Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurią jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepatenkina net būtinųjų vaiko poreikių, todėl turėtų būti padidintas. Pažymėjo kad šalpos neįgalumo pensija skirta vaiko papildomiems, specialiesiems poreikiams tenkinti, todėl ji negali būti išskaičiuota iš vaiko priteisiamo išlaikymo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas proceso eiga nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. R. ir atsakovas V. J. Šalys gyvena atskirai (b. l. 13). 2011 m. spalio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus S. J., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui 300,00 (trijų šimtų) litų dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės (nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 p., b. l. 4-6). Atsakovė nedirba (Sodros duomenys), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14). Atsakovas nedirba (b. l. 70), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 73), jam priklauso 2000 m. gamybos transporto priemonė (b. l. 71-72).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo nutartis, kuria nustatytas 300 litų (86,89 Eur) Eur išlaikymo dydis, buvo priimta 2011 m. Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 350 Eur. Ieškovė į bylą pateikė detalią vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, pagal kurį sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 650 Eur suma. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patikslino, kad į pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę nėra įtrauktos visos jos patiriamos išlaidos, susijusios su vaiku, t. y. susijusios su šeimos gyvenamosios patalpos šildymu (perka dalį reikalingų malkų, kas sezonui kainuoja apie 350 Eur) ir apmokėjimu už elektrą (moka 50-60 Eur per mėnesį), taip nurodė, kad dalį pinigų ji atideda ir vėlesniems vaiko poreikiams (taupo).

Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų teisingumo ir būtinumo, taip pat ieškovės nurodytų sūnaus laisvalaikio, bendravimo ir saviraiškos pomėgių bei su tuo susijusių išlaidų. Ieškovės nurodytos išlaidos, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus ir nepilnamečio vaiko amžių, teismo vertinimu yra realios, protingos ir nėra per didelės.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pats atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti prašoma suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Taigi byloje nėra duomenų, kad šiuo metu esančios atsakovo finansinės galimybės neleistų jam teikti padidėjusio išlaikymo vaikui. Be to visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jai mokamos tikslinės išmokos, t. y. išmokos dėl vaiko negalios ir vaiko pinigai. Pagal kasacinio teismo praktiką tikslinių išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, ir tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir galėjimo prisidėti reikalaujama suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalaujamo, jo daliai tenkančio 350,00 Eur dydžio išlaikymo, kuris atsižvelgiant į jo poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas visiškai ir pakeistinas 2011 m. spalio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2170-736/2011 nustatytas išlaikymas vaikui S. J. (patikslinant punkto numerį į 3), iš atsakovo priteisiant 350 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, kuris indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.200, 3.201 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise klausimas buvo išspręstas 2011 m. spalio 24 d. teismo nutartimi. Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų ir administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-06663 buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 308,33 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2024 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-12645), 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 71 Eur žyminis mokestis už išlaikymo padidinimą ((350 Eur – 86,89 Eur) *12 * 3 proc. + 0,75) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2011 m. spalio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2170-736/2011 patvirtintos šalių sutarties 3 punktu nustatytą išlaikymą S. J. ir nustatyti, kad atsakovas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšas sūnaus S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2024 m. spalio 8 d. iki S. J. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 86,86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.