- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1-10-308/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-39771-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- M. S.
- Kaltinamasis
- S. S.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei M. S.,jos atstovui adv.Vidmantui Martyšiui, gynėjui adv.Gintarui Česnulevičiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,-
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,-
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,-
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. S. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,o būtent: 2015 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. Varėnos m., Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 67, asmeninių nesutarimų pagrindu kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. T. ir I. P., tyčia, rankomis sugriebusi M. S. už plaukų, tempė ir lenkė jos galvą žemyn, R. T. kojomis spardant ne mažiau dviejų kartų M. S. į kojas bei ne mažiau dviejų kartų rankomis suduodant smūgius jai į šonus, nugarą, I. P. šampano buteliu suduodant vieną kartą M. S. į galvą, tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaklo raumenų patempimo.
Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
R. T. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ,o būtent: 2015 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. Varėnos m., Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 67, asmeninių nesutarimų pagrindu kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. S. , veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir I. P., tyčia, S. S. rankomis sugriebus M. S. už plaukų, tampant ir lenkiant jos galvą žemyn, spardė ne mažiau dviejų kartų M. S. į kojas ir rankomis sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į šonus, nugarą, I. P. sudavus vieną kartą šampano buteliu M. S. į galvą, tuo savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą,
Tokiais veiksmais R. T. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
I. P. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,o būtent: 2015 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. Varėnos m., Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 67, asmeninių nesutarimų pagrindu kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir R. T., tyčia, S. S. rankomis sugriebus M. S. už plaukų, tampant ir lenkiant jos galvą žemyn, R. T. spardant ne mažiau dviejų kartų M. S. į kojas ir rankomis suduodant ne mažiau dviejų smūgių jai į šonus ir nugarą, I. P. sudavė vieną kartą šampano buteliu M. S. į galvą, tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo pakaušio srityje.
Tokiais veiksmais I. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Apklausta kaltinamąja S. S. kaltę pagal pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiosios sumušimo ir kūno sužalojimo padarymo pripažino pilnai ,bei nurodė,kad ji mano,jog šiais savo veiksmais nepažeidusi viešosios tvarkos,kadangi konfliktas kilo asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja pagrindu.Parodė,kad ji kartu su kaltinamosiomis ir nukentėjusiąja buvo abiturientės ir mokėsi vienoje klasėje. Buvę su M. S. geros draugės. M. S. kurį laiką draugavo su K. L.,o paskui jie kaip pora išsiskyrė .Tada ji pradėjusi draugauti su K. L.. Kai pradėjusi draugauti su K. L.,tai M. S. su ja nutraukė draugystę, nekalbėjo, šokiuose stumdydavo, mėtė replikas. 2015-07-11 vakare Varėnos mieste vyko abiturientų išleistuvės. Išleistuvėse M. S. jos atžvilgiu elgėsi negražiai,kur praeidama pastūmė be priežasties, taip provokuodama., 2015-07-12 apie 05 val. kartu su klasės draugais ir kitais draugais nuėję prie taip vadinamos „Varėnos jūros“ pasitikti tekančios saulės. Tą vakarą buvo išgėrusi truputį šampano ir kelias taures kokteilio, jautusis gerai, ryte išgėrusi šampano, jautusis gerai, apsvaigusi nesijautusi ir įvykio aplinkybes prisimenanti . Maždaug apie 05.50 val. visi kartu Vytauto gatve ėję atgal link Varėnos miesto centro. Ji ėjusi priekyje su savo draugu K. L.. Nuo jų kiek atsilikę ėjo I. P., R. T., E., M. S., A. V., kiek toliau ėjo A., J. B. ir kiti. Praėjus šviesoforą Vytauto gatvėje prasidėjo konfliktas tarp vaikinų A. V. ir N. D.. Visi susibūrę prie jų. Tada prasidėjo žodinis konfliktas tarp merginų. M. S. pavadino ją šizofrenike,bei K. L. pasakė „pasiimk savo šizofrenikę“.Taip pasakydama M. S. ją labai įžeidė.Tada būdama supykujsi pasisukęusi į M. ir įsikibę viena kitai į plaukus. Jautusi M. spyrius į kojas,o pati tampiusi M. už plaukų. Paskui jas vaikinai ir merginos išskyrė. Paskui sužinojusi, kad S. buvo spardoma, kad jai sudavė per galvą šampano buteliu. Bet pati nemačiusi, ką darė T. ir P.,su jom nieko nesitarusi,kad jos ją gintų,bet jos kaip draugės matyt dėl to įsikišo į šį jos konfliktą su M.. Jų buvo daug, gal apie 20 žmonių,visi šaukė, kažką sakė,tuo metu buvo apie 06 val. ryto, labai girdėjosi. Gatvėje nieko nesuniokoję,iš aplinkinių gyventojų niekas prie jų neatėjo. Šį įvykį vertinanti blogai, labai gailisi.Tuokart nesuvokusi, kad gali būti pažeista viešoji tvarka, nesiekusi parodyti nepagarbą aplinkai, buvo tik asmeninės paskatos ir nukreiptos tik į M. dėl jos pasakytų žodžių. Ar kiti asmenys buvo sutrikę, išsigandę šio konflikto metu, nežino, policijos niekas nekvietė, išsiskirstę,bei pretenzijų iš M. tuo metu nebuvo.Dėl tokių padarytų smurtinių veiksmų gailisi. Su nukentėjusiosios M. S. civiliniu ieškiniu sutinkanti tik iš dalies,kadangi jos pareikštam ieškinyje nurodoma priteisti suma yra labai didelė,nes pati dar jokių savarankiškų pajamų neturinti,yra išlaikoma tėvų.Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,kadangi tikrai daugiau jokių nusikaltimų nedarysianti.
Apklausta kaltinamąja R. T. kaltę pagal pareikštą kaltinimą dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino pilnai ,bei nurodė,kad ji mano,jog šiais savo veiksmais nepažeidusi viešosios tvarkos,kadangi konfliktas kilo asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja pagrindu,nes gynusi savo draugę.Parodė,kad 2015-07-11 vakare Varėnoje vyko abiturientų išleistuvės. 2015-07-12 apie 05 val. kartu su draugais ėję prie vadinamos „Varėnos jūros“ pasitikti tekančios saulės. Ji tą vakarą buvo išgėrusi dvi taures šampano, jautusis gerai ir įvykio aplinkybes prisimenanti. Maždaug apie 5.50 val. visi kartu Vytauto gatve ėję atgal link Varėnos miesto centro. S. S. su savo draugu K. L. ėjo priekyje visų. Ji pati, I. P., V. R., L. K., A. V. ir dar keli asmenys eidami dainavo. M. S. su E. A. sėdėjo Vytauto gatvėje ant suoliuko, kai jie priėję. M. su E. atsistojo, prisijungė prie jų, eidamos abi kažką replikavo. Vienu metu M. ar E. atsistojo I. ant batelio,bet nežinanti , ar tai buvo tyčia ar netyčia. Tada tarp M., E., jos ir I. įvyko žodinis konfliktas. I. iš pykčio A. V. aplaistė šampanu. Tuokart priėjo S., bei išgirdusi, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji su I. atsitraukę kiek toliau nuo M. ir S.. Vienu momentu pamačiusi, kad S. su M. jau yra įsikibusios į plaukus ir viena kitą tampė, keikėsi. Ji nuėjusi gelbėti savo draugės S.. Priėjusi M. iš už nugaros, apie du kartus spyrusi jai į kojas ir apie du kartus kumščiu sudavusi į nugarą ar į šoną. Ji suduodama smūgius M. tikėjosi, kad ši paleis S. plaukus,bei M. sužaloti nenorėjusi. S. ir M. bandė išskirti ir vaikinai. Ką tuo metu darė I. nemačiusi,bei nemačiusi, kad I. būtų buteliu sudavusi M. į galvą. Viskas truko gal 30 sekundžių. Triukšmas buvo dar prieš tai,kadangi eidami dainavę bei kai vaikinai sukonfliktavo,o kai susikibo merginos, labai didelio triukšmo nebuvo. Pati asmeniškai nėra turėjusi jokių konfliktų su M.. A. M. buvo jos,I. ir S. draugė, bet nuo 12 klasės pradėję nesutarti dėl M. pavydo S.. S. su M. konfliktavo jau senokai dėl vaikino K. L.,kur M. nuolat kibdavo prie S., provokuodavo konfliktus, nebendravo su jomis, nekalbėjo, šokiuose stumdė K. L. su S.,o išleistuvių vakarą prie S. tėvų ji tyčia pastūmė S..Dėl tokių padarytų smurtinių veiksmų gailisi. Su nukentėjusiosios M. S. civiliniu ieškiniu sutinkanti tik iš dalies,kadangi jos pareikštam ieškinyje nurodoma priteisti suma yra labai didelė,nors jai nebuvo padaryti kokie tai didesni sužalojimai, pati dar jokių savarankiškų pajamų neturinti,yra išlaikoma tėvų.Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,kadangi tikrai daugiau jokių nusikaltimų nedarysianti.
Apklausta kaltinamąja I. P. kaltę pagal pareikštą kaltinimą dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino pilnai ,bei nurodė,kad ji mano,jog šiais savo veiksmais nepažeidusi viešosios tvarkos,kadangi konfliktas kilo asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja pagrindu.Parodė,kad 2015-07-11 vakare Varėnoje vyko abiturientų išleistuvės. Kitos dienos rytą, t.y. 2015-07-12 apie 5.00 val. kartu su draugais nuėję prie vadinamos „Varėnos jūros „ pasitikti tekančios saulės. Ji tą vakarą buvo išgėrusi apie tris taures šampano ir kelis stikliukus brendžio, jaučiusis gerai ir įvykio aplinkybes prisimenanti. Maždaug apie 5.50 val. nuo Varėnos jūros visi kartu ėję Vytauto gatve link Varėnos miesto centro. Einant iš ten namo pirmiau ėjusi ji su R. T., S. S. su K. L., toliau už jų ėjo vaikinai, S., V..Eidami dainavę, S. juos pradėjo tildyti, mėtyti replikas, jai užmynė ant bato. Tada atsisukusi ir ant žemės liejusi šampaną, jo šiek tiek teko A., V., dėl to kilo žodinis konfliktas. Jame dalyvavusi ji, T., S., A., V.. Priėjo daugiau vaikinų, jie pradėjo šūkauti, konfliktuoti, susikibo, paskui juos išskyrė. Ji priėjusi prie vaikinų, paskui atsisukusi ir pamačiusi, kad S. kibo į plaukus S. S.,tai nubėgusi ginti S.. Viskas įvyko greit, nesupratusi, kaip išėjo, kad sudavusi šampano buteliu į galvą S.. Butelį paėmusi nuo žemės, lyg tą patį, iš kurio laisčiusi šampaną. Pabėgėjusi iki jų gal 5 metrus. Tvojusi nestipriai, norėjusi tik pagąsdinti ir apginti draugę S.. Vaikinai iki to nesugebėjo išskirt merginų, pakėlusi ranką ir tvojusi ne visa jėga, butelis nedužo, galvojusi, kad pataikiusi į nugarą ir paleidusi butelį. M. nenugriuvo, ji atsitiesė, vaikinai ją patraukė į vieną pusę,o M. pasitraukė į kitą, ir visi išsiskirstę. Žaizda M. atsirado galvoje matyt nuo jos smūgio. Pirmą dieną nėjusi atsiprašyti, nes nežinojusi, kad pataikiusi į galvą, dieną mačiusi S. kavinėje, vyko išleistuvių pratęsimas tą pačią dieną 12 val. kavinėje „Grilis“, paskui po pietų mokyklos sporto salėje visi tvarkėsi, negalvojusi, kad M. sužalota, mačiusi ją gyvą ir sveiką. Išleistuvių pratęsime dalyvavo ir M. tą pačią dieną, po pietų,pati ten nebuvusi, bet jai sakė draugai D. B., A., D., rašė žinutę, kad daug kas susirinko kavinėje„Grilyje“, kai paklaususi, kas ten yra, jie vardino vardais ir paminėjo S.. E. buvo mokyklos sporto salėje, yra nuotrauka, kur matosi ir M.. E. D. komentavo, kad vyksta išleistuvių pratęsimas. J. A. buvo „Grilyje“ ir salėje ir matė M.. M., pasak jų, buvo viskas gerai. Kai M. ėjo į sporto salę, ją tą pačią dieną po pietų mačiusi iš mašinos, kai visi iš „Grilio“ ėjo į (duomenys neskelbtini). Ar kreipėsi M. į medikus, nežinanti,o tik po 2 savaičių sužinojusi, kad parašytas pareiškimas, kai klasiokai pasakė, kad yra kviečiami į policiją. Vakare per išleistuves vartojusi alkoholio, 6 val. ryte apsvaigusi nesijautusi. M. išleistuvių vakare elgėsi agresyviai,kiek ji buvo išgėrusi nežino. Iki S. S. draugystės su K. L. jų visų santykiai su S. buvo geri, kartu dalyvaudavę renginiuose, švęsdavę gimtadienius, nors labai geros draugės nebuvę, ketinimų ją sumušti neturėję. Veiksmai buvo spontaniški, jos draugę tąsė už plaukų,tai norėjusi apginti ją. Viešosios tvarkos nenorėjusi pažeisti, norėjusi tik jas išskirti, nesuvokusi, kad tokiu veiksmu galinti sutrikdyti viešąją tvarką. Tiksliai sužinojusi, kad S. buvo sužalota, kai buvo gauti ekspertizės rezultatai, kad sužalota. Užsukdavusi į M. viešąjį profilį internete, ten buvo jos nuotraukos, aktyvi veikla, matėm ją „Šakoje“ ir prie „Šakos“ ne vieną kartą poros savaičių po įvykio bėgyje. Su kaklo įtvaru matyt jos neteko. Iš draugų to irgi negirdėjusi. Su nukentėjusiosios M. S. civiliniu ieškiniu sutinkanti tik iš dalies,kadangi jos pareikštam ieškinyje nurodoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė,nors jai nebuvo padaryti kokie tai didesni sužalojimai, pati dar jokių savarankiškų pajamų neturinti,yra išlaikoma tėvų.Su 117 eurų turtinės žalos atlyginimu sutinkanti.Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,kadangi tikrai daugiau jokių nusikaltimų nedarysianti.
Nukentėjusioji -civilinė ieškovė M. S. parodė, kad 2015-07-11 d. 17.00 val. Varėnos kultūros centre buvo abiturientų išleistuvės,o po to išleistuvių pokylis mokyklos sporto salėje. 2015 m. liepos 12 d. apie 5.00 val. ryto kartu su klasiokais nuėję prie Varėnos tvenkinio pasitikti tekančios saulės. Dar šventės metu buvo išgėrusi taurę šampano, apsvaigusi nuo alkoholio nesijautusi. 2015-07-12 apie 6.00 val. ryto sulaukę patekėjusios saulės, kartu su klasiokais ir kitais jaunuoliais ėję Vytauto gatve. Šalia jos ėjo E. A., A. V., A. M., kiti klasiokai ėjo kiek toliau. Beeinant Vytauto gatve, ties 67 numeriu pažymėtu namu, įvyko žodinis konfliktas tarp R. T., S. S., I. P. iš vienos pusės ir A. V., E. A. iš kitos pusės. R., S., I. visą laiką ėjo priekyje jų. Vienu metu I. P. atsisuko link jų su atidarytu šampano buteliu ir pradėjo laistyti A. ir E. šampanu. Prasidėjo žodinis konfliktas, pati ieškojusi servetėlės nuvalyti E.. I. priėjo, kažką grasino, aiškino,todėl pasitraukusi nuo jos gal per tris metrus. S. S. priėjo ir pradėjo grasinti sakydama,kad „žinau tiek, kad galėčiau tau sugadinti gyvenimą“, vadino visokiais žodžiais, atsitraukusi, ji priėjo dar kartą. Atsisukusi į L. ir pasakiusi, kad paimtų savo merginą. Šizofrenike nevadinusi.Tuokart S. S. paėmė ją už plaukų ir pradėjo traukti prie žemės, nesigynusi, bandžiusi atsitraukti, netempusi, nespyrusi,nes buvusi su guminėmis basutėm, viena ranka bandžiusi atitraukti ją. Vaikinai bandė traukti S..Tuokart R. ją spardė, rankom daužė per nugarą, sprandą, S. spyrė į pilvą. S. stipriai buvo įsikibusi į plaukus, tada pajautusi stiprų smūgį. E. D. ir J. B. pakėlė jos pečius, nuvedė toliau, pribėgo E. A. ir A. V.. S. S. dar bandė eiti prie jos, ją iš visų jėgų laikė K. L., ji grasino, keikė ir kol ją nuvedė, vis dar girdėjosi jų šūksniai, kurf grasino R. ir S. S.. Gal po 1 minutės jų jau nebuvo, visi rėkė, kad jai trenkė į galvą, kad bėga stipriai kraujas, jos iškart dingo. Į policiją iškart nieks neskambino. Iš aplinkinių namų jokių replikų negirdėjusi, ar jų buvo, nežinanti, nes buvusi šoke.Trys draugai- E. A., A. V. ir R. V. ją palydėjo į ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo, sutvarstė žaizdą, liepė namie užsidėti ledą. Kreipusis į policiją, sakė, kad tai buitinis konfliktas, liepė kreiptis į medicinos ekspertus ir privataus kaltinimo tvarka į teismą. Kitą dieną draugai pasakė kad reikia parašyti pareiškimą,bei nuėjusi dar kartą į policiją. Liepos 12 diena prie bibliotekos, būnant prie kavinės „Šaka“ pravažiavo P., S. ir T., tai pradėjo iš jos šaipytis, nes draugai joms pasakė, kad kreipsis į policiją, tai jos grasino, kad bus dar blogiau, jei kreipsiuosi į policiją, kad neišeisi iš namų, rėkė visa gatve, iškišusios rankas iš mašinos. Jos lėtai pravažiavo perėja ir spėjo rėkauti, kai laukusi prie perėjos, jos rėkė, kad aš nieko nepešiu. K. L. bandė ją merginti gal du metus, jį atstumdavusi,nes jis niekada nebuvo įdomus žmogus, bandžiusi nutraukti su juo bendravimą ne kartą, jis ją persekiodavo, jo nepavydėjusi. Liepos 12d.po pietų buvusi sporto salėje, nes ten buvo likę jos daiktų, kur eidama į policiją paėmusi daiktus, tai užtruko gal 15 min., alkoholinių gėrimų nevartojusi. Įtvarą dėvėjusi kasdien, kartais važiuojant automobiliu su kažkuo, jį nusiimdavusi, beveik nuolat nešiojusi, kai apsilankiau pas daktarą, tai jį ir įsigijusi.Liepos 13 dieną alkoholį po įvykio vartojusi. Skausmai būna ne kas dieną. Iki to tokios problemos neturėjusi, koncertuose keliuose buvo. Atlikėjo Selo koncerte buvo, bet jau buvo praėję nemažai laiko. Nuotraukų su alkoholinių gėrimų buteliu buvo įkėlusi į socialinius tinklus. Žala padaryta dėl įvykio ir dėl dabartinio kaltinamųjų elgesio. Neturtinė žala susidarė dėl to, kad dabar sunkiau bendrauti su kitais, jaučianti baimę, iki šiol nenorinti būti vietose, kur daug žmonių, vasarą negalėjusi dirbti po išleistuvių, nebuvo konkrečiai susitarusi dėl darbo, ieškinį palaikanti pilnai
Šalies argumentai
Pateiktu civiliniu ieškiniu (t.1 b.l.160-162) prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 117 Eur turtinės žalos ir 9 000 Eur neturtinės žalos.Turtinę žalą sudaro:nepataisomai sugadinta išleistuvių suknelė 80 Eur vertės ir švarkelis 20 eur vertės,bei 17 Eur susijusių su važinėjimu į gydymo įstaigas.Dėl patirto sumušimo ir sužalojimo patyrusi dideles fizines ir dvasines kančias,nes tapusi išsibalškiusi,jautriai reaguodavbusi į bet kolkius pasikeitimus ,negalinti atlikti paprastų mokslo užduočių ,bei pilna apimtimi negalinti gyventi įprasto gyvenimo,dėl besikartojančių skausmų vedngianti paprastų buitinių ir fizinių darbų,bei visiškai nesportuojanti.Dėl to dažnai ją kankina apatija,bejėgiškumas ir niūrios mintys dėl gyvenimo ateities.GTaip pat prašo priteisti 1000 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2015-07-24 M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą ant šaligatvio Varėnoje, Vytauto gatvėje ,ties 67 namu ir paaiškino, kad toje vietoje 2015-07-12 ryte buvo sumušta S., R. ir I.. (b.l. 22-26)
Liudytojas J. B. parodė, kad 2015-07-12 apie 5.00-6.00 val. ryto kartu su klasės draugais, t.y. E. A., A. V., A. M., M. S., E. D., K. L., S. S., R. T., I. P., L. K. ir dar keliais jam nepažįstamais asmenimis nuėję prie Varėnos tvenkinio pasitikti saulės patekėjimo. Apie 6.00 val. ryto, sulaukę saulės patekėjimo, kartu su klasės draugais ėję Vytauto gatve link Varėnos miesto centro. Jis ėjęs kartu su E. ir L.. Visi kiti ėjo grupelėmis, netoli vieni kitų. Beeinant Vytauto gatve link miesto centro, tarp merginų įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko tarp S. S., R. T., I. P. ir M. S.. Konfliktas įvyko dėl to, kad kažkuri mergina kitą aplaistė šampanu. Prisimenantis, kad vienu momentu R. ar S. tampė M. už plaukų, jis bandė atitraukti kažkurią merginą nuo M., kad paleistų jos plaukus. Tada pamatęs, kad prie M. priėjo I. P. su šampano buteliu ir nieko nesakiusi trenkė juo M. į galvą. M. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Ar tas šampano butelis sudužo - neprisimena. Anksčiau jokių konfliktų mokykloje tarp merginų jis nėra pastebėjęs. Ar įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, nežino, gatvėje buvo sąmyšis, triukšmas.
Liudytoja E. A. parodė, kad 2015-07-12 apie 6 val. kartu su klasės ir kitais draugais ėję Vytauto gatve nuo Varėnos tvenkinio link Varėnos miesto centro. Ji ėjo su M., A. V. ir A. M.. Ji su A. V. garsiai juokęsi, jos matyt pagalvojo, kad iš jų. I. atsisuko į juos, apsižodžiavę, I. aplaistė ją ir A. šampanu,daugiau A.. M. S. priėjo prie mūsų, padavė servetėlę apsivalyti. Paskui priėjo S., pradėjusi su ja ginčytis,tai S. nutraukė jos kaklo papuošalą ginčo metu. Ji su A. paėję į šalį,nes ten toliau buvo tarp vaikinų konfliktas, nuėję jo pažiūrėti, gal 15-20 m paėję atgal ,link šviesoforo, tuo metu atsisukę ir pamatę, kad vyksta susistumdymas tarp M. S. ir tų merginų. Pamačiusi, kad S. tampo už plaukų M., lenkia jos galvą žemyn, R. mušė M. kumščiais į nugarą, pečius, spyrė kojomis. M. nuo S. ir R. atitraukti bandė Justinas su E.. I. paėmusi šampano butelį priėjo prie M. ir trenkė jai buteliu į galvą. Ar butelis dužo - nepastebėjusi. Truko viskas gal 1-2 minutes. Kai trenkė su buteliu, I. iškart pasitraukė. Visi išsiskirstė, o J. A. ir E. D. atvedė M. S., jai bėgo kraujas. Vaikinų konfliktas jau buvo irgi pasibaigęs. Ji, M. S., A. V. ir V. R. nuėję į ligoninę,kur M. S. sutvarkė žaizdą. Nuėję į policiją,bet budinčios dalies pareigūnas pasakė ateiti kitą dieną, tada nuėjom link namų .M. iš galvos bėgo kraujas,ji skundėsi, kad skauda galvą, pykina, svaigsta galva, skaudėjo kaklą. M. S. buvo jos geriausia draugė.
Liudytojas J. A. parodė, kad 2015-07-12 apie 05-06 val. ryto kartu su kitais klasės draugais bedi atėjusiais kitais draugais nuėję prie taip vadinamos Varėnos jūros pasitikti tekančios saulės. Ten užtrukę apie pusvalandį ir ėję su klasės draugais pasiskirstę grupelėmis link Varėnos miesto centro. Kartu su juo ėjo M., E., S., I., A., E. ir dar keli jam nelabai pažįstami asmenys. Nepastebėjęs jokio konflikto tarp merginų. Kiek prisimenantis, Vytauto gatvėje kilo kažkoks susistumdymas tarp kažkurių klasės vaikinų. Tik kitą dieną išgirdęs, kad buvo susimušusios merginos, kad M. sumušė klasės draugės, kas tokios - nežinojęs.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2015-07-12 apie 4.30 val. jis nuėjo prie Varėnos jūros, ten laukė ateinančios savo merginos E. A.. Apie 5.00 val. E. su kitais klasės draugais atėjo prie Varėnos jūros. Ten pabuvo apie pusvalandį ir nuėję Vytauto gatve link Varėnos miesto centro. Jis ėjo su E., M. ir dar viena mergina. Beeinant tarp E., M., S., R. ir I. įvyko žodinis konfliktas,kur po to I. P. aplaistė E. A. ir jį šampanu. Prie jų priėjo M., kuri padėjo E. apsišluostyti. Jis su E. nuėję toliau apie 15-20 m.,kadangi tuo laiku buvo konfliktas ir tarp vaikinų,gal už 20 m, bet muštynių nebuvo, triukšmo buvo. Kai merginos konfliktavo, irgi buvo triukšmo Atsisukę pamatę, kad M. S. tampo už plaukų M., R. stovėdama M. iš už nugaros kumščiais mušė jai į pečius, spardė kojomis ,o I. P. prie jos eina su šampano buteliu, paskui su juo trenkė jai per galvą. S. į ligoninę palydėjome, nes jai svaigo galva, skaudėjo.Po to palydėję M. į ligoninę,kur ligoninėje prabuvę gal valandą, M. lyg buvo uždėtas bintas,paskui palydėję į namus, į policiją nėję, pats buvęs šiek tiek išgėręs.Dar prieš tai tarp jo0 ir D. buvo nedidelis konfliktas,kur susistumdę, susiginčiję ir tiek, tai buvo lyg iki merginų ir kitų vaikinų konflikto, dar lyg nepriėjus iki šviesoforo. I. laikė šampano butelį gal 10-15 sekundžių eidama. Trenkė pilna ranka, iškėlusi visą butelį virš galvos. Viskas įvyko per 3-4 min., dar gal mažiau.
Liudytojas E. D. parodė, kad 2015-07-12 apie 5.00-6.00 val. ryto kartu su kitais klasės draugais ėjo prie Varėnos tvenkinio pasitikti tekančios saulės. Ten užtruko apie pusvalandį ir ėjo su klasės draugais pasiskirstę grupelėmis link Varėnos miesto centro. Jis gerai neprisimena, kas šalia jo ėjo. Kiek prisimena, nuo tvenkinio ėjo M., S., I., R., A. V., J. B., V. R., L. K., J. A., E. A., K. L.. M. S. užlipo S. ant batų,tai jos apsižodžiavo .Po to pamatęs, kad M. ir S. viena kitą tampė už plaukų. Tuomet jis priėjęs jas išskirti, bet šalia buvo ir daugiau vaikinų, buvo sąmyšis, buvo ir merginų, įvyko susistumdymas. Jis merginas bandė atitraukti vieną nuo kitos. Nematė, kas ir kokius veiksmus atliko M. atžvilgiu.Paskui Pamatęs, kad M. iš galvos bėga kraujas. M. minėjo, kad šampano buteliu jai sudavė I.. Jis to momento nematęs.
Liudytoja A. M. parodė, kad 2015-07-12 apie 5.00 val. kartu su klasės draugais nuėję prie Varėnos tvenkinio pasitikti saulės patekėjimo. Prie jūros pabuvę apie pusvalandį ir maždaug apie 05.50 val. ėjo visi Vytauto gatve link Varėnos miesto centro. Visi ėjo grupelėmis, bet netoli vienas nuo kito. Ji ėjo su M. S., E. A. ir A. V.. Priekyje ėjo S. S., I. P., R. T. ir S. vaikinas K. L.. Už jų ėjo L. K., J. B., V. R., E. D., J. A.. Paėjus nuo sankryžos Vytauto gatve apie 40-50 metrų, atsisukusi S. kažką replikavo M. ar E.. Po to I. P. pradėjo laistytis šampanu, aplaistė E. ir jos vaikiną A. V.. M. E. padėjo nusišluostyti veidą ir drabužius. Tuomet tarp E., M., S., I. bei R. įvyko žodinis konfliktas. Ji atsitraukė kiek į šalį, nes matė, kad S., R. ir I. buvo akivaizdžiai neblaivios. Vienu momentu pamačiusi, kad S. M. tampė už plaukų, lenkė jos galvą į žemę, o R. M. spardė į kojas, rankomis mušė į nugarą, kiek viso smūgių sudavė nežino. Kiek prisimena, J. B. ir dar keli vaikinai bandė išskirti merginas. I. tuo tarpu, rankose laikydama šampano butelį, priėjo prie M. ir vieną kartą M. trenkė į galvą. Dėl kokių priežasčių merginos sumušė M., ji nežino.
Liudytojas K. L. parodė, kad 2015-07-12 apie 5.00 val. ryto kartu su klasės draugais, S. jis nuėjo prie Varėnos tvenkinio pasitikti saulės patekėjimo. Apie 5.30 val. ar 6.00 val. ryto visi kartu nuo Varėnos jūros ėjo Vytauto gatve link Varėnos miesto centro. Jis ėjo su savo mergina S. S., šalia jų ėjo S. draugės I. P. ir R. T.. Už jų ėjo E. A. su savo vaikinu A. V. ir M. S.. Kiek toliau už jų ėjo E. D., V. R., J. A., J. B.. M. su E. garsiai juokėsi, gal bandė išprovokuoti konfliktą. Vienu metu M. ir E. apsižodžiavo su S., R. ir I.. Tada I. supykusi pradėjo laistytis šampanu, aplaistė E.. M. S. rėkė ant S. S., kad ji yra šizofrenikė.A. V. stvėrė jam už gerklės, sakė „pasiimk savo merginą, nes bus blogai“, merginos rėkė. Tada M. S. surėkė „pasiimk savo šizofrenikę“. S. S. buvo prie pat M. S., tada S. S. ir M. S. viena kitai kibo į plaukus,kuri pirma, nematęs,nes nuo merginų buvęs per 10-15 metrų.Tada ėjęs pasiimti S.,nes jau vyko muštynės, atplėšęs S. S. nuo M. S. ir pasitraukę. Ką darė kitos merginos, nematęs,o jam tik paskui pasakė, kad buvo suduotas smūgis.Nutempus S. S. toliau, greit prie jų atėjo ir R. T. su I. P.. Kad trenkė buteliu, sužinojęs po konflikto iš pačios I., praėjus gal 5-10 min. Ji pasakė „paėmiau butelį ir trenkiau, susinervavau, mano draugės niekas nemuš“.Kiek prisimenantis,tai M. griebė rankomis S. už plaukų, S. taip pat, jos viena kitą pradėjo tampyti už plaukų. Jis bandęs jas išskirti, bet nepavyko iš karto atitraukti.
Liudytoja K. N. parodė, kad 2015-07-11 vakare buvo pas savo draugą A., kuris gyvena Varėnos mieste, Vytauto gatvėje. 2015-07-12 ryte apie 5.30 val. pabudusi nuo triukšmo, girdėjo gatvėje riksmus. Atsikėlusi nuėjusi į balkoną, pro balkono langą pamačiusi, kad Vytauto gatvėje buvo daug jaunimo, supratusi, kad tai abiturientų išleistuvės. Vaikinai ir merginos ėjo Vytauto gatve grupelėmis,jų buvo gal apie 20-30 žmonių.Pamačiusi, kad gatvėje konfliktavo tarp savęs vaikinai,buvo triukšmas.Tas triukšmas iki merginų konflikto truko iki 20 min.,bei tuokart iš kitos gatvės pusės namo moteris šaukė,kad jaunimas aprimtų,bei grasinosi iškviesti policiją.Paraginusi draugą atsikelti ir pažiūrėti,bet jos draugas į triukšmą nereagavo ir miegojo toliau. Pasiėmusi iš kambario savo mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6 ir įjungusi filmavimo rėžimą, bei nuėjusi į balkoną ir pradėjusi filmuoti. Tuokart pamačiusi ,kad Vytauto gatvėje ant kelio, ant šaligatvio tarp merginų vyksta kažkoks konfliktas. Vieną merginą mušė kelios merginos iškart, t.y. vieną merginą kita mergina tampė už plaukų, dar viena jai už nugaros spardė į įvairias kūno vietas, o trečioji mergina, pasiėmusi šampano butelį, priėjo prie tos panelės, kuri buvo spardoma ir tampoma už plaukų, ir tuo buteliu vieną kartą sudavė į galvą.Tas merginų konfliktas truko gal iki 3-4 min.bei nufilmavusi visą tą jų konfliktą. Tos pačios dienos rytą draugo sesei I. parodžiusi vaizdo įrašą, kas paryčiais vyko Vytauto gatvėje. I., pažiūrėjusi vaizdo įrašą, pažino nukentėjusiąją merginą,bei pasakė, kad tos merginos vardas M.. I. pasiūlė vaizdo įrašą nusiųsti internetu per Facebook paskyrą nukentėjusiajai merginai M., tai ji taip ir padariusi,o įraųą telefone saugojusi,bei pagal pareikalavimą perdavusi policijai.
2015-08-25 K. N. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „IPHONE“, kuriame užfiksuotos 2015-07-12 įvykio aplinkybės. 2015-08-25 telefonas ir jame esantis vaizdo įrašas apžiūrėtas ir telefonas grąžintas K. N.. (b.l. 89-100)
Liudytojas L. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-12 apie 5.00 val. ryte kartu su klasės draugais, t.y. E. A., A. V., V. R., A. M., J. B., M. S., E. D., K. L., S. S., R. T. ir I. P. nuėję prie Varėnos tvenkinio pasitikti saulės patekėjimo. Apie 6.00 val. ryto sulaukę saulės patekėjimo, visi kartu Vytauto gatve ėjo link Varėnos miesto centro. Vienu momentu tarp merginų Vytauto gatvėje, tikslesnės vietos neprisimenantis, įvyko kažkoks konfliktas. Prisimena, kad lyg bandė išskirti merginas, bet ką konkrečiai, tikrai nežino. Vienu momentu šaukė, rėkė ant I. P., matyt, ji buvo kažką padariusi, bet aplinkybių neprisimenantis, nes tą rytą buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. 2015-07-12 apie pietus buvo susitikęs M., kuri skundėsi, kad jai skauda galvą, bet jos smulkiau neklausinėjęs(b.l.52-53).
Liudytojas D. B. parodė,kad pažįstantis kaltinamąsias ir nukentėjusiąją,buvo draugai. Po išleistuvių 2015-07-12 apie 12 val. buvo kavinėje „Grilis“. Ten buvo M. S. ir E. ,bei buvo jų klasiokų ir daugiau. Nesimatė, kad M. S. jaučiasi blogai. Ten vartoję alkoholį , ar vartojo M. S., neatkreipęs dėmesio, nes ji buvo prie kito stalo. Tėvai paskambino, kad reikia padėti susitvarkyti salėje,tai visi nuėję padėti tvarkyti. M. S. su E. atėjo vėliau, gal pusvalandžio bėgyje.Kai susitvarkę, visi sėdėję linksmai, nesimatė jokių S. negalavimų. Jis fotografavęs visus ten buvusius tėvus ir vaikus, nesimatė, kad M. S. blogai jaustųsi. Paskui apie 15-16 val visi nuėję pas N. D. , tik be tėvų, gal 10 žmonių, truputį išgėrę, buvę apie valandą.Ar M. S. vartojo ten alkoholį, nematęs,bet ji nesiskundė, kad blogai jaučiasi,nes ji kavinėje šypsojosi.
Liudytoja O. K. parodė,kad M. S. ir kaltinamosios buvo jos klasiokės. Anksčiau visos buvo draugės.Kartu buvo jų bendros šventės, gimtadieniai, Nauji Metai. Su M. S. sutardavusi geriau,nei kitos. Paskui padėtis paaštrėjo, kai S. S. pradėjo draugauti su K. L.. M. S. jai išsipasakodavo, kad jaučia nuoskaudą, kad S. su K. L. tapo pora, sakė,kad ruošiasi per išleistuves atkeršyti, per šokius jos apsistumdydavo, M. S. lipdavo jiems ant kojų. Jos pačios santykiai su M. S. nutrūko nuo gegužės mėnesio,bei po to vengusi savo buvusios draugės M. S..Naktį pasitikti saulės nėjusi,o apie 03 val.išėjusi į namus,todėl apie įvykį sužinojusi tik iš pasakojimų.
2015-08-06 specialisto išvada Nr. G 718/15 (06) nurodomaa, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta odos nubrozdinimas pakaušio srityje bei kaklo raumenų patempimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvos pakaušio sritį kietu buku žalojančiu daiktu bei staiga ir pernelyg išlenkiant kaklą, galimai nukentėjusios nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. (b.l. 27-30)
2015-08-14 specialisto išvada Nr. pG 807/15 (06) nurodoma, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta odos nubrozdinimas pakaušio srityje bei kaklo raumenų patempimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvos pakaušio sritį kietu buku žalojančiu daiktu bei staiga ir pernelyg išlenkiant kaklą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimo pakaušio srityje padarymo galimybė, smūgiuojant buteliu, neatmetama. Kaklo raumenų patempimo padarymo galimybė, tampant nukentėjusiąją už plaukų bei lenkiant nukentėjusiosios galvą žemyn, neatmetama. (b.l. 33-35)
2015-08-27 specialisto išvada Nr. pG 878/15 (06) nurodoma, kad padaryto kaklo raumenų patempimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Esant bylos medžiagoje duomenims, nurodantiems į smūgių sudavimo rankomis ir kojomis faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė, pasėkoje į kojas ir nugarą suduotų smūgių. Padaryto odos nubrozdinimo pakaušio srityje pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 38-41)
2015-07-24 M. S. pateikė atminties raktą „Kingston“ su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės. (b.l. 82-84)
2015-08-13 atminties rakte „Kingston“ esantis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas. Aprašyti vaizdo įraše esančių asmenų veiksmai. Duomenys iš atminties rakto perkelti į DVD-R laikmeną. (b.l. 85-88)
Iš kaltinamųjų ir nukentėjusios parodymų matyti,kad abi pusės įvykio kilimo aplinkybes nurodo skirtingai.Nukentėjusioji nurodo,kad kaltinamosios ją užpuolė be jokio pagrindo,kadangi tuo metu tik pareiškusi žodinį nepasitenkinimą dėl I. P. laistymosi šampanu,bei S. S. jokiais žodžiais ,kaip šizofrenikė ,nevadinusi.Kaltinamoji S. S. nurodo priešingai,kad tuo laiku buvo kilęs žodinis ginčas su M. S. ,kurio metu M. S. ją pavadino šizofrenike bei nurodė K. L. pasiimti savo šizofrenikę,t.y.ją,dėl ko ji labai supykusi ir puolusi link M. S.,bei jos tuokart susikibę už plaukų.Kaltinamosios R. T. ir I. P. savo prisidėjimą prie nurodomos nusikalstamos veikos grindė noru padėti savo draugei,siekdamos apginti savo draugę.Iš liudytojų buvusių įvykio vietoje parodymų taip pat matyti,kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios kilo staiga,po įvykusio jų tarpusavio žodinio ginčo.Tokiu būdu surinktų įrodymų pagrindu iškyla kaltinamųjų veikų kvalifikacijos klausimas,t.y.ar jų veiksmai buvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką, ar kaltinamosios aiškindamosi su nukentėjusiąja kilusį žodinį ginčą panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją iš asmeninių priežasčių ar iš chuliganiškų paskatų.Suformuota teisminė praktika nurodo visą eilę kriterijų tokiai kvalifikacijai atlikti. Inkriminuojant BK 284 str. 1 d. svarbu nustatyti kilusius padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, tuo tarpu inkriminuojant BK 140 str. 1 d. reikia nustatyti visiškai skirtingus padarinius, t. y. asmens nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą.
BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).
Iš surinktų teismo posėdyje įrodymų galima padaryti išvadą,kad kaltinamosios ir nukentėjusioji kartu su kitais abiturientais,bei jų draugais kartu ėjo Vytauto gatve nuo Varėnos tvenkinio link miesto centro,kur viso ėjo apie 20-30 žmonių grupė,kur eidami triukšmavo,dalis dainavo.Praėjus Vytauto gatvės sankryžą su Marcinkonių ir M.K.Čiurlionio gatvėmis šioje žmonių grupėje pradžioje kilo žodinis konfliktas tarp ten ėjusių vaikinų,kur buvo prasidėjęs net vaikinų apsistumdymas,dėl ko prasidėjo triukšmas ,riksmai.Iš apklaustos liudytojos K. N. parodymų matyti,kad iki atsikėlimo ji girdėjusi tą triukšmą apie 20-30 min.,bei dar iki merginų konflikto kilimo iš gretimos gatvės pusės moteris per langą šaukė jaunimui apsiraminti ir nekelti triukšmo,bei grasino iškviesti policiją.Tiek iš kaltinamųjų,tiek iš nukentėjusiosios, bei liudytojų K. L., A. V.,E. A.,A. M. parodymų matyti,kad jie buvo nuėję į priekį apie 20 m nuo pagrindinės jaunuolių dalies ,bei kad po I. P. aplaistymo šampanu A. V. ir E. A. ,kilo žodinis konfliktas tarp kaltinamųjų ir M. S.,o liudytojas K. L. nurodo ir apie kilusį dėl to jo apsistumdymą su A. V..Liudytoja A. M. nurodė,kad būtent tuo metu merginos pradėjo tarpusavio žodinį konfliktą,bei šio žodinio konflikto metu S. S. pripuolė link M. S. ir po to pamačiusi,kad S. S. ir M. S. yra susikibę,kur S. laikė M. už plaukų ir lenkė į žemę,bei po to prieš M. pradėjo smurtauti R. ir I..Iš liudytojų parodymų matyti,kad iš kaltinamųjų nebuvo reiškiama jokių grasinimų panaudoti smurtą jų ar kokių tai kitų pašalinių asmenų atžvilgiu,kaltinamosios nereiškė jokių ketinimų kažką padaryti jas supančiai aplinkai,bei priėjusiems vaikinams atskyrus merginas konfliktas baigėsi.Iš filmuotos medžiagos matyti,kad pradžioje matosi susikibę S. S. su M. S.,kur kaltinamoji S. S. tempė ir lenkė M. S.,tuo metu prie M. S. priėjusi R. T. du kartus spiria su koja bei su ranka suduoda smūgius į nugaros ir šono sritį M. S.,o tuo pačiu metu priėjusi I. P. suduoda smūgį su buteliu M. S. per galvą,bei tuo pačiu metu prišoka vaikinai ir išskiria merginas jas atitraukdami.Iš vaizdo įrašo matyti,kad vaizdo įraše užfiksuotas konfliktas truko 12 sekundžių,bei laikant,kad galėjo būti nenufilmuota pati konflikto tarp S. S. ir nukentėjusiosios M. S. pradžia,tai yra pagrindo manyti,kad konfliktas galėjo trukti iki 20-30 sekundžių.Iš įrašo matyti,kad prie konfliktuojančių merginų nebuvo daug žmonių,bei iš dalies apklaustų liudytojų parodymų matosi,kad dalis jų net nepastėbėjo merginų konflikto,kadangi jis truko neilgai arba dėl buvusio girtumo.Tokiu būdu iš surinktų įrodymų visumos matyti,kad kaltinamosios neturėjo tikslo,t.y.tyčios pažeisti viešosios tvarkos,o S. S. konfliktas su nukentėjusiąja kilo dėl ssuiformavusių jų priešiškų santykių dėl asmeninių paskatų.Nors nukentėjusioji neigia,kad pavadinusi S. S. šizofrenike ,bet buvus tokį jos pasakymą patvirtina liudytojas K. L..Kartu matyti,kad konfliktas kilo staigiai ir tai rodo,kad yra pagrindas tikėti kaltinamosios S. S. parodymais dėl jos pavadinimo šizofrenike,nes būtent po to S. S. būdama supykusi staigiai užpuolė M. S..Iš visų aplinkybių matyti,kad kaltinamosioms turint kokią tai išankstinę tyčią tą rytą sumušti ir sužaloti nukentėjusiąją jos tam turėjo palankesnę aplinką,t.y.tokius veiksmus galėjo atlikti prie Varėnos tvenkinio,kur buvo tik atėję abiturientai,bei nebūtų buvę jokių pašalinių asmenų. Dėl to teismas surinktų įrodymų pagrindu laiko,kad šiuo atveju kaltinamosios neatliko veiksmų,kuriais būtų pažeista viešoji tvarka nukentėjusiosios ar kitų toje vietoje buvusių asmenų atžvilgiu iš chuliganiškų paskatų,konfliktas buvo nukreiptas ne į viešosios tvarkos pažeidimą ,o į asmeninių santykių aiškinimąsi. Kauno apygardos teismas 2015-03-07 priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1?-129-317/2016 nurodė,kad “Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę konfliktiški santykiai, tuo neabejojo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog konfliktas buvo nukreiptas ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi. Tai, kad asmeninio pobūdžio nesutarimai vyko dar iki byloje analizuojamo konflikto, patvirtina tiek pačių šalių paaiškinimai, tiek Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19-939/2014 (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Būtent nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis viešosios tvarkos pažeidimą nuo tarpusavio asmeninių santykių aiškinimosi. Šiuo atveju, nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas vertintinas kaip kilęs iš asmeninių paskatų, kaltinamojo veiksmų motyvai, tikslas, jų atlikimo aplinkybės buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet į nukentėjusiojo asmenybę.”
Iš surinktų įrodymų yra patvirtinama nukentėjusiosios M. S. sužalojimo faktas,kur sužalojimus padarė kaltinamosios S. S. ir I. P. ,o kaltinamoji R. T. suduodama smūgius nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.Nors kaltinamųjų veiksmuose nėra nustatyta viešosios tvarkos pažeidimo,tačiau jų veiksmuose yra nusikaltimo,numatyto LR BK 140 str.1d., sudėtis,bei yra pagrindas jų padarytas veikas perkvalifikuoti į LR BK 140 str.1d.Nukentėjusioji tiek pateiktu pareiškimu policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo,tiek teisminio nagrinėjimo metu reikalavo pripažinti kaltinamųjų kaltę ir joms taikyti baudžiamąją atsakomybę.Kadangi nukentėjusioji su kaltinamosiomis nesusitaikė,tai kaltinamųjų veikos perkvalifikuotinos į LR BK 140 str.1d. ir jų atžvilgiu taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamosios ir jų gynėjas prašo kaltinamąsias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jas pagal laidavimą be užstato laiduotojoms- jų motinoms.Kaltinamosios S. S. motina D. S. pateiktu prašymu prašo perduoti jai pagal laidavimą dukrą S. S..Kaltinamosios R. T. motina R. T. pateiktu prašymu prašo perduoti jai pagal laidavimą dukrą R. T.. Kaltinamosios I. P. motina L. P. pateiktu prašymu prašo perduoti jai pagal laidavimą dukrą I. P..
Motyvuojamoji dalis
Prašymai tenkintini.
Kaltinamosios anksčiau nebuvo padariusios nusikalstamų veikų,jos pilnai pripažino savo kaltę, atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos,bei sutinka atlyginti ir likusią neturtinės žalos dalį,kuri būtų priteista teismo nuosprendžiu. Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad kaltinamosios iki padaryto nusikaltimo neturėjo jokios išankstinės tyčios padaryti šį nusikaltimą,o nusikaltimą padarė tik prasiveržus jų asmeninio pobūdžio nesutarimams su nukentėjusiąja.Todėl yra pakankamas pagrindas manyti,kad jos atlygins priteistą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pateiktomis (duomenys neskelbtini) charakteristikomis kaltinamosios charakterizuojamos teigiamai.Pateiktomis charakteristikomis laiduotojos D. S.,R. T. ir L. P. taip pat charakterizuojamos kaip tvarkingos,atsakingos asmenybės ir teismas laiko,kad jos yra vertos pasitikėjimo būti laiduotojomis ir galės padaryti teigiamą įtaką kaltinamosioms.Tokiu būdu matyti,kad yra visos sąlygos,numatytos LR BK 40 str.,dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų perdavimo pagal laidavimą.
Daiktinių įrodymų nėra. Kardomosios priemonės kaltinamosioms nebuvo paskirtos,bei pagrindo skirti kardomąsias priemones po nuosprendžio priėmimo nėra.
LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Sveikatos sistemos įstatymo (1994 07 19 Nr. I-552) 2 str. pateikiamas sveikatos apibrėžimas ir nurodoma, kad sveikata tai yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nukentėjusioji pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Iš nukentėjusiosios M. S. pateiktų įrodymų matyti,kad ji turėjo 117 eurų turtinės žalos dėl išleistuvių suknelės ir švarkelio sugadinimo(100 Eur) ir 17 Eur žalos dėl važiavimo į Alytaus apskrities ligoninę bei vaistų pirkimo,bei ieškinys šioje dalyje tenkintinas.Nukentėjusioji M. S. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Nukentėjusioji pateiktais įrodymais nepatvirtino,kad dėl kaltinamųjų padaryto sužalojimo ji būtų patyrusi ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar jai būtų atsiradę kokios nors ilgalaikės šio sužalojimo neatstatomos pasekmės,kurios būtų trukdę ar šiuo metu trukdytų jos kasdieniam gyvenime ir dėl to ji būtų patyrusi tokio didelio mąsto neturtinę žalą.Iš apklaustų liudytojų parodymų,pačios nukentėjusiosios pripažinimo matyti,kad jau 2015 m liepos 12 d.,dienos metu, nukentėjusioji vaikščiojo po Varėnos m, po to pietų buvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini), kur dar buvo dalies abiturientų ir jų tėvų suėjimas,bei prisidėjo prie salės,kurioje vyko išleistuvės,sutvarkymo,kas rodo,jog jos pasirodymas viešoje vietoje dėl patirtų sužalojimų nebuvo apribotas.Iš kaltinamųjų gynėjo pateiktų įrodymų iš viešosios internetinės erdvės(Facebook) matyti,kad nukentėjusioji po šių kaltinamųjų padarytų sužalojimų ir fizinio skausmo sukėlimo nepatyrė kokio tai ženklesnio jos gyvenimo suvaržymo,bei gyveno aktyvų jaunatvišką gyvenimą.Dėl to teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kūno sužalojimo laipsnį, laiko,kad neturtinė žala priteistina ženkliai mažesnio dydžio,nei prašo ieškiniu nukentėjusioji ir laiko,kad neturtinė žala priteistina 600 Eur dydžio solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.
Nukentėjusioji ją atstovauti bylos nagrinėjime buvo pasisamdžiusi atstovą- advokatą .Pateiktais advokato kvitais patvirtinamos nukentėjusiosios turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos apmokėjimo.Nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, atstovas rengė nukentėjusiajai civilinį ieškinį ,atstovas į teismo posėdžius vykdavo į kitą vietovę,nei yra jo buveinė.Todėl nukentėjusios nurodomos turėtos bylinėjimosi išlaidos didesne dalimi yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamųjų. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti, jeigu prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė.Teismas,atsižvelgdamas į bylos nagrinėjime buvusių teismo posėdžių skaičių,bei kaltinamųjų turtinę padėtį(jos yra studentės,šiuo metu neturi savarankiškų pajamų),laiko ,kad priteistinos proceso išlaidos mažintinos,priteisiant iš kiekvienos kaltinamosios po 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str.,BPK 297-298 str.,303 str.4d.,115 str.1d.
nusprendė:
Vadovaujantis LR BK 40 str. S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ,pagal laidavimą.
S. S. perduoti laiduotojai(motinai) D. S. gyv. (duomenys neskelbtini) jos atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimą paskirti vieneriems metams be užstato.
Vadovaujantis LR BK 40 str. R. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pagal laidavimą.
R. T. perduoti laiduotojai(motinai) R. T. gyv. (duomenys neskelbtini) jos atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimą paskirti vieneriems metams be užstato.
Vadovaujantis LR BK 40 str. I. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pagal laidavimą.
I. P. perduoti laiduotojai(motinai) L. P. gyv. (duomenys neskelbtini) jos atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimą paskirti vieneriems metams be užstato.
Baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4d. ).
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai M. S. 117(vieną šimtą septyniolika)eurų civilinio ieškinio padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 600(šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamųjų AB banko Swedbank 2016-02-26 mokėjimo nurodymu įmokėtą į Varėnos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 300(trijų šimtų)eurų žalos atlyginimą, po nuosprendžio įsiteisėjimo pervesti nukentėjusiajai M. S. į jos nurodytą sąskaitą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš kaltinamųjų S. S. a.k(duomenys neskelbtini)R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P. a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai M. S. po 300(tris šimtus) eurų turėtų bylos nagrinėjimo( advokato atstovavimo pagalbos) išlaidų .
Daiktinius įrodymus-atminties raktą „Kingston“(saugomą bylos tome Nr.1 voke Nr.1)po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti nukentėjusiajai M. S., DVD-R laikmeną (saugomą bylos tome Nr.1 voke Nr.2) ir CD-R laikmeną,pateiktą kaltinamųjų gynėjo, saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.