Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-3238-910/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-09
Bylos Nr.: 2-3238-910/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00321-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Ribokaitė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: Lietuvos, Lietuvos Advokatūrai
Advokatai: Beata Vilienė, Liudvikas Ragauskis

Kategorijos

1.1.1.4.1Asociacijų laisvės principas
1.1.1.4.2Laisvės pasirinkti darbą principas
2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.10.93.2.3.6.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.6.1.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-3238-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00321-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.1; 1.1.1.4.2; 2.1.6.3; 3.1.7.11; 3.1.10.93.2.3.6.1.7; 3.2.3.6.1.1.8 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, atsakovės Lietuvos advokatūros atstovei advokatei Beatai Vilienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 61/2016, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pasiūlyta panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti D. G. advokate.

2. Ieškovė nurodė, kad advokate dirba nuo 1995 metų. Per 23 metų darbo praktiką neturėjo drausminių nuobaudų, nebuvo klientų skundų dėl advokatės pareigų vykdymo. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina, (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas. 2017 m. gegužės 4 d. atlikus ieškovės sveikatos tyrimus, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri ištiko dėl stiprių išgyvenimų. 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei, kaip advokatei, iškelta drausmės byla dėl įmokų Lietuvos advokatūrai nemokėjimo. Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. elektroniniu paštu parašė paaiškinimą Garbės teismo sekretoriui, nurodydama, kad dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių vėlavo mokėti mokesčius, įsipareigojo padengti skolą, palengvėjus situacijai, taip pat nurodė, jog negali dalyvauti Garbės teismo posėdyje, nes slaugo mirštantį tėvą. Tokį patį paaiškinimą 2017 m. sausio 17 d. išsiuntė ir Garbės teismo teisėjui J. Č.. Ieškovė garbės teismo sekretoriui 2017 m. vasario 21 d. parašė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas, todėl 2017 m. vasario 23 d. posėdyje negalės dalyvauti, nes verkia. Ieškovė 2017 m. balandžio 19 d. parašė Garbės teismo teisėjui J. Č., kad 2017 m. balandžio posėdyje negalės dalyvauti dėl tų pačių priežasčių, prastos sveikatos, prašė leisti atsigauti po laidotuvių. 2018 m. sausio 8 d. ieškovei pasirašytinai įteiktas Advokatų tarybos sprendimas išbraukti ją iš advokatų. 2018 m. sausio 12 d. ieškovė parašė, kad jai įteiktų Garbės teismo sprendimą, Advokatų tarybos sprendimą, tačiau sausio 23 d. atsiuntė elektroniniu paštu. Ieškovės teigimu, bausmė už pažeidimą turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Pasak ieškovės, ji, būdama advokatė, per 23 darbo metus nepadarė jokio teisės pažeidimo, dirbo sąžiningai, todėl Advokatų garbės teismas nepagrįstai skyrė jai pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – išbraukimą iš advokatų. Ieškovės nuomone, toks sprendimas visiškai neadekvatus, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

3. Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje ieškovė ginčija Lietuvos advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 41, kuriuo, apsvarsčius Advokatų garbės teismo sprendimu pateiktą siūlymą panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu, nuspręsta panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti D. G. advokate ir išbraukti ją iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad Advokatų tarybos jai pritaikyta sankcija – išbraukimas iš advokatų – akivaizdžiai per griežta, lyg ji būtų padariusi nusikaltimą, pažemindama advokatūros vardą. Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje numatyta keletas drausminių nuobaudų rūšių (pastaba, papeikimas, viešas paskelbimas, siūlymas panaikinti sprendimą pripažinti advokatu), tačiau šiuo atveju ieškovei, iki tol neturėjusiai jokių pažeidimų, iš karto paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. Ieškovės teigimu, Advokatų taryba, gavusi advokatų garbės teismo siūlymą panaikinti sprendimą pripažinti ieškovę advokate, turėjo objektyviai išnagrinėti šį siūlymą, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimuose į ieškovės skundus atsakovė Lietuvos advokatūra prašė skundus atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo turi būti atmestas dėl praleisto trisdešimties dienų termino šiam sprendimui apskųsti (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, Advokatūros įstatymo 55 straipsnis). Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 3 d. advokatės darbo vietos registracijos adresu, taip pat oficialiu elektroninio pašto adresu, todėl laikytina, kad šis sprendimas jai įteiktas 2017 m. lapkričio 6 d. (Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintos Asmenų informavimo elektroniniu paštu tvarkos (toliau – Tvarka) 7 punktas). Taigi į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo kreiptasi praleidus Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų ieškinio senaties terminą. Ieškovė, būdama kvalifikuota teisininkė, per protingą terminą nesiėmė priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, t. y. per įstatyme numatytą terminą nesikreipė su ieškiniu į teismą. Suėjus įstatymo numatytam terminui pripažintina, kad ieškovė neteko teisės ginčyti Advokatų garbės teismo sprendimą, todėl ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog, Advokatų garbės teismui paskyrus drausminę nuobaudą – siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu (Advokatūros įstatymo 53 straipsnio 4 punktas), Advokatų taryba negalėjo panaikinti sprendimo pripažinti ieškovę advokate, pritaikius drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu (Advokatūros įstatymo13 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutinkant su ieškovės pozicija, būtų paneigta Lietuvos advokatūros teisė panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant Advokatūros įstatymo nuostatas, išimtinė teisė vertinti advokato profesinę veiklą ir spręsti drausminės atsakomybės klausimus įstatymo suteikta Advokatų garbės teismui, o išimtinė teisė panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu – Lietuvos advokatūrai, kurios vardu, priimant nurodytą sprendimą, veikia Advokatų taryba. Dėl ieškovės ginčijamo Advokatų tarybos sprendimo atitikties objektyvumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams atsakovė nurodė, kad drausmės byla ieškovei iškelta už sistemingą Įmokų nemokėjimą, paaiškinimų Lietuvos advokatūrai nepateikimą, t. y. dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 13.3, 12.4 papunkčių ir Įstatų 26.1 papunkčio reikalavimų. Lietuvos advokatūros nario pareiga mokėti nario mokestį kyla iš įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių. Advokatai, ilgą laiką nemokėdami nustatytų įmokų, neužtikrina Lietuvos advokatūros finansavimo, be to, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie šią pareigą vykdo laiku, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pažeidė Advokatūros įstatymo, Etikos kodekso bei Įstatų nuostatas. Ieškovė buvo ne kartą informuota apie jos įsiskolinimą Lietuvos advokatūrai, ieškovei buvo nustatyti terminai įsiskolinimui padengti bei paaiškinimams, kodėl vėluojama mokėti įmokas, pateikti. Ieškovė taip pat buvo informuota, kad, neįvykdžius pareigos sumokėti įmokas, bus sprendžiama dėl drausmės bylos jai iškėlimo. Ieškovė skolos Lietuvos advokatūrai nepadengė, paaiškinimus (nepagrįstus dokumentais) dėl netinkamai vykdomos pareigos pateikė tik po to, kai Advokatų taryba 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutarė iškelti jai drausmės bylą. Be to, ir iškėlus drausmės bylą ieškovė skolos nepadengė. Atsakovė pažymėjo, kad, prieš Advokatų garbės teismui priimant 2017 m. spalio 19 d. sprendimą, ieškovės buvo prašoma pateiktis papildomus paaiškinimus ir duomenis apie sveikatą, tačiau ieškovė tokios informacijos nepateikė. Be to, ieškovė neatvyko nė į vieną Advokatų garbės teismo posėdį, kurių buvo organizuoti šeši, į kvietimus atvykti bei dalyvauti juose tinkamai neragavo. Atsakovės teigimu, Advokatų garbės teismas reagavo į ieškovės nurodytas aplinkybes apie artimų žmonių netektis, jos pačios ligas, dėl to penkis kartus atidėjo posėdžius, kad suteiktų galimybę ieškovei atvykti į Advokatų garbės teismo posėdį ar bent pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teiginius apie sveikatos sutrikimus. Tačiau ieškovė į tai nereagavo net elektroniniu paštu, jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodytų pareigos nevykdymo priežasčių buvimą nepateikė. Be to, ieškovė nesikreipė į Lietuvos advokatūrą su prašymu dėl sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių išbraukti ją iš praktikuojančių advokatų sąrašo arba prašymu atidėti ar sumažinti nustatytas Įmokas. Taigi, priimant 2017 m. gruodžio 14 d. Advokatų tarybos sprendimą, nebuvo jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė Įmokų nemokėjo dėl svarbių priežasčių. Įstatų 26.4 papunktyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka. Įstatai patvirtinti visuotiniame advokatų susirinkime, kuris yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 1 dalis). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad aukščiausias Lietuvos advokatūros organas nustatė, jog sistemingas Įmokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimas, dėl kurio Lietuvos advokatūros nario narystė gali būti panaikinama Advokatų tarybos sprendimu. Ieškovė Įmokų nemokėjo už gerokai ilgesnį laikotarpį, negu nustatytas Įstatų 26.4 papunktyje, ir tai paneigia jos teiginius dėl proporcingumo principo pažeidimo. Advokatų taryba, gavusi Advokatų garbės teismo siūlymą panaikinti sprendimą pripažinti ieškovę advokate, šį siūlymą išnagrinėjo objektyviai, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Tai, kad ieškovė per 23 metus nebuvo padariusi jokio teisės pažeidimo, nepaneigia jos, kaip advokatės pareigų, įtvirtintų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčiuose ir Įstatų 26.1 papunktyje. Atsakovės pabrėžta, kad ieškovė, žinodama (turėdama žinoti) apie jos atžvilgiu iškeltą drausmės bylą, šios bylos nagrinėjimo laiką, gresiančias neigiamas pasekmes dėl jos padarytų pažeidimų, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę ir pareigą iki ginčijamo sprendimo priėmimo pašalinti pažeidimą – sumokėti Įmokas, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu konstatavo esminį ieškovės, kaip advokatės, įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimą, šio sprendimo ieškovė nepaskundė per Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytą terminą, Advokatų garbės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o Advokatų tarybos sprendimas – proporcingas ieškovės padarytam teisės pažeidimui.

7. Dublike ieškovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas, paskirdamas ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą, teisiškai neatskyrė advokato veiklos, už kurios pažeidimus skiriamos drausminės nuobaudos, nuo buhalterinių santykių su Lietuvos advokatūra, kurie visiškai nesusiję su advokato veikla. Advokato veikla – teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė. Lietuvos advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis (Advokatūros įstatymo 3, 4 straipsniai). Advokatūros įstatymo 52 straipsnyje įtvirtinta, kada advokatui keliama drausmės byla – už šio įstatymo reikalavimų, Etikos kodekso reikalavimų ir advokato veiklos pažeidimus. Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje įtvirtintos advokato pareigos, kurias pažeidus keliama drausmės byla. Ieškovė per 23 darbo metus nepadarė nė vieno iš nurodytų pažeidimų. Šiame sąraše nėra nuostatos, kad už finansinių įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai netinkamą vykdymą advokatui keliama drausmės byla. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad per 23 darbo metus ieškovė pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio nuostatas. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra – nepagrįsti. Nuo 2015 m., kai susirgo ieškovės tėvai, ieškovė galėjo netinkamai bendradarbiauti, bet netikėjo, kad už tai šalinama iš advokatūros. Advokatų garbės teismas ieškovės elgesį susiklosčiusioje sunkioje gyvenimiškoje situacijoje įvertino kaip esminį įsipareigojimų nevykdymą ir nubaudė griežčiausia drausmine nuobauda. Be to, ieškovės pateikti į bylą Įmokų Lietuvos advokatūrai mokėjimo dokumentai laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. spalio 19 d. Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimo patvirtina, kad skola 2018 m. sausio 1 d. yra 570 Eur, bet ne virš 800 Eur, kaip teigia atsakovė. Taigi niekaip nesusidaro ilgesnis kaip 12 mėnesių Įmokų nemokėjimo laikotarpis. Dublike teigiama, kad trisdešimties dienų terminą Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių: šio sprendimo kopija su visais teisėjų parašais ieškovei atsiųsta tik 2018 m. sausio 23 d., todėl yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

8. Triplike atsakovė nurodė, kad drausminė atsakomybė ieškovei taikyta už sistemingą Įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti nemokėjimą. Advokato pareigą mokėti Įmokas ieškovė nepagrįstai vertina kaip „buhalterinį santykį, nesusijusį su advokato veikla“. Lietuvos advokatūrai būdingas specifinis statusas. Konstitucinei teisei turėti advokatą įgyvendinti bei kitoms funkcijoms vykdyti įstatymų leidėjas priėmė advokatų profesinę veiklą reglamentuojantį specialų Advokatūros įstatymą, pagal kurį Lietuvos advokatūra turi visus valstybės kontroliuojamai organizacijai būdingus požymius, nors ir savo veiklą organizuoja savarankiškai. Lietuvos advokatūra ne tik įgyvendina advokatų savivaldą, jai taip pat suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų bei advokatų padėjėjų veiklą (Advokatūros įstatymo 56, 57 straipsniai). Yra bendrasis Lietuvos advokatūros interesas – surinkti įmokas, kurios naudojamos visos advokatų, advokatų padėjėjų profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas Advokatų tarybos teikimu (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi pareiga mokėti Įmokas kyla iš Advokatūros įstatymo ir privalomos narystės santykių. Advokatai, ilgą laiką nemokėdami nustatytų įmokų, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie šią pareigą atlieka laiku. Dėl to Advokatų garbės teismas pagrįstai pripažino ieškovę pažeidusia Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Įstatų 26.1 papunkčio reikalavimus. Be to, ieškovė nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra, ir tai patvirtina Drausmės bylos medžiaga: ieškovė nereagavo į atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 16 d. raštais pateiktus raginimus padengti Įmokų skolą ir pateikti paaiškinimus, kodėl Įmokos nemokamos laiku, tačiau nei raštuose nustatytais terminais, nei vėliau ieškovė skolos nepadengė, paaiškinimų nepateikė; nagrinėjant Drausmės bylą, ieškovė buvo kviečiama atvykti į posėdžius, kurių buvo organizuoti net šeši, tačiau nė viename iš jų ieškovė nedalyvavo, taip pat nereagavo į Advokatų garbės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius apie pablogėjusią sveikatą. Triplike pažymėta, kad ieškovės teiginiai, esą ji niekada nebuvo Lietuvos advokatūros narė, yra nepagrįsti. Ieškovė į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1995 m. vasario 3 d. įsakymu. Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII-812 redakcija) 4 straipsnio pagrindu nuo 2004 m. balandžio 6 d. ieškovė laikoma įrašyta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. įstatymo Nr. IX-2066 red.) 56 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka. Taigi ieškovė yra Lietuvos advokatūros narė. Dėl to, be kita ko, ji privalo laikytis Įstatų. Jau nurodyta, kad Advokatų tarybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Drausmės byla ieškovei iškelta ir Advokatų garbės teismas ieškovės veiksmus vertino pagal Įstatų 26.4 punktą, kuriame nustatyta, kad Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka. Nors dublike nurodoma, kad ieškovė pateikia mokėjimo išrašus, prie dubliko tokie įrodymai nepateikti. Dublike klaidingai nurodoma, jog 2013 m. ieškovė pervedė 435,48 Eur (tada buvo 1500 litų) ir kad esą permoka buvo už 5 mėnesius, kurie perėjo į 2014 metus. Įmokų permokos 2013 metų pabaigoje nebuvo. Priešingai, 2013 metų pabaigoje ieškovė buvo įsiskolinusi Įmokų už 6 mėn. Per 2014 metus atsakovė iš ieškovės negavo nė vienos Įmokos. Taigi 2014 m. pabaigoje ieškovė buvo įsiskolinusi Įmokų jau už 18 mėn. (6+12), t. y. 521,32 Eur. Tai matyti iš ieškovės drausmės byloje esančios balansinės sąskaitos ataskaitos, kurioje nurodomas 521,32 Eur debetas laikotarpio pradžioje, t.y. 2015 m. sausio 1 d. Per 2015, 2016 ir 2017 m. ieškovė sumokėjo Įmokų už 24 mėn., t. y. 720 Eur. Dėl to 2017 m. pabaigai ieškovės Įmokų skola jau buvo už 20 mėn. (6+12+12), t. y. 864,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės Įmokų skola Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimo dieną buvo už 17 mėn., t. y. beveik 3 kartus viršijo minimalų laikotarpį, už kurį advokatas pagal Įstatus gali būti šalinamas iš Lietuvos advokatūros narių, Advokatų garbės teismas pagrįstai sprendė, jog skola už tokį ilgą laikotarpį pripažintina esminių advokato įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimu. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės prašymas atnaujinti praleistą trisdešimties dienų terminą Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti yra nepagrįstas, ieškovė šį terminą praleido žymiai: Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo nuorašą ieškovė elektroniniu paštu gavo 2017 m. lapkričio 6 d., terminas šiam sprendimui apskųsti suėjo 2017 m. gruodžio 6 d., ieškinys teismui paduotas 2018 m. vasario 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškovės reikalavimus tenkinti. Teismo proceso metu ieškovės atstovas pareiškė prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Advokatūros įstatymo nuostatų, susijusių su privaloma advokatų naryste Lietuvos advokatūroje, taip pat advokatūros narių balsavimo teisės apribojimu, atitikties Konstitucijai, taip pat į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą – dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso tam tikrų nuostatų atitikties įstatymams.

10. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė reikalavimui dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo taikyti ieškinio senaties terminą ir šį reikalavimą atmesti. Atstovė taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimai atmestini ir kaip nepagrįsti dėl atsakovės Lietuvos advokatūros procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintini

Žemesnės instancijos teismas

11. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka. Teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą (nutartį), kuriuo byla išspręsta iš esmės. Priešingas šių CPK nuostatų aiškinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei neleistinumo piktnaudžiauti procesu principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirastų prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesąžiningai naudotis ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei nepagrįstai vilkinti procesą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, iškeliant tokius klausimus:

1) Ar Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria kiekvienam advokatui nustatoma prievolė būti viešojo juridinio asmens – asociacijos Lietuvos advokatūra – nariu, kai nariu tampama be valios išraiškos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims, pagal kurias niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, bei teisinės valstybės principui;

2) Ar Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatoma, kad viešojo juridinio asmens – asociacijos Lietuvos advokatūra – visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, o ne visi asociacijos nariai, t. y. kai teisės suteikiamos tik tiems nariams, kurie asociacijos organo įrašyti į jo sudaromą specialųjį sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, pagal kurią piliečiai, realizuodami teisę vienytis į organizaciją, turi vienodas teises, inter alia, ir balsuojant visuotiniame narių susirinkime, bei teisinės valstybės principui;

3) Ar Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma, kad viešojo juridinio asmens – asociacijos Lietuvos advokatūra – vykdomasis organas priima sprendimus dėl asmens pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir taip tik jam vienam suteikta teisė apriboti fizinio asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, taip apribojant jo civilinį veiksnumą be teismo sprendimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, pagal kurią žmogaus teisių negalima varžyti, bei teisinės valstybės principui.

14. Spręsdamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl ieškovei, kaip advokatei, advokatų savivaldą įgyvendinančios Lietuvos advokatūros taikytos drausminės nuobaudos, neturi pagrindo abejoti ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnyje įtvirtintam asociacijų laisvės, taip pat teisinės valstybės principams.

15. Atsakovės Lietuvos advokatūros atsiliepime į ieškovės prašymą teisingai nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, pagal viešąją teisę įsteigtos asociacijos (public-law associations), kurioms patikėta vykdyti viešąsias funkcijas – reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, negali būti prilygintos fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtiems susivienijimams, kurie kuriami ir veikia įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvę.

16. EŽTT jurisprudencijoje advokato profesija priskiriama laisvųjų profesijų kategorijai (pvz., EŽTT 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Bigaeva prieš Graikiją, Nr. 26713/05). EŽTT nurodyta, kad laisvųjų profesijų savivaldos subjektai įsteigiami ne pačių asmenų, yra integruoti į valstybės struktūrą, o jų veiklos tikslai ir procesai susiję su viešojo intereso tenkinimu. Dėl to jie apskritai nelaikytini asociacijomis pagal Konvencijos 11 straipsnį ir privalomos narystės reikalavimas nepažeidžia Konvencijos (pvz., EŽTT 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven and De Meyer prieš Belgiją, Nr. 6878/75 ir Nr. 7238/75).

17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrų profesijų atstovų privaloma narystė yra galima, ji nepažeidžia asociacijų laisvės principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas). Konstitucinio teismo pažymima, kad valstybės kontroliuojamos profesijos suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims), esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Jeigu tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebūtų, atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, perdavimas į privačias rankas ne tik būtų nepagrįstas tikslingumo atžvilgiu, bet ir galėtų būti konstituciškai nepateisinamas. Tikslingumo atžvilgiu nepateisinama, gal ir konstituciškai nepagrįsta, būtų ir tai, kad kurie nors tam tikra valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys asmenys galėtų būti „šalia“ minėtos profesinės savivaldos sistemos ir ne tik neprisidėtų prie jos veikimo, bet ir galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, inter alia kontrolės, ar tie asmenys laikosi vienodų profesinės etikos standartų. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Taigi įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas).

18. Atsakovė teisingai nurodė, kad nors Konstitucinio Teismo išaiškinimai pateikti pasisakant dėl antstolio, notaro profesijų, tačiau jie taikytini ir advokato profesijai, kuri taip pat yra kontroliuojama valstybės, nes advokato klientams teikiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu, t. y. teisingumo įgyvendinimu ir teisinės tvarkos užtikrinimu, todėl valstybė turi užtikrinti tokių paslaugų teikimo kontrolę. Lietuvos advokatūra, kaip advokatų profesinės savivaldos subjektas, skirta valstybės kontrolei vykdyti. Pritartina atsakovės argumentams, kad profesinė savivalda negali būti efektyvi, jeigu joje nedalyvaus visi tai profesijai priklausantys asmenys. Dėl to Advokatūros įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė Lietuvos advokatūroje yra privaloma, atitinka teisinės valstybės principą.

19. Dėl ieškovės nurodytos Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad visuotinis Advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, galimo prieštaravimo asociacijų laisvei ir teisinės valstybės principui, nurodytina tai, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamas joks visuotinio advokatų sprendimas, šalių ginčui išspręsti ši norma netaikytina. Dėl to ieškovės prašymas kelti nurodytos normos konstitucingumo klausimą nagrinėjamoje byloje yra atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas neturi pagrindo manyti, kad Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, jog Advokatų taryba priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai pasirinkti darbą ar verslą, asmenų lygybės ir teisinės valstybės principams.

21. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę. Sudarydamas jas, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. liepos 4 d., kt.). Taigi įstatyme gali būti nustatytos teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygos, ir tai nelaikoma Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

22. Konstitucinis Teismas, aiškindamas lygiateisiškumo principo turinį, nurodo, kad šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl Advokatūros įstatyme nustatytų reikalavimų asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, yra pažymėta, kad Konstitucija skelbia teisę į darbą, bet neužtikrina teisės gauti konkretų darbą pagal pasirinktą profesiją ar veiklos sritį. Ji negarantuoja asmenims teisės užimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovėje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Tokie atvejai, kai atskiroms veiklos rūšims ar pareigoms vykdyti įstatymais numatomi reikalavimai ar apribojimai, nereiškia laisvės pasirinkti veiklos rūšį ar profesiją apribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2001).

24. Nagrinėjamu atveju pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovės atstovės išdėstyti argumentai, kad advokato profesijai taikomi reikalavimai ir ribojimai susiję su viešuoju interesu. Advokatūros įstatymo nustatytas reguliavimas nepaneigia teisės laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Advokatų taryba, vykdydama Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas funkcijas, vadovaujasi ne savo nuožiūra, bet įstatymu: Advokatūros įstatyme įtvirtintas baigtinis sąrašas reikalavimų, taikomų asmeniui, siekiančiam tapti advokatu (Advokatūros įstatymo 7 straipsnis), aiški pripažinimo advokatu tvarka (Advokatūros įstatymo 10 straipsnis), sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo pagrindai (Advokatūros įstatymo 13 straipsnis).

25. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad teismui nekyla abejonių dėl ieškovės nurodytų teisės normų atitikties Konstitucijai, todėl nagrinėjamoje byloje pareikštas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

26. Ieškovės atstovas 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Advokatų etikos kodekso 12 punkto nuostatų atitikties Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pasak ieškovės atstovo, Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kas yra advokato veikla, ir Advokatų etikos kodekse gali būti nustatyti reikalavimai tik advokato veiklai, bet ne pareigos Lietuvos advokatūrai.

27. Pagal CPK 3 straipsnio 4 dalį, nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Tokiu atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

28. Pažymėtina, kad Advokatų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos advokatūros aukščiausiojo organo – visuotinio advokatų susirinkimo, nėra tas norminis teisės aktas, kurio atitikties įstatymams tikrinimas priklausytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. Tai – viešojo juridinio asmens Lietuvos advokatūros organo visuotinio advokatų susirinkimo priimtas dokumentas, kurio nuostatos gali būti kvestionuojamos juridinio asmens organų priimtiems sprendimams ginčyti nustatyta tvarka.

29. Be to, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl 2005 m. Advokatų etikos kodekso 12 punkto nuostatų suderinamumo su Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Skundai atmetami

30. Byloje nustatyta, kad Lietuvos advokatūra 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 414 ir 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. 532, siųstais ieškovei elektroniniu paštu, informavo apie tai, jog ji vėluoja mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti (toliau - Įmokos) už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį. Advokatūros duomenimis, ieškovės nesumokėtų Įmokų skola 2016 m. gegužės 12 d. buvo 584,68 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 614,68 Eur. Lietuvos advokatūra nustatė ieškovei terminus Įmokų skolai padengti ir paaiškinimui dėl netinkamo pareigų vykdymo pateikti: 2016 m. gegužės 12 d. raštu – iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 16 d. raštu – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė 2016 m. birželio 16 d. raštu taip pat informuota, kad, jai neįvykdžius rašte nurodytos pareigos, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje bus sprendžiama dėl drausmės bylos jai iškėlimo. Per raštuose nurodytus terminus ieškovė Įmokų skolos Lietuvos advokatūrai nepadengė, nepateikė paaiškinimo dėl netinkamai vykdomos pareigos.

31. Advokatų taryba 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutarė iškelti Advokatei drausmės bylą dėl galbūt pažeistų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - Advokatūros įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto visuotinio advokatų susirinkimo 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu (toliau – 2005 m. Etikos kodeksas), 12.3, 12.4 papunkčių ir Lietuvos advokatūros įstatų (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) (toliau – Įstatai) 26.1 papunkčio reikalavimų.

32. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas (toliau – Advokatų garbės teismas) 2016 m. gruodžio 29 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad 2017 m. sausio 18 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. Advokatų garbės teismo sekretoriui L. B. ir Garbės teismo pirmininko pavaduotojui J. Č. elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kuriame prašė drausmės bylą 2017 m. sausio 18 d. nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji slaugo sergantį tėvą. Ieškovė taip pat nurodė, kad už 2015-2016 m. sumokėjo 500 Eur mokesčių, be to, nurodė įsipareigojanti „nors kiek palengvėjus situacijai“ padengti įsiskolinimą.

33. Advokatų garbės teismas 2017 m. vasario 1 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. vasario 23 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Ieškovė 2017 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške Advokatų garbės teismo sekretoriui prašė drausmės bylą 2017 m. vasario 23 d. nagrinėti jai nedalyvaujant, nes (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas.

34. Advokatų garbės teismas 2017 m. kovo 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. balandžio 20 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Ieškovė 2017 m. balandžio 19 d. elektroniniame laiške Advokatų garbės teismo pirmininko pavaduotojui prašė drausmės bylą 2017 m. balandžio 20 d. nagrinėti jai nedalyvaujant. Ieškovė taip pat nurodė, kad netinkamai vykdė advokatės pareigas dėl jos tėvų mirties, prašė „nors laikinai nekelti drausmės bylų“.

35. Advokatų garbės teismas 2017 m. gegužės 30 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. birželio 20 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla.

36. Advokatų garbės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. elektroniniame laiške Lietuvos advokatūrai nurodė, kad dėl sutrikusios sveikatos negalės dalyvauti 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdyje.

37. Advokatų garbės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. spalio 19 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Šiuo pranešimu ieškovės buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teiginius dėl turimų sveikatos sutrikimų.

38. Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu nutarta advokatei D. G., praktikuojančiai advokatės D. G. kontoroje, (duomenys neskelbtini), už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Įstatų 26.1 papunkčio reikalavimų pažeidimą skirti drausminę nuobaudą – siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti ją advokate. Advokatų garbės teismo sprendimo nuorašas 2017 m. lapkričio 3 d. buvo išsiųstas ieškovei Advokatės kontoros adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu.

39. Advokatų taryba, 2017 m. gruodžio 14 d. posėdyje apsvarsčiusi Advokatų garbės teismo sprendimu pateiktą siūlymą, nusprendė panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti ieškovę advokate ir išbraukti ją iš Asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei Praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. gruodžio 15 d. Šio Advokatų tarybos sprendimo išrašas ieškovei išsiųstas 2018 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu.

40. Ieškovė 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku Lietuvos advokatūros prašė paaiškinti, kokios yra sprendimo pasekmės. Lietuvos advokatūra 2018 m. sausio 12 d. elektroniniame laiške paaiškino ieškovei teisines pasekmes. Ieškovė 2018 m. sausio 12 d. elektroniniame laiške Lietuvos Advokatūrai nurodė, kad 2018 m. sausio 8 d. jai buvo įteiktas Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašas išbraukti ją iš advokatų sąrašo, tačiau ji nėra gavusi Advokatų garbės teismo sprendimo, kurį prašo atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog tam, kad ji galėtų apginti savo teises pagal Advokatūros įstatymo reikalavimus, Advokatų garbės teismo sprendimas jai turi būti įteiktas, tik tada Advokatų taryba gali svarstyti klausimus tenkinti ar netenkinti Advokatų garbės teismo sprendimą.

41. Lietuvos advokatūra 2018 m. sausio 22 d. rašte ieškovei nurodė, kad, Lietuvos advokatūros turimais duomenimis, ieškovės advokatės kontora registruota adresu (duomenys neskelbtini), prašymas registruoti naują darbo vietą Lietuvos advokatūroje nebuvo gautas. Advokatei buvo paaiškinta, kad Garbės teismo sprendimas jai buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 3 d. nurodytu advokatės darbo vietos registracijos adresu ir elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į advokatės prašymą, kartu su 2018 m. sausio 22 d. raštu ieškovei buvo pakartotinai išsiųstas Advokatų garbės teismo sprendimas jos prašytu adresu (duomenys neskelbtini).

42. Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo panaikintas sprendimas pripažinti ieškovę advokate, nuspręsta išbraukti ją iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

43. Ieškovė 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pasiūlyta panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti D. G. advokate.

Žemesnės instancijos teismas

44. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-9056-809/2018, iškeltą pagal ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo panaikinimo, perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Dėl termino Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti

45. Atsakovė Lietuvos advokatūra prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo visų pirma remdamasi tuo, kad praleistas ieškinio senaties terminas šiam sprendimui ginčyti.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Teismo vertinimu, tai – ne ieškinio senaties, bet procesinis terminas, kuriam taikytinos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų skaičiavimo ir taikymo.

47. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbą ir įtaką termino praleidimui – teismo kompetencija. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

48. Byloje nustatyta, kad Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, 2017 m. lapkričio 3 d. išsiųstas ieškovės darbo vietos registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat elektroniniu paštu (Advokatės drausmės bylos Nr. 61/2016 psl. 69-70). Advokatų garbės teismo sprendimas ieškovei pakartotinai išsiųstas su 2018 m. sausio 22 d. raštu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniu paštu.

49. Pagal Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintą Asmenų informavimo elektroniniu paštu tvarką (toliau – Tvarka) su ieškove buvo komunikuojama elektroniniu paštu, kurį kiekvienas advokatas privalo nurodyti Lietuvos advokatūrai ir kuriuo siunčiami Lietuvos advokatūros elektroniniai laiškai pasiektų informacijos gavėją. Į Lietuvos advokatūros duomenų bazę įtraukti advokatų elektroninio pašto adresai laikomi oficialiais elektroninio pašto adresais. Advokatų tarybos priimto individualaus pobūdžio sprendimo kopija siunčiama asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas ar su kuriuo tiesiogiai susijęs sprendimas, oficialiu elektroniniu paštu ir laikoma tinkamai įteikta elektroninio laiško gavėjui, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos advokatūros įstatai ar visuotinio advokatų susirinkimo sprendimai numato kitą imperatyvų informavimo būdą (Tvarkos 6 punktas). Įteikiant asmeniui dokumentų kopijas ar suteikiant informaciją elektroniniu paštu, dokumento įteikimo ar informacijos suteikimo asmeniui diena laikoma po elektroninio laiško išsiuntimo dienos einanti darbo diena (Tvarkos 7 punktas).

50. Pripažintina pagrįsta atsakovės Lietuvos advokatūros pozicija, kad, atsižvelgiant į tai, jog Advokatų garbės teismo sprendimas ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 3 d. advokatės darbo vietos registracijos adresu, taip pat oficialiu elektroninio pašto adresu, pripažintina, kad Advokatų garbės teismo sprendimas ieškovei buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 6 d. (Tvarkos 7 punktas). Į teismą dėl nurodyto Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo ieškovė kreipėsi 2018 m. vasario 26 d., t. y. daugiau kaip dviem mėnesiais pažeidusi Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų šio sprendimo apskundimo terminą.

51. Vertinant įstatyme nustatyto termino Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti praleidimo priežastis, šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad ieškovė pagal išsilavinimą yra teisininkė, daugiau kaip dvidešimt metų praktikuojanti advokatė, kuriai neabejotinai žinoma, jog pažeistoms teisėms teismo tvarka ginti įstatymo yra nustatyti terminai, taip pat neabejotinai žinomos advokatų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tarp jų – ir Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo terminas.

52. Pripažintini pagrįstais atsakovės argumentai, kad apie iškeltą drausmės bylą, Advokatų garbės teismo posėdžių datas ieškovė buvo informuota, t. y. gerai žinojo apie vykstantį Advokatų garbės teismo procesą, kuriame sprendžiamas jos, kaip advokatės, drausminės atsakomybės klausimas. Be to, ieškovė pati pripažino, kad Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas išbraukti ją iš Asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir iš Praktikuojančių advokatų sąrašo jai pasirašytinai įteiktas 2018 m. sausio 8 d. Šiame sprendime aiškiai nurodyta, kad jis priimtas Advokatų garbės teismo sprendimo pagrindu. Ieškovei, kuri yra kvalifikuota teisininkė, turėjo būti aišku, kad, nesutikdama su Advokatų tarybos sprendimu dėl išbraukimo iš advokatų, ji turėtų ginčyti ir Advokatų garbės teismo sprendimą, kurio pagrindu priimtas Advokatų tarybos sprendimas. Ieškovė, manydama, kad jai neįteikta tinkamai pasirašyta Advokatų garbės teismo sprendimo kopija, galėjo nedelsdama kreiptis į Lietuvos advokatūrą.

53. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą Advokatų garbės teismo sprendimui, kuriuo jai taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda, apskųsti. Šis sprendimas sukėlė ieškovei itin griežtus padarinius – jo pagrindu Advokatų taryba panaikino sprendimą pripažinti ieškovę advokate, išbraukė ją iš Asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir Praktikuojančių advokatų sąrašo. Ieškovė akcentuoja tai, kad ji per dvidešimt trejus darbo advokate metus neturėjo drausminių nuobaudų, Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu paskirta pirmoji ir iš karto – griežčiausia drausminė nuobauda.

54. Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrindu ieškovei kilusius itin neigiamus padarinius, teismas atnaujina ieškovės praleistą trisdešimties dienų terminą Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimui apskųsti (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir pasisako dėl šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo

55. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Pagal Advokatūros įstatymo 53 straipsnį advokatui už Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) viešai paskelbiamą papeikimą; 4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

56. Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendime konstatuota, kad ieškovė, būdama praktikuojanti advokatė, pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Įstatų 26.1 papunkčio reikalavimus, nes nemokėjo Lietuvos advokatūrai visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio įmokų daugiau kaip už dvylika mėnesių, nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra, nepateikė prašyto paaiškinimo Advokatų tarybai, neatvyko į Advokatų garbės teismo posėdžius, nepateikė prašytų paaiškinimų ir duomenų apie sveikatą. Nurodytą ieškovės elgesį Advokatų garbės teismas įvertino kaip esminių advokato įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimą ir nusprendė skirti Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą drausminę nuobaudą – siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti ieškovę advokate.

57. Ieškovė, kvestionuodama Advokatų garbės teismo jai paskirtą drausminę nuobaudą, teigia, kad ši nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, nes ji per dvidešimt trejus darbo advokate metus nebuvo padariusi jokių pažeidimų, susijusių su advokato profesinės veiklos vykdymu, o už finansinio pobūdžio įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai netinkamą vykdymą nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę, juolab skirti griežčiausią drausminę nuobaudą.

58. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas asmens konstitucinei teisei turėti advokatą įgyvendinti bei kitoms funkcijoms vykdyti priėmė advokatų profesinę veiklą reglamentuojantį specialų Advokatūros įstatymą. Pagal šio įstatymo nuostatas Lietuvos advokatūra, kaip advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, turi specifinį statusą ir vykdo specifines funkcijas.

59. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį Advokatų tarybos teikimu tvirtina Visuotinis advokatų susirinkimas (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Įstatų 26.1 papunktį Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti iš advokatų renkamas vienkartinis stojamasis nario mokestis ir kas mėnesį advokatai ir advokatų padėjėjai Lietuvos advokatūrai moka įmoką; jų dydį Advokatų tarybos siūlymu nustato Visuotinis advokatų susirinkimas. Pareigą mokėti Įmokas turi visi advokatai, kurie Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimais visiškai ar iš dalies nėra atleisti nuo pareigos mokėti Įmoką, grupei (Įstatų 26.3 punktas). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio 2005 m. Advokatų etikos kodekso 12.3 punktą advokatas privalo vykdyti advokatūros organų sprendimus ar nutarimus. Įstatų 26.4 punkte įtvirtinta, kad narystė Lietuvos advokatūroje Advokatų garbės teismo sprendimu gali būti panaikinta praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka.

60. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija ir ex lege priklausantys tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, negali neturėti pareigų, susijusių su atitinkamos asociacijos išlaikymu (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas).

61. Pripažintini pagrįstais atsakovės Lietuvos advokatūros argumentai, kad advokato pareiga mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti kyla iš įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių. Advokatai, ilgą laiką nemokėdami nustatytų Įmokų, neužtikrina Lietuvos advokatūros finansavimo, be kita ko, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie šią pareigą atlieka laiku.

62. Ieškovės argumentai, kad advokatui drausminė atsakomybė taikytina tik už pažeidimus profesinėje veikloje, t. y. teikiant teisines paslaugas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad drausmės byla advokatui gali būti keliama už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso bei advokato veiklos pažeidimus. Pareigų savo profesinei bendruomenei vykdymas negali būti menkinamas. Advokatas, kuriam dėl jo profesijos keliami didesni tiek bendražmogiško elgesio, tiek specialieji profesiniai reikalavimai, privalo atsakingai, sąžiningai vykdyti ir pareigas advokatų savivaldą įgyvendinančiai Lietuvos advokatūrai.

63. Bylos duomenimis, prieš iškeliant ieškovei Drausmės bylą, Lietuvos advokatūra du kartus išsiuntė ieškovei pranešimus apie susikaupusią įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti skolą: 2016 m. gegužės 12 d. raštu ir 2016 m. birželio 16 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad ji vėluoja mokėti Įmokas už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį; nesumokėtų Įmokų skola 2016 m. gegužės 12 d. buvo 584,68 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 614,68 Eur. Per šiuose raštuose nustatytus terminus ieškovė nepadengė Įmokų skolos, be to, nepateikė Lietuvos advokatūros prašyto paaiškinimo, kodėl netinkamai vykdo pareigą mokėti Įmokas. Pabrėžtina tai, kad 2016 m. birželio 16 d. raštu ieškovei buvo nurodyti neigiami padariniai, kilsiantys, jeigu per nustatytą terminą nebus padengta Įmokų skola ir nepateiktas paaiškinimas, – Advokatų tarybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje bus sprendžiama dėl drausmės bylos jai iškėlimo. Ieškovė per du kartus suteiktus papildomus terminus ne tik nepadengė Įmokų skolos, bet ir nepateikė Lietuvos advokatūros prašyto paaiškinimo, dėl kokių priežasčių netinkamai vykdomos pareigos.

64. Pagal Advokatų etikos kodekso 12.3 papunktį advokatas privalo vykdyti advokatūros organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis. Pagal Advokatų etikos kodekso 12.4 papunktį, jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą.

65. Advokatų tarybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškovei iškelta Drausmės byla už sistemingą Įmokų nemokėjimą bei paaiškinimų Lietuvos advokatūrai nepateikimą, t. y. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Įstatų 26.1 papunkčio reikalavimų pažeidimą.

66. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Advokatų garbės teismas paskyrė net šešis posėdžius, kviesdamas ieškovę atvykti į juos ir duoti paaiškinimus dėl pažeidimų, kuriais remiantis inicijuota Drausmės byla. Ieškovė, paprastai likus vienai dienai iki posėdžio, informuodavo apie negalėjimą atvykti, nepateikdama išsamesnių paaiškinimų, kodėl ilgą laiką netinkamai vykdo pareigą mokėti Įmokas, nepridėdama dokumentų jos įvardytoms sunkioms gyvenimiškoms aplinkybėms pagrįsti, taip pat sveikatos būklei patvirtinti. Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodomas aplinkybes dėl užklupusių gyvenimiškų sunkumų, net penkis kartus atidėjo Drausmės bylos nagrinėjimą.

67. Prieš priimant Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą, ieškovės buvo paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir duomenis apie sveikatą. Ieškovė prašytos informacijos nepateikė. Atsakovė teisingai pažymi, kad Advokatų garbės teismas reagavo į ieškovės teiginius apie jos artimų žmonių netektis, jos pačios ligas, dėl to penkis kartus atidėjo Drausmės bylos nagrinėjimą tam, jog suteiktų galimybę atvykti į posėdį arba bent pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teiginius apie sveikatos sutrikimus. Tačiau ieškovė į tai nereagavo net elektroniniu paštu. Dėl to ieškovės argumentai, kad ji tinkamai bendradarbiavo su Lietuvos advokatūra ir kad Advokatų garbės teismas neatsižvelgė į jos sunkią gyvenimišką situaciją, atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Ieškovė Advokatų garbės teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima spręsti, kad ji Įmokų tokį ilgą laikotarpį tinkamai nemokėjo dėl svarbių priežasčių.

68. Pažymėtina ir tai, kad teismas, siekdamas kiek įmanoma išsamiai ir objektyviai įvertinti ieškovei pritaikytos drausminės nuobaudos proporcingumą, 2018 m. spalio 8 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė ieškovei pateikti konkrečius įrodymus apie jos sveikatos būklę laikotarpiu, kai ji netinkami vykdė pareigą mokėti Įmokas Lietuvos advokatūrai, taip pat laikotarpiu, kai buvo iškelta ir nagrinėjama Drausmės byla (medicininių dokumentų išrašus apie lankymąsi pas gydytojus, jų nustatytą gydymo režimą, paskirtus vartoti vaistus ir kt.) (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

69. Ieškovė pateikė tą patį medicininių tyrimų protokolą dėl 2017 m. gegužės 4 d. jai nustatyto (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo byloje, taip pat du 2017 m. birželio 8 d. išrašytus receptus. Teismo posėdyje nurodė, kad, be (duomenys neskelbtini), kurį ji pati kontroliuoja gerdama vaistus, dėl kitų sveikatos sutrikimų į gydytojus nesikreipė (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi ir teismo proceso metu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti svarbias priežastis, objektyvai kliudžiusias jai nuo 2011 metų tinkamai vykdyti pareigą mokėti Įmokas Lietuvos advokatūrai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

70. Teismo proceso metu ieškovė taip pat teigė, kad nesutinka su Lietuvos advokatūros nurodyta jos įmokų skola. Pasak ieškovės, jos skola 2018 m. sausio 1 d. – 570 Eur, jokiu būdu neviršija 800 Eur.

71. Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., buvo nustatyta 100 Lt (28,96 Eur) dydžio įmoka. Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. – taip pat 100 Lt (28,96 Eur) dydžio įmoka. Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. nustatyta 30 Eur dydžio įmoka.

72. Pagal atsakovės Lietuvos advokatūros pateiktą buhalterinę pažymą apie Įmokų advokatūros funkcijoms vykdyti įsiskolinimą, ieškovės skola ėmė kauptis nuo 2011 m. Nuo 2011 iki 2015 metų ieškovė per metus turėjo mokėti 347,54 Eur sumą, tačiau 2011 metais sumokėjo 202,72 Eur, 2012 m. – 231,70 Eur, 2013 m. – 434,42 Eur, 2014 m. – 0, 2015 – 300 Eur. 2016 metais ieškovė turėjo sumokėti iš viso 355,84 Eur, tačiau sumokėjo 200 Eur, 2017 m. turėjo sumokėti – 360 Eur, sumokėjo – 220 Eur. Skolos iki 2017 m. gruodžio 15 d. Advokatų tarybos sprendimo išbraukti ieškovę iš advokatų sąrašo suma – 864,68 Eur (T. 1, b. l. 176). Teismas neturi pagrindo abejoti juridinio asmens, atsakančio už pateikiamų buhalterinių duomenų teisingumą, parengta pažyma, kol nėra pateikta joje nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų.

73. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovė pripažino, kad ji įmokas sumokėdavo vėluodama, nurodė ir tai, jog dėl skolų jai telefonu skambindavo Lietuvos advokatūros buhalterė, prašydama sumokėti, ir ji susimokėdavo (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas).

74. Ieškovei, kvestionuojančiai atsakovės pateiktus duomenis apie Įmokų skolą, teismo proceso metu buvo sudaryta galimybė pateikti į bylą turimus dokumentus apie Lietuvos advokatūrai sumokėtų Įmokų sumą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė pateikė įrodymus apie 2013-2017 metų laikotarpiu sumokėtas Įmokas, teigdama, jog už ankstesnius metus mokėjimo dokumentų neišsaugojo. Darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog atsakovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota jos Įmokų skola yra neteisinga (CPK 12, 178 straipsniai).

75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį atsakovei D. G. dėl įmokų skolos, ir priteisė 864,68 Eur dydžio skolą (civilinė byla Nr. e2-22186-872/2018/) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

76. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė ilgą laiką (nuo 2011 metų) netinkamai vykdė pareigą kas mėnesį mokėti Įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Pabrėžtina, kad 2014 metais ieškovė nesumokėjo nė vienos Įmokos. Teismo proceso metu ne kartą prašyta paaiškinti tokią situaciją, tačiau ieškovė nenurodė konkrečių šios pareigos visiško nevykdymo priežasčių. Pačios ieškovės teigimu, pareigų Lietuvos advokatūrai tinkamai nevykdė, nes nuo 2015 metų sirgo abu jos tėvai, kuriuos teko slaugyti. Tačiau šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepaaiškina, kodėl ji pareigą mokėti Įmokas netinkamai vykdė jau nuo 2011 metų, o 2014 metais nesumokėjo nė vienos Įmokos.

77. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Įstatų 26.3 punktą Lietuvos advokatūros nario prašymu ar kitais ypatingais atvejais Advokatų taryba gali nuspręsti atleisti advokatą nuo mėnesinės įmokos, sumažinti įmoką nustatytam laikotarpiui, atidėti jos mokėjimą tam tikram laikotarpiui. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad nesikreipė į Advokatų tarybą su prašymu iš dalies atleisti nuo mokesčio mokėjimo ar atidėti šio mokesčio mokėjimą.

78. Teismo paklausta, ar, 2016 metais gavusi Lietuvos advokatūros raštus dėl susikaupusių skolų, neturėjo galimybės pasiskolinti pinigų iš artimųjų ir padengti skolas, ieškovė nurodė, kad tikriausiai tokia galimybė buvo, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl ja nepasinaudojo (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

79. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo ieškovės itin atsainų požiūrį į savo pareigų Lietuvos advokatūrai vykdymą, pareigos mokėti Įmokas pažeidimo sumenkinimą. Nepaisant ieškovės nurodyto sunkaus asmeninio gyvenimo laikotarpio, matyti, kad ieškovė turėjo galimybių arba sumokėti susikaupusią Įmokų skolą, pasiskolindama pinigų, arba siekti Įmokų mokėjimo atidėjimo, bendradarbiaudama su Lietuvos advokatūra. Tačiau bylos duomenų analizė patvirtina, kad ieškovė nerodė net minimalių pastangų išspręsti Įmokų mokėjimo klausimą, pareigą tinkamai ir laiku mokėti Įmokas laikė nereikšminga, šį pažeidimą tęsė ilgą laikotarpį (nuo 2011 metų), iki jos nurodytų sunkių gyvenimiškų aplinkybių, susiklosčiusių dėl tėvų ligų ir jų slaugymo.

80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teismo proceso metu pripažinusi, jog netinkamai vykdė pareigą mokėti Įmokas Lietuvos advokatūrai, nurodžiusi, jog pagal jos skaičiavimus yra skolinga 570 Eur, nesumokėjo ir tos skolos dalies, kurią pripažįsta.

81. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viena iš drausminės nuobaudos taikymo sąlygų yra nuoseklumas, reikalaujantis, jog už analogiškus ar panašius pažeidimus visiems būtų taikomos tokios pačios drausminės nuobaudos, nurodė atsakovei Lietuvos advokatūrai pateikti į bylą duomenis, ar nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kitų advokatų, kuriems taikyta drausminė atsakomybė už pareigos mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti netinkamą vykdymą; jeigu buvo, tai kokio dydžio nesumokėtų įmokų skolos buvo susikaupusios ir kokios drausminės nuobaudos paskirtos (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (T. 3, b. l. 63).

82. Lietuvos advokatūros pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo Drausmės bylos ieškovei iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d. už Įmokų Lietuvos advokatūrai nemokėjimą Advokatų garbės teismas griežčiausią nuobaudą – siūlymą panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu – paskyrė 15 advokatų.

83. Atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, kad Advokatų garbės teismas nusprendė skirti jai neproporcingą drausminę nuobaudą. Pažymėtina tai, kad advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta, jog, taikant advokatui drausminę nuobaudą pirmą kartą, negali būti paskirta griežčiausia. Drausminės nuobaudos rūšis parenkama kiekvienu konkrečiu atveju, individuliai įvertinus konkretaus advokato padarytą drausmės pažeidimą.

84. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovės argumentai dėl Advokatų garbės teismo sprendimu pasiūlytos taikyti griežčiausios drausminės nuobaudos neproporcingumo atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad Advokatų garbės teismas tinkamai vertino ieškovės padarytą pažeidimą ir parinko sistemingam ilgalaikiam pažeidimui (kuriam pašalinti ieškovė nedėjo įmanomų pastangų, vertindama jį atmestinai, nebendradarbiaudama su Lietuvos advokatūra) proporcingą drausminę nuobaudą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo panaikinti apskųstą Advokatų garbės teismo sprendimą.

Dėl Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo

85. Advokatų taryba 2017 m. gruodžio 14 d., apsvarsčiusi Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu paskirtą drausminę nuobaudą, nusprendė panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti ieškovę advokate ir išbraukti ją iš Asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei Praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

86. Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas pritaikius drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu Advokatūros įstatymo 13 straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra (Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

87. Priėjus prie išvados, kad Advokatų garbės teismo pasiūlyta skirti ieškovei drausminė nuobauda yra proporcinga, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl ieškovės įrodinėto jai pritaikytos griežčiausios drausminės nuobaudos neadekvatumo padarytam pažeidimui.

88. Pažymėtina, kad ieškovės padaryto pažeidimo, ilgą laiką tinkamai nevykdant pareigos mokėti Įmokas Lietuvos advokatūrai, nepateikiant svarbias priežastis pagrindžiančių įrodymų, nebendradarbiaujant su Lietuvos advokatūra, esminį pobūdį patvirtina Įstatų 26.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio Visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka. Taigi aukščiausio Lietuvos advokatūros organo – Visuotinio advokatų susirinkimo (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 1 dalis) – nustatyta, kad sistemingas Įmokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimas, dėl kurio gali būti panaikinama advokato narystė Lietuvos advokatūroje. Atsakovės teisingai pažymėta, kad ieškovė Įmokų nemokėjo gerokai ilgesnį laikotarpį, negu nurodytas Įstatų 26.4 papunktyje, be to, nedėjo pastangų padengti Įmokų skolą, nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra tiek iki Drausmės bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

89. Teismo proceso metu ieškovė, jos atstovas nurodė, Advokatų tarybos sprendimas neteisėtas ir dėl to, jog atsakovė nepateikė sprendimo dėl ieškovės pripažinimo advokate, t. y. sprendimo, kurį panaikino.

90. Šie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Atsakovės atstovė teisingai nurodė, kad ieškovė advokatės statusą įgijo Teisingumo ministro 1995 m. vasario 3 d. įsakymu, galiojant 1992 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymui. Pagal šio įstatymo nuostatas advokato statuso (tiek advokato vardo, tiek teisės verstis advokato praktika) asmuo netekdavo vienu valiniu sprendimu – Teisingumo ministro įsakymu. 1998 m. rugpjūčio 25 d. priėmus naują Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, pakeistas advokato statuso teisinis reglamentavimas. Šiuo įstatymu įtvirtinta dvipakopė advokato statuso įgijimo tvarka, atskirtos pripažinimo advokatu ir teisės verstis advokato praktika suteikimo procedūros, nustatyti nauji reikalavimai teisei verstis advokato praktika įgyti. Dėl advokato teisinio statuso reglamentavimo pasikeitimo ypatumų pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014. Dvipakopė advokato statuso įgijimo ir netekimo tvarka numatyta nagrinėjam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančioje Advokatūros įstatymo redakcijoje.

91. Advokatų garbės teismui 2017 m. spalio 19 d. sprendimu konstatavus ieškovės padarytą drausmės pažeidimą ir parinkus taikytiną drausminę nuobaudą, Advokatų taryba 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pagrįstai ne tik išbraukė ieškovę iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, bet ir panaikino sprendimą pripažinti ieškovę advokate bei išbraukė ją iš Asmenų, pripažintų advokatais sąrašo (ginčui taikytinos redakcijos Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punktas, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 13 straipsnio 3 dalis).

92. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės reikalavimas panaikinti Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93. Atmetus ieškovės reikalavimus, atsakovė Lietuvos advokatūra turi teisę į teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

94. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priteisti Lietuvos advokatūrai iš viso 1480 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

95. Ieškovė pareiškė prieštaravimą, nurodydama, kad Lietuvos advokatūra neturi teisės reikalauti išlaidų už jos pačios narės – advokatės – atstovavimą Lietuvos advokatūrai šioje byloje.

96. Tokie ieškovės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nėra teisinio pagrindo riboti Lietuvos advokatūros, kaip advokatų savivaldą įgyvendinančio viešojo juridinio asmens, teisę naudotis advokato teisine pagalba teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovei atstovavusi advokatė yra viešojo juridinio asmens – Lietuvos advokatūros – darbuotoja, kuri atstovautų šiam juridiniam asmeniui už gaunamą darbo užmokestį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, kvestionuodama atsakovės teisę prašyti advokato pagalbos išlaidų, būdama pati kvalifikuota teisininkė, šiame teismo procese taip pat naudojosi advokato padėjėjo teisine pagalba ir pateikė prašymą atlyginti šios pagalbos išlaidas.

97. Spręsdamas dėl atsakovės prašomų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo ir šių išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

99. Vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais, atsakovės nurodytos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis visa apimtimi: 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo parengimą, 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo parengimą, 240 Eur už tripliko parengimą, 80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje, 80 Eur už 2018 m. liepos 25 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą ir atstovavimą 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdyje, 80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, iš viso – 1280 Eur.

100. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos 200 Eur dydžio išlaidos už 2018 m. spalio 18 d. prašymo, kuriame pateikta informacija apie ginčui aktualiu laikotarpiu Advokatų garbės teismo kitiems advokatams už analogiško pobūdžio pažeidimus taikytas drausmines nuobaudas, parengimą, šiuo atveju nepripažintinos būtinomis, nes tokio pobūdžio duomenims surinkti ir pateikti nereikia teisinių žinių, tokią informaciją gali parengti Lietuvos advokatūros darbuotojas, ne advokatas. Dėl to atsakovei neatlygintinos 200 Eur dydžio išlaidos už 2018 m. spalio 18 d. prašymo parengimą.

101. Apibendrinant, atsakovei iš ieškovės priteistina 1280 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės skundus atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo panaikinimo.

Priteisti iš ieškovės D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos advokatūros (juridinio asmens kodas 300099149) naudai 1280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė