- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- e2-537-514/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00364-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Vidmantas Stonkus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. R. dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir pagal atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui V. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., tvarką, pagal kurią atsakovė su vaikais bendrauja tokia tvarka:
atsakovė pasiima vaikus kas antrą savaitgalį penktadieniais 17.00 val. ir grąžina sekmadienį 16.00 val.;
mokyklinių atostogų metu pusę atostogų laiko vaikai praleidžia su mama, kitą pusę – su tėvu, visais atvejais tikslus vaikų paėmimo ir parvežimo laikas derinamas su vaikų tėvu;
atsakovė turi teisę pasiimti vaikus ir kitomis dienomis, jei tai netrukdo vaikų mokymosi ir papildomų užsiėmimų grafikui, iš anksto suderinusi tikslų laiką su ieškovu;
vaikams pareiškus nuomonę dėl nepageidavimo vykti bendrauti su mama, atsižvelgiama į vaikų nuomonę;
atsakovė neturi teisės nepilnamečių vaikų išsivežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, neturėdama vaikų tėvo (ieškovo) raštiško sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesutiko, kadangi tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nekonkreti ir neužtikrintų bendravimo su vaikais apibrėžtumo. Ieškovo reikalavimas atsakovei visais atvejais derinti su ieškovu tikslų vaikų paėmimo ir parvežimo laiką būtų realiai neįmanoma dėl ypatingo ieškovo priešiškumo atsakovės atžvilgiu, šis reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžiantis atsakovės teises. Atsakovės manymu, ji turėtų informuoti ieškovą tik tokiu atveju, jeigu dėl kažkokių priežasčių negalėtų pasiimti vaikų nustatytu laiku, o ne kiekvieną kartą, norėdama pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pagal teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką. Teismui sustačius konkrečią bendravimo tvarką, atsakovei nebekiltų pareiga dar papildomai derinti su ieškovu vaikų paėmimo arba parvežimo laiko. Ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką tik mokyklinių atostogų metu, iš ko seka, kad vasaros atostogų metu, per vaikų ir savo gimtadienius, Motinos dieną, Šv. Velykas, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir kitas šventes vaikai su atsakove galėtų bendrauti tik ieškovui sutikus ir leidus. Taip pat pažymėjo, jog tas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi dėti maksimalias pastangas ir sudaryti visas galimybes vaikams bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, šiuo atveju – atsakove. Todėl siūlymas vaikų bendravimą su atsakove grįsti galimai vaikų nenoru bendrauti su mama (atsakove) yra nepriimtinas ir atmestinas. Nustačius ieškovą pasiūlytą sąlygą, ieškovas įgytų neribotas galimybes manipuliuoti tariamu vaikų nenoru bendrauti su atsakove, dėl ko teismo sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka faktiškai būtų nevykdoma. Kadangi ieškovo prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužtikrintų maksimalaus atsakovės dalyvavimo auginant vaikus, nepagrįstai ribotų vaikų galimybes maksimaliai bendrauti su atsakove bei neužkirstų kelio ateityje kilti ginčams tarp ieškovo ir atsakovės, kas pažeistų teisėtus vaikų interesus, todėl prašė ieškovo reikalavimą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. M. ir A. M. tvarką, pagal kurią:
atsakovė kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį bendrauja su vaikais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 21.00 val., paimdama vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje ir grąžindama juos į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje.
atsakovė turi teisę susitikti su vaikais visomis darbo dienomis po 17.00 val. apie tai SMS žinute pranešusi ieškovui;
poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t. t.) atsakovė su vaikais nepertraukiamai bendrauja Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje 10.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje paskutinę bendravimo dieną iki 21.00 val.;
neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021 ir t.t.) atsakovė su vaikais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną bei sutinka Naujuosius Metus, t. y. nepertraukiamai bendrauja nuo neporinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. iki Naujųjų Metų sausio 1 d., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje 10.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje paskutinę bendravimo dieną iki 21.00 val.;
visomis kitomis valstybinių švenčių dienomis atsakovė su vaikais bendrauja nuo 10.00 val. iki 21.00 val., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje 10.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje iki 21.00 val.;
atsakovės ir jos vaikų L. M. ir A. M. gimimo dienos švenčių metu atsakovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje pirmąjį sekmadienį, einantį po ieškovės gimtadienio (kovo 29 d.), einantį po sūnaus L. M. gimtadienio (sausio 28 d.) ir einantį po sūnaus A. M. gimtadienio (lapkričio 30 d.), 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje tą pačią dieną iki 21.00 val.;
atsakovė su vaikais bendrauja Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje 10.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje iki tos pačios dienos 21.00 val.;
per kiekvienas vaikų atostogas, išskyrus vasaros atostogas, atsakovė turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eilės. Apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovė praneša ieškovui žinute arba el. laišku prieš dvi dienas. Atsakovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Plungėje pirmosios bendravimo dienos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Plungėje paskutinę bendravimo dieną iki 21.00 val.;
vaikų vasaros atostogų metu atsakovė nepertraukiamai bendrauja su vaikais pusantro mėnesio, t. y. ne mažiau kaip 45 kalendorines dienas iš eilės arba du kartus po 22 ir 23 dienas iš eilės. Apie ketinimą pasiimti vaikus vasaros atostogų metu atsakovė praneša ieškovui žinute arba el. laišku ne vėliau, kaip prieš dvi savaites. Atsakovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos Plungėje pirmosios bendravimo dienos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Plungėje paskutinę bendravimo dieną iki 21.00 val.;
atostogauti su vaikais už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų tiek ieškovas, tiek atsakovė gali tik prieš tai raštu informavę vienas kitą apie kelionės tikslą, trukmę ir tikslią buvimo vietą bei pateikę išvykimą ir grįžimą patvirtinančius dokumentus (kelialapius, kelionės bilietus ir pan.);
jeigu vaikai prieš numatomą susitikimą su atsakove suserga ar yra kitos svarbios priežastys, dėl kurių atsakovė negali susitikti su vaikais, ieškovas nedelsiant apie tai praneša atsakovei, nurodydamas negalėjimo susitikti su vaikais priežastis. Tokiu atveju atsakovės susitikimas su vaikais perkeliamas į po to einantį savaitgalį arba dieną tokia pat tvarka, kaip yra nurodyta šioje tvarkoje. Vaikų ligos atveju ieškovas įpareigotinas leisti atsakovei lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje;
atsakovė nedelsdama praneša ieškovui, jeigu dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti su vaikais numatytu laiku. Tokiu atveju atsakovės susitikimas su vaikais perkeliamas į po to einantį savaitgalį (taikoma savaitgalio bendravimo tvarka)‘
atsakovė turi teisę kiekvieną vakarą bendrauti su vaikais telefonu, „Viber“, „Skype“ ir kitų programų pagalba nuo 17.00 iki 21.00 val. Ieškovas įsipareigoja pasirūpinti, kad vaikams būtų sudarytos galimybės nurodytu laiku pasinaudoti išvardintomis ryšio priemonėmis;
ieškovas nedelsiant praneša atsakovei apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydamas naują gyvenamosios vietos adresą;
atsakovei arba ieškovui pakeitus savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tolimesniu kaip 15 km atstumu nuo Plungės, ieškovas ir atsakovė vaikų pristatymo išlaidas pasidalina po lygiai: ieškovas savo sąskaita pristato vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą, o pasibaigus atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikui, atsakovė savo sąskaita grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą;
išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais ieškovas gali tik prieš tai susitaręs su atsakove dėl jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikęs duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas bei gavęs raštišką atsakovės sutikimą;
ieškovas privalo informuoti atsakovę visais atvejais, kai vaikai suserga, ir sudaryti sąlygas atsakovei lankyti, esant reikalui, ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje arba kitoje gydymo įstaigoje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaikams susirgus ieškovas negali pasirūpinti vaikais, apie tai jis nedelsiant informuoja atsakovę, kuri turi teisę pasiimti vaikus į savo gyvenamąją vietą kol vaikai pasveiks;
ieškovas privalo pateikti atsakovei vaikų užklasinės veiklos tvarkaraščius, pranešti apie būsimus renginius bei šventes mokymo/ugdymo įstaigose;
šalių susitarimu atsakovė su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir kitu laiku;
vaikams vykstant pas atsakovę, ieškovas privalo perduoti vaikų rūbus (pagal sezoną) bei suruošti aprangą ir kitas priemones, reikalingas užklasinei veiklai.
Prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovės priešieškinyje nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra labiau atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nepažeidžianti nei ieškovo, nei atsakovės interesų, todėl prašė priešieškinį tenkinti. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, tarp kurio ir atsakovės kyla nesutarimai dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais, ieškovas visais įmanomais būdais stengiasi trukdyti atsakovei bendrauti su savo vaikais, riboja bendravimo laiką, diktuoja išskirtinai ieškovo interesus tenkinančias atsakovės bendravimo su vaikais sąlygas, neinformuoja atsakovės apie vaikų ligas. Atsakovė nuolat rūpinosi ir rūpinasi savo vaikais, juos auklėja ir su jais bendrauja, švenčia šventes, todėl nėra jokio pagrindo sumažinti galimybes vaikams bendrauti su abiem tėvais, net ir vaikų tėvams pradėjus gyventi skyrium.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad teismas turėtų savo iniciatyva nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir nepažeisdamas atsakovės ir ieškovo teisėtų interesų pusiausvyros. Prašė teismo atsižvelgti į šiuos aspektus: atsakovė įpareigotina parvežti vaikus į gyvenamąją vietą iki 15.00 val., kadangi vaikams reikia pasiruošti naujos savaitės pradžiai; kasdieniai susitikimai su atsakove po 17.00 val. kenktų vaikų interesams, nes vaikams kasdien reikia ruošti pamokas, praktikuotis muzikiniais instrumentais; nustatant atsakovės bendravimą su vaikais valstybinių švenčių dienomis, būtinas pusiausvyros principo išlaikymas, o ne bendravimas tik su atsakove; konkretizavimas bendravimo su vaikais tvarkos atsakovės gimtadienio ir vaikų gimtadienių atvejais yra perteklinis – pakankamas yra kas antro savaitgalio bendravimo principo nustatymas; konkretizuojant bendravimą vaikų atostogų metu, būtina įtvirtinti pusės atostogų principą, kadangi vasaros atostogų laikas dėl mokslo reformos trumpėja, o daugėja trumpų atostogų mokymosi periodu; pasiimdama vaikus, atsakovė įpareigotina ne informuoti ieškovą, bet suderinti datą ir laiką; ieškovas nesutinka dėl lankymo vaikų ieškovo gyvenamojoje vietoje, kadangi atsakovė pasižymi neprognozuojamu elgesiu ir konfliktų provokavimu, net vaikų akivaizdoje; atsakovei negalint bendrauti su vaikais nustatytomis dienomis, savaitgaliais, nustatyto bendravimo grafiko tvarka, neturi būti keičiama. Vaikai prieš kiekvieną išvažiavimą susitikti su atsakove jaučią sumaištį, todėl toks neaiškus buvimo su vaikais laikas tik išbalansuos jų psichologinę būklę ir apsunkins vaikų užklasinės veiklos organizavimą. Vaikams niekada nebus aišku kada jie būna su tėčiu, o kada su mama. Be to, taptų neįmanoma ieškovui ir kitiems vaikų artimiesiems planuoti bendravimo su vaikais.
Nurodė, kad atsakovei atsižvelgus į išdėstytas pastabas, šalims įmanoma bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimu pasiekti taikų susitarimą.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas prašė ginčą spręsti iš esmės, šalims nepavykus susitarti taikiai, nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į ieškinyje, priešieškinyje ir taikos sutarties projekte numatytus reikalavimus. Su atsakove nesusitaria dėl kai kurių bendravimo tvarkos niuansų. Ieškovas nesutinka, kad pasiimti vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos reikia jam, nes kai vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama (atsakove), pats atvažiuodavo ir pristatydavo vaikus atsakovei. Ieškovo nuomone vaikų ligų atveju paėmimo grafikas turėtų nesikeisti. Ieškovas nepageidavo, jog atsakovė bendrautų su vaikais jo gyvenamojoje vietoje, lankymas vaikų ligos metu jo namuose neįmanomas dėl konflikto su vaikais ir smurto. L. jau 2 mėnesius nepareiškė noro susitikti su mama, o jaunesnysis sūnus bendrauja. Ieškovas visada skatino vaikų bendravimą su mama, suruošia vaikus, sudaro sąlygas vykti pas mamą, ne kartą buvo užfiksuotas buvusios žmonos smurtas tiek prieš vaikus, tiek prieš jį, todėl nepriimtina ir ieškovas nepageidautų, jog atsakovė bendrautų su vaikais jo namuose. Ieškovo nuomone atsakovė turėtų iš anksto informuoti apie planuojamas atostogas. Prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė iš esmės palaikė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, tačiau prašė atsižvelgti į jos pakoreguotus reikalavimus, išdėstytus, taikos sutartyje. Atsakovė prašo nustatyti maksimalų bendravimo su vaikais laiką, jos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka riboja ieškovės teises. Ieškovas turi skatinti vaikų bendravimą su priešinga puse, todėl ieškovui turėtų būti perkelta pareiga vaikus pasiimti iš atsakovės, pasibaigus bendravimo su vaikais laikui. Atsakovė su vaikais bendrauja, jaunesnysis sūnus labai siekia bendravimo, o vyresnysis išgyvena paauglystę, bet ryšio su juo atsakovė stengiasi neprarasti. L. pakvietė ją į mamų šventę mokykloje, vaikai padeda, dėkoja, yra geranoriški, ryšys su vaikais tik stiprėja. Ieškovė Rietave gyvena pas tėvus, antrajame namo aukšte yra įsirengusi du kambarius, kur vaikai turi atskirą kambarį su reikalingais daiktais ir baldais, su vaikais užsiima įvairiomis veiklomis, todėl bendravimas su vaikais neturėtų būti ribojamas. Prašė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada - abu tėvai privalo bendrauti su vaikais, tėvas, pas kurį gyvena vaikai, privalo sudaryti sąlygas bei prisidėti prie vaikų atvežimo išlaidų pas kitą tėvą, mamos bendravimas su vaikais nustatytinas maksimalus, dėl konkrečios bendravimo tvarkos nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių L. ir A. M. tėvai. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-728-669/2017, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistu), atsakovės konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustatyta.
Dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Nagrinėjamu atveju atsakovės teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama, tačiau nesutariama dėl konkrečios bendravimo tvarkos, todėl tokia tvarka nustatytina teismo.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Vertinant ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl nustatytinos bendravimo su nepilnamečiais tvarkos, pastebėtina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra nekonkreti ir neužtikrintų bendravimo su vaikais apibrėžtumo, ribotų atsakovės teisę bendrauti su vaikais (atsakovė vaikų paėmimo laiką turėtų derinti su ieškovu), orientuota į minimalų atsakovės bendravimą su vaikais. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vaiko interesus atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovės bendravimas turėtų būti ribojamas. Buvusi konfliktinė situacija tarp atsakovės ir jos vyresniojo sūnaus nebepasikartojo, pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamą vietą. Kaip nustatyta atsakovės paaiškinimais abu vaikai geranoriškai bendrauja, pakviesdami mamą į mokyklines šventes, apsilankydami jos gyvenamojoje vietoje ir leisdami laiką kartu, VTAS apie netinkamą mamos elgesį vaikų atžvilgiu šiuo metu informacijos neturi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikų buvimas su motina kenktų jiems ir jų sveikatai, kad atsakovė neužtikrintų vaikų priežiūros, todėl nėra pagrindo riboti atsakovės bendravimo su vaikais laiko.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko ryšys yra svarbus su abiem tėvais, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės principas reiškia, kad teismas privalo nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma tėvų bendravimo su vaiku tvarka pirmiausiai turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, bei darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal ieškovo ieškinyje siūlomą tvarką nėra numatoma galimybė bendrauti atsakovei su vaikais vasaros atostogų laiku, švenčių dienomis, todėl šiuo požiūriu atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka įstatyme įtvirtintą abiejų tėvų pareigų ir teisių vaiko atžvilgiu lygybės principą, vaikų teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Be to, mamos maksimaliam bendravimui su vaikais tvarkai pritarė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė.
Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pagal savo pasiūlymus prašė teismo nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, teismo iniciatyva apjungiami abiejų šalių prašymai, teismui nustatant bei papildant siūlomą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.
Abi šalys pateikė teismui savo siūlomas atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas. Dėl vaikų bendravimo su motina tvarkos šalių pasiūlymuose ženklių nesutarimų nėra, šalys suderino bendravimo tvarką, tačiau iš esmės ginčas kyla dėl vaikų paėmimo bei grąžinimo, todėl teismas pasisakys tik dėl ginčytinų bendravimo tvarkos sąlygų. Atsakovė pageidauja, kad tuo atveju, jeigu vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiimtų atsakovė, tai pareiga juos grąžinti į gyvenamą vietą tektų ieškovui. Ieškovo nuomone vaikus iš s gyvenamosios vietos paimti ir parvežti į jų gyvenamąją vietą privalėtų atsakovė.
Bylos duomenimis, ieškovas su sūnumis gyvena Plungėje, atsakovė – Rietave. Dėl pasikeitusios atsakovės gyvenamosios vietos padidėjo atstumas tarp atsakovės ir vaikų gyvenamosios vietos, atitinkamai padidėjo ir atsakovės patiriamos išlaidos kelionei. Todėl nustatant bendravimo tvarką, įvertinus aplinkybę, jog atsakovė ir šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena skirtingose vietovėse ir kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, spręstinas klausimas dėl šalių nepilnamečių vaikų kelionių išlaidų. Abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaikais, todėl sutiktina su atsakovės nuomone, jog vaikų kelionės išlaidas, įgyvendinant bendravimo su vaikais tvarką, šalys turėtų dengti lygiomis dalimis. Atsakovė pageidavo vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, o grįžimu pagal jos siūlymą turėtų pasirūpinti tėvas. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta turi dėti maksimalias pastangas sudaryti visas galimybes bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų. Vaikai šiuo metu gyvena su tėvu, ieškovas siūlė atsakovės bendravimą riboti, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, siekiant, kad vaikų nuomone nebūtų manipuliuojama, ribojant atsakovės bendravimą su vaikais, atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka keistina, nustatant, jog vaikų kelionę organizuoja ir kelionės išlaidas apmoka tas tėvas, iš kurio gyvenamosios vietos/buvimo vietos išvyksta vaikai.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaikų paėmimo laikas paimant vaikus visais atvejais turėtų būti derinamas su ieškovu, tačiau tokios sąlygos nustatymas, teismo vertinimu ribotų atsakovės teisę nevaržomai bendrauti su vaikais, todėl atsakovės siūloma bendravimo tvarka, nustatant konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, netrikdant vaikų mokymosi ir laisvalaikio režimo, labiau atitinka tiek vaikų, tiek atsakovės interesus. Siekiant išvengti galimų šalių nesutarimų ateityje, nustatytinas konkretus vaikų paėmimo ir grąžinimo į/iš gyvenamą vietą laikas, dėl kurio šalys susitarė.
Koreguotinas atsakovės siūlomo bendravimo laikas vasaros atostogų metu, numatant, jog atsakovė turi teisę su nepilnamečiais vaikais pusę vasaros atostogų laiko bendrauti nepertraukiamai, kadangi tiek vaikų vasaros atostogų laikotarpis, tiek šalių atostogų laikas skirtingais metais gali kisti, priklausomai nuo mokymosi trukmės ir planuojamų tėvų atostogų laiko bei galimybės jas derinti su vaikų vasaros atostogomis, papildant nuostata, jog apie planuojamas atostogas šalys viena kitą informuoja prieš du mėnesius.
Pritartina šalių pozicijai, kad apie išvykimą atostogauti iš Lietuvos Respublikos ribų su nepilnamečiais vaikais privalo vienas kitą informuoti apie buvimo vietą, kad būtų sudarytos sąlygos kiekvienam iš tėvų bendrauti su vaikais ir jų atostogų laikotarpiu. Reikalavimas prieš išvykstant į kelionę pateikti išvykimą ir grįžimą patvirtinančius dokumentus (kelionės bilietus, kelialapius ir pan.) laikytinas pertekliniu, kadangi kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais, keliauti su jais, prisiimdamas atsakomybę už šalių nepilnamečių vaikų sveikatą, auklėjimą ir vystymą, dvasinį bei moralinį.
Atsakovė priešieškinyje prašė įpareigoti ieškovą pateikti vaikų užklasinės veiklos tvarkaraščius, pranešti apie būsimus renginius bei šventes mokymo/ugdymo įstaigose, tačiau pati atsakovė turi teisę gauti visą informaciją iš ugdymo įstaigų bei bendraudama su vaikais tiesiogiai, todėl nustatant bendravimo tvarką šios pareigos perkėlimas ieškovui neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsakovė pageidavo, kad tais atvejais, kai vaikai suserga ar dėl kitų priežasčių atsakovė negalėtų susitikti su vaikais, susitikimas perkeliamas į po to einantį savaitgalį arba dieną. Taip pat atsakovė prašė sudaryti galimybę lankyti ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovas teigė, kad tokie reikalavimai sukeltų konfliktines situacijas bei jis privalėtų savo planus derinti, atsižvelgiant į atsakovės norus. Teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas leisti lankyti vaikus jų ligos atveju leistų atsakovei nenutraukti ryšių su vaikais tuo atveju, jei jie sirgtų ilgesnį laiką. Šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 dalys), todėl atsakovės bendravimas su vaikais jų ligos atveju neprieštarautų vaikų interesams. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o ne vaikui. Vaikas ligos atveju gali būti ne tik gydymo įstaigose, bet ir namuose, gydymas gali tęstis ilgesnį laiką, todėl atsakovės siūloma bendravimo tvarka vaikų ligos atveju leistų atsakovei matytis su vaikais, nes vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ne tik tada, kai yra sveikas, bet ir tada, kai serga. Tačiau nustačius, jog atsakovė turi teisę lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje jų ligos atveju, atsakovės siūloma tvarka dėl bendravimo kompensavimo dar ir papildomą savaitgalį ar dieną nesiderintų su vaikų poreikiais, jų gyvenimo stabilumu, dėl ko toks prašymas netenkintinas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaikams pareiškus nuomonę dėl nepageidavimo vykti bendrauti su mama, atsižvelgiama į vaikų nuomonę. Be abejonės į vaikų nuomonę turi būti atsižvelgiama, tačiau tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos ir nenorą bendrauti, reikėtų įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaikų interesus. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl tokia tvarka turėtų būti numatyta, todėl šios sąlygos įtraukimas, nustatant bendravimo tvarką, laikytinas pertekliniu.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos atsakovės gimtadienio ir vaikų gimtadienių atvejais atsakovė šio reikalavimo atsisakė, dėl ko bendravimo tvarka gimtadienių progomis nebesvarstytina.
Reikalavimas vaikams vykstant pas atsakovę perduoti vaikų rūbus (pagal sezoną) bei suruošti aprangą ir kitas priemones, reikalingas užklasinei veiklai laikytinas pertekliniu. Savaime aišku, kad vaikai turi būti tinkamai paruošti tinkamai aprengti, aprūpinti reikalingomis mokymuisi ir užklasinei veiklai priemonėmis, todėl ši sąlyga nelaikytina būtina, nustatant bendravimo tvarką.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja resjudicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį (priešieškinį) patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Plungės rajono apylinkės teismas 2017-06-27 sprendimu Nr. e2-728-669/2017 ieškinį patenkinęs iš dalies, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas: ieškovui V. M. iš atsakovės A. R. priteisė 763,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. R. iš ieškovo V. M. priteisė 147,72 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą, bylos dalį dėl atsakovės A. R. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nagrinėjimą paliko spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kadangi ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-728-669/2017 pareiškė du reikalavimus: dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, o teismas 2017-06-27 sprendimu ieškinį dėl šių reikalavimų patenkino iš dalies (82 proc.), Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi šias sprendimo dalis paliko nepakeistas, todėl teismo išlaidos paskirstytinos analogiškai, tokiu būdu atsakovė turėtų atlyginti ieškovui 763,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas atsakovei - 147,72 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius būsimus mokėjimus, iš atsakovės ieškovui priteistina 615,70 Eur.
Ieškovui ir atsakovei byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo atstovavo advokatai, ieškovas pateikė įrodymus dėl 450 Eur išlaidų, papildomai patirtų už advokato pagalbą, atsakovė, pateikdama priešieškinį sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso patyrė 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas ir atsakovė byloje reiškė reikalavimus patvirtinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir išdėstyti ją atitinkamai ieškovo ir atsakovės nurodytu būdu. Šalys dėl pačios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (laiko, vietos ir kitų bendravimo sąlygų) iš esmės susitarė taikiai, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu, papildė bendravimo tvarką dėl vaikų kelionių išlaidų ne pagal kurios iš šalių pareikštus konkrečius reikalavimus, t. y. nuostata dėl nepilnamečių vaikų paėmimo bei grąžinimo į jų gyvenamąją vietą (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kadangi skyrium gyvenančio tėvo (atsakovės) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatyta pagal abiejų šalių siūlymus, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais dėl bendravimo tvarkos nustatymo, šalims nepaskirsto. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais dėl bendravimo tvarkos, šalims nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti A. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., tvarką:
kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį bendrauja su vaikais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.,
poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t. t.) Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną bendrauja su vaikais nepertraukiamai nuo 11.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 19.00 val.;
neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021 ir t. t.) su vaikais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną bei sutinka Naujuosius Metus, t. y. bendrauja su vaikais nepertraukiamai nuo neporinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. 11 val. iki Naujųjų Metų sausio 1 d. 19.00 val.;
su vaikais bendrauja visomis valstybinių švenčių dienomis, pradedant skaičiuoti nuo 2018 metų gegužės 1 d., nuo valstybinių švenčių išvakarių 17.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 19.00 val.;
su vaikais bendrauja Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nuo Motinos dienos išvakarių 17.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 19.00 val.;
per kiekvienas vaikų atostogas (išskyrus vasaros atostogas), bendrauja nepertraukiamai su vaikais ne mažiau kaip pusę antrosios vaikų atostogų dalies nuo pirmosios bendravimo dienos 11.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val. Apie ketinimą pasiimti vaikus A. R. praneša V. M. žinute arba el. laišku prieš dvi dienas;
vaikų vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų laiko nuo pirmosios bendravimo dienos 11.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 21.00 val.;
bendrauja su vaikais telefonu, „Viber“, „Massinger“, „Skype“ ir kitų programų pagalba; V. M. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su mama;.
vaikų ligos atveju turi teisę lankyti ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje ne mažiau 1 val. per dieną;
šalių susitarimu su vaikais gali bendrauti ir kitu laiku;
nedelsdama praneša V. M., jeigu dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti su vaikais numatytu laiku (tokiu atveju susitikimo su vaikais laikas nekompensuojamas).
Vaikų keliones organizuoja ir keliones apmoka tas tėvas, iš kurio gyvenamosios vietos/buvimo vietos išvyksta vaikai.
Įpareigoti A. R. ir V. M. nedelsiant (tą pačią dieną) informuoti vienas kitą apie vaikų ligas ir traumas.
Atostogaujant su vaikais už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų įpareigoti A. R. ir V. M. informuoti vienas kitą apie kelionės trukmę ir tikslią buvimo vietą, o apie planuojamas vasaros atostogas informuoti prieš 2 mėnesius.
Įpareigoti A. R. ir V. M. ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas pranešti vienas kitam apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais V. M. gali tik prieš tai susitaręs su A. R. dėl jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikęs duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas bei gavęs raštišką sutikimą.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. R. 615,70 Eur (šešis šimtus penkiolika Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų V. M.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.