- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eAS-35-1188/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08199-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EvusLT“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) pateikti atsakymą į 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjo prašymo (toliau – ir Prašymas) 1 ir 2 punktus: 1) pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nuasmenintą projektinę dokumentaciją; 2) pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Kreta“ nuasmenintą projektinę dokumentaciją.
Pareiškėjas nurodė, kad su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų pateikimo bei duomenų patikslinimo. Atsakovo atstovas 2023 m. rugpjūčio 8 d. informavo, kad prašomi duomenys patikslinti, kartu nurodydamas, jog atsakymą dėl dokumentų pateikimo pateiks Bendrovės Teisės skyrius. Pareiškėjas nurodė, kad atsakymas per 20 darbo dienų nebuvo gautas, todėl kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo ir parengė atsakymą. Gavus teismo pranešimą apie gautą pareiškėjo skundą buvo patikrinta Bendrovės duomenų valdymo sistema (toliau – DVS) ir nustatyta, kad atsakymas pareiškėjui į DVS įkeltas, tačiau įkėlus nebuvo paspaustas mygtukas inicijuoti dokumento pasirašymą ir išsiuntimą, t. y. dėl žmogiškos klaidos, neturint tyčios neatsakyti pareiškėjai.
Atsakovas teigė, kad Bendrovė nepagrįstai tapatinama su viešojo administravimo subjektu, kuriam galioja pareiga teikti prašomą informaciją per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus terminus. Bendrovės teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijų turi ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau tam tikro subjekto akcijų turėjimas nedaro įtakos Bendrovės teisiniam statusui ir įgaliojimų apimčiai. Nagrinėjimu atveju Bendrovės pagrindinė funkcija yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tiekimas bei prisijungimo sąlygų išdavimas ir kitų įgaliojimų, būdingų viešojo administravimo subjektams, Bendrovė neturi, be to, Bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Bendrovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris išsilaiko iš vykdomoje veikloje gaunamų pajamų.
Pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. pateikė prašymą administracinę bylą nutraukti dėl to, kad atsakovas atsiliepimu iš esmės pateikė naują atsakymą. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas geruoju patenkino reikalavimą padavus skundą. Pareiškėjas nurodė, kad apie bylos nutraukimo pasekmes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 3 dalyje, t. y. jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, žinoma.
Atsakovas 2023 m. spalio 26 d. teismui pateikdamas nuomonę dėl pareiškėjo atsisakymo nuo skundo, nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jam nėra taikomi VAĮ nustatyti terminai, per kuriuos prašomi dokumentai pareiškėjui turėjo būti pateikti, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą turėdamas nepagrįstą prielaidą ir spėjimą, kad atsakovas atlieka viešąjį administravimą, o esant tokiam pagrindui negali susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, taip pat ir lūkestis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame prašyme dėl skundo atsisakymo nurodė, jog skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos. Byloje aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog skundą padavusio asmens atsisakymas nuo skundo prieštarautų įstatymui ar viešajam interesui arba pažeistų kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir administracinę byla nutraukė. Išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).
Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, kai administracinė byla nutraukiama jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad administracinis ginčas yra asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia būtent viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), nevertindamas ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatydamas, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 20 d.). Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 4 str. 1 d. ir 5 d.).
Teismas pažymėjo, kad Bendrovė nėra savivaldybės įmonė (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių 2 str. 5 d.), nėra ir viešojo administravimo subjektas. Tokiu būdu, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas pareiškėjo prašymą atmetė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas prašymas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 25 d. potvarkio „Dėl bendrovių, įmonių ir įstaigų sąrašo tvirtinimo ir jo viešinimo“ priede yra nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ yra Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė, kurią kuruoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius. UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje yra nurodyta, kad Bendrovė yra didžiausia visoje Lietuvoje vandentvarkos įmonė, kurios akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms. Pagrindiniai įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ketveriems metams visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrenkama bendrovės valdyba, kaip valdybos patariamasis organas bendrovėje suformuotas ir veikiantis Audito komitetas bei bendrovės valdybos paskirtas įmonės vadovas – generalinis direktorius. Bendrovė turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) suteiktą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, o dėl savo veiklos specifikos ir strategiškai svarbių viešųjų paslaugų teikimo yra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių pirmos kategorijos grupei ir yra viešo intereso įmonė.
Taigi UAB „Vilniaus vandenys“ atitinka visus kriterijus (įmonės steigėjos yra ir akcijos priklauso savivaldybėms, įmonė teikia viešąsias paslaugas), išskyrus tai, kad pavadinime nėra žodžių „savivaldybės įmonė“. Tai sietina su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstatyme nustatyta įmonės reorganizavimo tvarka. Šio įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis įmonės pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę, nustato, kad pertvarkius savivaldybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, visų akcijų savininkė yra savivaldybė. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus. Juos įregistravus juridinių asmenų registre, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tampa valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tampa savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat savivaldybės valdoma bendrovė.
Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vadovui, departamentų ir skyrių vadovams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, kas nėra būdinga ne tik privačiai uždarajai bendrovei, bet ir akcinėms bendrovėms, ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms). Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, be kita ko, yra valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Kai tuo tarpu akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai. Tokiu būdu, UAB „Vilniaus vandenys“ viešų ir privačių interesų derinimo srityje yra taikomi kriterijai, atitinkantys savivaldybės įmonės kriterijus, bet ne akcinės bendrovės, kurios ½ akcijų priklauso savivaldybei.
Pareiškėjo vertinimu, UAB „Vilniaus vandenys“ atitinka visus savivaldybės įmonės kriterijus ir yra viešojo administravimo subjektas, nes jam yra taikomi savivaldybės įmonės kriterijai. Todėl teismo vertinimas, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nėra viešojo administravimo subjektas neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisinio reglamentavimo, atitinkamai ir nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsta, dėl to naikintina ir pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Bendrovė nėra savivaldybės įmonė ir viešojo administravimo subjektas, todėl pagrįstai pareiškėjui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pažymi, kad viešojo administravimo subjektu pagal Viešojo administravimo įstatymą pripažįstamas toks subjektas, kuris yra įgaliotas vykdyti viešojo administravimo veiklą. Nagrinėjamu atveju Bendrovė tokių įgaliojimų neturi, tai konstatavo ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-584-624/2023, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymas 6 str. 1 d. 30 p.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešuoju administravimu laikomas tik viešųjų paslaugų teikimo administravimas, o ne pats viešųjų paslaugų teikimas, todėl toks ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir negali būti priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 15 str.) (žr., pvz., 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1060-602/2015).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad šiuo atveju Bendrovė neatlieka jokio viešųjų paslaugų administravimo, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės funkcija, nurodyta teisės aktuose. Bendrovės pagrindinės funkcijos tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti (valyti) nuotekas.
Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, kuris administruoja tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios paslaugos, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka viešąsias paslaugas teikia savivaldybės administracijos padalinys. Taigi būtent savivaldybei numatyta pareiga užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo organizavimą, tame tarpe ir viešųjų paslaugų tiekimo administravimą, bet ne pačių paslaugų teikimą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad būtent savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Bendrovės veiklos kontrolę ir priežiūrą. Pabrėžia, kad Bendrovė nevykdo viešojo administravimo funkcijų.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad nagrinėjamos bylos kontekste tam, jog pareiškėjui būtų atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, turi būti ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, t. y., pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nėra, kadangi atsakovas jokio pareiškėjo prašymo ar reikalavimo netenkino. Šiuo atveju atsakovas nagrinėjamoje administracinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka pateikė atsiliepimą į gautą procesinį dokumentą. Taigi jokie menami pareiškėjo reikalavimai nei iki skundo padavimo teismui dienos, nei vėliau nebuvo patenkinti, ir atsakovas atsisako juos tenkinti, nebent tai padaryti įpareigotų teismas. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad prašomi dokumentai nebus teikiami, todėl tai nėra joks prašymo geruoju patenkinimas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovas pateikdamas procesinį dokumentą (atsiliepimą į pareiškėjo skundą) įgyvendino jam teisės aktų nustatytas procesines teises ir pareigas ir nieko daugiau.
Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tik tuo, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir tik šiuo pagrindu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas neįrodinėja ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios iš esmės turi lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Vien viešojo administravimo subjekto fakto konstatavimas savaime nedaro pareiškėjo reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstu ir tenkintinu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išplaukia ne iš VAĮ, o iš ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodytas aplinkybes reikia įrodyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Apibendrindamas atsakovas teigia, kad Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas, o pareiškėjas nei prašyme nutraukti bylą, nei atskirajame skunde nenurodo argumentų, dėl ko jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti tenkinamas, t. y. neįrodo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Todėl pareiškėjo prašymą nėra pagrindo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukęs bylą (ABTĮ 50 str. 2 d.), netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad Bendrovė nėra savivaldybės įmonė ir viešojo administravimo subjektas, todėl neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad Bendrovė atitinka visus savivaldybės įmonės kriterijus ir yra viešojo administravimo subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, dėl to nutarties dalis naikintina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija nutarties dalies dėl bylos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dalyje, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ prašydamas: 1) pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuasmenintą projektinę dokumentaciją; 2) pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Kreta“ nuasmenintą projektinę dokumentaciją; 3) panaikinti sąlygose Nr. PS23-1773 šį punktą: techninis projektas bus derinamas tik pateikus III dalyje paminėtus sutikimus ir V dalyje nurodytas pasirašytas sutartis, nes III ir V punktų sąlygose nėra; 4) atsisakymą tenkinti prašymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis; 5) atsakymą pateikti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas apie tai, kad gavo prašymą, informavo pareiškėją 2023 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu.
Atsakovo Naujų klientų prisijungimo skyriaus Prisijungimo sąlygų inžinierė A. V. 2023 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad pakeitė prisijungimo sąlygas objektui (duomenys neskelbtini), o į 1 ir 2 klausimus atsakymą pateiks Teisės skyrius.
Pareiškėjas, kaip nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, negavęs atsakymo į 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo 1 ir 2 punktus, su skundu 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti atsakymą į 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjo prašymo 1 ir 2 punktus, t. y. pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nuasmenintą projektinę dokumentaciją bei pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Kreta“ nuasmenintą projektinę dokumentaciją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą.
Atsakovas 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime, be kita ko, nurodė argumentus, dėl ko pareiškėjui jo prašomi dokumentai negali būti pateikti.
Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į skundą, 2023 m. spalio 12 d. pateikė prašymą administracinę bylą nutraukti, nes atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės pateikė pareiškėjui atsakymą į jo prašymą, todėl išnyko skundo pagrindas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 180 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui surašymą, nes atsakovas reikalavimą patenkino tik padavus skundą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remdamasis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VAĮ 2 straipsnio 18 ir 20 dalimis, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nurodė, kad Bendrovė nėra savivaldybės įmonė ir nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atitinka visus savivaldybės įmonės kriterijus ir yra viešojo administravimo subjektas, nes jam yra taikomi savivaldybės įmonės kriterijai. Todėl teismo vertinimas, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nėra viešojo administravimo subjektas neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisinio reglamentavimo.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas jokio pareiškėjo prašymo ar reikalavimo padavus skundą teismui geruoju netenkino, tik teisės aktų nustatyta tvarka pateikė atsiliepimą į gautą procesinį dokumentą, t. y. įgyvendino jam teisės aktų nustatytas procesines teises ir pareigas. Taigi jokie pareiškėjo reikalavimai nei iki skundo padavimo teismui dienos, nei vėliau nebuvo patenkinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad susidariusioje situacijoje atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo prašymą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šios aplinkybės neginčija atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, kad Bendrovė į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo 1 ir 2 punktus atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo turinio, jame yra nurodytos aplinkybės ir argumentai, dėl ko pareiškėjo prašymas pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuasmenintą projektinę dokumentaciją bei pateikti nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Kreta“ nuasmenintą projektinę dokumentaciją, negali būti patenkintas, t. y. iš esmės atsakė į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, ko skunde pirmosios instancijos teismui ir prašė pareiškėjas – įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo 1 ir 2 klausimus.
Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarbu, kokia forma ir kokiu būdu pareiškėjas gavo atsakymą į jo prašymą, tačiau tai buvo padaryta tik pareiškėjui pasikreipus į teismą su skundu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą jokio jo reikalavimo geruoju neįvykdė, dėl to nėra ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nutraukti administracinę bylą nurodė, kad atsakovas atsiliepime iš esmės pateikė atsakymą į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, taigi išnyko ginčo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą iš esmės atsakė į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo 1 ir 2 punktus, t. y. patenkino reikalavimą jau po skundo teismui padavimo dienos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kiek tai susiję su atsakovo vykdomomis funkcijomis, t. y. ar atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir, ar (ne)vykdo viešojo administravimo funkcijas, pažymi, kad ABTĮ nenustato pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo funkcijų nevykdančiam subjektui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-584-624/2023 pateikti išaiškinimai, kuriais skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
Apibendrindama nurodytus argumentus ir atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, naikinama.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir prašyme nutraukti administracinę bylą prašė priteisti iš atsakovo 180 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).
Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. liepos 26 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 149, iš kurios matyti, kad pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Vitalijus Jaroščenka. Advokato 2023 m. rugsėjo 7 d. sąskaitoje Nr. ISAF-00555 nurodyta, kad už skundo surašymą pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 149 mokėtina suma yra 180 Eur, kurią pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. pavedimu Nr. 650528388 sumokėjo advokatui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą, vadovaudamasi Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (180 Eur) už skundo teismui parengimą neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas, keičiama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“ atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „EvusLT“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.