Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12803-1162/2024 pagal ieškovo A. S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hoptransa“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir su darbo santykiais susijusių sumų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo arba dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas A. S. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Hoptransa“, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Hoptransa“ pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie ieškovo A. S. S. ir atsakovės UAB „Hoptransa“ 2023 m. birželio 15 d. darbo sutarties sudarymą ir išmokėti ieškovui A. S. S. priklausantį darbo užmokestį nuo sutarties įsigaliojimo 2023 m. birželio 15 d., o jei tai būtų atmesta, tuomet nuo darbo pradžios 2023 m. gruodžio 4 d. iki sprendimo šiame darbo ginče įsiteisėjimo, priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą; 2) netenkinus šio reikalavimo ir nustačius, kad 2023 m. birželio 15 d. darbo sutartis buvo nutraukta, pripažinti 2023 m. birželio 15 d. darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti ieškovui A. S. S. vidutinį darbo užmokestį kaip kompensaciją už laiku neišmokėtą darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo sutarties įsigaliojimo 2023 m. birželio 15 d., o jei tai būtų atmesta, tuomet nuo darbo pradžios 2023 m. gruodžio 4 d. iki sprendimo šiame darbo ginče įsiteisėjimo, ieškovą A. S. S. grąžinti į darbą arba priteisti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalį, taip pat kompensaciją už kasmetines atostogas DK 127 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 2 dalies pagrindu, priteisti ieškovui A. S. S. iš atsakovės UAB „Hoptransa“ netesybas už darbdavio uždelstą sumokėti sumą, uždelstą sumą dauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, 10 000 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Hoptransa“ ieškovo A. S. S. naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, yra teisinis pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisme gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 50 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-105-5510/2024, nustatė, jog ieškovas darbo ginčų komisijoje nereiškė reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiek prašydamas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, tiek prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu. Teismo vertinimu, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra savarankiškas reikalavimas, kuris įrodinėjamas ne tik neteisėtais atsakovės veiksmais, bet ir įrodinėjant kitas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl negali būti pripažįstamas neatsiejamai susijęs su reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo arba dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, nurodo, jog atsakovo civilinė atsakomybė būtent ir yra įrodinėjama neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl kurių ieškovas patyrė žalą, todėl reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejamai susijęs su priimtais ieškinio reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo arba dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. DK 213 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas DK 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

11. DK 216 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis). DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

12. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, jog jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021, 17 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 49 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų teismas priima atitinkamus sprendimus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka, nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 52 ir 53 punktai). Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, yra svarbu įvertinti teisme ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį ir jų sąsajumą su pagrindiniais reikalavimais, nagrinėtais darbo ginčų komisijoje.

14. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškiniu reiškiamas materialinis reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su Darbo ginčų komisijoje išnagrinėtais reikalavimais nėra susijęs taip glaudžiai, kad jo išsprendimas turėtų įtakos ir kitų reikalavimų rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas materialinis reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo savo esme yra naujas savarankiškas reikalavimas ir gali būti savarankiškas individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalykas. Tokiam reikalavimui teisme pareikšti turėtų būti laikomasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas reikalavimas, kuriam privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, ir ieškovui nepasinaudojus šia tvarka, pagrįstai ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

15. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.