Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. 3 Raudondvaryje atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. 3 Raudondvaryje skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, Kauno padaliniui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvas Nr. 3 Raudondvaryje (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2019 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) įregistruoti Bendriją, veikiančią (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre, remiantis 2019 m. spalio 29 d. sutikimu; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti Juridinių asmenų registre Bendrijos pirmininką kaip vienasmenio valdymo organą; 3) įpareigoti atsakovą įregistruoti Bendrijos naujus įstatus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintus pavyzdinius įstatus.

Pareiškėjas paaiškino, jog dėl to, kad Bendrijoje neegzistuoja joks valdymo organas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 11 straipsniu, 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo sušauktas Bendrijos iniciatyvinės grupės susirinkimas, kurio metu nuspręsta sušaukti visuotinį Bendrijos susirinkimą. 2019 m. spalio 8 d. įvykusiame visuotiniame Bendrijos susirinkime buvo išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas – A. A., taip pat patvirtinti nauji Bendrijos įstatai. Bendrija, atstovaujama pirmininko A. A., 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama įregistruoti Juridinių asmenų registre Bendriją, adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 2019 m. spalio 29 d. sutikimu, taip pat Bendrijos pirmininką kaip vienasmenio valdymo organą ir naujus Bendrijos įstatus. Atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. raštu pateikė atsisakymą atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas klausimą išsprendė formaliai, neatsižvelgdamas į kartu su prašymu pateiktus 1983 m., 1988 m. dokumentus, patvirtinančius faktinį ir teisinį garažų, priklausančių Bendrijos nariams, teisėtumą. Savininkai neturi nuosavybės teisę į garažus patvirtinančių dokumentų, nes dėl kažkieno kaltės nebuvo įregistruota pati Bendrija.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. 3 Raudondvaryje skundą ir nutarė grąžinti A. A. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie juridinį asmenį – Bendriją, o A. A., padavęs teismui skundą Bendrijos vardu, nėra įregistruotas kaip Bendrijos pirmininkas. Teismo vertinimu, Bendrija, neturinti juridinio asmens teisių, negali būti pareiškėju administracinėje byloje, o A. A. negali pateikti skundo teismui jos vardu.

III.

Pareiškėjas Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvas Nr. 3 Raudondvaryje atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir administracinę bylą pagal jo skundą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja skundo argumentus. Mano, kad teismas formaliai atsisakė nagrinėti ginčą, visiškai nesigilindamas į skunde išdėstytus motyvus. Pareiškėjas teigia teismui aiškiai išdėstęs aplinkybes, patvirtinančias ginčo garažų statybos baigtumą ir jų teisėtumą, naudojimąsi jais (pvz., sudarytos elektros tiekimo sutartys). Šių garažų savininkai (Bendrijos nariai) įgijo nuosavybės teisę į garažus, tačiau jų nuosavybės dėl neaiškių priežasčių iki šiol neįteisinta. Atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių Bendrija nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, atsisakęs priimti jo skundą, nenurodė kur ir kokiomis teisinėmis priemonėmis savininkai gali įgyvendinti savo teises. Pareiškėjas pabrėžia, jog tik atlikus Bendrijos registraciją Juridinių asmenų registre jos nariai galės atlikti tolesnius garažų įteisinimo veiksmus.

IV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Skundą (prašymą) teismui paduoda asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, arba jo atstovas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 24 str. 3 d.). Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju skunde teismui pareiškėju nurodytas Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvas Nr. 3 Raudondvaryje (įstatų 1 punkte įvardijamas Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. 3 Raudondvaryje bendrija, b. l. 34). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog Bendriją siekiama įregistruoti Juridinių asmenų registre vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos pavadinime turi būti šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija“. Nors teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunde, atskirajame skunde) ir Bendrijos steigiamuosiuose dokumentuose juridinio asmens pavadinimas nurodomas nenuosekliai (pvz., minėtų įstatų pavadinime steigiamas juridinis asmuo įvardijamas kaip Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvas Nr. 3 Raudondvaryje, o tų pačių įstatų 1 punkte – kaip Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. 3 Raudondvaryje bendrija), ši aplinkybė nagrinėjamo klausimo kontekste neturi esminės teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo (įskaitant jo pavadinimą) nėra įregistruotas viešame registre, šiame teismo procesiniame sprendime vartojamas vyraujantis, taip pat procesiniuose dokumentuose paties pareiškėjo nurodomas, pavadinimas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, nustatęs, kad Bendrija nėra registruota Juridinių asmenų registre, todėl neturi juridinio asmens teisių ir negali būti pareiškėju administracinėje byloje, o skundą padavęs asmuo A. A. nėra įregistruotas kaip Bendrijos pirmininkas, todėl negali teikti skundo teismui jos vardu.

Pagal Bendrijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Pastaroji teisės norma iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre (2.63 str. 1 d.). Juridinio asmens sąvoka apibrėžta Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Minėtų teisės normų sisteminė ir lingvistinė analizė sudaro prielaidas išvadai, kad daugiabučių namų savininkų bendrija iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre yra neegzistuojantis juridinis asmuo, todėl neturi jokių teisių ir pareigų, tarp jų – teisės į galbūt pažeistų savo teisių gynimą teisme, ir negali būti bylos proceso šalimi administracinėje byloje.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (Bendrijų įstatymo 6 str. 2 d.), visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 str. 5 d.), o viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas (Bendrijų įstatymo 4 str. 2 d.). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad teritoriją, kurioje yra ginčo garažai, sudaro vienas įvažiavimas ir ilgas kiemas, iš kurio abiejų pusių yra garažai, garažų iš viso 37 (b. l. 33); 1987 m. gruodžio 4 d. Bendriją sudarė 37 nariai (b. l. 9–10); 2019 m. spalio 8 d. Bendrijos visuotiniame savininkų susirinkime, kurio metu išrinktas naujas pirmininkas ir patvirtinti nauji įstatai, dalyvavo 19 asmenų, prisistačiusių garažų savininkais ir savo dalyvavimą patvirtinusių parašu (nors susirinkimo dalyvių registracijos sąraše nurodomi 20 asmenų, vienas asmuo, eil. Nr. 2, sąraše nepasirašė, b. l. 7–8). Byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog 2019 m. spalio 8 d. susirinkime dalyvavo 51 proc. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų / Bendrijos narių, t. y. daugiau nei pusė, todėl nepriklausomai nuo to, ar 2019 m. spalio 8 d. susirinkimas laikytinas bendrijos steigiamuoju susirinkimu, ar visuotiniu susirinkimu, toks susirinkimas šiuo aspektu laikytinas teisėtu.

Remiantis Bendrijos visuotinio savininkų susirinkimo 2019 m. spalio 8 d. protokolu Nr. 1 (b. l. 5–6), šiame susirinkime Bendrijos pirmininku vienbalsiai išrinktas A. A., patvirtinti Bendrijos nauji įstatai, o pirmininkas įpareigotas atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su Bendrijos patalpų savininkų nuosavybės teisių įteisinimu Nekilnojamojo turto registre, bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su Bendrijos funkcionavimu.

Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja Civilinio kodekso nuostatas, pagal kurias už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (2.67 str.), o sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (2.68 str. 3 d.). Remiantis Bendrijos įstatais, patvirtintais 2019 m. spalio 8 d. susirinkime bei pasirašytais susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus (kaip tai numatyta Bendrijų įstatymo 7 str. 3 d.), Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos pirmininkas, per kurį Bendrija įgyja teises ir pareigas bei jas įgyvendina (37 p.); Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (43.5 p.), bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (43.1 p.). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad teismai nagrinėja ginčus dėl notaro atsisakymo tvirtinti steigimo dokumentus pagal steigiamo juridinio asmens (daugiabučių namų savininkų bendrijos) pirmininko skundą (ieškinį) (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1420-513/2018) arba pirmininko ir sekretoriaus skundą (ieškinį) (žr. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2573-173/2014), t. y. daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimo stadijoje dar iki kreipimosi dėl įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų organizuojant ir vykdant steigiamąjį / visuotinį susirinkimą ir esant išreikštai aiškiai Bendrijos narių valiai dėl Bendrijos valdymo, atstovavimo jai, Bendrijos pirmininkas A. A. gali būti pripažįstamas tinkamu pareiškėju (ne pareiškėjo atstovu) ginče dėl VĮ Registrų centro atsisakymo registruoti Juridinių asmenų registre Bendriją, jos pirmininką ir naujus įstatus panaikinimo. Tačiau, kadangi skundas teismui buvo paduotas Bendrijos vardu, pastaroji aplinkybė nekeičia galutinio teismo sprendimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog skundą padavė asmuo, negalintis būti pareiškėju, ir atsisakė priimti tokį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Individualių automobilių statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. 3 Raudondvaryje atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.