Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dokumentus įteikiant asmeniškai. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020-02-14 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis turtą - (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sutartų įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2020-05-07 atsakovui pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo ir informavo jį apie sudarytos išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo galimybes. 2020-09-22 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-09/22, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į pradinės kreditorės perleistą atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė siuntė 2020-09-24 pranešimą atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą elektroniniu paštu. Be to, ieškinys ir jo priedai buvo CPK nustatyta tvarka įteikti atsakovui. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei, atsakovo prievolės kyla prieš naująją kreditorę, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus mokėti įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo prievoles ginčijęs ar atsiskaitęs su pradine kreditore arba ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 374,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų skola.

Sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties straipsniu „Šalių atsakomybė“ atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė paskaičiavo iš atsakovo priteistiną delspinigių sumą ir prašo priteisti iš atsakovo 0,5 procento dydžio delspinigius, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Atsakovas sutartimi nustatyto dydžio ir prašomų priteisti delspinigių neginčijo. Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, kad išperkamosios nuomos atveju, atsižvelgiant į trumpą Sutartyje nustatytą įmokų mokėjimo laikotarpį, į atsakovo pasyvumą ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nurodyto dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1126-565/2019). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteistina 337,38 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (712,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas 25 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 146 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „L. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 374,87 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 87 ct) skolą, 337,38 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 38 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (712,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.