- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-626-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00514-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- S. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. S. dėl prarasto turto vertės atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3 967,79 Eur prarasto turto vertės atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybe, kad:
2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso vejapjovė VIKING MB 650T, vejos pjovimo traktorius VIKING MT 5097 Z bei jo priedai: mulčiavimo priedas, tentas ir stogas (duomenys neskelbtini) Teigia, jog visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai nuo pat jų įsigijimo dienos visiškai nauji buvo laikinai sandėliuojami pas atsakovą jo gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini).
2.2. Ieškovės direktorius S. Ž. taipogi buvo atsakovo dukros Ž. Ž. (S.) sutuoktinis. Nurodė, kad S. Ž. ir Ž. Ž. pradėjus gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), bei Ž. Ž. išvykus gyventi pas atsakovą į namus adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė kreipėsi į atsakovą bei pareikalavo grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus. Tačiau atsakovas į šį ieškovės raginimą nereagavo bei kilnojamųjų daiktų ieškovei negrąžino.
2.3. Po ieškovės reikalavimo grąžinti kilnojamuosius daiktus neįvykdymo tapo akivaizdu, kad atsakovas kilnojamuosius daiktus savo gyvenamojoje valdoje laiko neteisėtai bei neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 3 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovui, taip pat priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir pateikė prašymą perduoti ieškovės ieškinį nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2086-991/2020 pagal ieškovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. S. dėl prarasto turto vertės atlyginimo perdavė pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Nustatė, kad ieškovė ieškiniu nurodo, jog pas atsakovą nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio buvo sandėliuojami ieškovei nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai, tačiau, ieškovei pareikalavus atsakovą minėtus daiktus grąžinti, atsakovas kilnojamųjų daiktų negrąžino. Ieškovė teigė, kad, pagal atsakovo paaiškinimus, atsakovas minėtų daiktų nebeturi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.237 straipsniu, atsakovas turi atlyginti šių daiktų vertę pinigais.
5.2. Nurodė, kad, įvertinus ieškinio dalyką (reikalavimą), darytina išvada, jog ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu bei civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą, t. y. CK 6.237 straipsniu, ieškovė nereiškia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo. Konstatavo, kad įstatymas nenumato ieškovei pasirinkimo teisės reiškiant minėto pobūdžio ieškinį, ieškovės ieškinys turi būti reiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, numatytas CPK 29 straipsnyje, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. priimtą nutartį ir bylą pagal teismingumą palikti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
7.1. Nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-409/2019 atsakovas, dalyvaudamas kaip nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas bei akivaizdžiai meluodamas nurodė, jog S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)” direktorius S. Ž., nusipirkęs kilnojamuosius daiktus, atsivežė juos pas atsakovą, išbandė bei tą pačią dieną išsivežė. Dabartinė jų buvimo vieta, atsakovo teigimu, jam nėra žinoma. Teigia, kadangi atsakovas prieš tai ikiteisminiame tyrime pripažino, jog kilnojamieji daiktai yra laikomi jo gyvenamojoje valdoje, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-409/2019 melagingai nurodė, jog kilnojamųjų daiktų buvimo vieta jam nėra žinoma, daręs prielaidą, jog atsakovas šiuos kilnojamuosius daiktus prarado arba perleido tretiesiems asmenims. Teigia, jog dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė yra patyrusi 3 967,79 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, susijusius su kilnojamųjų daiktų praradimu ar perleidimu tretiesiems asmenims. Kadangi kilnojamųjų daiktų natūra grąžinti yra neįmanoma, ieškovės patirtus nuostolius (kilnojamųjų daiktų tikrąją vertę), remiantis CK 6.237 straipsnio 3 dalimi, turi atlyginti atsakovas. Mano kad šiame kontekste yra svarbu tai, kad ieškovės patirti 3 967,79 Eur dydžio nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą yra piniginė turtinės žalos išraiška. Taigi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka apima ieškovės patirtus 3 967,79 Eur dydžio nuostolius.
7.2. Teigia, jog nors CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas be teisinio pagrindo įgyto turto institutas expressis verbis (tiesiogiai) ir nepriskirtinas prie institutų, kurių pagrindu galima kelti ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo bei remtis CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisykle, tačiau mano, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei atsakovės juose išdėstytą poziciją, akivaizdu, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinę bylą Nr. e2-2086-991/2020 nepagrįstai perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nurodė, kad atsakovas kilnojamuosius daiktus yra praradęs arba perleidęs tretiesiems asmenims, o kilnojamųjų daiktų tikroji vertė yra 3 967,79 Eur, kuri laikytina ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais (pinigine žalos išraiška). Darė išvadą, jog ieškovės ieškinys pagrįstai buvo reiškiamas remiantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis alternatyvaus teismingumo nuostatomis pagal ieškovės buveinės adresą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė, kad ieškovė nereiškia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo (dėl delikto), tad ieškovė negali pasinaudoti alternatyviąja teismingumo taisykle, numatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje. Sutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu, bei civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą, t. y. CK 6.237 straipsniu, o ieškovė nereiškia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo.
9.2. Teigia, jog, vadovaujantis logika, kokią bando reikšti ieškovė atskirajame skunde, bet koks finansinis reikalavimas (kuris galėtų būti plečiamai aiškinamas kaip žala) galėtų būti reiškiamas pagal ieškovės gyvenamąją vietą, o tai aiškiai prieštarautų CPK 29 straipsniui, numatančiam bendrą taisyklę, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tokiu būdu būtų paneigiami įstatymų leidėjo ketinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal teismingumą perduota kitam bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė ieškiniu reiškiamą reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsniu, reglamentuojančiu be teisinio pagrindo įgyto turto institutą, tačiau ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, mano, jog pirmosios instancijos teismas teismingumo institutą privalėjo aiškinti plečiamai ir bylą nagrinėti pagal alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Ši teisės norma yra imperatyvi ir nesant CPK 30 straipsnyje įtvirtintų alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklių išimčių, bylos teismingumo nustatymas nėra paliktas teismo diskrecijai.
14. CPK 30 straipsnyje išvardytas baigtinis sąrašas atvejų, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog ieškovė ieškiniu reiškiamą reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsniu, reglamentuojančiu be teisinio pagrindo įgyto turto institutą. Kadangi CPK 30 straipsnyje nėra numatyta, jog ieškiniams dėl be teisinio pagrindo įgyto turto taikomas alternatyvusis teritorinis teismingumas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju teismingumas nustatomas pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias teismingumo taisykles.
15. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad ieškinys pagrįstai buvo reiškiamas remiantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis alternatyvaus teismingumo nuostatomis, kadangi atsakovas kilnojamuosius daiktus yra praradęs arba perleidęs tretiesiems asmenims, o kilnojamųjų daiktų tikroji vertė (t. y. 3 967,79 Eur) laikytina ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais (pinigine žalos išraiška), tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovas prarado arba perleido jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, tačiau patirtų nuostolių dydžio nesieja su turto apgadinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog ginčas kilęs iš žalos padarymo turtui.
16. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog teismingumo nustatymo taisykles aiškinant plečiamai, bet koks finansinis reikalavimas (kuris plečiamai galėtų būti aiškinamas kaip žala), galėtų būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, o tai aiškiai prieštarautų CPK 29 straipsniui, numatančiam bendrą taisyklę, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tokiu būdu būtų paneigiami įstatymų leidėjo ketinimai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.