Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-149-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2S-149-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37979-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
UAB „Zeta projektai“, UAB „Delta projektai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-149-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37979-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.4.5.20. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Zeta projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo UAB „Delta projektai“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45795-833/2014 CPK XXXIX skyriaus tvarka patvirtino tarp pareiškėjų UAB „Delta projektai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Zeta projektai“ 2014 m. spalio 23 d. sudarytą taikos sutartį.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas UAB „Delta projektai“ 2016 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, kad UAB „Zeta projektai“ neįvykdė taikos sutarties 5.5 punkto, t.y. neperprojektavo ir nepertvarkė atviros automobilių stovėjimo aikštelės tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas, taip pat nesumokėjo ieškovo pareikalautos 10 1367,00 EUR (350 000 Lt) baudos, kuri numatyta taikos sutarties 5.5 punkte.

3. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Zeta projektai“ po taikos sutarties sudarymo užsakė tyrimą, kuris nustatė, jog, įvertinus transporto srautus, triukšmą ir taršą, atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki suprojektuotų gretimame sklype visuomeninės paskirties statinių gali būti sumažintas iki 15 m, t.y. lygiai toks pats, jeigu aikštelėje būtų suprojektuota tik 99 parkavimo vietos; taip pat pateikė 2015 m. balandžio mėnesio UAB „COWI Lietuva“ triukšmo lygio ir aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimus. Šalių susirašinėjimo metu UAB „Delta projektai“ negavo iš UAB „Zeta projektai“ jokios informacijos ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad UAB „Zeta projektai“ įvykdė taikos sutarties 5.5 punkte nurodytas prievoles.

4. Pareiškėjas UAB „Zeta projektai“ su prašymu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Delta projektai“ be teisminio ginčo prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, neįrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Delta projektai“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalis taikos sutartį pažeidė. Tai, kad stovėjimo aikštelė yra įregistruota vienu unikaliu numeriu, nereiškia, kad atsakovas pažeidė taikos sutartį, kadangi šalys nesusitarė, jog stovėjimo aikštelės bus suformuotos kaip keli kadastriniai vienetai ir užregistruotos atskirais unikaliais numeriais.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Delta projektai“ prašymą patenkino ir išdavė UAB „Delta projektai“ vykdomąjį raštą dėl 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.5 punkto, kuriame nurodyta, kad UAB „Zeta projektai“ įsipareigoja per 4 (keturis) mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. UAB „Zeta projektai“ dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio taikos sutarties punkto nuostatas, UAB „Zeta projektai“ sumoka UAB „Delta projektai“ 350 000 Lt baudą, kaip UAB „Zeta projektai“ ir UAB „Delta projektai“ iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą, ir atlygina nuostolius, kurių nedengia ši bauda.

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Delta projektai“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir nutarė išduoti pareiškėjui UAB „Delta projektai“ vykdomąjį raštą dėl 2014-11-12 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.5 punkto, kuriame nurodyta, jog UAB „Zeta projektai“ įsipareigoja per 4 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo aktos pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. UAB „Zeta projektai“ dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio taikos sutarties punkto nuostatas, UAB „Zeta projektai“ sumoka UAB „Delta projektai“ 350 000 Lt baudą, kaip UAB „Zeta projektai“ ir UAB „Delta projektai“ iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą ir atlygina nuostolius, kurių nedengia ši bauda.

Šalies argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patys pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, sutarties turinys buvo suderintas iš anksto ir šalims aiškus, o taikos sutarties patvirtinimo sąlygos šalims žinomos. Patvirtinus taikos sutartį, jokie materialiosios teisės taikymo veiksmai šioje byloje nėra galimi, kadangi byla išnagrinėta iš esmės, atnaujinti proceso pareiškėjas UAB „Zeta projektai“ taip pat neprašė, taikos sutartis yra galiojanti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas UAB „Zeta projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

10. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių pagrindų pagal CPK 71 straipsnį, kadangi teisėja Sonata Bieliauskienė nagrinėjo šią bylą pirmosios instancijos teisme, teismo priimta nutartis buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, todėl, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, bylos negalėjo nagrinėti tos pačios sudėties teismas.

11. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas prašo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 5.5 punktą, kuris numato, kad, atsakovui dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio taikos sutarties punkto nuostatas, atsakovas sumoka ieškovui 350 000 Lt baudą. Taigi teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, turėjo pritaikyti civilinę atsakomybę, o šiuo atveju teismas išdavė vykdomąjį raštą, neišnagrinėjęs civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

12. Apelianto teigimu, sprendžiant klausimą dėl priverstinės teisės išreikalauti baudą, teismas turėjo nagrinėti materialinės teisės taikymo klausimus: aiškinti taikos sutarties 5.5 punktą pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, t.y. nagrinėti, ką iš tiesų šalys susitarė, kokie tikrieji jų ketinimai, kokie šalių tikslai ir kokios neigiamos pasekmės tenka ieškovui dėl to, kad atsakovas neatlieka to, ką įsipareigojo atlikti, arba atlieka kitaip. Dėl to teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo.

13. Apeliantas taip pat nurodo, kad, nors teismas realiai pritaikė atsakovui civilinę atsakomybę, tačiau nenagrinėjo ir nesprendė, ar taikos sutarties 5.5 punkte numatytos netesybos yra protingos, ar atlieka nuostolių kompensavimo funkciją, ar dėl jų pritaikymo ieškovas nepagrįstai nepraturtės. Šiuo atveju numatyta 101 367 EUR (350 000 Lt) bauda buvo numatyta būtent dėl tariamų galimai atsirasiančių ieškovo nuostolių dėl to, kad atsakovo pastatytos automobilių saugyklos apsaugos zona, jeigu būtų 25 m, patektų į ieškovo užstatymo teise valdomą sklypo dalį ir šis negalėtų ant užstatymo tiesės ribos statyti visuomeninės paskirties objektų, t.y. juos turėtų dar toliau atitraukti už apsaugos zonos ribų.

14. Aiškinant taikos sutartį, turi būti atsižvelgiama į sutarties sudarymo aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus, sutarties tikslus (CK 6.193 str.), todėl, taikant netesybas už galimą taikos sutarties 5.5 punkto pažeidimą, šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ir, tik nustačius, visas civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinus ar nustatytos netesybos yra protingos ir sąžiningos, galėtų būti priteisiama mokėtina bauda.

15. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, t.y., kad ieškovas savo užstatymo teise valdomoje žemės sklypo dalyje vykdo statybos darbus galimai savo statinius atitraukęs apie 15 m atstumu nuo atsakovo automobilių saugyklos, t.y. iš esmės ieškovas ne tik, kad nepatiria jokios žalos, kad galėtų reikalauti netesybų dėl galimų nuostolių nustačius 25 m apsaugos zoną, tačiau, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, elgiasi nesąžiningai, siekia nepagrįstai praturtėti. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, kadangi nurodyti atsakovo civilinės atsakomybės klausimai spręstini kitoje byloje ieškinio teisenos tvarka.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas UAB „Delta projektai“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, buvo sprendžiami tik atskiri klausimai, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Laiko, kad egzistavo visos sąlygos vykdomajam raštui išduoti, kadangi ieškovas pateikė įrodymus, jog atsakovas nevykdė taikos sutarties 5.5 punkto. Atsakovas neįrodė, kad taikos sutarties 5.5 punktą įvykdė. Taikos sutartyje nebuvo tartasi dėl sanitarinės apsaugos zonos sumažinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, todėl atsakovas aiškiai nepagrįstai teigia, kad taikos sutarties 5.5 punktą įvykdė kitu būdu. Atsakovas neįrodinėja, kad taikos sutarties įvykdyti negalėjo dėl kokių nors objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

17. Mano, kad atsakovas nepagrįstai laiko, jog turėjo būti įrodinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, teisės aktai neįpareigoja ieškovo, esant patvirtintai taikos sutarčiai, kreiptis ginčo teisenos tvarka dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovas laiko, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl galėjo būti vykdomos ir įvykdytos. Šalys iš anksto susitarė dėl baudos dydžio, teismas šalių susitarimą patvirtino, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl jos mažinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo UAB „Zeta projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo UAB „Delta projektai“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėta (įsiteisės galutinis procesinis sprendimas) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4805-803/2017 (proceso numeris 2-55-3-01483-2017-1). Nustačius civilinės bylos atnaujinimo pagrindus, civilinė byla atnaujinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-4805-803/2017 (proceso numeris 2-55-3-01483-2017-1) išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir civilinę bylą Nr. e2-4805-803/2017, pradėtą pagal UAB „Zeta projektai“ ieškinį dėl taikos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, ir civilinę bylą nutraukus.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

21. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi CPK XXXIX skyriaus tvarka civilinėje byloje Nr. 2-45795-833/2014 patvirtino 2014-10-23 taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Delta projektai“, UAB „Zeta projektai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Teismo patvirtintos taikos sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, kad atsakovas 2 (UAB „Zeta projektai“) įsipareigoja per 4 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. UAB „Zeta projektai“ dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio taikos sutarties punkto nuostatas, UAB „Zeta projektai“ sumoka UAB „Delta projektai“ 350 000 Lt baudą, kaip UAB „Zeta projektai“ ir UAB „Delta projektai“ iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą ir atlygina nuostolius, kurių nedengia ši bauda. Taigi, taikos sutartį sudariusios šalys laisva valia ir bendru sutarimu nustatė minėtą, kaip ir kitas, taikos sutarties sąlygas.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Zeta projektai“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2014 m. spalio 24 d. taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45795-833/2014, 5.5 punktą negaliojančiu nuo taikos sutarties sudarymo momento, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-658-516/2018, sprendė, kad, siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ar, kaip šiuo konkrečiu atveju, šalims neinicijavus teisminio ginčo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma būtina pareikšti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Priešingu atveju, t. y. teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą (ar net visą taikos sutartį) negaliojančia. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas civilinę bylą, pradėtą pagal UAB „Zeta projektai“ ieškinį dėl taikos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, nutraukė. Taigi, 2014 m. spalio 24 d. taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45795-833/2014, 5.5 punktas, kaip ir visa sutartis, galioja ir yra vykdytina.

23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

24. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą skundžiama nutartimi nutarta išduoti visa taikos sutarties 5.5 punkto apimtimi, konstatavus, kad UAB „Zeta projektai“ šios sąlygos neįvykdė.

25. Apeliantas UAB „Zeta projektai“ skundžia pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir vienu iš motyvų nurodo, kad klausimas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, t. y., kad teisėja Sonata Bieliauskienė negalėjo šio klausimo nagrinėti iš naujo po to, kai tuo pačiu klausimu teisėjos priimta nutartis jau buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo. Tačiau toks apelianto argumentas yra nepagrįstas, kadangi nei pirmu, nei antru atveju civilinė byla nebuvo nagrinėjama iš esmės - nutartis priimta tik atskiru procesiniu klausimu, nesprendžiant konkretaus šalių ginčo, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikytina ir nėra pagrindo pripažinti, kad konkrečiu atveju byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-986/2010; kt.).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad konkrečiu atveju buvo visi pagrindai vykdomajam dokumentui išduoti. Ieškovas UAB „Delta projektai“ 2015-04-29 raštu kreipėsi į atsakovą UAB „Zeta projektai“ dėl taikos sutarties nevykdymo (b.l. 28, t.1). Į šį raštą UAB „Zeta projektai“ 2015-05-05 atsakė, kad taikos sutarties 5.5 punktas vis dar vykdomas, aikštelė projektuojama ir derinama (b.l. 29, t.1). Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo raštu atsakovas pats patvirtino, kad praėjus keturiems mėnesiams po taikos sutarties įsigaliojimo (2014-11-26), taikos sutarties 5.5 punktas įvykdytas nebuvo.

27. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nors ir teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas taikos sutartį pažeidė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų nesimato, kiek parkavimo vietų yra parkinge (b.l. 68, t.1), tačiau pats (atsakovas UAB „Zeta projektai“) nei 2016-07-07 atskirajame skunde, nei bylą nagrinėjant 2017-01-16 teismo posėdyje, nei su šiuo metu nagrinėjamu atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad jis taikos sutarties 5.5 punktą įvykdė ir įvykdė jį tinkamai, t. y. taip, kaip šalys susitarė taikos sutartyje.

28. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

29. Taigi, šioje byloje apeliantui teko pareiga įrodyti, kad taikos sutarties 5.5 punkto sąlygas jis įvykdė tinkamai, o būtent, jam teko pareiga pateikti dokumentus, iš kurių būtų neginčijamai ir objektyviai matyti, kad per 4 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuota ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyta atvira 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelė tokiu būdu, kad yra suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjama sutarties sąlyga yra įvykdyta.

30. Pažymėtina, kad minima taikos sutarties sąlyga yra aiški ir dokumentų, kad ji yra įvykdyta, apeliantas nepateikė, o taip pat neteikė jokių įrodymų ir neįrodinėjo, kad jis taikos sutarties 5.5 punkto negalėjo įvykdyti dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, kas savaime patvirtina atsakovo kaltę dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties pažeidimo.

31. Atmestinas apelianto teiginys, kad ieškovas turėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka ir nustatinėti atsakovo kaltę, taip pat reikalauti ir atskiroje civilinėje byloje įrodinėti prašomos priteisti baudos dydį. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, jau pačios taikos sutarties samprata suponuoja tai, kad dėl taikos sutarties objekto tolesni ginčai tarp šalių iš esmės yra negalimi.

32. Apelianto teigimu, šalys susitarė, kad 350 000 Lt bauda yra numatyta dėl tariamų galimai atsirasiančių ieškovo nuostolių dėl to, kad atsakovo pastatytos automobilių saugyklos apsaugos zona, jei būtų 25 metrai, patektų į ieškovo užstatymo teise valdomą sklypo dalį ir šis negalėtų ant užstatymo tiesės ribos statyti visuomeninės paskirties objektų, t.y. juos turėtų dar toliau atitraukti už apsaugos zonos ribų. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šalys 5.5 punkte tokių aplinkybių nenurodė, bet aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad UAB „Zeta projektai“ dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai taikos sutarties 5.5 punkto nuostatas, o būtent - per 4 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas - UAB „Zeta projektai“ sumoka UAB „Delta projektai“ 350 000 Lt baudą, kaip UAB „Zeta projektai“ ir UAB „Delta projektai“ iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą.

33. Pažymėtina, kad UAB „Zeta projektai“ su taikos sutartyje sulygtu baudos dydžiu sutiko, sutiko ir su tuo, kad sulygta 350 000 Lt yra iš anksto aptarta minimali neginčytina nuostolių suma. Taikos sutarties 5.5. punkte nekalbama nei apie kokias tai apsaugos zonas, nei apie tai, kad ieškovas ketina statyti visuomeninės paskirties objektus gretimame sklype, nei apie tai, kad baudos dydis, nevykdant sutarties, būtų peržiūrimas ar nustatinėjamas iš naujo.

34. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento išdavimą, nevykdant šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

36. Atmetus atskirąjį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui UAB „Delta projektai“ atlyginimo apeliaciniame procese. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Toks pareiškėjo prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui kartu su jais pagrindžiančiais įrodymais ir prašoma atlyginti 3 847,80 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

38. UAB „Delta projektai“ su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus bei ataskaitą, tačiau nepateikė duomenų apie prašomos priteisti sumos apmokėjimą, taigi išlaidos nelaikytinos realiai patirtomis, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė