Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektu remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė kaip daugiabučio administratorė negalėjo vienašališkai priimti sprendimo dėl daugiabučio vamzdyno keitimo, nes vamzdyno būklė nors ir buvo prasta, tačiau nebuvo kritinė. Atsakovė apie daugiabučio vamzdyno būklę informavo daugiabučio savininkus, tačiau šie nepriėmė sprendimo keisti vamzdyną, todėl prisiėmė padidėjusią riziką susijusią su galimais vamzdyno gedimais. Atitinkamai atsakovė kaip daugiabučio administratorė tinkamai įgyvendino teisės aktuose įtvirtintas funkcijas. Pažymėtina ir tai, kad buto savininkas neinformavo atsakovės laiku apie vandentiekio stovo gedimą, nes buvo išvykęs. Būtent tai lėmė didesnės žalos atsiradimą. Atsakovė kaip daugiabučio administratorė neturi prieigos prie bute esančių vandentiekio vamzdžių. Šią prieigą užtikrina buto savininkai įsileisdami daugiabučio administratoriaus darbuotojus, kad šie galėtų patikrinti vandentiekio vamzdžių būklę ir esant poreikiui laiku juos suremontuoti. Dėl ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio nurodė, kad atlyginant nukentėjusio asmens patirtą žalą, jis turi būti grąžinamas į prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, bet ne į geresnę turtinę padėtį. Atsakovė nesutinka su pareikštų ieškininių reikalavimų dydžiu, nes iš ieškovės pateiktų dokumentų yra aišku, kad apskaičiuojant padarytos žalos dydį nebuvo vertintas buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Draudimo sutartimi draudimo vertė yra nauja atkuriamoji vertė.

5. Ieškovė byloje pateikė (DOK-10830, 2023-02-14) papildomus įrodymus: pranešimą apie įvykį (MP3); nuotraukas ir patikslintą sąmatą atsižvelgiant į atsakovės prašymą taikyti nusidėvėjimą.

Atsakovė pabrėžė, kad apie tai, jog daugiabučio vamzdynai yra nusidėvėję ir juos rekomenduotina keisti naujais, daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams buvo žinoma ir iki daugiabučio apžiūros aktų surašymo (žr. Atsiliepimo priedą Nr. 1, priedus Nr. 1-3). Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 2019 m. kovo 5 d. teiktuose dokumentuose dėl daugiabučio patikrinimo, atsakovė akcentavo, kad kaupiamųjų lėšų, skirtų daugiabučio remonto (atnaujinimo) darbams, daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai nekaupia (žr. priedą Nr. 4). Tokiu būdu, darytina išvada, jog dar iki minėtų daugiabučio apžiūros aktų surašymo (žr. Atsiliepimo priedą Nr. 1, priedus Nr. 1-3) bei iki buto užliejimo fakto nustatymo dienos (2022 m. birželio 13 d.), daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams, įskaitant ir buto savininkę N. B., buvo žinoma apie daugiabučio vamzdynų nusidėvėjimą. Pabrėžtina, kad daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, nepaisant pasirašyto 2019 m. vasario 6 d. daugiabučio priežiūros ūkinio ir finansinio plano, daugiabučio vamzdynų keitimo darbams skirtų lėšų nerinko bei, atsižvelgdami į atsakovės pateiktą informaciją, nepriėmė jokių sprendimų (nešaukė butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo spręsti daugiabučio vamzdynų atnaujinimo klausimus) dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo. Tokiu būdu, daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai prisiėmė visą riziką dėl galimos atsirasti daugiabutyje žalos, susijusios su daugiabučio vamzdynų neatnaujinimu. Atsakovė, vadovaudamasi nustatytu reglamentavimu, vizualiai atlikusi daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose esančių vamzdžių apžiūrą, priėjo prie išvados, jog daugiabučio vamzdynai yra nusidėvėję bei rekomendavo juos keisti. Pabrėžė, kad daugiabučio vamzdynų būklė nebuvo tokia, jog daugiabučio apžiūros aktų surašymo metu keltų akivaizdžią grėsmę daugiabučio bendrojo naudojimo objektams, jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, t. y. daugiabučio vamzdynų keitimas nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas kaip privalomas, neatidėliotinas darbas, kurio neatlikus kiltų grėsmė daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų turtui ir kurį yra būtina atlikti (likviduoti) nesant daugiabučio butų ir kitų patalpų savininko pritarimo. Kaip matyti iš daugiabučio apžiūros aktų, atsakovė tikrindavo visus daugiabučio bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytus daugiabučio objektus, įskaitant ir daugiabučio vamzdynus. Pažymėjo, kad atsakovė, neturėjo jokios pareigos, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog daugiabučio vamzdynų būklė yra kritinė ir kelia grėsmę daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams, tikrinti kiekviename daugiabučio bute esančių vamzdžių, kurie nėra atsakovei prieinami iš daugiabučio bendrojo naudojimo patalpų. Buto savininkei žinant, jog daugiabučio vamzdžiai yra nusivedėję, buto savininkė, kuriai, kartu su kitais daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkais, remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo (daugiabučio) bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo (daugiabučio) konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, iki buto užliejimo fakto nustatymo neteikė atsakovei pranešimų apie pastebėtus bute esančius daugiabučio bendrojo naudojimo vamzdynų defektus, gedimus. Atitinkamai, buto savininkei neinformuojant atsakovės apie daugiabučio vamzdynų defektus ar gedimus iki buto užliejimo fakto nustatymo (2022 m. birželio 13 d.), atsakovė neturėjo prievolės patikrinti bute esančio vandenį praleidusio vamzdžio, kuris, kaip matyti iš buto nuotraukų, yra apkaltas gipso kartono plokštėmis, kas taip pat sąlygoja, jog bute vandenį praleidęs vamzdis yra akivaizdžiai nematomoje ir atsakovei neprieinamoje daugiabučio vietoje. Pažymėtina, kad atsakovė, 2022 m. birželio 13 d. gavusi buto savininkės pranešimą, operatyviai atliko reikalingus remonto darbus, kad būtų sutvarkytas bute esančio vamzdžio pratekėjimas, t. y. atsakovė nagrinėjamu atveju atliko jai, kaip daugiabučio administratorei, Nuostatų 7.7. punkte numatytas pareigas, susijusias su avarinės situacijos bute likvidavimu.

8. Teismo posėdžio, vykusio 2023-03-14 2023-04-28, metu ieškovės atstovas (advokatas) prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad atsakovė privalėjo organizuoti susirinkimus bei pasiūlyti namo gyventojams atlikti vandentiekio stovo remontą, įspėti gyventojus apie pasekmes, jei namo gyventojai nesutiks su pasiūlymu remontuoti vandentiekio stovą bei tokiu atveju administruojanti įmonė privalėjo įspėti, kad namo gyventojai toliau prisiima su tuo susijusias rizikas. Jei nustatoma, kad vandentiekio stovas yra avarinės būklės, tokia būklė turi būti tuojau pat likviduojama. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliko nuolatinę priežiūrą vandentiekio stovo. Atsakovas neįrodė kokiu būdu prižiūrėjo vandentiekio vamzdyną. Nėra jokio įrodymo, kad namo gyventojai atsisakė kažką daryti. Vien žalos padarymo faktas iš bendro naudojimo vamzdyno suponuoja administratoriaus neteisėtus veiksmus, kadangi administratorius nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam, kad išvengti žalos. Administruojanti įmonė privalo organizuoti susirinkimus ir tik tuo atveju, jeigu savininkai nesusirenka į susirinkimą arba atsisako atlikti tam tikrą remontą, tik tokiu atveju gali būti laikoma, kad administruojanti įmonė įrodė, kad jai netaikoma civilinė atsakomybė. Gyventojų informavimas apie situaciją skelbimu nėra laikoma tinkamu administratoriaus funkcijų vykdymu.

11. Taigi byloje ginčas kilo dėl atsakovės UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“, kaip namo administratorės, atsakomybės atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką už sugadintą turtą, neužtikrinus namo bendrų inžinierinių įrenginių tinkamos priežiūros. Atsakovės atsikirtimus į ieškinio reikalavimus iš esmės sudaro aplinkybės, kad atsakovė vadovaudamasi nustatytu reglamentavimu, vizualiai atlikusi daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose esančių vamzdžių apžiūrą, priėjo prie išvados, jog daugiabučio vamzdynai yra nusidėvėję bei rekomendavo juos keisti, tačiau daugiabučio vamzdynų būklė nebuvo tokia, jog daugiabučio apžiūros aktų surašymo metu keltų akivaizdžią grėsmę daugiabučio bendrojo naudojimo objektams, jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, t. y. daugiabučio vamzdynų keitimas nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas kaip privalomas, neatidėliotinas darbas, kurio neatlikus kiltų grėsmė daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų turtui ir kurį yra būtina atlikti (likviduoti) nesant daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo.

12. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nustatyta, kad šios bylos ginčo šalių sutartiniai santykiai nesiejo, todėl spręstina dėl atsakovės UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“ deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13. Vadinasi, tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis.

15. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų ir kt.) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

16. Šiuo atveju atsakovė UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“, būdama bendrojo naudojimo objektų administratorė, objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (2015-08-05 nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

17. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techniniame reglamente (toliau – Reglamentas). Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Reglamento 102.2 ir 102.3 papunkčiuose nurodyti Subjektai turi atlikti šių konkrečių statinių (jo dalių) Naudojimo priežiūrą vietoje - daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, – ne rečiau kaip vieną kartą per metus (Reglamento 105.1. punktas). Reglamento 97 punkte numatyta, kad nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane.

19. Byloje nėra ginčo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą).

20. Kaip matyti, iš esmės ieškovė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos šioje byloje grindė atsakovės neveikimu, kuris yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Teigiama, kad atsakovė būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

22. Teismų praktikoje pažymėta, kad namo gyventojų informavimas apie konkrečią rekomendaciją (kaip nagrinėjamu atveju administratorės rekomendacija keisti naujai nusidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų sistemos vamzdynus) leistų namo administratoriui išvengti atsakomybės už sistemos sutrikimą, tokiu atveju namo bendraturčiams, neįgyvendinant namo administratoriaus rekomendacijų, prisiimant atsakomybę dėl sistemos avarijų galinčios kilti žalos (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2068-450/2016).

24. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vykdydama daugiabučio priežiūrą dar 2020 m. rugpjūčio 10 d. informavo apie nustatytus daugiabučio defektus pateikdama viešai ant skelbimų lentos statinio apžiūros aktą. Nurodytame akte vamzdynų būklė yra įvardinta kaip nusidėvėjusi ir rekomenduojama keisti visą vamzdyną. Tokiam sprendimui priimti ir įgyvendinti yra būtinas daugiabučio savininkų daugumos sutikimas, nes vamzdynų būklė nebuvo kritinė ir atsakovė negalėjo savo iniciatyva inicijuoti remonto darbų. Taigi, nors atsakovė ragino daugiabučio savininkus spręsti susiklosčiusią situaciją – pastarieji jokių veiksmų nesiėmė. Tokiu būdu daugiabučio savininkai prisiėmė didesnę riziką susijusią su galimais vamzdynų gedimais.