Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. V.,

atsakovų atstovams adv. I. I. ir A. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. S.-K. ir P. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga „Vilniaus Lakštingalos namai“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

16. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

17. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

18. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai, gimus dukrai M., iš karto apsisprendė jos neauginti, prašydami steigti valstybės globą (el. bylos priedas 1 t., b. l. 20). 2023m. gegužės 11d., kūdikis dėl sveikatos būklės buvo perkeltas į Santaros klinikų naujagimių skyrių. Rašte nurodoma, kad jį prižiūrinčio asmens nebuvo (el. bylos priedo 1t., b. l. 19). 2023m. gegužės 19 d. buvo atliktas M. S. situacijos vertinimas, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2023-05-19 naujagimė M. S. vaiko laikino apgyvendinimo aktu, reg. Nr.1VLA-469, laikinai apgyvendinta BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“, adresu (duomenys neskelbtini). Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų iki šiol nebuvo žinoma. Bylos duomenimis dėl vaiko įregistravimo į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi ne vaiko tėvai, o Tarnyba (el. bylos priedo 1 t., b. l. 12). Sisteminis šių rašytinių duomenų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovai iš karto apsisprendė atsisakyti auginti dukrą M., t. y. nepradėjo vykdyti tėvų valdžios ir savo apsisprendimą patvirtino raštu. Iš byloje pateikto Išrašo iš medicinos dokumentų matyti, kad mergaitė turi raidos sutrikimų (el. bylos 1 t., b. l. 35), kas galimai ir lėmė, kaip nurodė jos motina V. S.-K., šeimos sprendimą vaiko neauginti.

21. Byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo pareigos auginti vaiką, neketina to daryti ir ateityje. Abu atsakovai dėl nusišalinimo nuo tėvų pareigų buvo bausti administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. (el. bylos priedo 1t. b. l. 25, 26, 29, 30). Nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, netinkamas tėvų elgesys, pasireiškiantis neveikimu, trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnametės dukros M. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

22. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis). Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. Bylos duomenimis M. S. nuo 2023 m. birželio 28 d. yra apgyvendinta pas laikiną globėja BĮ „Vilniaus Lakštingalų namai“, kur jai šiuo metu teikiama laikinoji socialinė globa. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Iš parengto individualaus socialinės globos plano, atlikto vaiko poreikių vertinimo matyti, kad M. yra visą parą slaugoma, vykdoma sveikatos patikra, tvarkomi reikalingi dokumentai. Trečiasis asmuo tinkamai vykdo laikino globėjo pareigas, todėl iki to laiko, kai M. S. bus nustatyta nuolatinė globa ir bus paskirtas nuolatinis globėjas, jos gyvenamoji vieta nustatytina su laikinuoju globėju BĮ „Vilniaus Lakštingalų namai“.

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

25. Ieškovas prašo priteisti iš abiejų atsakovų išlaikymą dukrai po 250 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija savo pareigos teikti dukrai išlaikymą, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jie šeimoje augina nepilnametę dukrą L., gim. (duomenys neskelbtini), o taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų SEB bankui pagal 2015-05-15 sudarytą Kredito sutartį. Atsakovų nurodomas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (el. bylos priedo 1 t., b. l. 115-118). SODROS duomenims abu atsakovai yra darbingo amžiaus, gauna pajamas iš darbo santykių (e. bylos priedo 1 t., b. l. 27, 31,32). Atsižvelgdamas į M. S. kasdienius poreikius pagal jos amžių (1 m.), valstybės teikiamą išlaikymą, taip pat atsakovų turtinę padėtį bei jų finansinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nepilnametei dukrai M. išlaikymą iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. vasario 27 d., iki dukros pilnametystės.

27. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikiną globėją skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovų priteisto išlaikymo administratore. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

29. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas, taip pat už kitus susijusius su šiuo pagrindiniu reikalavimu neturtinius reikalavimus. Tačiau už reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo yra atleistas tik ieškovas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turi būti išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, todėl iš atsakovų priteistina iš kiekvieno po 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

32. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos ne tik nuo žyminio mokesčio, bet ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, šiuo atveju 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, iš atsakovų V. S.-K. ir P. K. valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį iš esmės tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovams V. S.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią dukters M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023-07-05 potvarkiu Nr. 955-469/23 paskirtu laikinuoju globėju BĮ „Vilniaus Lakštingalų namai“, juridinio asmens kodas 191738761.

Priteisti iš atsakovų V. S.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. vasario 27 d., iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti BĮ „Vilniaus Lakštingalų namai“, juridinio asmens kodas 191738761, nepilnamečiam vaikui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės V. S.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.