- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- e2-728-669/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00364-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė, Vidmantas Stonkus
- Kategorijos
- 2.6.4.4.3Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 3.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. R., dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu prašė:Pakeisti 2016 m. birželio 15 d., Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016, nustatytą šalių vaikų - L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu V. M..Priteisti iš A. R. sūnų L. M. ir A. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. sausio 1 d. paskiriant V. M. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove santuoka nutraukta 2016 m. birželio 15 d., Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016. Po santuokos nutraukimo vaikai gyveno kartu su atsakove (motina), tačiau ieškovas nurodo, kad nuolat jais rūpinosi, bendraudavo, taip pat elgėsi ir ieškovo tėvai, vaikų seneliai. Paskutiniais santuokinio gyvenimo metais atsakovės elgesys pasikeitė, santuokos nutraukimo metu ir ją nutraukus, elgesio pokyčiai dar labiau išryškėjo. Gyvendama su vaikais atsakovė nuolat su jais konfliktuoja, daro psichologinį spaudimą. Bereikalingai reikalauja tvarkos namuose, nors pati nesitvarko, reikalavimas tvarkytis traktuojamas kaip bausmė. Ieškovas nurodo, kad vaikus pasiimdavo netvarkingus ir nešvariais rūbais. Vaikams gyvenant su atsakove, pablogėjo sūnaus L. mokymosi rezultatai, tačiau pradėjus gyventi su ieškovu jie pasitaisė. Teigiama, kad atsakovė pasižymi impulsyviu būdu, ieškovui sunkiai sekdavosi sutramdyti jos agresijos ir įtūžio priepuolius, konfliktus su vaikais, šalimais gyvenantys kaimynai skųsdavosi atsakovės bute keliamu triukšmu, sistemingu rėkimu ant vaikų. Atsakovė vaikams taiko fizines bausmes juos stumdydama, suduodama smūgius, tampydama už rankų, taip pat nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, gąsdina kalbomis apie išvežimą į koloniją. Sūnus L.ieškovui nuolat skųsdavosi nederamu mamos elgesiu, tačiau ieškovas, stengdamasis nepabloginti esamos situacijos, bandydavo vaikus nuraminti. Nurodo, kad atsakovė labiau nesutardavo su vyresniuoju sūnumi L., tačiau konfliktinėje aplinkoje nuolat būdavo sūnus A.. Ieškovas nurodo, kad atsakovė keletą kartų trenkė L., vaikui bėgo kraujas, konflikto metu yra išdaužiusi kambario durų langą, vertė L. nuo grindų laižyti šuns šlapimą. Ieškovui sūnus L. pasakojo, kad mama turi draugę V. M., kuri lankosi pas ją, jos sėdi apsikabinusios, mama kalba apie meilę moteriai. L. tai nepriimtina.Taip pat L. ieškovui papasakodavo apie netvarką namuose po atsakovės surengtų pasilinksminimų. Ieškovas nurodo, kad atsakovė vaikus pratino prie minties, kad pas juos persikels gyventi V. M. kartu su savo mažamete dukra. Vaikai turėjo laisvą prieigą skaityti mamos susirašinėjimų turinį įvairiuose socialiniuos tinkluose, apie perskaitytą informaciją L. papasakojo ieškovui, atsiuntė atsakovės susirašinėjimo socialiniuose tinkluose medžiagą. Perskaityta informacija L. padarė didelę žalą – L. teigimu, mokykloje jam bus labai gėda, kad kiti vaikai sužinos apie mamos santykius su moterimi. Tokia situacija namuose atsiliepė ne tik L. mokslo rezultatams, bet ir sveikatos būklei. L. kamuoja galvos skausmai, kosulys, atsirado akies tikas, vaikų neurologė šių negalavimų priežastimi nurodė psichologinį aspektą. Dėl atsakovės elgesio su vaikais ieškovas kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą ir policiją. 2017 m. vasario 13 d. ikiteisminiame tyrime L. pripažintas nukentėjusiuoju, atsakovei pareikšti įtarimai. 2017 m. sausio 5 d. L. buvo apklaustas Plungės rajono apylinkės teisme. Apklausa patvirtino ieškovo pateiktas aplinkybes. Ieškovas daro išvadą, kad atsakovė neturi socialinių – psichologinių įgūdžių, arba šie įgūdžiai neatitinka visuomenėje nusistovėjusių normų auginant ir auklėjant vaikus. Atsakovė pasižymi pykčio priepuoliais, su ja neįmanoma susitarti nei ieškovui, nei vaikams, ji dažnai keičia nuomonę. Fizinio ir psichologinio smurto sistemingas naudojimas, ikiteisminio tyrimo vykdymas ir jo pasekmės, atsakovės pasirinkto ir vedamo gyvenimo būdo ir bendravimo modelis su vaikais, anot ieškovo, leidžia daryti išvadą, kad tolesnis vaikų gyvenimas su atsakove yra negalimas ir žalingas vaikų vystymuisi ir jų gerovei. Šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu, ieškovo tėvams priklausančiame name, vaikų gyvenimo sąlygos yra tinkamai užtikrintos, psichologiškai priimtinos, vaikai jaučiasi komfortabiliai, todėl atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir vaikų interesus, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina su juo. 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Plungės rajono apylinkės teismas išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui priteisė iš ieškovo. Priteistą išlaikymą ieškovas apmokėdavo, pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą, taip pat skirdavo papildomų piniginių lėšų vaikų poreikiams tenkinti. Nuo 2016 m. gruodžio 21 d. vaikai gyvena su ieškovu, jis rūpinasi jų išlaikymu, atsakovė neteikia finansinio išlaikymo vaikams. Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, kurios yra didesnės nei minimalios, todėl vertina, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis panaši, todėl tokia pati suma, kuri santuokos nutraukimo metu buvo priteista iš jo vaikų išlaikymui, priteistina iš atsakovės.Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas savo reikalavimų neatsisakė ir prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Papildomai teismui pateikė 2017-05-17 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pagal kurį atsakovė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3d. (du epizodai), dėl fizinio skausmo mažamečiam L. M. sukėlimo.Atsakovė, atsiliepdama į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė sekančius nesutikimo su ieškiniu motyvus:Jos nuomone aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų L. M. ir A. M. gyvenamoji vieta su atsakove, nėra pasikeitusios. Klausimas dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo išspręstas Plungės rajono apylinkės teisme, nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą. Šioje byloje teismui ieškovas buvo nurodęs tą patį atsakovės tariamai netinkamą elgesį auklėjant ir prižiūrint vaikus, jos tariamus psichologinius nukrypimus, nestabilumą. Pažymi, kad atsakovės elgesys su vaikais, vaikų auklėjimo metodai, dėmesys ir rūpinimasis vaikais, vaikų prisirišimas prie atsakovės, atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos buvo išsamiai išnagrinėtos minėtoje santuokos nutraukimo byloje, buvo pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei psichologo išvados dėl vaikų galimybės gyventi kartu su motina (atsakove).Teismas, įvertinęs šalių motyvus bei byloje esančius įrodymus, 2016 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016 visiškai pagrįstai ir teisėtai nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ja, t.y. atsakove.Ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ieškovo iniciatyva. Atsakovei pareikšti įtarimai tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiam sūnui L. M.. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės tariamas smurtas sūnaus L. atžvilgiu nėra įrodytas. Vieninteliai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia, jo manymu, esminį aplinkybių pasikeitimą, t.y. smurto naudojimą vaiko atžvilgiu – ieškovo pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.Atsakovė supranta, kad turėdama pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, rūpintis jų sveikata ir juos prižiūrėti, privalo nustatyti taisykles bei pareigas vaikams, kurias jie privalo vykdyti, ir turi teisę bei pareigą reikalauti iš vaikų atitinkamo elgesio. Sūnaus L. ne visai tinkamą elgesį, pasireiškiantį neklausymu, atsikalbinėjimu supranta, tačiau nesutinka, kad toks elgesys būtų teisinamas ir toleruotinas. Atsakovės teigimu, pareigų nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti, laikytinas tik tinkamu vaikų auklėjimu, siekiant parengti vaikus savarankiškam gyvenimui ir negali būti laikomas psichologiniu ar fiziniu smurtu vaikų atžvilgiu. Sūnaus L. parodymai ikiteisminio turimo byloje vertintini kritiškai, nes jie duoti būnant visiškoje tėvo (ieškovo) valdžioje ir įtakoje.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad aplinka, vaikams gyvenant su atsakove, tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Jos gyvenamoji vieta bei gyvenimo sąlygos nepasikeitė: ji ir toliau gyvena keturių kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kuriame kiekvienas vaikas turi savo kambarius, kur yra visos vaikų raidai, vystymuisi bei poilsiui reikalingos sąlygos. Vaikų gyvenimo sąlygos minėtu adresu buvo patikrintos nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad, nustačius vaikų L. ir A. gyvenamąją vietą su ieškovu, jų gyvenamoji aplinka taptų saugesnė ir labiau atitinkanti sveiko vaiko normaliam vystymuisi būtinus reikalavimus. Vien tai, kad vaikai gyvena ieškovo tėvams priklausančio namo dalyje, nereiškia, kad ten yra sudarytos saugios ir atitinkančios sveiko vaiko normaliam vystymuisi keliamus reikalavimus.Atsakovės turimi faktai apie vaikų elgesį kelia pagrįstą susirūpinimą vaikų saugumu. 2017 m. kovo 18 d. vakarą, vaikams būnant ieškovo žinioje, socialiniame tinkle „Facebook“ buvo gyvai transliuojamas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad vaikai, L. M. ir A. M., bei jų draugas G., žaidė su degtukais. Suaugusių žmonių tuo metu šalia nebuvo. Vertina, kad ieškovas, priešingai nei deklaruoja pateiktame ieškinyje, pats nesugeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir visiškai neturi jokio autoriteto savo sūnaus L. akyse. Apie šį įvykį atsakovė pranešė policijai ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.Atsakovės nuomone, ieškinys grindžiamas tik sūnaus L. elgesiu, jo jausmais, sveikata, pasiekimais. Ieškinyje neužsimenama apie netinkamą atsakovės elgesį ir su sūnumi A.. Atsakovei, kaip nurodo ieškovas, neturint socialinių-psichologinių įgūdžių, pasižyminčiai nevaldomais isterijos, pykčio priepuoliais, naudojančiai prieš vaikus psichologinį ir fizinį smurtą, su mama (atsakove) turėtų nenorėti gyventi ir sūnus A.. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės, o jo manipuliavimas vaikais, ypač L., siekiant tiek finansiškai, tiek ir psichologiškai sužlugdyti atsakovę, daro nepataisomą žalą vaikams. Kad ieškovas sūnų L. naudoja kaip įrankį, siekdamas bet kokiu būdu pakenkti atsakovei ir sudaryti apie ją neigiamą nuomonę, patvirtina ir tai, kad L. atsakovei papasakojo, jog ieškovo prašymu persiuntė ieškovui atsakovės susirašinėjimus su privačiais asmenimis. Abejotina, kad toks ieškovo elgesys gali būti laikomas tinkamu vaiko auklėjimu bei visuomenėje priimtinų vertybių apie kito asmens laisvės gerbimą diegimu.Abu vaikai noriai bendrauja su atsakove, jos pasiilgsta, jos nuomone, jie norėtų grįžti į namus. Atsiliepdama į ieškinį, vadovaujasi LAT praktikoje suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga būtent motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką (LAT 2005-01-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-27/2005; LAT 2000-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-474/2 000).Atsakovė neginčija pareigos išlaikyti savo vaikus, tačiau ieškovo reikalavimą priteisti tokio pat dydžio išlaikymą, koks yra priteistas iš ieškovo, laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 512 Eur, abiejų vaikų išlaikymui priteisus po 300 Eur per mėnesį, vaikų išlaikymui mokėtina suma sudarytų 59 procentus atsakovės gaunamo darbo užmokesčio, kas akivaizdžiai pažeistų įstatyme įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, kadangi ieškovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 962 Eur, tad abiejų vaikų išlaikymui skirta suma sudaro 31 procentą ieškovo gaunamo darbo užmokesčio.Ieškovui gyvenant tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovas nepatiria jokių nekilnojamojo turto išlaikymo ar komunalinių mokesčių bei turto administravimo sumokėjimo išlaidų. Atsakovė, gyvendama abiems su ieškovu priklausančiame bute, turi sumokėti mokesčius už elektros energijos, vandens, dujų tiekimą, turto administravimo, šiukšlių išvežimo bei kitus mokesčius. Šios aplinkybės patvirtina akivaizdų šalių turtinės padėties neproporcingumą.Atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra vos ne dvigubai mažesnis už ieškovo gaunamą darbo užmokestį, o abiejų vaikų išlaikymui reikia 300 Eur per mėnesį, todėl Teismui galimai patenkinus ieškovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, iš atsakovės abiejų vaikų išlaikymui priteistina 159 Eur suma per mėnesį (512 Eur x 31 proc. = 158.72 Eur). Likusią vaikų išlaikymui reikalingą išlaidų dalį turi prisiimti ieškovas, nes jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė.Atsakovė laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo nuo 2017 m. sausio 1 d., kadangi ieškovas vaikus pasiėmė savavališkai, be atsakovės sutikimo, išsivežė visus vaikų daiktus kuriuos atsakovė buvo nupirkusi. Nepaisant to, kad abu vaikai šiuo metu gyvena pas ieškovą, atsakovė apmoka už vaikų telefonus, kaupia vaikų ateičiai darydama įnašus už draudimus, moka šilumos mokesčius už ieškovui priteistą buto dalį, taip pat susitinka su vaikais, bendrauja, juos maitina, leidžia laisvalaikį, t.y. skiria lėšų vaikų išlaikymui.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamos, kad 2017-05-17 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį atsakovė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3d., yra neįsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacinei instancijai ir negali būti vertinamas, kaip įrodymas apie tariamą smurtą vaiko atžvilgiu.Ieškinys tenkintinas iš dalies.Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d., Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016, santuoka tarp tarp V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukta. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikta ikisantuokinė pavardė „R.“, atsakovui - santuokinė pavardė. Ieškinyje atsakovės įvardijimas M., laikytinas rašymo apsirikimu ir atskirai neaptartinas.2016 m. birželio 15 d., Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016 ginčo šalių sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su mama, t.y. atsakove A. R.. Nesant ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais, buvo nustatyta, kad V. M. su vaikais L. M., gim. (duomenys neskelbtini)d., ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus šalių susitarimu.Šalys nagrinėjamoje byloje kelia klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo ir jo įtvirtinimo teismo sprendimu, nurodydami, kad dėl paties bendravimo su vaikais susitaria ir šioje byloje tas klausimas nėra spręstinas, kaip neaktualus. Todėl teismas savo sprendime pasisako ieškinio ribose.Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas; kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (3K-3-455/2014).Ieškovo argumentai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir į bylą pateikti įrodymai, kad vienas iš vaikų patyrė fizinį smurtą, o kitas vaikas buvo to stebėtojas, pagrįsti.Visuomenėje smurtas tapatinamas su fiziniu smurtu. Tačiau tai netikslu. Jau nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą. Taigi daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos valstybė įsipareigojo ginti vaikus ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų nekontaktinių smurto rūšių, o taip pat ir nepriežiūros bei seksualinės prievartos.Vaikų ugdomoji aplinka yra geranoriška, saugi ir šilta bei orientuota į konkretaus vaiko poreikius, kad jie būtų mažiau agresyvūs ir stabilūs sunkiose situacijose, lengviau susitvarkytų su asmeniniais išgyvenimais ir greičiau nusiramintų.Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė neranda kontakto su vyresniuoju sūnumi L.. Epizodiškai tarp jų kylą konfliktai dėl įvairių priežasčių – vaiko norėjimo daugiau pažaisti kompiuteriu ir su tai susijusiais mamos draudimais, mamos liberalaus požiūrio į mokslą, tikintis, kad vaikas pats turi per nesėkmes susiprasti dėl mokymosi naudos, rezultatų ir kt., ir sūnaus požiūrio, kad jam reikalinga mokymosi priežiūra, kaip kad yra gyvenant pas tėvą, dėl atsakovės kuriamų pareigų vaikams ir dėl jos interesų tenkinimo per vaikus – neįdomių renginių lankymas, ne tik savo, bet ir mamos aplinkos tvarkymas ir pan.Nesuderinamų požiūrių išdavoje stresuoja ir mama, ir vaikas. Atsakovė neneigė, kad dėl sūnaus L. nepaklusnumo yra pakėlusi balsą ir pakeltu tonu reikalavo atlikti jos manymu jam tenkančias pareigas namų aplinkoje. Pažymėtina, kad nemokėjimas įveikti streso dažnai baigiasi pykčiais, kuomet pasiteisinama nesusivaldymu.Į bylą pateiktas 2017-05-17 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį atsakovė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3d. (du epizodai), dėl fizinio skausmo mažamečiam L. M. sukėlimo.LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl minėto nuosprendžio 2017-06-06 gautas nuteistosios A. R. apeliacinis skundas, byla Nr. 1-101-404/2017, išsiųsta į apeliacinę instanciją.Teismas civilinėje byloje nevertina kaltės klausimo baudžiamosios teisės kontekste. Tačiau atsakovė, pasakodama apie baudžiamojoje byloje tirtas aplinkybes, nagrinėjant šią civilinę bylą (posėdžio data 2017-05-10, posėdžio protokolo įrašas15:51:44/16:43:08), patvirtino, kad ji, L. atsikalbinėjant, buvo pakėlusi balsą, grubiai buvo suėmusi jam už rankos, jį supurtė, nuo ko jis sukniubo į lovą. Neneigė esanti išdaužusi vidinių buto durų langą, nes sūnus buvo užsirakinęs kambaryje ir neatsiliepė į jos raginimus atidaryti duris.Šioje byloje vertintinas saugumo jausmas, kuris yra vienas pagrindinių reikalavimų, siekiant užtikrinti nuoseklų asmenybės ugdymą. Pažymėtina, kad saugumo poreikis yra vienas iš svarbiausių, norint užtikrinti asmenybės vystymąsi. Patys pirmieji ir stipriausi yra fiziologiniai poreikiai. Po jų eina saugumo poreikis. Tik patenkinus šiuos poreikius, darosi svarbūs aukštesnieji poreikiai: meilės ir priklausymo, pasitenkinimo savimi, galiausiai saviraiškos poreikiai.Teismas vertina, kad A. R. aptartas buvęs elgesys nesuderinamas su saugios aplinkos užtikrinimu ir negali būti teisinamas, kad tokiu būdu tik buvo auklėjus vaiką.Teismas pažymi, kad tokioje aplinkoje randasi ir jaunėlis šalių sūnus A. M.. Pastarasis apklausiamas psichologo teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, kad mama dažnai konfliktuoja su L., kad buvo išdaužusi langą, kad L. geriau jaučiasi tėvo aplinkoje ir, kad sprendžiant klausimą su kuriuo iš tėvų būtų geriau L.i gyventi, įvardijo tėvo aplinką. Paaiškino, kad jam pačiam gerai ir su mama, ir su tėčiu.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras.Minėtomis Konvencijos nuostatomis pripažįstama, kad vaikas yra visavertis asmuo, turintis teisę reikšti savo pažiūras visais jam rūpimais klausimais, į šias pažiūras turi būti atsižvelgta ir joms turi būti skirta pakankamai dėmesio, o tai suponuoja vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose bei daryti poveikį priimant jo gyvenimui reikšmingus sprendimus. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti išklausytam kiekviename su juo susijusiame teisminiame ar administraciniame procese apima labai plačią bylų nagrinėjimo teisme įvairovę, taip pat su vaiku susijusių oficialių sprendimų priėmimą.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 10161/13). Vaiko nuomonės paisymo aspektu EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją atkreipė dėmesį į Konvencijos požiūriu priimtiną nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią, kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (nurodytoje byloje nebuvo užtikrinta pagarba vaiko pozicijai). Įsiklausymas į vaikų nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu ir poreikis užtikrinti vaikui stabilų gyvenimą akcentuotas ir 2016 m. sausio 19 d. sprendime G. B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36137/13), kuriame EŽTT nekilo abejonių, kad teismų sprendimai buvo paremti geriausiais vaikų interesais, nes nacionaliniai teismai nusprendė, kad vaikų geriausius interesus atitiktų jų palikimas su tėvu nusistovėjusioje aplinkoje; vaikai, išklausyti teisme, išreiškė norą gyventi su tėvu; motinos bendravimo teisės nebuvo ribojamos, teismai savo sprendimus grindė gausiomis specialistų išvadomis dėl tėvo tinkamo rūpinimosi vaikais, o motinos bendravimas su vaikais buvo epizodinis. EŽTT atkreipė dėmesį į nenuoseklią motinos poziciją jos gyvenamosios vietos klausimu, kas neatitiko vaikų intereso turėti stabilią aplinką.CK3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).Nurodyta EŽTT ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį. Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK3.174 straipsnio 2 dalis, CPK380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK3.174 straipsnio 2 dalis, CPK380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo vertinami ne tik šalių teikti įrodymai, bet ir renkami įrodymai paties teismo posėdžio metu – į teismo posėdį buvo pakviesta Klaipėdos apygardos teismo vyriausioji specialistė, psichologė A. A., kuri kaip specialistė apklaustų ginčo šalių sūnus L. ir A.. L. M. teisminio nagrinėjimo metu išreiškė norą toliau gyventi su tėvu, nurodydamas, kad su tėvu jis jaučiasi saugesniu, nei su mama, su kuria jie kartas nuo karto neranda bendros kalbos, dėl ko mama būna suirzusi. Nurodo, kad jam įdomiau su tėvu, priimtinesni jo reikalavimai dėl mokymosi, bendros tvarkos palaikymo nei mamos aplinkoje (2017-06-07 posėdžio protokolo įrašas 11:00:09/11:36:23)A. M. pareiškė mylintis ir tėvą, ir motiną ir norėtų gyventi su abiem. Vaikas vertino aplinką ir pažymėjo, kad mama dažnai būna nepatenkinta L. elgesiu, dėl ko kyla barniai ir kad L.su tėvu jaučiasi geriau.Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. birželio 6 d. pateiktoje išvadoje Nr. AS – 3503, nurodo, kad kiekvieno iš mažamečių vaikų tėvų dabartinės gyvenimo sąlygos atitinka geriausius vaikų interesus, todėl sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo būtina atsižvelgti bei atidžiai įvertinti ir kitas aplinkybes, atsižvelgiant į pačių vaikų nuomones, nes vaikų nuomonė gali turėti lemiamą reikšmę.Teisminio nagrinėjimo metu išvadą teikiančios institucijos atstovė, po to kai teismo posėdžio metu buvo išklausyti ginčo šalių vaikai apklausiant juos psichologo, ir kurios metu L. M. išreiškė motyvuotą norą gyventi su tėvu, o A. M. patvirtino, kad L. su tėvu bus geriau nei su mama, žodžiu papildė išvadą, kad ieškinys turi būti tenkinamas, atsižvelgiant į vaikų nuomonę. Jos nuomone vaikų išskirti nederėtų, kadangi tarp jų yra glaudus ryšys ir jie turėtų augti kartu.Teismas vertindamas, kad nepilnamečio vaiko nuomonė ir jo noras gyventi su tėvu buvo atspindėti posėdžio metu, sprendžia, jog būtina atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus, o ne į jo kategoriškai išreikštą norą. Kaip jau minėta šios, EŽTT jurisprudencijoje, sprendžiant pagarbos vaiko nuomonei šios kategorijos bylose klausimą, akcentuojama įsiklausymo į vaiko nuomonę ir jo geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyra. Kaip jau nurodyta pirmiau, EŽTT (žr., cituotą M. ir M., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendime byloje Hokkanen prieš Suomiją, Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.) priimtina nacionalinių teismų suformuluota taisyklė, kad, egzistuojant vienodoms tėvų galimybėms (tinkamumui) auginti vaiką (-us), pastarojo (-ujų) pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turėtų būti gerbiama. Pažymėtina, kad vaiko aplinkos saugumas, stabilumas, glaudaus ryšio su broliu išsaugojimas, vaiko ryšių su kiekvienu iš tėvų stiprumas taip pat turi būti teismo įvertintas.Nagrinėjamu atveju, kada buvo nagrinėjama civilinė byla, kokių nors vaiko interesus iš esmės pažeidžiančių abiejų tėvų savybių nenustatyta. Akcentuotinas geresnis tėvo gebėjimas užtikrinti disciplinuotą, stabilų vaikų gyvenimą bei būtinybė neišskirti brolių. Negalima nepaisyti 12 metų asmens (paauglystę išgyvenančio berniuko, kuriam šiuo raidos etapu ryšio su tėvu poreikis yra suprantamas), neturinčio esminių valios reiškimo trūkumų, aiškios pozicijos.Vertintinos ir atsakovės pastangos išlaikyti ryšį su vaikais, pastangos dalyvaujant jų ugdyme ir auklėjime. Atsakovė pripažino, kad santuokos nutraukimą ir atlikinėjamą ikiteisminį tyrimą skaudžiai išgyveno, jautėsi sugniuždyta. 2017 metų kovo mėnesį konsultavosi su psichiatrais Elgesio medicinos instituto klinikoje Streso ligų skyriuje Palangoje. VŠĮ „Edukacija kitaip“ patvirtino apie atsakovės ir jos vaikų A. ir .otinos ir vaikų bendravimų, dėl kurio ginčas nekeliamas, bet ne su pastoviu gyvenimu kartu.Atsakovės išsakyta nuomonė, kad vaikams turi būti suteikiamas prioritetas gyventi su motina, yra atmestinas, nes teisės aktuose įtvirtintas draudimas sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), tad įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vaikams gyvenant su tėvu, bus geriau užtikrinti jų interesai.Kita vertus, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaikų ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. V. M. dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna vidutinį 962,00 Eur darbo užmokestį. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna vidutiniškai 512,67 Eur darbo užmokesčio, todėl nesutiktina su ieškovo argumentu, jog jo ir atsakovės gaunamos pajamos yra panašios. Ieškovo pajamos yra didesnės nei atsakovės, todėl jam tenka teikti ir didesnės proporcijos išlaikymą. Tarp šalių nėra ginčo, jog kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur suma kas mėnesį. Todėl vertinant tai, kad ieškovo pajamos yra 80 proc. didesnės nei atsakovės, jam tenka ir 80 proc. didesnė išlaikymo našta, kas sudarytų 240 Eur kas mėnesį vienam vaikui, atsakovei tokiu atveju tektų vaikams teikti po 60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka skirti abiem vaikams po 159 Eur kas mėnesį, iš atsakovės kiekvieno vaiko išlaikymui priteistina po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo 2017 m. sausio 1d. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas V. M. už teisines paslaugas advokato pagalbai apmokėti sumokėjo 900,00 Eur, taip pat sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė A. R. advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 820,65 Eur. Ieškovo ieškinys tenkintas 82 proc., todėl iš atsakovės A. R. ieškovo V. M. naudai priteistina 763,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo V. M. atsakovės A. R. naudai priteistina 147,72 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. ieškinį tenkinti iš dalies.
2. Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-31-514/2016 dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir:
2.1. Nustatyti L. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. M., a.k(duomenys neskelbtini)
2.2. Priteisti iš A. R., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2017m. sausio 1d. iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2.3. Paskirti V. M., a.k(duomenys neskelbtini) vaikams skirtų lėšų tvarkytoju.
3. Priteisti iš atsakovės A. R. ieškovo V. M. naudai 763,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Priteisti iš ieškovo V. M. atsakovės A. R. naudai 147,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės rajono apylinkės teismą.