Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – vieneri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. V. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio E. V. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. R. Š. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista R. Š. iš E. V. 6 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Apeliantas nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Už veiką, nustatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. BK 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirta griežčiausia iš BK 178 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 dalies 198¹ straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijų numatytų bausmių – laisvės atėmimas, bausmių dydis nustatytas mažesnio nei sankcijų vidurkio dydžio. Bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas idealiąja sutaptimi (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį) subendrintos taikant apėmimą, ši subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinta taikant dalinį sudėjimą, skirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nuteistajam skirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, E. V. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą. E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du nesunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, iš jų – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus nuosavybei, du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai ir vieną nesunkų nusikaltimą elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vertino nuteistojo E. V. asmenybę – teistas 10 kartų, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 128–147), per paskutinis penkerius metus 5 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių 2 kartus – už smulkų sukčiavimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 122–127), vykdo individualią veiklą, nevedęs. Individualizuodamas E. V. skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo skiriamos realios arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau net šios bausmės jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – gali būti pasiekti tik paskyrus E. V. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni už šių bausmių vidurkius. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje skirdamas E. V. laisvės atėmimo bausmę, atskirai neišdėstė motyvų, kodėl nuteistajam neatidedamas bausmės vykdymas, teisėjų kolegija visgi sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų pagrindo nėra. Kaip aptarta, nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau taikytos bausmės, iš jų – ir ne kartą skirtos griežčiausios arešto ar laisvės atėmimo, neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl vertintina, kad bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo prisipažinimas, šeimos turėjimas, teigiama, jog nuteistasis su ankstesniais pažįstamais visiškai nutraukė ryšius, pakeitė gyvenamąją vietą, dirba pagal individualios veiklos pažymą ir ieškosi ilgalaikio darbo. Nurodoma ir tai, kad apeliantas sutinka atlyginti žalą, o nukentėjusysis neprieštaravo, jog būtų paskirta švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti atsakomybę švelninančia aplinkybe, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, skiriant bausmę. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo prisipažinimą ir švelninti paskirtą nuteistajam bausmę pagrindo nėra. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo gyvenimo pokyčius – šeimos turėjimą, siekį atsiriboti nuo neigiamą poveikį dariusios aplinkos, vis tik sprendžia, kad šios aplinkybės nedaro įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir galutinė subendrinta jam skirta laisvės atėmimo vieneriems metams devyniems mėnesiams bausmė nėra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pernelyg švelnios bausmės paskyrimas formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, o pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeistų ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis deklaruoja sutinkantis atlyginti žalą, remiasi nukentėjusiojo, nesiekiančio nuteistojo įkalinimo, pozicija, vis tik jokių duomenų apie žalos (ar jos dalies) atlyginimą baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirta nuteistajam bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai, yra teisinga ir atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.