- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2S-1420-513/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00268-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei S
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą suinteresuotam asmeniui notarei S. Ž. dėl notaro veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę S. Ž. atlikti steigiamos daugiabučių namų butų savininkų bendrijos „Klaipėdos Vytautas“ steigiamųjų dokumentų atitikties įstatymui tvirtinimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad, būdamas steigiamo juridinio asmens valdybos pirmininkas, išrinktas 2018-04-04 steigiamajame susirinkime, (duomenys neskelbtini) notarų biuro prašė atlikti steigiamojo juridinio asmens - daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Klaipėdos Vytautas“ - steigimo dokumentų atitikties įstatymui patikrinimą atliekant tvirtinamąjį įrašą, tačiau 2018-04-20 (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. Ž. raštu Nr. S-36 atsisakė atlikti notarinį veiksmą argumentuodama, jog pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir Bendrijų įstatymo) daugiabučiame name negali būti daugiau kaip viena bendrija, todėl norėdami būti mažesnės bendrijos, nei daugiabučių namų savininkų bendrija „Spindulys“, nariais, daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai turėtų inicijuoti daugiabučių namų savininkų bendrijos „Spindulys“ reorganizavimo procedūrą, o ne steigti naują bendriją.
3. Pareiškėjas pareiškimą argumentavo, jog steigiamasis susirinkimas vyko laikantis Bendrijų įstatymo nuostatų. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 3 dalį bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti. Pareiškėjo teigimu, visi reikalingi dokumentai, susiję su bendrijos steigimo procedūra, notarei buvo pateikti, o jokios kitos procedūros ir papildomi veiksmai Įstatyme nenumatyti, todėl manė, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės S. Ž. veiksmų atmestas.
5. Teismas nurodė, jog pagal Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato dalyje (korpuse, sekcijoje) pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.
6. Teismas konstatavo, jog pagal nurodytas Bendrijų įstatymo nuostatas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jiems esant atskiriems turtiniams vienetams, gali būti kuriamos atskiros bendrijos, tačiau Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti priimamas laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų sąlygų, o tai reiškia, kad tokius sprendimus gali priimti tik visuotinis susirinkimas. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju buvo sušauktas tik norinčių atsiskirti namų gyventojų susirinkimas ir nutarta steigti naują bendriją ją atidalijant iš DNSB „Spindulys“, tačiau pačios DNSB „Spindulys“ sprendimo dėl reorganizavimo nėra, t. y. šis klausimas nebuvo išspręstas visuotiniame susirinkime. Teismas pažymėjo, jog ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti, turi tik bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę, tačiau ne sprendimo reorganizuoti jau esančią bendriją priėmimo teisę, nes ši teisė išimtinai priskiriama visuotiniam bendrijos narių susirinkimui (10 straipsnio 15 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog vadovaujantis Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas. Teismas nustatė, kad notarei pateikti tvirtinti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Klaipėdos Vytautas“ reorganizavimo atidalijimo būdu parengti juridinio asmens steigimo dokumentai neatlikus visų privalomų reorganizavimo procedūrų, t. y. nepateikta duomenų, kad sprendimas dėl naujos bendrijos steigimo, atidalijant ją iš esamos bendrijos, buvo priimtas DNSB „Spindulys“ visuotiniame narių susirinkime, nepateiktos reorganizavimo sąlygos, DNSB „Spindulys“ kreditorių sąrašas bei įrodymai, jog apie reorganizavimo sąlygų sudarymą būtų raštu pranešti visiems reorganizuojamos bendrijos kreditoriams ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat nei reorganizuojamos bendrijos statusas, nei pačios reorganizavimo sąlygos nebuvo įregistruotos Juridinių asmenų registre ir t.t.
8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tik tinkamai atlikus visas reorganizavimo procedūras, įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas (kurios turi atitikti CK nustatytas normas), Juridinių asmenų registre įregistruojami po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatai, o reorganizacija laikoma baigta. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad Bendrijų įstatymo 26 straipsnyje numatyti veiksmai būtų atlikti, todėl notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėjas (apeliantas) A. E. padavė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties. Pareiškėjas argumentuoja, jog teismas netinkamai kvalifikavo situaciją, netinkamai aiškino ir taikė įstatymus ir priėmė nepagrįstą nutartį, kurią prašo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodo, jog DNSB „Klaipėdos Vytautas“ įsteigta daugiabučiuose namuose, kuriuos administruoja DNSB „Spindulys“. Pagal Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui. Pareiškėjo teigimu, jog būtent šiame etape turi būti išspręstas klausimas dėl steigimo procedūros dokumentų atitikties įstatymui, o pagal Įstatymo 6 straipsnio 6 dalį bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras. Tik notarui patvirtinus dokumentus atliekamos tolesnės reorganizavimo procedūros, t. y. šaukiamas susirinkimas. Tuo tarpu, nesant notaro patvirtinto steigiamojo dokumento, nurodyta tolesnė procedūra negalima.
11. Pareiškėjo manymu, teismas, pripažindamas daugiabučių namų savininkų teisę steigti bendriją jau veikiančioje bendrijoje atsiskyrimo būdu, šią iniciatyvos teisę painioja su bendrijos, nuo kurios atsiskiriama, narių sprendimo priėmimo privalomumu dėl tokios teisės įgyvendinimo. Pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2000-12-21 nutarime konstatavo, kad niekas negali būti verčiamas prieš savo valią priklausyti kokiai nors bendrijai ar būti tos bendrijos nariu, o daugiabučio namo valdymo būdo pasirinkimo teisę turi daugiabučio namo savininkai išreiškę daugumos valią (demokratinis principas). Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui savo namą valdyti savarankiškai įsteigiant atskirą bendriją leidimą turi duoti tretieji asmenys (kiti tos pačios bendrijos nariai), prieštarauja minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui. Taip pat apelianto teigimu, Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, jog turi būti šaukimas visuotinis visos bendrijos, nuo kurios atsiskiriama, narių susirinkimas. Mano, kad klaidingas teisės normų aiškinimas lėmė nuosavybės teisės esmei prieštaraujančią išvadą, jog sprendimą dėl bendrijos įsteigimo turi priimti bendrijos, nuo kurios atsiskiriama, savininkai.
Šalies argumentai
12. Apelianto teigimu, pareiškimas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, nes teismas neatsakė į klausimą, ar notaras steigiamųjų dokumentų atitiktį turi tvirtinti iki reorganizacijos sąlygų, kurias derina esamos ir įsteigtos bendrijos valdymo organai, ar prieš registruojant naują bendriją juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo notarė S. Ž. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais, jog pagal bendrijų įstatymo 10 straipsnį sprendimą dėl reorganizavimo priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju reorganizuojamas juridinis asmuo yra DNSB „Spindulys“, kurio pagrindu būtų įsteigiama DNSB „Klaipėdos Vytautas“, todėl tik DNSB „Spindulys“ visuotinis narių susirinkimas, o ne ketvirtadalis butų ir kilų patalpų (pastatų) savininkų turi teisę priimti sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo.
14. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog teisės aktai nenumato jokių tarpinių steigimo dokumentų atitikties teisės aktams patikrų. Notaras, tvirtindamas steigimo dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, patvirtina ne tik tai, kad pateikti steigimo dokumentai neprieštarauja teisės aktams, bet ir faktą, kad steigimo dokumentus galima registruoti, todėl notaras, prieš atlikdamas notarinį veiksmą, turi įsitikinti, kad buvo atlikti visi teisės aktų reikalaujami veiksmai. Nurodo, jog pareiškėjas, prašydamas atlikti notarinį veiksmą, pateikė tik pateikė tik pastatų - gyvenamųjų namų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, minėtų pastatų butų savininkų sutikimus steigti daugiabučių namų savininkų bendriją atskirai nuo DNSB „Spindulys“, bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolą, steigiamajame susirinkime dalyvavusiųjų sąrašus, įstatus, įgaliojimus, tačiau nepateikė DNSB „Spindulys“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų, DNSB „Spindulys“ kreditorių sąrašo bei įrodymų, jog apie reorganizavimo sąlygų sudarymą būtų raštu pranešta visiems reorganizuojamos bendrijos kreditoriams ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat nei reorganizuojamos bendrijos statusas, nei pačios reorganizavimo sąlygos nebuvo įregistruotos Juridinių asmenų registre, nebuvo atlikti visi kiti Civilinio kodekso ir Bendrijų įstatymo numatyti veiksmai bei nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, kad notaras galėtų tvirtinti, jog įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir steigimo dokumentus galima registruoti Juridinių asmenų registre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Atlikdamas juridinio asmens steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimą, notaras įsitikina, ar steigimo dokumentai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir patikrina, ar juridinio asmens įstatai buvo patvirtinti ar pakeisti asmenų, turinčių teisę atlikti šiuos veiksmus, taip pat ar steigimo dokumentus pasirašė juose nurodyti ir tinkamai atstovaujami asmenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-313/2016).
18. Pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę S. Ž. patvirtinti DNSB „Klaipėdos Vytautas“ steigimo dokumentus.
19. Nustatyta, jog notarė 2018-04-20 raštu Nr. S-36 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti pareiškėjo pateiktus daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Klaipėdos Vytautas“ steigimo dokumentus. Notarė rašte nurodė, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę bendriją „Spindulys“, todėl norėdami būti mažesnės bendrijos nariais, turėtų inicijuoti DNSB „Spindulys“ reorganizavimo procedūrą, o ne steigti naują bendriją.
20. Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina savo konstitucinę teisę vienytis (Konstitucijos 35 straipsnis), siekdami tam tikro bendro tikslo – tinkamo daugiabučių namų eksploatavimo bei jų išsaugojimo, įgyvendindami namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šį daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo aspektą analizavo Konstitucinis Teismas (2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl narystės daugiabučių namų savininkų bendrijose“), bendrosios nuosavybės savininkų teisių įgyvendinimo tvarka ir sąlygos bei ypatumai akcentuoti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pažymėtina, jog nei notarė, nei pirmosios instancijos teismas neneigia šios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų teisės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė vienytis turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nagrinėjamu atveju šią tvarką ir sąlygas nustato minėtas Bendrijų įstatymas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo taikytam teisniam reglamentavimui ir jo aiškinimui nagrinėjamoje situacijoje. Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato dalyje (korpuse, sekcijoje) pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygos tenkinamos, nes minėti gyvenamieji namai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas ir šiuose daugiabučiuose namuose veikianti bendrija (DNSB „Spindulys“) gali būti skaidoma į mažesnes bendrijas. Pagal Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 3 dalį bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalijimo būdas. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti. Vadovaujantis CK 2.97 straipsnio 1, 5 ir 7 dalimis padalinimas yra juridinio asmens reorganizavimo būdas. Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis būtent ir nurodo, jog bendrija reorganizuojama pagal CK nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Bendrijai taikoma supaprastinta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka.
22. Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti priimamas laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų sąlygų, t. y. toks sprendimas turi būti priimamas visuotiniame susirinkime, kuris šaukiamas bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog visuotinio susirinkimo sprendimas notarui nebuvo pateiktas. Pažymėtina, jog pareiškėjas painioja subjektą pagal Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 3 dalį turintį bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę (ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti) su to paties straipsnio 4 dalyje nurodytu subjektu, turinčiu šio sprendimo priėmimo teisę (visuotinis susirinkimas). Pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, jog sprendimą steigti naują bendriją ir atidalinti nuo veikiančios bendrijos turi patvirtinti tretieji asmenys, nesusiję su priimamu sprendimu.
23. Notarei S. Ž. buvo pateikti tvirtinti Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Klaipėdos Vytautas“ reorganizavimo atidalijimo būdu parengti juridinio asmens steigimo dokumentai neatlikus visų privalomų reorganizavimo procedūrų, t. y. pateikti tvirtinti dokumentai neatitiko Bendrijų įstatymo 26 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad teismas neįvertino notarės veiksmų teisėtumo. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis Notariato įstatymo nuostatomis, notaras turi pareigą, o ne teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nustatęs jam pateiktų tvirtinti dokumentų neatitikimus teisės aktų reikalavimams ar esant pagrįstoms abejonėms dėl jų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-8832-386/2018 pagal pareiškėjos DNSB „Spindulys“, atstovaujamos A. E., skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjos atstovas dėsto aplinkybes ir argumentus, susijusius su DNSB „Spindulys“ reorganizavimu, nes tokį sprendimą, pareiškėjos atstovo teigimu, priėmė 2018-08-20 vykęs bendrijos narių susirinkimas. Iš skundo turinio matyti, jog siekiama pradėti bendrijos reorganizavimo procedūrą, kuriai vadovautų A. E. Esant nustatytai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos aptartos Bendrijų įstatymo 26 straipsnio nuostatos ir ketinama reorganizuoti DNSB „Spindulys“, o būtent tai ir nurodė notarė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismas plačiau nekartodamas pritaria kitoms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir argumentams.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, tuo tarpu, apeliantas netinkamai interpretuoja Bendrijų įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.