Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui viešosios įstaigos Vilniaus universiteto administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administracijai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros administracijai dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo ir teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teisinius santykius, susijusius su bibliotekų veikla, asmenų galimybe pasinaudoti bibliotekomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-442 patvirtintos Pavyzdinės naudojimosi biblioteka taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir kiti teisės aktai.

Taisyklės apibrėžia, kad bibliotekos paslauga – tai bet kokia paslauga, sukurta vykdant bibliotekų veiklą ir naudojant bibliotekoje esančius ar kitus prieinamus informacijos išteklius, bibliotekos įrenginius, patalpas ir specialistų kompetenciją, teikiama vartotojui nemokamai ar už teisės aktais nustatytą mokestį, o lankytojas – asmuo, apsilankęs bibliotekoje ir pasinaudojęs bibliotekos paslaugomis, įskaitant ir tokias paslaugas, kurioms nebūtinas skaitytojo pažymėjimas ar registracija, pavyzdžiui, naudojimasis atvirais bibliotekos dokumentų fondais, skaitykla, apsilankymas parodoje, renginyje ir kitomis paslaugomis (Taisyklių 4 p.). Vartotojų aptarnavimo sąlygos nustatomos naudojimosi taisyklėse, remiantis teisėtumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais ir atsižvelgiant į bibliotekos veiklos specifiką (Taisyklių 5 p.). Bibliotekos vartotojams, nesilaikantiems arba pažeidusiems naudojimosi taisykles, bibliotekos ar įstaigos, vykdančios bibliotekų veiklą, vadovo įsakymu terminuotam ar visam laikui gali būti apribota teisė naudotis biblioteka (Taisyklių 22.5 p.).

Iš aptartų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių bibliotekų veiklą, matyti, kad bibliotekų teikiamos paslaugos negali būti laikomos viešojo administravimo veikla, nes jos neatitinka viešojo administravimo veiklai būdingų požymių, nustatytų ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Bibliotekų teikiamos paslaugos negali būti laikomos ir administracinėmis paslaugomis, kaip jos suprantamos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje. Teismo vertinimu, bibliotekų teikiamos paslaugos atitinka viešųjų paslaugų požymius (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.), kadangi tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims švietimo, mokslo, kultūros paslaugas. Konkrečios šių paslaugų teikimo sąlygos, vartotojų teisės ir pareigos nustatomos bibliotekos veiklą vykdančio juridinio asmens patvirtintose naudojimosi biblioteka taisyklėse.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl jo, kaip bibliotekos vartotojo, teisės naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis. Toks ginčas negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju skundžiamas Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės 2015 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 6, kuriuo pareiškėjui (bibliotekos vartotojui) apribotas naudojimasis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis, laikytinas priimtu vykdant viešųjų paslaugų teikimo, bet ne viešojo administravimo funkcijas. Esant tokioms aplinkybėms, toks ginčas negali būti laikomas priskirtinu administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 15 str.). Kartu teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje AS556-347/2010 yra išaiškinęs, jog Vilniaus universitetas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad ieškinį dėl teisės naudotis Vilniaus universiteto biblioteka jis turi teisę paduoti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 10 str.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu, antikonstituciniu, diskriminaciniu Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės 2015 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 6, kuriuo pareiškėjui apribota teisė naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis 6 mėnesius ir jį panaikinti; 2) pripažinti pareiškėjui teisę naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis be jokių apribojimų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas įstatyme apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžia, kas yra viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

ABTĮ 15 straipsnio, kuriame yra nurodytos administracinio teismo kompetencijai priskirtinos bylos, 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl teisės naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis apribojimo. Remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-442 patvirtintų Pavyzdinių naudojimosi biblioteka taisyklių 22.5 punktu, bibliotekos vartotojams, nesilaikantiems arba pažeidusiems naudojimosi taisykles, bibliotekos ar įstaigos, vykdančios bibliotekų veiklą, vadovo įsakymu terminuotam ar visam laikui gali būti apribota teisė naudotis biblioteka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Bibliotekų įstatymo ir Taisyklių nuostatas bei byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, konstatuoja, jog bibliotekų teikiamos paslaugos atitinka viešųjų paslaugų, apibrėžtų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, požymius, nes tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims švietimo, mokslo, kultūros paslaugas. Pareiškėjas kreipėsi dėl savo, kaip vartotojo, teisės naudotis bibliotekos paslaugomis. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje sietinas su viešųjų paslaugų teikimu, kuris nepatenka į viešojo administravimo sritį. Minėta, kad viešuoju administravimu laikomas tik viešųjų paslaugų teikimo administravimas, o ne pats viešųjų paslaugų teikimas, todėl toks ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir negali būti priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 15 str.).

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog teismas turėjo pasinaudoti ABTĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas bylos rūšinio teismingumo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame straipsnyje yra numatyta, jog teismas į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipiasi, kai kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Todėl teisėjų kolegija aptartus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta, pažymėdama, jog nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiam teismui abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo nekilo, todėl jis minėtame ABTĮ straipsnyje numatyta teise naudotis neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.