Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės R. D. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui P. D., išvadą byloje teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

8. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

9. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta tarp P. D. ir R. D. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.2 punktu bylos šalys sutarė, kad atsakovas kiekvienam vaikui teiks išlaikymą po 150,00 Eur. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3 punktu bylos šalys aptarė nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo tvarką.

10. Ieškovė R. D. ieškinio reikalavimu prašo teismo pakeisti vaikams teikiamo išlaikymo dydį ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodama tuo, kad ženkliai išaugo vaikų poreikiai. Atsakovas atsiliepimu su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, kad vaikams gali mokėti po 200,00 Eur išlaikymo.

11. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose. Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

12. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tokiu būdu, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

13. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

14. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas nustatinėja ir vertina, kaip nuo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria bylos šalys pačios sutarė dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir nepilnamečių vaikų poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

15. Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, šios civilinės bylos šalys, teikdamos teismui prašymą patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neteikė įrodymų, patvirtinančių jų turtinę / finansinę padėtį, kadangi pačios sutarė, kad kiekvienam vaikų atsakovas teiks 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Nepaisant nurodyto, bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutarė, kad nutraukiant šalių santuoką, t. y. (duomenys neskelbtini) metais, tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo mažesnis ir siekė 700,00 – 800,00 Eur, ieškovė po santuokos nutraukimo su mažamečiais vaikais išėjo iš šeimos bendro būsto gyventi pas savo motiną. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji gauna 1 100,00 Eur dydžio darbo užmokestį, gauna vaikų pinigus – 252,00 Eur, taip jai yra mokama neįgalumo išmoka, kurią sudaro 300,00 Eur. Ieškovė turi 55 procentų dydžio darbingumą, todėl darbo galimybės yra ribotos. Kitokių pajamų ieškovė neturi. R. D. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė. Atsakovas teismui paaiškino, kad jo darbo užmokestis siekia 1 050,00 Eur, anksčiau jis dirbo kitoje pozicijoje, dirbo pamaininį darbą, vadavo kolegą, todėl jo darbo užmokestis buvo didesnis. Kitokių pajamų pastarasis neturi. P. D. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei viena transporto priemonė. Abi civilinės bylos šalys nurodė teismui turinčios kreditorinių įsipareigojimų už įgytą nekilnojamąjį turtą, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nurodė neturintis jokių sveikatos problemų.

16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

17. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovės R. D., tiek atsakovo P. D. finansinė padėtis, ją lyginant su (duomenys neskelbtini) metais, iš esmės nepasikeitė. Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų jų darbo užmokestis pakito, t. y. padidėjo, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, ženkliai pakilusias maisto, kuro bei paslaugų kainas, negalima laikyti kad šalių finansinė padėtis būtų esminiai pagerėjusi ar pablogėjusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas per šį laikotarpį įgijo asmeninio nekilnojamojo turto, tačiau teismas vertina, kad už šį turtą abi bylos šalys moka kredito įmokas už pastariesiems suteiktas būsto paskolas, todėl negalima laikyti, kad šalių turtinė padėtis dėl įgyto nekilnojamojo turto būtų esminiai pagerėjusi.

18. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19. Byloje ieškovė R. D. pareiškusi ieškinį atsakovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savo reikalavimą grindžia išaugusiais nepilnamečių vaikų poreikiais, kurių dalies iš atsakovo priteistas išlaikymas nepadengia. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šio reikalavimo nagrinėjimo dienai nepilnamečiui M. D. yra 8 metai, nepilnametei E. D. yra 7 metai. Teismui nekyla abejonių, kad vaikams augant, auga ir jų poreikiai. Minėta, jog (duomenys neskelbtini) metais abi civilinės bylos šalys sutarė, kad atsakovas vaikams teiks po 150,00 Eur išlaikymo. Vadinasi, vieno vaiko poreikių dydis buvo 300,00 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad šio išlaikymo priteisimo dienai vaikų poreikių dydis buvo didesnis ir ieškovė sutiko, kad atsakovas teiktų vaikams nurodyto dydžio išlaikymą, nes norėjo be ginčų nutraukti šalių santuoką, byloje tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu vieno vaiko kiekvieno mėnesio išlaikymo išlaidos siekia apie 780,00 Eur, kurias sudaro išlaidos būsto išlaikymui – 155,00 Eur, išlaidos maistui – 250,00 Eur, išlaidos drabužiams (viršutiniams, apatiniams, lauko drabužiams) ir avalynei – 76,00 Eur, išlaidos higienos priemonėms ir plaukų kirpimui – 13,00 Eur, išlaidos mokyklos reikmėms (prailgintos grupės mokestis, klasės fondo mokestis, edukacinės veiklos mokykloje, kanceliarinės prekės, mokyklos uniforma, sporto, šokių apranga, pratybos) – 102,00 Eur, išlaidos būreliams – 30,00 Eur, išlaidos transportui – 30,00 Eur, išlaidos laisvalaikiui (gimtadienio šventės, atostogos, edukacinės veiklos) – 55,00 Eur, išlaidos internetui, mobiliajam ryšiui, kompiuteriui – 24,00 Eur, išlaidos vaistams, vitaminams – 20,00 Eur, išlaidos žaislams, kambario pritaikymui pagal vaikų poreikius ir amžių – 25,00 Eur. Atsakovas teigė, kad ieškovė vaikų išlaikymo išlaidas yra gerokai padidinusi, jis nesutiko su ieškovės nurodomomis išlaidomis vaikų maistui, kanceliarinėms priemonėms, gimtadienio šventėms, mobiliajam ryšiui, visiškai nesutiko, kad prie vaikų išlaikymo turi būti skaičiuojamos ieškovei suteiktos gyvenamojo būsto paskolos įmokos, taip pat išlaidos vaistams, vitaminams bei išlaidos žaislams ir kambario remontui. Atsakovas paaiškino, kad buto kreditas yra suteiktas asmeniškai ieškovei, įgyjamas būstas yra registruotas kaip jos asmeninė nuosavybė, todėl šios išlaidos neturi būti skaičiuojamos prie vaikų išlaikymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis iš darbovietės kas mėnesį gauna 300,00 Eur draudimą vaistams bei vitaminas, gydymo paslaugoms, yra ne kartą sakęs ieškovei, kad ji šiuos pinigus gali naudoti vaikų poreikiams, tačiau ieškovė to nedaro. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis sutinka su būtinosiomis vaikų poreikių tenkinimo išlaidomis, tačiau mano, kad kai kurias išlaidas ieškovė yra nurodžiusi nepagrįstai, kadangi jis taip pat prisideda prie vaikų išlaikymo ir neskaičiuoja kiek vaikams išleidžia maistui, pramogoms ir žaislams tuo laiku, kai vaikai būna su juo. Pasak atsakovo, jis papildomai vaikų poreikiams išleidžia apie 200,00 Eur.

20. Spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams M. D. ir E. D. reikalingo išlaikymo dydžio bei nustatydamas jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jos tėvų, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą. Abu vaikai gyvena su savo motina, yra tinkamai jos išlaikomi, atsakovas su vaikais iš esmės bendrauja tik epizodiškai, teikia jiems išlaikymą, tačiau praktiškai būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnamečius vaikus bei jų kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skiria abu tėvai, tačiau ieškovė padengia didesniąją dalį vaikų poreikių, t. y. būtent ji tenkina vaikų išlaidas tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jiems reikia. Nepaisant nurodyto, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais apie tai, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaikų poreikių tenkinimui, kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų poreikių dydžio, kaip pavyzdžiui, išlaidos būsto išlaikymui, išlaidos gimtadienio šventėms, taip pat išlaidos žaislams, kambario pritaikymui prie vaikų poreikių. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad į vaikų išlaikymą neturėtų būti įskaičiuojamos išlaidos ieškovei suteikto būsto kredito dengimui, kadangi tokios išlaidos laikytinos ieškovės asmeninėmis išlaidomis, įvertinus tai, kad būstas yra įgytas ieškovės asmeninėn atsakomybėn. Teismas taip pat vertina, kad ieškovės nurodomos išlaidos gimtadienio šventėms, išlaidos žaislams, žaidimams, kambario pritaikymui prie vaikų poreikių yra perteklinės, ieškovės skaičiavimais šios išlaidos per metus sudaro bendrą 1 200,00 Eur sumą, kuri yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į abiejų tėvų galimybes tokias išlaidas padengti. Kita vertus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos laisvalaikio, atostogų, edukacinės veiklos ne ugdymo įstaigoje išlaidos turėtų apimti ir ieškovės nurodomas išlaidas gimtadienio šventėms, žaislams, žaidimams ir vaiko kambario atnaujinimui arba šios išlaidos turėtų būti ženkliai mažesnės.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, kuris užtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) yra 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir apie 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu MMA yra apie 777,00 Eur (atskaičius mokesčius) ir ši suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į ieškovės nurodomą nepilnamečių M. D. ir E. D. poreikių dydį, į tai, kad vaikams bylos nagrinėjimo metu atitinkamai yra 8 ir 7 metai, bei įvertinęs, kad vaikai neturi ypatingų pomėgių ir jiems nėra reikalingos papildomos išlaidos tokių poreikių tenkinimui, E. D. neturi sveikatos problemų, o M. D. yra diagnozuoti susirgimai - alergija bei astma, teismas sprendžia, kad M. D. ir E. D. poreikiai kas mėnesį gali siekti 620,00 Eur sumą, t. y. padidėję ženkliai, lyginant su (duomenys neskelbtini) metais buvusiu poreikių dydžiu, todėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis keistinas.

22. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovas P. D. iš esmės turi galimybę vaikams teikti didesnį išlaikymą. Atsakovo pateikta darbo užmokesčio pažyma bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad pastarojo gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis, nei jis nurodė teismo posėdžio metu. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikta darbo užmokesčio pažyma patvirtinama, kad atsakovo darbo užmokestis 2024 metų spalio mėnesį sudarė 1 819,16 Eur, lapkričio mėnesį – 2 072,58 Eur, gruodžio mėnesį – 1 809,86 Eur, 2025 metų sausio mėnesį – 1 045,18 Eur, vasario mėnesį – 377,12 Eur, kovo mėnesį – 1 608,33 Eur, balandžio mėnesį – 1 499,64 Eur, gegužės mėnesį – 2 577,71 Eur, birželio mėnesį – 1 707,31 Eur, liepos mėnesį – 1 532,61 Eur, rugpjūčio mėnesį – 1 298,59 Eur, rugsėjo mėnesį – 1 361,20 Eur. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis praeitais metais dirbo kitose pareigose, vadavo kolegą ir todėl gavo didesnį darbo užmokestį, teismas sprendžia, kad atsakovas yra jaunas asmuo, neturintis jokių sveikatos problemų, todėl laikytinas darbingu, galinčiu ir turinčiu pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, jo nurodyti įsipareigojimai kredito įstaigai nelaikytini esminiai bloginantys jo finansinę padėtį. Tuo tarpu, ieškovė neturi tokių galimybių dirbti, užsidirbti ir vienoda išlaikymo dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Faktas, kad ieškovei neįgalumas yra nustatytas nuo vaikystės, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo išvadai, kad pastaroji dėl savo sveikatos būklės yra pajėgi vaikams teikti tokio paties dydžio išlaikymą, kokį gali ir turi teikti atsakovas.

23. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra mokama 252,00 Eur dydžio vaikų išmoka, todėl šia suma yra mažinamas kiekvieno vaiko poreikių dydis iki 494,00 Eur. Teismui konstatavus, kad vaikų poreikiai yra padidėję, taip pat tai, kad atsakovas yra pajėgus tenkinti didesniąją nepilnamečių vaikų poreikių dalį, teismas sprendžia, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir iš atsakovo P. D. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 300,00 Eur. Likusią dalį vaikams reikalingo išlaikymo – po 194,00 Eur privalo dengti pati ieškovė. Tokio dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, išlaikymą iš atsakovo priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Teismui iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo priteisiamos 81,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 1 391,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės reikalavimą patekinus iš dalies (apie 94 proc.), iš atsakovo priteisiama dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 308,00 Eur (CPK 98 straipsnis).

26. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad pastarasis byloje patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistini 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. D. reikalavimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams skiriamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 308,00 (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoni eurai 00 ct) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 24,00 Eur (dvidešimt keturi eurai 00 ct) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.