudytojai T. B., V. J., S. Ž., D. Š. (2 tomas, 58-59 b.l.) tik nurodė, kad bute tokie daiktai buvo, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kad šis kilnojamas turtas įgytas sutuoktinių. Priešingai, liudytojas A. B. (2 tomas, 36-37 b.l.) parodė, kad visi atsakovės prašomi padalinti daiktai priklauso jo šeimai, o atsakovė, jam dalyvaujant, išsikraustė iš jų buto ir išsivežė visus jai priklausančius daiktus, o ieškovas, atiduodamas buto raktus, niekada nereiškė pretenzijų dėl ten likusių daiktų.

Sutuoktiniai nurodė, kad kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, nes abu darbingi.