Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. M., R. M., A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (L. Š. gabenimas prostitucijai, B. Š. prostitucijos organizavimas 2004 m. birželio – liepos mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (1), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (J. C., A. R. prostitucijos organizavimas 2004 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (2), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (J. C., A. R. įtraukimas į prostituciją 2004 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (2), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (E. K. prostitucijos organizavimas 2005 m. sausio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (3), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (E. K. įtraukimas į prostituciją 2005 m. sausio mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems (3), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (E. K. prostitucijos organizavimas 2005 m. liepos mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (4), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimas 2005 m. sausio - balandžio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (5), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (D. P. prostitucijos organizavimas 2005 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (6), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (D. P. įtraukimas į prostituciją 2005 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (6), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (D. P. prostitucijos organizavimas 2005 m. gruodžio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (7), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimas 2006 m. kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (8), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (liudytojos Nr. 17 įtraukimas į prostituciją 2006 m. kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (8), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (A. B. ir liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimas 2006 m. lapkričio - gruodžio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (9), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (liudytojos A. B. įtraukimas į prostituciją 2006 lapkričio mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (9), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (A. B., liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimas 2007 m. sausio - vasario mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (10), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (A. B., liudytojos Nr. 11 prostitucijos organizavimas 2007 m. kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (11), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimas 2007 m. gegužės mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (12), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (A. B. prostitucijos organizavimas 2007 m. birželio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (13), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimas ir vadovavimas 2007 m. liepos mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (14), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimas ir vadovavimas 2007 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (15), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (I. R. prostitucijos organizavimas ir vadovavimas 2007 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (16), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimas 2007 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (17). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė I. M. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. įtraukimo į prostituciją 2005 m. liepos mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. ir liudytojos Nr. 11 įtraukimo į prostituciją 2007 m. sausio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. ir liudytojos Nr. 11 įtraukimo į prostituciją 2007 m. kovo mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 įtraukimo į prostituciją 2007 m. gegužės mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją 2007 m. birželio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 įtraukimo į prostituciją 2007 m. liepos mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 įtraukimo į prostituciją 2007 m. rugsėjo mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl I. R. įtraukimo į prostituciją 2007 m. rugpjūčio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

R. M. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (L. Š. gabenimas prostitucijai, B. Š. prostitucijos organizavimas 2004 m. birželio – liepos mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (1), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (J. C., A. R. prostitucijos organizavimas 2004 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (2), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (J. C., A. R. įtraukimas į prostituciją 2004 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (2), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimas 2005 m. sausio - balandžio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (5), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (D. P. prostitucijos organizavimas 2005 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimu trejiems metams (6), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (D. P. įtraukimas į prostituciją 2005 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (6), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (A. K. ir liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimas 2005 m. balandžio - gegužės mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (18), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (A. K. prostitucijos organizavimas 2005 m. rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpiu) laisvės atėmimu trejiems metams (19).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. S. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (E. K. prostitucijos organizavimas 2005 m. liepos mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams (4), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimas 2007 m. gegužės mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams (12), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (A. B. prostitucijos organizavimas 2007 m. birželio mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams (13), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimas 2007 m. liepos mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams (14), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimas 2007 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams (15), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (I. R. prostitucijos organizavimas 2007 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams (16), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimas 2007 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams (17).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. S. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. S. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. įtraukimo į prostituciją 2005 m. liepos mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 įtraukimo į prostituciją 2007 m. gegužės mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją 2007 m. birželio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 įtraukimo į prostituciją 2007 m. liepos mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 įtraukimo į prostituciją 2007 m. rugsėjo mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl I. R. įtraukimo į prostituciją 2007 m. rugpjūčio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. kovo-balandžio mėnesiais) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojos Nr. 17 įtraukimo į prostituciją 2006 m. kovo-balandžio mėnesiais) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. ir liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją 2006 m. lapkričio mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl D. M., R. M. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. V. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

V. K. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. ir liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją 2006 m. lapkričio mėnesį) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B., liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. sausio-vasario mėnesiais) laisvės atėmimu dvejiems metams.

V. K. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. B., liudytojų Nr. 11, Nr. 17 įtraukimo į prostituciją 2007 m. sausio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnis 5 dalis 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. K. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendis dėl S. V. ir V. K. apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1) I. M. nuteistas už tai, kad 2004 metų birželio - liepos mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, organizuotoje grupėje kartu su R. M., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo B. Š. ir L. Š. vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, jas nugabeno 2004 m. liepos 2 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini) į Londoną, vadovavo B. Š. prostitucijai iki 2004 m. liepos 13 d. vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno B. Š., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš B. Š. prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento B. Š. gaudavo 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusi dalis – I. M.;

2) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2004 metų rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su R. M., organizavo vykti J. C. ir A. R. (buv. P.) prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, kurias pats nugabeno 2004 m. rugpjūčio 11 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu į Londoną, įtraukė jas į prostituciją, vadovavo jų prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno J. C. ir A. R., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir apie dvi savaites pelnėsi iš jų prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento J. C. ir A. R. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M.;

3) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2005 metų sausio mėnesį, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su R. M., pastarajai pateikus pasiūlymą E. K. (buv. M.) vykti prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę ir už tai iš I. M. gavus 700 eurų atlygį, kuriuos 2005 m. sausio 14 d. jis persiuntė pasinaudodamas grynųjų pinigų pervedimo tinklu Contact, organizavo jos vykimą prostitucijos tikslais į Londoną 2005 m. sausio 13 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasitiko, apgyvendino, įtraukė į prostituciją, vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno E. K., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir iki 2005 m. sausio 28 d. pelnėsi iš E. K. prostitucijos, kuri už prostituciją iš kliento už valandą gaudavo 180 svarų sterlingų, iš kurių 60 svarų sterlingų tekdavo E. K., o likę – I. M.;

4) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2005 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su A. S., organizavo ir siuntė E. K. (buv. M.) prostitucijos tikslais 2005 m. liepos 5 d. lėktuvu iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Jungtinę Karalystę, kur ją pasitiko A. S., pasirūpino apgyvendinimu Londone, vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno E. K., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos iki 2005 m. liepos 25 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. E. K. už prostituciją iš kliento už valandą gaudavo 180 svarų sterlingų, iš kurių 60 svarų sterlingų tekdavo jai, o likę – I. M., iš kurių A. S. gaudavo po 350 svarų sterlingų per savaitę;

5) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2005 sausio - balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su R. M., pastarajai (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavus liudytojos Nr. 1 vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, iš Vilniaus oro uosto 2005 m. kovo 10 d. lėktuvu nuskrido į Londoną, kur ją pasitiko I. M., pasirūpino apgyvendinimu, vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 1, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir apie dvi savaites pelnėsi iš jos prostitucijos. Liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, už prostituciją iš kliento gaudavo nuo 150 iki 200 svarų sterlingų už valandą, iš kurių trečdalis tekdavo jai, o kita dalis – I. M.;

6) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2005 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su R. M., pastarajai pasiūlius D. P. verstis prostitucija ir už tai iš I. M. 2005 m. rugsėjo 23 d. gavus 1592.25 Lt atlygį, kuriuos jis persiuntė R. M. pasinaudodamas grynųjų pinigų pervedimo tinklu Western union, organizavo D. P. vykimą į Londoną, Jungtinę Karalystę prostitucijos tikslais 2005 m. rugsėjo 24 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasitiko, pasirūpino apgyvendinimu ir įtraukė D. P. į prostituciją, jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis patalpindamas internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno D. P., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš D. P. prostitucijos, už prostituciją už valandą iš kliento D. P. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusi dalis – I. M.;

7) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2005 metų gruodžio mėnesį, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo D. P. vykimą į Londoną, Jungtinę Karalystę prostitucijos tikslais 2005 m. gruodžio 6 d. lėktuvu iš Vilniaus oro uosto į Londoną, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasitiko, pasirūpino apgyvendinimu, jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis patalpindamas internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno D. P., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iki 2005 m. gruodžio 19 d. iš D. P. prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus už prostituciją iš klientų. Už prostituciją už valandą iš kliento D. P. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusią dalį paimdavo I. M.;

8) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2006 metų kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su S. V., pastarajai (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasiūlius liudytojai Nr.17 prostitucijos tikslais vykti į Londoną, kuriai taikomas anonimiškumas, organizavo liudytojos Nr. 17 vykimą lėktuvu iš Vilniaus oro uosto 2006 m. balandžio 3 d. į Londoną, Jungtinę Karalystę, įtraukė į prostituciją perleisdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis patalpino internetiniametinklapyje (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17, kuriai taikomas anonimiškumas, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir apie mėnesį pelnėsi iš jos prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17, kuriai taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusią dalį paimdavo I. M.;

9) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2006 lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su V. K. ir S. V., S. V. pasiūlius A. B. verstis prostitucija ir už tai iš I. M. gavus 3450 Lt, kurios jis 2006 m. lapkričio 30 d. pervedė į S. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini), organizavo A. B. ir liudytojos Nr. 17 vykimą į Londoną, Jungtinę Karalystę prostitucijos tikslais lėktuvu iš Vilniaus oro uosto 2006 m. gruodžio 3 d. į Londono miestą, Jungtinę Karalystę, pasirūpino apgyvendinimu ir kartu su V. K. vadovavo jų prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno A. B. ir liudytoja Nr. 17, kuriai taikomas anonimiškumas, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2006 m. gruodžio 23 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento A. B. ir liudytoja Nr. 17, kuriai taikomas anonimiškumas, gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo A. B. ir liudytojai Nr. 17, o likusią dalį paimdavo I. M. arba V. K.;

10) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su V. K., organizavo A. B., liudytojų Nr. 17 ir Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais lėktuvu iš Vilniaus oro uosto 2007 m. sausio 15 d. į Londoną, Jungtinę Karalystę, kur jas pasitikęs V. K. apgyvendino (duomenys neskelbtini), vadovavo jų prostitucijai patalpindamas merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno A. B. ir liudytoja Nr. 17 ir Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. vasario 14 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. A. B., liudytojos Nr. 17 ir Nr. 11 iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusią dalį paimdavo I. M. arba V. K.;

11) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo A. B. ir liudytojos Nr. 11, kuriai taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. kovo 23 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu į Londoną, jų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis patalpindamas internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vadovavo jų prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno A. B. ir liudytoja Nr. 11, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. balandžio 7 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. A. B. ir liudytoja Nr. 11, kuriai taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo merginoms, o likusią dalį paimdavo I. M.;

12) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su A. S., organizavo liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. gegužės 7 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, vadovavo jų prostitucijai patalpindamas merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, laiką, arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. gegužės 29 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis po 400 svarų sterlingų per savaitę mokėjo A. S.;

13) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su A. S., organizavo A. B. vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. birželio 5 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai patalpindamas jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internete, vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno A. B., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos iki 2007 m. birželio 24 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. A. B. iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusią dalį paimdavo I. M., iš kurių jis po 400 svarų sterlingų per savaitę mokėjo A. S.;

14) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su A. S., organizavo liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. liepos 5 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, vadovavo jų prostitucijai patalpindamas merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, laiką, arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. liepos 11 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis po 400 svarų sterlingų per savaitę mokėjo A. S.;

15) Be to, I. M. nuteistas 2007 metų rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su A. S., organizavo liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. rugsėjo 11 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, vadovavo jų prostitucijai patalpindamas merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, laiką, arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis po 400 svarų sterlingų per savaitę mokėjo A. S.;

16) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, organizuotoje grupėje kartu su A. S., organizavo I. R. vykimą prostitucijos tikslais 2007 m. rugpjūčio 9 d. lėktuvu į Londoną, Jungtinėje Karalystėje, kur ją, I. M. nurodymu, pasitikęs A. S. nuvežė bei apgyvendino bute Londone (duomenys neskelbtini), patalpinant I. R. nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai vykdant centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuojant apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno I. R., laiką arba nurodant kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., surenkant pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento I. R. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo I. R., o likusi dalis – I. M., iš kurių po 400 svarų sterlingų gaudavo A. S.;

17) Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su A. S. ir S. V., pastarajai (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasiūlius D. M. ir R. M. darbą – teikti seksualines paslaugas už atlygį, organizavo merginų vykimą prostitucijos tikslais lėktuvu iš Vilniaus oro uosto 2007 m. rugpjūčio 17 d., reiso Nr. (duomenys neskelbtini) į Londoną, Jungtinę Karalystę, kur jas pasitiko A. S. bei pasirūpino jų apgyvendinimu Londono mieste, (duomenys neskelbtini).

1) R. M. nuteista už tai, kad 2004 metų birželio - liepos mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., organizavo B. Š. ir L. Š. vykti prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, po to I. M. nugabeno merginas 2004 m. liepos 2 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu Nr. (duomenys neskelbtini) į Londoną, kur vadovavo B. Š. prostitucijai iki 2004 m. liepos 13 d. vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno B. Š., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento B. Š. gaudavo 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jos, o likusi dalis – I. M.;

2) Be to, R. M. nuteista už tai, kad 2004 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., organizavo vykti prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę J. C. ir A. R. (buv. P.), po to I. M. nugabeno merginas 2004 m. rugpjūčio 11 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu į Londoną, įtraukė ir vadovavo jų prostitucijai, vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno J. C. ir A. R., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir apie dvi savaites pelnėsi iš jų prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento J. C. ir A. R. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M.;

3) Be to, R. M. nuteista už tai, kad 2005 metų sausio mėnesį, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pasiūlė E. K. (buv. M.) vykti ir organizavo vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, gavo už tai atlygį - 700 eurų iš I. M., kuriuos 2005 m. sausio 14 d. jis R. M. persiuntė pasinaudodamas grynųjų pinigų pervedimo tinklu Contact. 2005 m. sausio 13 d. E. K. (buv. M.) iš Vilniaus oro uosto išskrido lėktuvu į Londoną, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasitiko I. M., apgyvendino, įtraukė į prostituciją, ir vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno E. K., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir iki 2005 m. sausio 28 d. pelnėsi iš E. K. prostitucijos, kuri už prostituciją iš kliento už valandą gaudavo 180 svarų sterlingų, iš kurių 60 svarų sterlingų tekdavo E. K., o likę – I. M.;

5) Be to, R. M. nuteista už tai, kad 2005 sausio - balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., organizavo liudytojos Nr. l, kuriai taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę. Liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, iš Vilniaus oro uosto 2005 m. kovo 10 d. lėktuvu nuskrido į Londoną, kur ją pasitiko I. M., pasirūpino apgyvendinimu, vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 1, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir apie dvi savaites pelnėsi iš jos prostitucijos. Liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, už prostituciją iš kliento gaudavo nuo 150 iki 200 svarų sterlingų už valandą, iš kurių trečdalis tekdavo jai, o kita dalis – I. M.;

6) Be to, R. M. nuteista už tai, kad 2005 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pasiūlė D. P. vykti prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę ir už tai 2005 m. rugsėjo 23 d. gavo 1592.25 Lt atlygį iš I. M., kuriuos jis persiuntė R. M. pasinaudodamas grynųjų pinigų pervedimo tinklu Western union. Iš Vilniaus oro uosto D. P. išskrido lėktuvu į Londoną 2005 m. rugsėjo 24 d., reiso Nr. (duomenys neskelbtini), kur ją pasitiko I. M., pasirūpino apgyvendinimu ir įtraukė D. P. į prostituciją, jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis patalpindamas internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno D. P., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš D. P. prostitucijos. Už prostituciją už valandą iš kliento D. P. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusi dalis – I. M.;

18) Be to, R. M. nuteista už tai, kad 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo A. K. ir liudytoją Nr. l, kuriai taikomas anonimiškumas, vykti 2005 m. gegužės 2 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu į Londoną, Jungtinę Karalystę prostitucijos tikslais;

19) Be to, R. M. nuteista už tai, kad 2005 metų rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo A. K. vykimą prostitucijos tikslais į Italiją. A. K. 2005 m. spalio 1 d. lėktuvu iš Vilniaus oro uosto, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), nuskrido į Kopenhagą, Daniją, iš kur kitu lėktuvu nuskrido į Florenciją, Italiją, kur ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens buvo įtraukta į prostituciją ir už tai gavo 1300 eurų atlygį, iš kurių 500 eurų perdavė R. M.

4) A. S. nuteistas už tai, kad 2005 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pastarajam suorganizavus ir siuntus E. K. (buv. M.) prostitucijos tikslais 2005 m. liepos 5 d. lėktuvu iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Jungtinę Karalystę, ją pasitiko, pasirūpino apgyvendinimu Londone, vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno E. K., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos kartu su I. M. iki 2005 m. liepos 25 d., surinkdamas iš E. K. pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. E. K. už prostituciją iš kliento už valandą gaudavo 180 svarų sterlingų, iš kurių jai tekdavo 60 svarų sterlingų, o likę – I. M., iš kurių jis gaudavo po 350 svarų sterlingų per savaitę;

12) Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pastarajam suorganizavus liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. gegužės 7 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, patalpinus merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) kartu su I. M. organizavo jų prostituciją vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos pačios turėdavo vykti, pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. gegužės 29 d., surinkdamas iš liudytojos Nr. 17 ir Nr. 11 pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis gaudavo po 400 svarų sterlingų per savaitę;

13) Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pastarajam suorganizavus A. B. vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. birželio 5 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su I. M. organizavo jos prostituciją vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno A. B., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati, pelnėsi iš jos prostitucijos iki 2007-06-24, surinkdamas iš A. B. pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. A. B. iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis gaudavo po 400 svarų sterlingų per savaitę;

14) Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pastarajam suorganizavus liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. liepos 5 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, patalpinus merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), kartu su I. M. organizavo jų prostituciją vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios, pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. liepos 11 d., surinkdamas iš liudytojos Nr. 17 ir Nr. 11 pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis gaudavo po 400 svarų sterlingų per savaitę;

17) Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M. ir S. V., pastarajai (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasiūlius D. M. ir R. M. darbą susijusi su seksualinių paslaugų teikimu už atlygį, o I. M. suorganizavus merginų vykimą prostitucijos tikslais lėktuvu iš Vilniaus oro uosto 2007 m. rugpjūčio 17 d., reiso Nr. (duomenys neskelbtini) į Londoną, Jungtinę Karalystę, jas pasitiko bei pasirūpino jų apgyvendinimu Londono mieste, (duomenys neskelbtini);

16) Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pastarajam suorganizavus I. R. vykimą prostitucijos tikslais 2007 m. rugpjūčio 9 d. lėktuvu į Londoną, Jungtinėje Karalystėje, ją pasitiko, nuvežė bei apgyvendino bute Londone (duomenys neskelbtini), pasirūpino I. R. nuotraukų su nurodytomis paslaugų kainomis patalpinimu internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), organizavo jos prostituciją vykdant centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuojant apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno I. R., laiką arba nurodant kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi išjos prostitucijos iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., surenkant iš I. R. pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento I. R. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo I. R., o likusi dalis – I. M., iš kurių jis gaudavo po 400 svarų sterlingų;

15) Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizuotoje grupėje kartu su I. M., pastarajam suorganizavus liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. rugsėjo 11 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, organizavo jų prostituciją, vykdant centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuojant apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, laiką arba nurodant kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios, pelnėsi iš jų prostitucijos surinkdamas iš liudytojos Nr. 17 ir Nr. 11 pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M., iš kurių jis gaudavo po 400 svarų sterlingų per savaitę.

Apeliantas taip pat skunde laikosi pozicijos, jog teismas praplėtė įtraukimo į prostituciją sąvoką, konstatuodamas, jog asmuo įtraukimo momentu turi nesiversti prostitucija. Apeliantas yra įsitikinęs, BK 308 straipsnio 1 dalies dispozicija apimą veiką, kurios pasėkoje asmuo, niekados nesivertęs prostitucija, ne savo iniciatyva, į ją įtraukiamas. Be to, apelianto nuomone, teismas, nepaisant to, kaip aiškinsi minėtą sąvoką, turėjo taip pat patikrinti, kuo merginos užsiėminėjo prieš išvykdamos į Londoną, ar jos nesivertė prostitucija, tačiau to nepadarė. Teisme teisiamojo posėdžio metu merginoms net formaliai nebuvo užduotas klausimas, ką jos veikė iki išvykimo į Londoną. Antra vertus, apelianto įsitikinimu, kadangi įtraukimas kažko į kažką yra procesas, apimantis konkrečius veiksmus, nuosprendyje nepakako nurodyti, jog jis įtraukė asmenį į prostituciją, turėjo būti nurodyti konkretūs jo atlikti veiksmai, dėl kurių mergina pradėjo verstis prostitucija.

Apeliantas skunde taip pat ginčija ir įrodymų, kuriais apygardos teismas grindė jo kaltę, leistinumą ir liečiamumą, ir yra įsitikinęs, jog jų nepakanka pripažinti jį kaltu už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Apeliantas tvirtina, kad jis merginų išvežimo prostitucijos tikslais neorganizavo, iš to tikrai nesipelnė ir nieko į prostituciją neįtraukė. Jis Londone turėjo butą, kurį tik nuomavo asmenims, atvykstantiems iš Lietuvos ir ieškantiems Anglijoje darbo. Be to, kai kuriems iš jų padėdavo susirasti darbą, už ką iš jų imdavo atitinkamą atlyginimą. Byloje, išskyrus merginų, užsiiminėjusių prostitucija Londone parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumu yra pagrindo abejoti, kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nėra. Apeliantas yra įsitikinęs, kad merginos buvo priverstos duoti jį kaltinančius parodymus manais už tai, kad jų veikla nebūtų paviešinta visuomenei, jų šeimoms. Tokią išvadą, apelianto nuomone, leidžia daryti tas faktas, jog nei viena iš jų į teisėsaugos institucijas nesikreipė pati, jos buvo surastos policijos pareigūnų, demaskuotos kaip prostitutės, ir priverstos bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, be to, ir nuteistosios S. V. pavyzdys. Pastaroji nesutiko bendradarbiauti su teisėsauga, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, ko pasėkoje skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista. Dėl viso to, apelianto nuomone, teismas turėjo labai atsargiai, laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertinti merginų parodymus. Tačiau šių reikalavimų nesilaikė, viską vertino išimtinai kaltinančia prasme, ir dėl to bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, ir jį nepagrįstai nuteisė.

Taip pat apeliantė skunde abejoja ir tuo, ar apygardos teismas tinkamai pritaikė jai BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį nuteisdamas ją epizoduose Nr. 2, 6. Mano, jog teismas pažeidė BK 308 straipsnio 1 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nėra nustatytas minėtos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – veika, tai yra kito asmens skatinimas pradėti verstis prostitucija, bei subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, tai yra suvokimas, kad asmuo skatina kitą asmenį pradėti verstis prostitucija, numato, jog jo paskatintas šis asmuo gali pradėti verstis prostitucija, ir to nori. Be to, jos nuomone, teismas, atsižvelgiant į tai, kad laikė, jog asmens įtraukimas į prostituciją yra sudedamoji prostitucijos organizavimo dalis, šiuose epizoduose jos veiką turėjo kvalifikuoti tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, iš viso netaikant įtraukimo į prostituciją normos (BK 308 straipsnio 1 dalies). Tokią išvadą apeliantė daro remdamasis baudžiamosios teisės teorija, taip pat analizuodama BK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, susiformavusią šiuo klausimų teismų praktiką.

Skunde apeliantė taip pat tvirtina, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė ir BK 24 straipsnio 4 dalies ir BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas pripažinęs, jog ji buvo organizatorė ir veikas padarė veikdama organizuotoje grupėje. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į jos skunde aptartas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-235/2001) ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nebuvo pagrindo ją pripažinti bus organizatore, kaip ir daryti išvados, jog veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Nusikaltimo organizatorius yra bendros veikos nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Tačiau šiuo atveju, apeliantės įsitikinimu, byloje surinktais įrodymais jos veiksmuose nebuvo nustatyti aptariamo apibrėžimo elementai, būtini asmenį pripažinti buvus organizatoriumi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog ji, priešingai negu I. M., veikas padarė tik su pastaruoju (šis kituose epizoduose yra teismo pripažintas nusikalstamas veikas daręs organizuotoje grupėje su kitais asmenimis), nelogiška buvo ją teismui pripažinti veikus organizuotoje grupėje.

Toliau skunde apeliantė ginčija įrodymų, kuriais apygardos teismas grindė jos kaltę, leistinumą ir liečiamumą, ir dėsto argumentus, susijusius su BPK nuostatų pažeidimais, padarytus vertinant byloje surinktus įrodymus.

Vienas iš įrodymų, kuris apeliantei kelia abejonių šioje byloje pripažįstant ją kalta padarius nusikalstamą veiką 1 epizode, yra liudytojos B. Š. parodymai. Apeliantės nuomone, minėtos liudytojos parodymais negalima remtis, nes teisme liudytoja nurodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo paveikta antidepresantų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja taip pat buvo paveikta medikamentų, nerišliai kalbėjo, atsakymai buvo nenuoseklūs. Be to, liudytojos B. Š. parodymų niekas nepatvirtina. Apeliantės nuomone, liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaip patvirtinančiais B. Š. parodymus negalima remtis, nes L. Š. teisme apklausta nebuvo, be to, pastarosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštarauja ir kitiems bylos duomenims. Liudytoja L. Š. parodė, kad ji (apeliantė) pastarajai nupirko lėktuvo bilietą ir nurodė, kad pastarąją Londone pasitiks asmuo vardu R. (t. 1, b. l. 153-155), tačiau, kaip nustatyta, 2004 m. liepos 2 d. lėktuvu (reisas Nr. (duomenys neskelbtini)) sieną kirto B. Š., L. Š. ir I. M. (t. 1, b. l. 160). Taip pat liudytojų B. Š. ir L. Š. parodymuose yra ir nesutapimų. B. Š. teigė, kad 2004 metų liepos mėnesį Vilniaus oro uoste susitiko su I. M. ir kartu su jais skrido dar viena mergina – L. Š. (t. 1, b. l. 147-148), o tuo tarpu L. Š. tvirtino, jog tariamai ji (apeliantė) pastarajai nupirko lėktuvo bilietą, o Londone pastarąją pasitiko asmuo vardu R. (t. 1, b. l. 153-155).

Apeliantė skunde taip pat laikosi pozicijos, jog teismas, pripažindamas ją kalta dėl nusikalstamos veikos 2 epizode padarymo, taip pat negalėjo remtis liudytojos J. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir liudytojos A. R. parodymais. Pagrindiniai argumentai, kodėl apeliantė taip mano, būtų tai, kad teisme liudytoja J. C. parodė, jog su ja (apeliante) kelionės į Londoną metu nebendravo ir ji visiškai nesisijusi su šiuo reikalu, į Londoną pastarajai pasiūlė važiuoti kažkas iš pažįstamų, o liudytoja A. R. teisme tik parodė, kad pastaroji yra kalbėjusi telefonu su mergina vardu R., jos (apeliantės) nepažįsta. Apeliantės nuomone, nenustačius minėtos R. tapatybės, negalima buvo daryti išvados, jog ji (apeliantė) padarė nusikaltimą. Apeliantė skunde įsitikinusi, jog liudytoja kalbėjo ne su ja, nes ji šios liudytojos nepažįsta.

Taip pat apeliantė abejoja ir teismo išvada, jog byloje yra pakankamai patikimų įrodymų pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką 5 epizode. Apeliantė skunde tvirtina, kad teismas, pripažindamas ją kalta, išimtinai rėmėsi tik liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymais, ką draudžia BPK 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems taikomas anonimiškumas parodymais. Apeliantės tvirtinimu, tokią poziciją dėl liudytojo (nukentėjusiojo), kuriam taikytas anonimiškumas, parodymų vertinimo, yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevienoje iš priimtų nutarčių, kuriose be kita ko taip pat yra nurodoma, jog šių asmenų parodymai negali būti ir lemiamas įrodymas, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, o ar apkaltinamasis nuosprendis nėra ,,lemiamai“ grįstas anoniminių liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymais, kaip pažymėta nutartyje, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus įrodymų visumą. Be to, apeliantės nuomone, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, net ir esant visoms sąlygoms panaudoti liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems taikytas anonimiškumas, parodymus grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, jų parodymai turi būti vertinami labai atsargiai, nuosprendyje išdėstant aiškius jų parodymų vertinimo motyvus. Iš apeliantės skunde išdėstytų argumentų, cituojamų BPK normų galima suprasti, jog ji taip pat abejoja šioje byloje minėtai liudytojai, kaip ir kitoms liudytojoms, nukentėjusiosioms, taikyto anonimiškumo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantė yra įsitikinusi, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų tapatybės buvo žinomos kaltinamiesiems (liudytoja Nr. 1 yra U. D.), todėl nebuvo pagrindo jas slėpti ir riboti kaltinamųjų teises į gynybą. Apeliantė mano, kad teisės normos, reguliuojančios pripažinimo anoniminiais liudytojais tvarką, buvo panaudotos tik tam, kad būtų apkaltintas nekaltas žmogus – ji, kas prieštarauja pačiai baudžiamojo proceso esmei ir pažeidžia teisingo ir tinkamo proceso principus, Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Apelianto tvirtinimu, tokią poziciją dėl anonimiškumo taikymo yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių, akcentuodamas, kad nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas tik esant svarbioms priežastims, dėl kurių turi būti užtikrinamas parodymus duodančio asmens duomenų slaptumas. Daugelyje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų yra nurodyta, kad tam, jog būtų taikomas anonimiškumas, turi būti reikšmingas ir pakankamas pagrindas. Anonimiškumo taikymo pagrindai ir tvarka nustatyta BPK 199 ir 200 straipsniuose. Būtina ir pirma anonimiškumo taikymo sąlyga yra realaus pavojaus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui grėsmė. Be to, anonimiškumo taikymo pagrįstumas, kaip pažymėta minėtoje nutartyje, turi būti tikrinamas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Nepatikrinęs, ar egzistuoja būtini anonimiškumo taikymo pagrindai ir sąlygos, teismas negali liudytojo ar nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų laikyti pakankamai patikimais ir jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (nutartis Nr. 2K-322/2006). Toliau apeliantė skunde dėsto dar minėtoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartyje išdėstytus argumentus dėl anonimiškumo taikymo asmeniui, kurio vardas ir pavardė yra nurodyti bylos dokumentuose, atkreipdama dėmesį į, jos nuomone, teismo išvadą, kuri yra aktuali nagrinėjamu atveju. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad anonimiškumo taikymas asmeniui yra beprasmis, kai dokumente, kurį gali skaityti visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, nurodytas asmens vardas ir pavardė.

Apeliantės nuomone, negalėjo būti laikomi jos kaltės įrodymu 6 epizode ir liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes ši liudytoja teisme aiškiai nurodė, kad jos (apeliantės) nepažįsta, pastarajai ikiteisminio tyrimo metu buvo grasinama ir prašė vadovautis tik teisme duotais parodymais, kurie yra teisingi.

Apeliantė taip pat tvirtina, kad ji yra nepagrįstai nuteista remiantis liudytojos Nr. 1 bei liudytojos A. K. parodymais 18 epizode, nes ji bilietų liudytojoms nepirko, nesiūlė kelionės, pastarosios kelionės metu neturėjo lytinių santykių ir pinigų negavo. Liudytojos Nr. 1 parodymais, apeliantės teigimu, dėl anksčiau jos nurodytų priežasčių iš viso negalima buvo vadovautis.

Apeliantė tai pat yra įsitikinusi, kad jos kaltės 19 epizode nepatvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, nors teismas jais ir rėmėsi.

Apeliantė skunde taip pat laikosi pozicijos, jog teismo nuosprendis neatitinka ir BPK reikalavimų. Visų pirma, BPK 3005 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, nes nėra nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; Antra, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, nes nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis apygardos teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, teismo išvados, dėl kokių priežasčių jos, I. M., V. K. parodymai vertinami kritiškai, yra prielaidinio pobūdžio, leidžia daryti išvadą, jog teismas buvo ir šališkas nagrinėdamas bylą; Trečia, BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, nes nėra nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai; Ketvirta, BPK 307 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes aprašomojoje nuosprendžio dalyje dėl 5, 18, 19 epizodų yra pažymėta, jog pagal BK 308 straipsnio 1 dalį ji išteisinama, tačiau to nuosprendžio rezoliucinėje nenurodoma. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl 3 epizodo, tai yra, koks sprendimas šioje dalyje yra priimtas.

Apeliantas skunde neneigia, kad jis padarė nusikalstamą veiką, tai yra, jog pelnėsi iš liudytojų Nr. 11, Nr. 17, A. B. prostitucijos, jog jos teikė seksualines paslaugas Londone tuo metu, kai jis ten buvo, tačiau nesutinka su kai kurių jo parodymų įvertinimu ir dėl to teismo padarytomis išvadomis. Pagrindinis apelianto argumentas, kodėl, jo nuomone, teismas neteisingai įvertino jo parodymus, pripažindamas, kad jie yra teisingi tik iš dalies, yra nurodyti tokie. Visų pirma, tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios savanoriškai ir pilnai pripažino padaręs tą nusikalstamą veiką, kurią buvo įvykdęs, ir apie ją išsamiai papasakojo tiek ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip pat viską patvirtino ir teisme. Apelianto įsitikinimu, vien ta aplinkybė, jog jis teisiškai kitaip įvertino padarytą veiką, dar nėra pagrindas daryti išvadą, jog jo prisipažinimas nėra išsamus ir pilnas. Jis nėra teisininkas ir neprivalo vertinti teisiniu požiūriu atliktų nusikalstamų veikų. Tai jau teismo ir teisėsaugos institucijų pareiga. Antra priežastis, kodėl teismas nepagrįstai iš dalies atmetė jo parodymus (jis 2007 m. gegužės – birželio mėnesiais nebuvo Londone), apelianto nuomone, būtų ta, jog teismas netinkamai ištyrė byloje esančioje išklotinėje užfiksuotus duomenis apie jo vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (sienos kirtimo datą nurodė tą, kuri yra 6 punkte nurodyta, o sienos kirtimo vietą – nurodyta 5 punkte). Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, jog jis 2007 m. gegužės mėnesį buvo Londone, nes minėtoje išklotinės 6 punkte yra nurodyta, jog jis 2007 m. balandžio 21 d., 19.40 val. išvyko į užsienį per Lazdijų tarptautinį PKP, tai yra į Lenkiją, o ne kaip nurodė teismas, jog 2007 m. balandžio 21 d., 19.40 val. išvyko į Londoną per Vilniaus oro uostą. Apelianto nuomone, siekiant šias aplinkybes patikrinti būtų užtekę apklausti specialistus, kurie pildo tokias sienos kirtimo išklotines, tai pat išsireikalauti duomenis apie tai, kuriame sienos praleidimo poste dirba V. K., ar 2007 m. balandžio 21 d., 19.14 val. skrido koks nors lėktuvas į Londoną, ir jo skridimų į Londoną dokumentus iš vežėjo bendrovės. Taip pat, apelianto nuomone, byloje būtų buvę lengviau nustatyti tiesą ir ištyrus liudytojų vykimo per sieną išklotinių duomenis, juos palyginus su duomenimis, kurie užfiksuoti išklotinėse apie jo vykimą, taip nustatant, kada liudytojos ir jis tuo pačiu metu buvo Londone, nes jis tiksliai negali atsiminti datų. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų, palyginus juose užfiksuotus duomenis apie liudytojos A. B. vykimus į Londoną, taip pat iš išklotinių, kuriose nurodytas jo vykimų į Londoną laikas, apelianto nuomone, jis gali tik spėti, jog jis būtent 2007 m. sausio 22 d. – 2007 m. kovo 11 d. laikotarpiu galėjo būti susitikęs su A. B. Londone ir atlikti su ja pelnymosi iš prostitucijos veiksmus, bet tikrai ne tada, kaip yra nustatyta teismo nuosprendyje, tai yra 12 ir 13 epizoduose – 2007 m. gegužės – birželio mėnesių laikotarpiu, nes tai neatitinka anksčiau minėtų išklotinės duomenų. Tada jis tikrai nesipelnė iš liudytojų Nr. 11, Nr. 17, A. B. prostitucijos. Tačiau, apelianto teigimu, jis nenori spėlioti, kada jis pelnėsi iš minėtų merginų prostitucijos, nes jam kiti laikotarpiai nėra kaltinimo inkriminuoti, o pats jų neatsimena ir nenori klaidinti savo spėlionėmis teismo. Be to, kaip mano apeliantas, ne jo pareiga įrodinėti jo padarytas nusikalstamas veikas. Tai turi daryti pareigūnai, nes kitokiu atveju būtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats prokuroras pripažino, jog jis (apeliantas) davė išsamius ir teisingus parodymus, atskleidė veikų padarymo aplinkybes, nurodė kitus jam žinomus asmenis, kurie kartu įvykdė nusikalstamas veikas, ir jo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios.

Apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 307 straipsnio 1 dalį kaip vykdytojo, o ne pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Pagrindiniai argumentai, kodėl apeliantas taip mano yra šie. Visų pirma, apeliantas yra įsitikinęs, kad bylos duomenys rodo, kad jis neorganizavo ir nevadovavo prostitucijai, jis, kai įsijungė į šią nusikalstamą veiką, viskas jau buvo suorganizuota. Jam buvo pavesta tik atlikti konkrečius veiksmus. Pats savarankiškai sprendimų, kurie būtų būdingi organizavimui ir vadovavimui, negalėjo priimti, tai yra tik vykdė I. M. priimtus sprendimus ir pastarojo nurodymus. Antra priežastis, apelianto nuomone, kodėl teismas neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį būtų ta, jog tiek organizuotos grupės, tiek ir minėtos nusikalstamos veikos sudėties būtinas požymis yra vykdytojo būvimas (be vykdytojo negali būti nusikalstamos veikos, ypač baigtos). Tai yra, apelianto nuomone, negali būti taip, jog būtų tik du organizatoriai, bet nei vieno vykdytojo. Todėl kadangi teismas, jo teigimu, pripažino, jog organizatorius yra I. M., jis gali būti tik vykdytojas. Kitokiu atveju, apelianto įsitikinimu, jeigu niekas nesipelnė iš prostitucijos ir nesąvadavo, tai yra nevykdė nusikalstamos veikos, negali būti ir pačios prostitucijos, kaip nusikalstamos veikos baudžiamosios teisės prasme, o, jeigu nebuvo prostitucijos, negalima kalbėti apie jos organizavimą ir vadovavimą.

Apeliantas skunde taip pat yra įsitikinęs, kad jam, tinkamai įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, jog jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, padėjo ištirti nusikalstamą veiką ir nustatyti ją padariusius asmenis, yra paskirta aiškiai per griežta bausmė. Jo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi, jokios žalos, kurią reiktų atlyginti, nepadarė, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juos padariusius asmenis, po nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, baigė aukštąjį mokslą, dirba pagal specialybę, turi pastovią gyvenamąją vietą, vienas fizinis ir vienas juridinis asmuo sutiko laiduoti už jį, yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji I. M., R. M., A. S. ir jų gynėjai prašo tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašo nuteistųjų I. M., R. M. apeliacinius skundus atmesti, o nuteisto A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir A. S. dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį ir dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį, už ką jis buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, išteisinti.

Nuteistųjų R. M., I. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl R. M., I. M. panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį visa apimtimi ir juos išteisinti dėl visų nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, nėra pagrindo, tačiau nuteistųjų R. M., I. M. apeliaciniai skundai tenkinamas iš dalies ir keičiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. M., I. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį ir bausmių paskyrimo jiems už šias veikas, ir R. M., R. M. šioje dalyje veikos perkvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, paskiriant jiems už šias veikas bausmes ir jas subendrinant su kitomis bausmėmis, paskirtomis jiems skundžiamu nuosprendžiu, taip pat dėl netinkamo kitų nuosprendžio klausimų išsprendimo (BK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi nuostatomis, BPK 328 straipsnio 1, 2 numatyti nuosprendžio pakeitimo pagrindai turi būti taikomi ir kitiems nuteistiesiems S. V., V. K., dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, todėl nuosprendis keičiamas ir dėl šių nuteistųjų.

Dėl A. S. pirmosios instancijos nuosprendis taip pat keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį dėl A. S. nuteisimo: pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojų Nr. 11 ir Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šioje dalyje A. S. dėl šių veikų išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (nepripažįstant A. S. atsakomybės lengvinančios aplinkybės) (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. birželio 9 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris su byla, įtariant I. M., R. M., A. S., S. V., V. K. prekiavus žmonėmis, pelniusius iš kitų asmenų prostitucijos ir asmenų įtraukimu į prostituciją, perduotas Vilniaus apygardos teismui. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio visi kaltinami asmenys dėl dalies kaltinimų buvo išteisinti, o dėl kitos dalies dėl jų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nepasitvirtinus kaltinimams dėl prekybos žmonėmis, dėl asmenų, kuriems buvo pareikšti kaltinimai dėl šių nusikalstamų veikų padarymu, buvo priimtas sprendimas juos pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenis šių sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, taip pat įtraukė asmenis į prostituciją pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį, kaip ir dar dėl kai kurių kitų jiems kaltinimo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokius sprendimus pirmosios instancijos teismas priėmė teisminio nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje betarpiškai išnagrinėjęs visus įrodymus, kurie buvo išvardinti kaltinamajame akte, taip pat papildomus duomenis, o po to juos nuosprendyje įvertinęs. Nuteistieji S. V. ir V. K. dėl jų priimto teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Apeliacinius skundus dėl jų priimto nuosprendžio yra padavę tik nuteistieji I. M., R. M., A. S. Kaip matyti iš I. M., R. M., A. S. apeliacinių skundų turinio, juose išdėstyta labai daug nesutikimo su nuosprendžio argumentų, ginčijant konkrečias nusikalstamas veikas, už kurias jie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, ir jiems už jas paskirtas bausmes. Be to, kad teismas, apeliantų nuomone, jiems paskyrė neteisingas bausmes, jų skunduose yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nurodoma apie visą eilę teismo padarytų BPK normų pažeidimų, teismų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, smulkiai analizuojant byloje surinktus įrodymus, teismo padarytas išvadas, baudžiamosios teisės teoriją ir įvairią susiformavusią teismų praktika, kuri, jų nuomone, yra aktuali ir į kurią buvo būtina teismui atsižvelgti svarstant jų veikos kvalifikavimo, duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo ir kitus klausimus. Tačiau vis dėlto, kai kurie iš tų argumentų visuose skunduose yra tie patys. Visi apeliantai nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino išnagrinėtus šioje byloje įrodymus, didžiausią dėmesį skunduose skirdami nagrinėjamoje byloje kaip liudytojų apklaustų merginų, vykusių į Londoną teikti seksualinių paslaugų už atlygį, parodymų analizei ir kritikai. Apeliantai vienodai nurodo, kad teismas šių asmenų parodymais kaip įrodymais negalėjo remtis, nes jie neatitinka leistinumo ir liečiamumo reikalavimų. Jų įsitikinimu, kadangi kitokių jų dalyvavimą nusikaltimų padaryme patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, teismas savo išvadų negalėjo grįsti vien tik abejotinais parodymais bei prielaidomis ir dėl jų priimti apkaltinamąjį nuosprendį toje dalyje, kur neįrodyta jų kaltė.

Kadangi šie argumentai išdėstyti visuose paduotuose apeliaciniuose skunduose, į juos kolegija atsako ir juos aptaria pirmiausia. Į nuteistųjų I. M., R. M., A. S. apeliacinių skundų argumentus kolegija, siekdama išvengti painiavos, atsako chronologine tvarka pagal tų nusikaltimų padarymo laiką.

Dėl L. Š. gabenimo prostitucijai, B. Š. prostitucijos organizavimo 2004 m. birželio – liepos mėnesių laikotarpiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu yra nuteisti I. M. ir R. M. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. M. ir I. M. 2004 metų birželio - liepos mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, veikdami organizuota grupe, organizavo B. Š. ir L. Š. vykti prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, po ko I. M. nugabeno merginas 2004 m. liepos 2 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu Nr. (duomenys neskelbtini) į Londoną, kur vadovavo B. Š. prostitucijai iki 2004 m. liepos 13 d. vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno B. Š., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento B. Š. gaudavo 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jos, o likusi dalis – I. M. Nuteistieji R. M. ir I. M. savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino. R. M. ir I. M. neneigė to fakto, jog jie yra pažįstami ir turėjo bendrų reikalų. Tačiau abu tvirtino, kad jie merginų vykimo prostitucijos tikslais į Londoną neorganizavo, jų prostitucijai nevadovavo ir iš prostitucijos nesipelnė. Pagal R. M. parodymus, ji buvo agentūros ,,P“ savininkė ir į ją kreipdavosi daug merginų ir vaikinų. B. Š. jai yra taip pat skambinusi telefonu. Ši domėjosi galimybe išsinuomoti butą Londone ir nusifotografuoti pas fotografą M. Londone. Ji, kadangi B. Š. prašė, davė pastarajai I. M. telefono numerį Londone. Tačiau, ar B. Š. pasinaudojo šia informacija, ar vyko į Londoną, nežinanti. Kitos merginos – L. Š. ji neprisimena ir su šia nebendravo. I. M. aiškino, kad jam paskambino R. M. ir paklausė, ar jis negalintis padėti atvykstančioms merginoms susirasti fotografą ir gyvenamąjį plotą. Jis sutiko padėti merginoms, nes Londone vertėsi butų pernuomojimu ir buvo suinteresuotas, kad pas jį apsigyventų nuomininkai. Tačiau, ką veikė tuose butuose Londone merginos, jis nesidomėjo. Apeliaciniuose skunduose jie taip pat tvirtina, kad jie neatliko veiksmų, už kuriuos jie yra nuteisti, iš esmės taip pat, kaip ir apklausų metu teisme, teigdami, jog jų veikla buvo legali, ir prašo juos dėl šios veikos išteisinti. Teismas, jų teigimu, savo išvadas dėl jų kaltės pagrindė tik prielaidomis arba rėmėsi bylos duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio nuostatas negalėjo būti pripažinti įrodymais. Kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta, nes jie nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas motyvuotai atmetė nuteistųjų R. M. ir I. M. parodymus ir išdėstytas jų versijas padaręs pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų kaltę patvirtina visuma kitų išnagrinėtų įrodymų, kurie byloje nėra paneigti ir dėl jų liečiamumo ir leistinumo kolegijai nekyla abejonių. Šie įrodymai išdėstyti ir aptarti nuosprendyje, iš kurio matyti, kad nuteistųjų dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme patvirtina liudytojos B. Š. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolai, tarnybinis pranešimas. Šiems įrodymams patikrinti teisme buvo perskaityti ir liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duoti parodymai, kurie taip pat patvirtina šiais įrodymais nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas aplinkybes. Liudytoja B. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji niekur nedirbo ir negalėjo greitai susirasti darbo, o jai reikėjo pinigų. Todėl ji susisiekė su R. M. Pagal liudytojos B. Š. parodymus, ji susisiekusi su R. M., šios paklausė, ar yra galimybė išvykti į užsienio šalį, kur teikiant lytines paslaugas galima būti gauti atlygį, ir jai R. M. pasiūlė išvykti į Londoną pas vyriškį vardu R. (kaip paaiškėjo pas I. M.), paaiškindama, jog ji ten turės gyventi mėnesį ir teikti seksualines paslaugas už atlygį, už vieną valandą gaudama 50 svarų sterlingų. Kai ji sutiko, jai R. M. nurodė, jog su R. turės susitikti Vilniaus oro uoste, pas kurį bus jos vardu bilietai. Ji nurodytu laiku, 2004 metų liepos mėnesio pradžioje, Vilniaus oro uoste susitiko su vyriškiu, kuris prisistatė esantis R. Ji, R. ir dar viena mergina, kurios vardas L., išskrido į Londoną vienu lėktuvu. Londone ji buvo apgyvendinta miesto cente, name, dviejų kambarių bute. Su ja kartu gyveno dar kelios merginos: L. ir dar dvi, kurių vardų nežino. Visos jos turėjo slapyvardžius. Ji buvo vadinama Dž. Londone, dalyvaujant R., buvo padarytos jos nuotraukos ir po to patalpintos interneto svetainėje, kurio pavadinimo ji nežino. Ji Londone seksualines paslaugas teikė apie dvi savaites, turėjo apie 20 klientų. Jai apie klientus pranešdavo telefonu R. ir nurodydavo, kur reikės susitikti su klientu, ar viešbutyje, ar bute. Taip pat jai kelis kartus skambino moteris. R. tvarkė visą apskaitą ir kas kelias dienas atvykdavo surinkti iš merginų pinigus. R. jai už tai, kad dirbo prostitute, sumokėjo apie 500 svarų sterlingų, prieš tai atskaičiuodamas išleistus pinigus nuotraukoms ir butui (t. 1, b. l. 147-148). Vėliau liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikus jai nuotraukas asmenų ir pasiūlius atpažinti asmenis, apie kuriuos ji davė parodymus, atpažino nuotraukoje Nr. 1 merginą vardu R. – R. M., o nuotraukoje Nr. 3 vyriškį vardu R. - I. M. Liudytoja B. Š., asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, atpažindama I. M. ir R. M., kartu pažymėjo, kad R. (R. M.) yra būtent tas asmuo, kuri jai suorganizavo išvyką į Jungtines Karalystes, Londoną bei supažindino su vyriškiu vardu R., pas kurį ji dirbo prostitute apie dvi savaites ir gaudavo atlygį už lytinius santykius su klientais, o R. (I. M.) yra tas asmuo, su kuriuo ji susitiko I. M. nurodytu laiku ir vietoje - Vilniaus oro uoste, ir su juo bei dar su viena mergina skrido lėktuvu į Londoną, kur ji vertėsi prostitucija ir turėjo lytinių santykių su nepažįstamais vyrais už atlygį. R. taip pat surinkdavo iš jos pinigus gautus iš klientų, ir jai, kai ji išvyko į Lietuvą, davė 500 svarų sterlingų (t. 1, b. l.149-150, 150-152). Pirmosios instancijos teisme liudytoja B. Š. taip pat pripažino, jog ji vyko į Londoną būtent teikti seksualinių paslaugų ir patvirtino, kad visos įvykio aplinkybės jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos yra teisingai. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde be jokio pagrindo bando sumenkinti tokių liudytojos B. Š. parodymų įrodomąją reikšmę ir neteisingai nurodo, jog jais negalima remtis, nes liudytoja vartoja medikamentus, jos kalba teisme buvo nerišli, o atsakymai nenuoseklūs, kas, jos teigimu, rodo, jog ji nesuvokė, ką kalba. Iš tiesų, liudytoja B. Š., apklausiama pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog ji geria raminamuosius vaistus, taip pat jos parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo tokie detalūs, kaip duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vien dėl to dar daryti tokią kategorišką išvadą, jog liudytojos parodymai yra neteisingi, kokią daro apeliantė skunde, negalima. Liudytojo parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Liudytojo parodymai (kaip ir kiti įrodymų šaltiniai) gali būti atmetami, kaip ir priimami, remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais, bet ne abstrakčiomis formuluotėmis ar nuorodomis į apklausiamo asmens polinkius, asmenybės bruožus ir pan., kurie patys savaime, be platesnio jų aptarimo bei sąsajos su bylos aplinkybėmis įvertinimo negali būti laikomi duomenų pripažinimo (ar nepripažinimo) įrodymais kriterijais. Kolegija, tokių duomenų, kurie būtų pagrindas liudytojos B. Š. parodymais netikėti, nenustatė. Liudytojos B. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų. B. Š. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad ji ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiama duoti parodymus, ji tokių parodymų nenorėjo duoti. Tačiau tokie jos aiškinimai yra ne tik prieštaraujantys bylos duomenims, bet ir nelogiški. Iš apklausos protokolo matyti, kad B. Š. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikaltimo aplinkybes apklausiama tyrėjo, prieš duodama parodymus, pareiškė, kad ji duoda parodymus laisva valia, o šios apklausos protokolo turinys visiškai paneigia galimybę, kad liudytoja nesuvokė, ką kalba, ar davė parodymus apie aplinkybes, kurios jai nebuvo žinomos. Kai matyti, šiuose parodymuose liudytoja aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokius nusikalstamus veiksmus atliko R. M. ir I. M., nuosekliai papasakodama apie visas jai žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to, ji šiuose savo parodymuose nurodytas aplinkybes iš esmės pakartojo ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu. Kaip jau buvo minėta šio tyrimo veiksmo metu B. Š. taip pat patvirtino tas pačias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kartu R. M. bei I. M. atpažindama iš jai pateiktų nuotraukų kaip būtent tuos asmenis, apie kuriuos ji davė parodymus. Jai atpažinimo metu jokių abejonių, kad R. M. bei I. M. yra būtent tie asmenys, apie kuriuos ji davė parodymus, neiškilo. R. M. ir I. M. visada neigė savo kaltę, kitų liudytojų, apklaustų prieš apklausiant B. Š. apie šią veiką, nebuvo dar apklausta, todėl galimybę, kad nagrinėjamoje byloje tyrėjui, apklaususiam B. Š., jau buvo žinomos nusikaltimo padarymo aplinkybės ir ji tyrėjo buvo verčiama duoti kaltinimui naudingus parodymus, atmetama. Tokius detalius ir išsamius parodymus galėjo duoti tik asmuo, kuriam tos aplinkybės buvo iš tikrųjų žinomos. Be to, pati liudytoja apie kokius nors neteisėtus procesinius veiksmus, baigus jos apklausą, asmenų atpažinimą pagal nuotraukas bei supažindinus ją su parodymais ir parodymų atpažinti metu užfiksuotais duomenimis, taip pat nenurodė, apklausos ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu protokoluose savo ranka patvirtindama, kad jos 2006 m. liepos 12 d. duoti parodymai ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai surašyti teisingai ir pasirašė (t. 1, b. l. 147-148). Liudytoja apie daromą jai spaudimą duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui pirmą kartą pradėjo tvirtinti tik pirmosios instancijos teisme, tačiau apklausiama toliau, perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, jau pripažino, jog jie yra teisingi. Pagal liudytojos B. Š. paaiškinimus, ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo normalios būsenos, o jos parodymai ir atsakymai į jai užduotus klausimus, protokole yra užfiksuoti teisingai. Liudytoja B. Š., apklausiam teisiamajame posėdyje, taip pat nenurodė, kad ji blogai jaučiasi ir negalinti duoti parodymų teisme, tik duodama parodymus teisme negalėjo prisiminti kai kurių aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tai yra natūralu ir suprantama. Liudytoja B. Š. buvo apklausiama pirmosios instancijos teisme (2008 m. spalio 27 d.) praėjus po jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2006 m. liepos 12) daugiau negu dviems metams. Liudytoja parodymus davė ne apie vieną padarytą nusikalstamą veiką. Todėl suprantama, kad ji, praėjus tokiam laiko tarpui, duodama parodymus apie šį nusikaltimą, kuris nebuvo vienintelis jai žinomas nusikaltimas, galėjo kai kurių aplinkybių ir neprisiminti. Kita vertus, tokių liudytojos B. Š. parodymų teisingumą, priešingai negu tvirtinama nuteistosios R. M. apeliaciniame skunde, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančio 2008 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų bazėje buvo nustatyta, kad 2004 m. liepos 2 d. B. Š., L. Š. ir I. M. iš tikrųjų lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), skrido į Londoną, Jungtinę Karalystę, ką nurodė ir liudytoja B. Š. savo parodymuose (t. 1, b. l. 160). Minėtiems įrodymams patikrinti teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, taip pat perskaitė ir liudytojos L. Š., kuri kaip nustatyta skrido kartu su B. Š. į Londoną, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus parodymus. Iš liudytojos L. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad liudytojos nurodytos aplinkybės apie jos vykimo į Londoną tikslą (dirbti prostitute), asmenį organizavusį šią kelionę į Londoną pas asmenį, kuris rūpinosi jos apgyvendinimu ir pas kurį ji turėjo dirbti prostitute, iš esmės taip pat sutampa su liudytojos B. Š. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Liudytoja L. Š. patvirtino, jog ji 2004 m. vasarą, tikslios datos nepamenanti, vyko į Londoną, norėdama ten teikti seksualines paslaugas. Pagal šios liudytojos parodymus, jai šią kelionę pasiūlė R. iš agentūros ,,P“. R. jai pasakė, kad tai bus lygiai taip pat, kaip ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Todėl ji įsivaizdavo, kad vyks pas vieną asmenį, bus vakarėliai. R. nupirko jai lėktuvo bilietą ir nurodė, kad Londone ją pasitiks asmuo vardu R. Į Londoną ji nuskrido su mergina vardu B. (kaip paaiškėjo B. Š.), kurios pavardės nežinanti. Londone iš R. sužinojo, kad jos turės dirbti prostitutėmis. Tačiau Londone ji buvo tik savaitę ir prostitute nedirbo, o tik gyveno bute, į kurį ją atvežė R. Ten gyveno iš viso keturios merginos: ji, T., B. ir dar viena mergina, kurios vardo nežinanti. Iš pradžių turėjo būti foto sesija, tačiau jos nebuvo dėl jai nežinomų priežasčių. Kaip ji suprato, R. informavo R., kad ji yra nepilnametė. Ją tėvai į Angliją išleido tik savaitei, todėl ji po savaitės ir grįžo į Lietuvą (t. 1, b. l. 154-155). Liudytoja L. Š. taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai apibūdino R. M. ir I. M. ypatybes bei vėliau juos, kaip asmenis, apie kurios davė parodymus, atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu. Liudytoja L. Š. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino R. M., kaip R. iš agentūros ,,P“, kur jai organizavo kelionę į Londoną 2004 m. vasarą pas R. (I. M.), o I. M., kaip vyriškį vardu R., pas kurį vyko 2004 m. vasarą į Londoną, šią kelionę jai pasiūlius ir suorganizavus R. (R. M. (t. 1, b. l. 156-157, 158-159). Parodymas atpažinti atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnio 5 dalies reikalavimų, faktiniai duomenys, gauti atlikus šį procesinį veiksmą, yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme. Liudytoja L. Š. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar pirmosios instancijos teisme ir savo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotų parodymų patvirtinti neturėjo galimybės, teismas juos, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė teisiamajame posėdyje, tačiau vien dėl to, kaip tvirtina nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde, nėra pagrindas tokiais liudytojos parodymais nesivadovauti ir neatsižvelgti į juos tikrinant bei vertinant liudytojos B. Š. parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Liudytoja L. Š. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teisme, jo parodymai duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šių apklausų metu gauti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai. BPK 276 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ir kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas neturėjo galimybės L. Š. apklausti teismo posėdyje (L. Š. nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių - gyvena užsienyje), tačiau jos parodymai esminėse aplinkybėse sutapo ir atitiko kitos liudytojos B. Š. parodymuose nurodytoms aplinkybėms, kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau nesutapo su nuteistųjų R. M. ir I. M. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl buvo svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys vertinat byloje surinktus įrodymus, taip pat ir nuteistųjų parodymus. Teismas, perskaitęs ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui L. Š. duotus parodymus ir juos išdėstęs bei aptaręs nuosprendyje BPK reikalavimų nepažeidė. Esminių prieštaravimų tarp liudytojų B. Š. ir L. Š. duotų parodymų, kaip tvirtina R. M. skunde, taip pat nėra. R. M. skunde cituojami liudytojų B. Š. ir L. Š. parodymai (B. Š. teigė, kad 2004 metų liepos mėnesį Vilniaus oro uoste susitiko su I. M. ir kartu su jais skrido dar viena mergina – L. Š., o L. Š. tvirtino, jog R. M. pastarajai nupirko lėktuvo bilietą, o Londone pastarąją pasitiko asmuo vardu R. (I. M.) ir remiantis jais daromos išvados dėl liudytojų parodymų prieštaringumo neturi jokio objektyvaus pagrindo, o yra tik subjektyvus, sau naudinga prasme, tam tikrų aplinkybių interpretavimas, ir paremtas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymą analize, o detalių vertinimu, fragmentiškų nesutapimų pripažinimu esminiais prieštaravimais, neįvertinant minėtų parodymų santykio su kitais įrodymais loginio integralumo aspektu, ir net iškreipiant liudytojos L. Š. parodymuose nurodytas aplinkybes (liudytojos L. Š. parodymuose nėra užfiksuota, kad ją Londone pasitiko R., kaip nurodo R. M. skunde). Nuteistojo I. M. apeliaciniame skunde, ginčijant liudytojų parodymų teisingumą, taip pat bandoma tvirtinti, jog liudytojos tuos parodymus davė policijos iniciatyva (pačios į policiją nesikreipė), o pareigūnai, pasinaudodami tuo, jog liudytojos dirbo prostitutės, galėjo priversti jas bendradarbiauti ir duoti kaltinančius parodymus. Tačiau šie apelianto argumentai taip pat atmetami. Pirmiausia, iš viso neįtikėtina, kad melagingai apkaltinti asmenį ir suklastoti įrodymus galima ne dėl vieno, o keleto nusikaltimų padarymo. Be to, apelianto nurodomų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina. Vien ta aplinkybė, kad liudytojos buvo apklaustos policijos pareigūnų iniciatyva, dar nereiškia, kad jos kaltinančius parodymus davė nesavo valia. Pagal BPK 2 straipsnio nuostatas nusikalstamų veikų atskleidimas ir jų ištyrimas yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga. Todėl būtent prokuroras ir tyrėjas pirmiausia privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių gauti visus bylai svarbius duomenis, taip pat ir nustatyti liudytojus ir juos apklausti apie jiem žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. B. Š. ir L. Š., nustačius, kad jos gali žinoti kokių nors bylai reikšmingų aplinkybių, buvo apklaustos kaip liudytojos ir davė parodymus, kurie buvo teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti teismo nuosprendyje. Šioje dalyje kartu kolegija pažymi, kad I. M. tariamu policijos suinteresuotumu mėgina aiškinti ir kitus jam pareikštus kaltinimus. Todėl tais pačiais motyvais atmetami ir tie patys šio apelianto argumentai dėl nesutikimo su teismo išvadomis kitose nuosprendžio dalyse. Tų pačių jau išdėstytų motyvų kolegija vėliau nekartos. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismo nustatytų bylos aplinkybių visuma tikrai patvirtina tiek I. M., tiek ir R. M. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Vertinant liudytojų L. Š., B. Š. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, o ne atskirai, kaip yra daroma nuteistųjų R. M. ir I. M. apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jie pagrįstai laikyti kaip paneigiantys nuteistųjų R. M. ir I. M. iškeltas versijas, o R. M. ir I. M. nuteisti už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Teismas taip pat nustatė, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis I. M. ir R. M. 2004 metų rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, veikdami organizuota grupe, organizavo vykti J. C. ir A. R. (buv. P.) prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, po ko I. M. pats nugabeno merginas 2004 m. rugpjūčio 11 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu į Londoną, įtraukė jas į prostituciją, vadovavo jų prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno J. C. ir A. R., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir apie dvi savaites pelnėsi iš jų prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Už prostituciją už valandą iš kliento J. C. ir A. R. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M. R. M. ir I. M. dėl šios nusikalstamos veikos nuteisti teismo nuosprendžiu savo kaltės taip pat nepripažino ir tvirtino, kad jie nieko apie šią veiką, už kurią teismo buvo nuteisti, nežinantys, jie merginų vykimo prostitucijos tikslais į Londoną neorganizavo, į prostituciją nieko neįtraukė, jų veikla, kuria jie užsiėmė buvo legali. Apeliaciniame skunde I. M. taip pat nepripažįsta savo kaltės ir, kaip anksčiau, iš esmės jokių konkrečių nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentų nenurodo, tik dėsto tas pačias priežastis, dėl kurių, jo nuomone, liudytojos davė jį kaltinančius parodymus, kurios jau buvo aptartos ir teismo įvertintos, ir dar kartą dėl to nebus pasisakyta. R. M. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad ji šio nusikaltimo nepadarė ir yra įsitikinusi, kad remiantis J. C., A. R. parodymais, teismas ją nepagrįstai nuteisė, nes jie, jo teigimu, neįrodo, jog būtent ji atliko šiuos nusikalstamus veiksmus. Visus apeliantų argumentus dėl jų nesutikimo ir su šia nuosprendžio dalimi, kolegija, taip pat atmeta. Tai, kad nusikaltimą padarė nurodyti asmenys nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina liudytojų A. R., J. C. parodymai, juos patvirtinantys asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolai bei kiti nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys. Visus šiuos įrodymais pripažintus duomenis pirmosios instancijos teismas vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, ir darė tai pagal vidinį įsitikinimą, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja A. R., teisminio nagrinėjimo metu duodama parodymus, pripažinusi, jog ji kaltinimo nurodytu laiku vyko į Londoną teikti seksualinių paslaugų už pinigus, nurodė, kad būtent R. yra tas asmuo, kuris jai pasiūlė šį darbą – teikti seksualines paslaugas už atlygį Londone, o R. yra tas asmuo, kuris paaiškino apie darbo sąlygas, pasirūpino apgyvendinimu Londone, klientais, surikdavo pinigus. Pagal liudytojos A. R. parodymus, jai paskambino R. ir pasiūlė darbą Anglijoje. Ji ten turėjo teikti seksualines paslaugas už atlygį. Kai ji sutiko su šiuo pasiūlymu, Vilniaus oro uoste susitiko su R., kuris jai paaiškino apie darbo sąlygas. Jie taip pat aptarė klausimus dėl užmokesčio, gyvenimo sąlygų. Ji į Londoną skrido su R. ir dar viena mergina. Londone jas R. apgyvendino ir pasirūpindavo klientais. R. joms paskambindavo ir pasakydavo, kada ateis klientas. Kai klientas sumokėdavo, dalį tų pinigų jos atiduodavo R. Kokia tai buvo dalis, kokie buvo įkainiai, ji dabar neatsimena. Londone ji gyveno apie dvi savaites. Liudytoja A. R. taip pat prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais parodymais, nurodydama, jog jie yra teisingi. Kaip matyti iš liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė teismo posėdyje, šios apklausos metu liudytoja iš esmės jokių kitokių esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių nenurodė. Priešingai, kai kurias svarbias aplinkybes nurodė dar konkrečiau. Pagal liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, jai paskambino R. ir pasiūlė prostitutės darbą Londone, pažadėdama mokėti apie 150 svarų sterlingų už valandą. Kai ji sutiko, R. jai nurodė, kad ją Vilniaus oro uoste pasitiks asmuo vardu R. ir palydės iki Londono. R. nurodytą dieną – 2004 m. rugpjūčio mėnesį, konkrečios dienos nepamenanti, ji atvyko į Vilniaus oro uostą, kur ją pasitiko R., davė lėktuvo bilietą ir jie bei dar viena mergina vardu J. išskrido į Londoną, kurs jos buvo apgyvendintos išnuomotame bute. R. joms paaiškino, kad jis praneš, kai ateis klientais, arba reikės vykti pas klientą jo nurodytu adresu, o atėjus klientui reikės iš karto paimti pinigus, kuriuos vėliau atiduodavo R. Už valandą klientas mokėdavo 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 likdavo merginai, o kitus pasiimdavo R., ir kiek ji žinanti, dalindavosi su merginomis, kurios atsiliepdavo į klientų telefonų skambučius ir vėliau apie užsakymus pranešdavo R., o šis joms. R. pinigų joms iš karto neduodavo. Jos visą uždarbį gaudavo tik išvykstant į Lietuvą. Ji Londone buvo apie savaites, o prieš išvykdama į Lietuvą iš R. gavo apie 2000 svarų sterlingų. Be jos bute gyveno ir užsiėminėjo prostitucija dar kelios merginos: J., dar viena mergina iš Klaipėdos J. ir rusė mergina, kurios vardo nepamenanti (t. 1, b. l. 140-142). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti šiuos liudytojos A. R. parodymus, buvo patikrinta Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimų duomenų bazė ir buvo nustatyta, kad iš tikrųjų 2004 m. rugpjūčio 11 d. lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus oro uosto išskrido A. R. (tuo metu A. P.) kartu su I. M. ir dar viena mergina – J. C., kuri apklausus ją kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, taip pat kaip ir liudytoja A. R., nurodė, kad į Londoną skrido dirbti prostitute ir išsamiai paaiškino visas aplinkybes apie tai, kas pasiūlė šį darbą, kaip ji pateko į Londoną, kur buvo apgyvendinta, kaip buvo organizuojamas darbas, kiek ji už šį gaudavo. Liudytojos J. C. parodymuose papasakotos aplinkybės iš esmės sutapo su liudytojos A. R. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, ir kartu jas papildė. Pagal liudytojos J. C. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus parodymus, po kelionės į JAE, R. jai pasiūlė vykti į Londoną. R. jai nieko konkretaus nepaaiškino, todėl ji R. nurodymu susitiko su asmeniu vardu R. Tai buvo 2004 m. vasara, tikslios datos nepamenanti. R. jai pasakė, kad turi agentūrą, Londone reikės dirbti prostitute ir, kad bus užmokestis už dirbtas valandas, tačiau koks, nesakė. Ji su tuo sutiko. Ji į Londoną skrido su R., dar viena panele ir vyru, bet jų vardų nežinanti. Atskridus į Londoną, R. ją ir tą kitą merginą nuvežė į butą Londono centre ir apgyvendino, liepė būti namuose ir laukti jo skambučio. R. skambindavo į mobilųjį telefoną, kuriam kortelę reikėjo nusipirkti pačiai. Kai R. paskambindavo, pasakydavo, ar klientas atvyks į namus, ar reikės vykti pas klientą. Ji prostitute Londone dirbo apie dvi savaites. Klientas už valandą duodavo 150 svarų sterlingų, iš kurių 100 svarų sterlingų atiduodavo R., o 50 svarų sterlingų likdavo jai. Tačiau realiai tekdavo R. atiduoti visus pinigus, o jis jau duodavo maistui ir kitoms reikmėms, kai paprašydavai. R. tai motyvavo tuo, kad pinigų niekas iš jų nepavogtų. Tačiau ji dabar supranta, jog R. taip elgėsi, kad mergina nepabėgtų ir, kad jis galėtų iš tų pinigų išskaičiuoti vadinamas baudas. Ji buvo be leidimo išėjusi į naktinį klubą ir R. iš jos uždirbtų pinigų išskaičiavo apie 200-300 svarų sterlingų. R. neleisdavo išeiti vakare iš namų. Liudytoja J. C. apklausos metu taip pat nurodė R. ir R. požymius ir ypatybes, pagal kurios ji galėtų šiuos asmenis, apie kuriuos davė parodymus, atpažinti ir vėliau juos atpažino. Pateikus J. C. keturių asmenų nuotraukas, ji parodė nuotrauką Nr. 2, kuri yra R. M., ir nurodė, kad nuotraukoje Nr. 2 pagal veido bruožus atpažįsta merginą vardu R. iš agentūros ,,P“, kuri jai siūlė vykti į Londoną ir supažindino su R., su kuriuo ji 2004 m. vasara skrido į Londoną ir ten apie dvi savaites dirbo prostitute (t. 1, b. l. 81-82). J. C. 2007 m. sausio 15 d. parodžius I. M. nuotrauką kartu dar su trijų asmenų nuotraukomis, liudytoja šį taip pat atpažino, nurodydama nuotrauką Nr. 3, kuri ir buvo I. M. Parodymo atpažinti metu liudytoja J. C. pažymėjo, jog nuotraukoje Nr. 3 pagal veido bruožus atpažįsta R., su kuriuo 2004 m. vasarą skrido į Londoną ir ten dirbo apie dvi savaites prostitute. Ji R. atiduodavo dalį uždirbtų pinigų. Ją su R. supažindino ir vykti į Londoną pasiūlė agentūros ,,P“ vadovė R. Liudytoja J. C., apklausus ją pirmosios instancijos teisme, daugelį jos ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotuose parodymuose nurodytų aplinkybių taip pat pripažino. Liudytoja neneigė, jog kad vyko į Londoną 2004 m. rugpjūčio mėnesį dirbti prostitute ir, jog pažįstanti R. M. ir I. M. Tačiau nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotų parodymų dalies, jog šią kelionę į Londoną jai pasiūlė R. M. Tvirtino, jog jai šią kelionę pasiūlė draugė, o po to ji jau susiskambino su I. M. ir susitikusi su juo aptarė visas kelionės detales. I. M. jai paaiškino, kad kelionės į Londoną tikslas bus teikti seksualines paslaugas už atlygį, pasakė, kur ji Londone gyvens, kad ten gyvens ne viena ir bus apie dvi savaites, nurodė kainas. I. M. jai davė bilietą į Londoną. Ji Į Londoną skrido kartu su I. M. Nuskridusi ji apsigyveno centre, 1-2 dienas pailsėjo, pasidarė nuotraukas, kurios buvo patalpintos internete, kad vyrai įsivaizduotų kaip ji atrodo. Fotografo adresą jai davė I. M. Po to, ji iš I. M. gaudavo žinutes, kuriose buvo nurodyta, kada ateis klientas. Iš klientų gautus pinigus ji atiduodavo I. M. Jai tekdavo 1/3 gautų pinigų, o I. M. pasiimdavo 2/3 pinigų. Ji Londone dirbo apie dvi savaites. Liudytoja J. C., prokurorui uždavus jai klausimą, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog būtent R. M. pasiūlė jai vykti į Londoną, o dabar šioje dalyje keičia savo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus parodymus, parodymų pakeitimo priežastis aiškino tuo, jog ji apklausiama buvo susinervinusi ir galėjo ne taip pasakyti, arba ją apklausęs pareigūnas ne taip kažką suprato ir neteisingai užrašė jos parodymus. Tačiau tokie liudytojos aiškinimai, kolegijos nuomone, yra ne tik nelogiški, bet visiškai ir neįtikinantys. Kaip matyti iš liudytojos J. C. 2007 m. sausio 15 d. apklausos protokolo, pati liudytoja, baigus jos apklausą ir supažindinus ją su apklausos protokolu, patikslino savo parodymus, nurodydama, kad ant kairės akies R. turėjo randą, ir savo ranka padarė įrašą, jog kitoje dalyje jos parodymai yra užrašyti teisingai bei pasirašė. Liudytoja apklausos metu nenurodė, kad ji dėl kokių nors priežasčių negalėjo duoti parodymų (buvo susinervinusi), ar, kad jos duoti parodymai apie D. M. yra užfiksuoti neteisingai (t. 1, b. l. 79-80). Priešingai, ji šių savo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotų parodymų teisingumą patvirtino parodymų atpažinti metu (t. 1, b. l. 81-82, 83-84). Šio tyrimo veiksmo metu J. C. patvirtino tas pačias pirmosios apklausos metu nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir taip pat iš jai pateiktų nuotraukų atpažino tiek I. M., tiek ir R. M., kaip asmenis apie kuriuos ji davė parodymus. Liudytoja, kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas 2007 m. sausio 15 d. protokolų, kad asmuo, pasiūlęs jai kelionę į Londoną, yra būtent R. M., nesuabejojo. Ji kategoriškai tvirtino, jog tai yra tas pats asmuo, kurį ji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, įvardijo kaip asmenį, pasiūliusį jai vykti į Londoną ir supažindinusį su I. M., su kuriuo ji 2004 m. vasara skrido į Londoną ir ten apie dvi savaites dirbo prostitute. Parodymas atpažinti atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnio 5 dalies reikalavimų, faktiniai duomenys, gauti atlikus šį procesinį veiksmą, yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme. Kolegijos nuomone, visa tai rodo, kad liudytojos J. C. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duoti parodymai apie R. M., visiškai atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, o taip pat paneigia ir liudytojos iš dalies teisme pakeistus parodymus. Nuteistoji R. M. be jokio pagrindo bando sumenkinti tokių liudytojų J. C. ir A. R. parodymų apie jos ir I. M. atliktą nusikalstamą veiką įrodomąją reikšmę ir neteisingai nurodo, jog jie nepatvirtina jokių faktinių bylos aplinkybių. Kolegijos nuomone, būtent minėtų liudytojų parodymai, kuriuos teismas lygino tarpusavyje, vertino juos tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismui kaip tik ir leido paneigti nuteistųjų iškeltas versijas apie jų vykdomą legalų verslą ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, įeinančias į įrodinėjimo dalyką, ir būtinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Padėties nekeičia ir tai, kad liudytoja A. R. nepažinojo R. M., o duodama parodymus nurodė tik tai, kad dėl kelionės į Londoną bendravo su R., į ką bando apeliuoti nuteistoji R. M. skunde ginčydama jos nuteisimą už šią veiką. Liudytoja A. R. iš tiesų apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ji R. M. anksčiau niekada nėra mačiusi, teismo posėdyje ją mato pirmą kartą, o su R. M. ji yra tik bendravusi telefonu. R. M. jai skambino dėl kelionės į Angliją, kur buvo jai pasiūlyta vykti ir dirbti prostitute. Liudytoja taip pat pripažino, kad ji pažįsta dar vieną R. Tačiau liudytoja galimybę, kad ji telefonu galėjo kalbėtis dėl šio darbo su kita jos pažįstama R., kategoriškai atmetė. Pagal liudytojos parodymus, ji yra įsitikinusi, jog telefonu dėl prostitutės darbo Londone kalbėjo būtent su R. M. Jos teigimu, suklysti ji negalėjo, nes tiek R. M., tiek kitos jos pažįstamos R. telefonus savo mobiliajame telefone buvo įsivedusi skirtingai (t. 6, b. l. 165). Kolegijai abejonių dėl tokių liudytojos parodymų nekyla. Liudytoja, kaip matyti iš anksčiau jau aptartų jos parodymų, davė parodymus apie visas jai žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tikrai neslėpė net menkiausių jai pačiai kilusių abejonių ir apie jas atvirai parodė apklausų metu, kas kaip tik ir parodo jos nuoširdumą ir nesuinteresuotumą duodant parodymus, ir šie jos parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, be to atitiko kitais byloje suriktais įrodymais nustatytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstais juos pripažino tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais kartu su kitais byloje surinktas įrodymais rėmėsi nuosprendyje nustatydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltus asmenis.

I. M. ir R. M. teismo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti ir už tai, kad jie 2005 sausio - balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, veikdami organizuota grupe, R. M. (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suorganizavus liudytojos Nr. 1 vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, iš Vilniaus oro uosto 2005 m. kovo 10 d. lėktuvu nuskrido į Londoną, kur ją pasitiko I. M., pasirūpino apgyvendinimu, vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 1, laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir apie dvi savaites pelnėsi iš jos prostitucijos. Liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, už prostituciją iš kliento gaudavo nuo 150 iki 200 svarų sterlingų už valandą, iš kurių trečdalis tekdavo jai, o kita dalis – I. M. I. M. ir R. M. kaltais dėl šios veikos padarymo viso proceso metu neprisipažino. Jie, duodami parodymus dėl šios veikos, kaip ir dėl kitų jiems kaltinimo inkriminuotų veikų, tvirtino, jog jie nieko nežinantys apie prostituciją, merginų prostitucijai į Londoną nevežė ir neatliko kitų jiems kaltinimo inkriminuotų veiksmų. Jų verslas, kuriuo jie vertėsi, buvo legalus. Apeliaciniame skunde I. M. taip pat nurodo, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. I. M., neigdamas savo kaltę, kaip anksčiau iš esmės jokių konkrečių nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentų nenurodo, tik dėsto tas pačias priežastis, dėl kurių, jo nuomone, liudytojos davė jį kaltinančius parodymus. R. M. taip pat tvirtina, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, o yra pripažinta kalta remiantis vien tik liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymais, ką draudžia BPK 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Be to, iš R. M. skunde dėstomų argumentų galima suprasti, kad yra abejojama ir liudytojai taikyto anonimiškumo pagrįstumu. Dėl I. M. dėstomų argumentų jau buvo pasisakyta, todėl pakartotinai dėl to nebus pasisakoma. Tuo tarpu kitos apeliantės R. M. dėstomi skunde argumentai yra atmetami. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai nesuabejojo liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymais, o nuosprendį pagrindė ne tik šios liudytojos parodymais, kaip yra tvirtinama apeliantės skunde, bet ir kitais išnagrinėtais įrodymais, pagrįstai pripažįstant, kad visų šių įrodymų visuma yra pakankama tam, kad R. M. ir I. M. būtų pripažinti kaltais. Byloje apklausus liudytoją Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, atlikus chronologinę liudytojos Nr. 1 parodymų analizę pradedant jos pirminiais parodymais, ir chronologine tvarka lyginant jos parodymus su vėlesniais, ir remiantis šios liudytojos parodymais, kitų tyrimo veiksmų metu gautais duomenimis (asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai), buvo nustatytos visos esminės nusikaltimo aplinkybės, kurios leido teismui suabejoti abiejų nuteistųjų aiškinimais, o šioje dalyje dėl R. M. ir I. M. priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, nors abu nuteistieji ir neigė atlikę jiems kaltinimo inkriminuotus veiksmus, aiškino, jog nieko apie merginų (taip pat ir liudytojos Nr. 1) prostitucijos organizavimą į Londoną nežinantys, tokius jų aiškinimus visų pirma paneigė liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymai. Pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, atpažino tiek R. M., tiek ir I. M., ir smulkiai papasakojo, iš kur ji šiuos asmenis pažįstanti, ir kokius jie nusikalstamus veiksmus atliko. Pagal liudytojos parodymus, R. M. yra agentūros ,,P“ savininkė, su kuria ji tarėsi dėl kelionės į Londoną. Šio kelionės tikslas buvo seksualinių paslaugų teikimas už pinigus. Jai apie tai pasakė pati R. M. Taip pat ji iš R. M. prieš išvykdama į Londoną sužinojo ir apie darbo pobūdį, užmokestį, gyvenimo sąlygas. Nuskridus į Londoną, ją pasitiko I. M. ir apgyvendino, nuvesdamas į butą, kuriame gyveno dar keletą merginų, taip pat suorganizavo jos fotosesiją, kuomet buvo padarytos jos erotinio pobūdžio nuotraukos, ir už ją sumokėjo, nors pinigus, apie 200 svarų sterlingų, ji vėliau ir sugrąžino I. M. Po to, šios jos padarytos nuotraukos, kaip ir kitų merginų, pagal liudytojos parodymus, buvo patalpintos internete, erotiniuose saituose, pagal kuriuos buvo galima patinkančią merginą užsisakyti ir išsikviesti seksualinėms paslaugoms teikti. Ten buvo nurodytos ir merginų kainos. Klientai, norintys užsisakyti merginą, skambindavo į agentūrą, o agentūra duomenis perduodavo I. M., kuris atsiųsdavo jai žinutę, kur ir kokiu adresu reikia vykti. Ji pinigus gaudavo iš klientų. Sumos buvo įvairios. Tai priklausė nuo praleisto laiko su klientu. Nuo 150-200 svarų sterlingų už valandą. Gauti pinigai buvo dalijami į tris dalis: 1/3 pinigų tekdavo jai, kita dalis I. M. ir agentūrai. Liudytojo teigimu, ji į Londoną skrido laisva valia, jokios prievartos nebuvo. Ji Londone buvo iš viso du kartus po porą savaičių. Kolegijos nuomone, priešingai nei teigia R. M. skunde, teismas turėjo teisėtą pagrindą remtis liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymais. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai buvo taikytas anonimiškumas, jos parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad liudyti gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Vadinasi, liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus. Tuo tarpu pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių gauti visus bylai svarbius duomenis, taip pat ir nustatyti liudytojus, priklauso prokurorui ir tyrėjui, o juos nustačius, liudytojai turi teisę prašyti taikyti jiems anonimiškumą, o prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kai tam yra pagrindas, tą anonimiškumą taiko BPK 198 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors R. M. skunde bando įtikinti, kad liudytojai nepagrįstai taikytas anonimiškumas, kolegija, susipažinusi su tikraisiais liudytojos asmens tapatybės duomenimis, tokių duomenų, kurie leistų suabejoti liudytojai taikyto anonimiškumo pagrįstumu, nenustatė. Anonimiškumas šiai liudytojai buvo taikytas pagrįstai ir nepažeidžiant BPK 198-200 straipsnių reikalavimų. Anonimiškumas liudytojui taikomas motyvuotu prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, esant liudytojo prašymui taikyti jam anonimiškumą, BPK 199 straipsnyje numatytiems pagrindams ir nesant sąlygų, numatytų BPK 200 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad nutarime taikyti anonimiškumą liudytojai Nr. 1 yra konstatuotos visos šios aplinkybės, t. y. kad liudytoja prašo taikyti jai anonimiškumą, kad anonimiškumo taikymui yra visi trys pagrindai, numatyti BPK 199 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad šis asmuo neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų, kad jis nebuvo teistas už melagingų parodymų davimą, kad nėra duomenų apie tai, jog dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų jis gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Tas faktas, kad šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir, skyrium imant, duomenų apie tai, kad liudytoja Nr. 1, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui gresia realus pavojus nėra baudžiamosios bylos medžiagoje, į ką bandoma apeliuoti ginčijant liudytojai taikyto anonimiškumo pagrįstumą R. M. apeliaciniame skunde, dar nereiškia BPK reikalavimų pažeidimo, nes tokių duomenų byloje ir negali būti. BPK 201 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad bylos dokumentuose nebūtų informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. Tai reiškia, kad byloje negali būti ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad liudytojai, kuriam taikomas anonimiškumas, jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams gresia realus pavojus, nes pagal tokius duomenis lengvai galima būtų nustatyti tokio liudytojo asmens tapatybę. Kartu pažymėtina, kad BPK 202 straipsnis numato, kad liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį ir kad susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas, o už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal BK 125 straipsnį. Todėl, analizuojant šiuos apeliacinio skundo argumentus, nebuvo operuojama duomenimis, sudarančiais valstybės paslaptį. Tačiau, kolegijos nuomone, savaime suprantama R. M. apeliaciniame skunde teisi, kad teismas, patikrinęs anonimiškumo taikymo liudytojui pagrindus ir sąlygą, ir neiškilus abejonių dėl būtinybės liudytojai taikyti anonimiškumą, turi ypač atidžiai vertinti tokio asmens parodymus, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui, nes jie gauti anonimiškumo taikymo sąlygomis, ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Tačiau sutikti su R. M. skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė ir nepatikrino liudytojos Nr. 1 duotų parodymų patikimumo, kolegija negali, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja Nr. 1 buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje BPK 282 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sudarius proceso dalyviams galimybę pateikti jai klausimus, ir tuo pačiu įsitikinti dėl jos parodymų patikimumo, o pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė šių liudytojos Nr. 1 parodymų patikimumui patikrinti, analizavo visus liudytojos Nr. 1 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jos duotus parodymus gretino tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais, papildomai apklausė šioje byloje tyrimą atlikusius, liudytojas, nukentėjusiąsias apklaususius pareigūnus, ir šiuos liudytojos parodymus pripažino įrodymais tik įsitikinęs jų patikimumu, nuoseklumu ir atitikimu kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje buvo nustatyta, kad liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, pirmosios instancijos teisme duoti parodymai iš esmės nesiskyrė nuo liudytojos ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų. Tarp jų kažkokių esminių prieštaravimų nebuvo nustatyta. Liudytoja Nr. 1, 2005 m. lapkričio 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, šios apklausos metu iš esmės nurodė tokias pačias įvykių aplinkybes, kurias vėliau patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Ji, apklausta 2005 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos, pripažino, kad ji kelis kartus vyko į Londoną teikti seksualinių paslaugų už atlygį. Pagal liudytojos Nr. 1 ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, ją viena mergina, kurios vardo nepamena, supažindino su R. (kaip nustatyta su R. M.), kuri vadovauja agentūrai ,,P“, įsikūrusiai (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir ji per šią agentūrą, pasiūlius R., kelis kartu vyko į Londoną, kur, kaip jai pasakė R., reikės teikti seksualines paslaugas už atlygį. Kai ji su šiuo R. pasiūlymu sutiko, R. taip pat nurodė, kad ji už darbą galės gauti apie 8000 Lt ar net daugiau, tai priklausys nuo pačios. Jai šias keliones suorganizavo R. Londone ji buvo kelias savaites. Nuskridus į Londoną ją pasitiko lietuvis, kuris prisistatė vardu R. Jis ją apgyvendino bute Londone. Taip pat jis suorganizavo jai foto sesiją pas profesionalų anglą fotografą ir sumokėjo fotografui. Pinigus, apie 200 svarų sterlingų, ji vėliau sugrąžino R. Fotografas fotografavo jos veidą, taip pat ją visu ūgiu, apsirengusią ir iš dalies apsirengusią. Vėliau jos nuotraukos buvo patalpintos internete, erotiniuose saituose, pagal kuriuos klientas patinkančią merginą galėjo užsisakyti ir išsikviesti seksualinių paslaugoms teikti. Ten buvo nurodyta ir kaina. R. taip pat vadovavo jos prostitucijai Londone. Jis pasakydavo jai, kur ir kokiu adresu reikia atvykti, surasdavo klientą. R. taip pat reikėdavo susimokėti ir už butą Londone. Nuvykus į R. nurodyta vietą, laukdavo klientas, kuriam buvo suteikiamos seksualinės paslaugos. Klientai dažniausia būdavo anglai, kartais ir arabai. Ji pinigus gaudavo iš pačių klientų. Sumos būdavo įvairios. Jos priklausydavo nuo praleisto laiko su klientu, nuo 150 iki 200 svarų sterlingų už valandą. Ji gautus pinigus atiduodavo R., kuris iš uždirbtų pinigų apie trečdalį sumos atiduodavo jai, kita dalis tekdavo R., o dar kita – agentūrai ,,P“. Tai darydavo visos merginos, teikusios seksualines paslaugas (t. 1, b. l. 168-173). Liudytoja Nr. 1, perskaičiusi apklausos protokolą, pastabų, papildymų nepareiškė ir patvirtino, kad protokolas iš jos žodžių yra surašytas teisingai. Liudytoja Nr. 1, apklausta 2008 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno, kažkokių kitokių aplinkybių, kurios iš esmės skirtųsi nuo jos ikiteisminio tyrimo teisėjai papasakotų ir pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose nurodytų aplinkybių, taip pat nenurodė. Ji šios apklausos metu taip pat nurodė, kad ji skrido į Londoną teikti būtent seksualinių paslaugų už atlygį, ir, kad šią jai kelionę pasiūliusi R. M. iš agentūros ,,P“, o jos prostitucijai Londone vadovavęs I. M. Pagal liudytojos Nr. 1 ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, R. M. yra būtent tas asmuo, kuris jai pasiūlė kelionę ir pasakė apie kelionės tikslą, o I. M. yra tas asmuo, kuris ją pasitiko Londone ir viską ten organizavo. Liudytoja papildomai tik pažymėjo, kad ji bilietą į Londoną pirko pati, o R. Londone padėdavo mergina vardu I., kuri skambindavo merginoms telefonu, informuodavo apie tai, kada ateis klientas, arba nurodydavo adresą, kuri reikėdavo vykti pas klientą teikti seksualines paslaugas (t. 1, b. l. 176). Šiuos liudytojos Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymus apie nusikaltimo aplinkybes patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai – asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie sudarė savarankišką įrodomąjį pagrindą, leidžiantį spręsti apie R. M. ir I. M. kaltę padarius šį nusikaltimą. Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 164-165), R. M. minėtame protokole taip pat buvo įvardinta kaip R. iš agentūros ,,P“, kuri pasiūlė liudytojai Nr. 1 vykti į Londoną, o 2008 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole I. M. įvardintas kaip R., kuris Londone vertėsi prostitucijos verslu, ir pas kurį liudytoja Nr. 1 lankėsi 2005 m. pavasarį, šią kelionę jai pasiūlius R. M. Tokiu būdu iš bylos matyti, kad teismas motyvuotai atmetė kaltais neprisipažinusių apeliacinius skundus padavusių nuteistųjų parodymus, o apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu pagrindė kitais tuos parodymus paneigusiais įrodymais. Šioje dalyje pažymėtina, kad patys apeliantai teisme apklausti kaltinamaisiais iš esmės iš viso nenurodė kokių nors konkrečių juos apkaltinančius įrodymus galinčių paneigti aplinkybių, o jų pasirinktas gynybos būdas tebuvo atkaklus savo kaltės neigimas ir nesutikimas su bet kuriais kitais įrodymais.

Tokiu būdu iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ne vienintelės liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymai, kaip tvirtinama R. M. apeliaciniame skunde, o būtent visų šių byloje surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui paneigti R. M. ir I. M. parodymuose keliamas versijas, ir kartu teismui nustatyti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltus asmenis, ir dėl jų priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį.

Pirmosios instancijos teisme R. M. parodė, kad ji nuo 2003 m. vidurio vadovauja modelių agentūrai ,,P“. Todėl natūralu, kad pažįsta daug merginų ir vaikinų. Tačiau D. P. ji nepažįsta ir apie prostituciją nieko nežino. Merginų į Londoną ji nevežė ir jų neverbavo. Tik jų pačių pageidavimu, prašymu ir iniciatyva suteikdavo joms reikiamą informaciją. Jų kelionių neorganizavo, neatliko jokių kitų aktyvių ar neaktyvių veiksmų, kurių pasėkoje merginos vykdavo į Londoną. I. M. kontaktinį numerį keletui merginų yra padiktavusi, tačiau tik todėl, kad jos teigė norinčios rasti gyvenamąją vietą Londone. I. M. dirbo butų pernuomavimo srityje Londone. I. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad jam paskambino R. M. ir paklausė, ar jis negalintis padėti atvykstančioms merginoms susirasti fotografą ir gyvenamąjį plotą. Jis sutiko padėti merginoms, nes Londone vertėsi butų pernuomojimu ir buvo suinteresuotas, kad pas jį apsigyventų nuomininkai. Tačiau, ką veikė tuose butuose Londone merginos, jis nesidomėjo. Tokius parodymus R. M. ir I. M. davė teisminio nagrinėjimo metu, todėl tuos parodymus teismas pripažino įrodymais. Tačiau juos įvertinęs kitų byloje suriktų įrodymų kontekste atmetė kaip neatitinkančius tikrovės. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo nuteistųjų R. M. ir I. M. parodymu įvertinimu. Pirmiausia tai, kad R. M. ir I. M. meluoja rodo liudytojos D. P. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja D. P. parodymai teisme nebuvo pakankamai detalūs, tačiau ji pripažino, kad pažįsta R. (I. M.), ir patvirtino, jog vyko į Londoną. Nurodė, kad ji dėl šio darbo Londone kalbėjosi su R., tačiau ką konkrečiai negalėjo pasakyti. Ji dar nurodė, kad ji Londone darėsi nuotraukas. Nuotraukos buvo pornografinės. Ji nuotraukose buvo su gražiais seksualiniais drabužiais. Šios nuotraukos buvo skirtos tam, kad asmuo, norėdamas praleisti laiką, galėtų išsirinkti merginą. Ar tos nuotraukos buvo kur nors patalpintos, ji nežino. Už valandą ji gaudavo 100-130-150 svarų sterlingų. Dalį pinigų duodavo R. už tai, kad jis parūpindavo klientus. Klientai dažniausiai atvažiuodavo į namus. Tačiau pagal liudytojos aiškinimus, ji lytinius santykius turėjo su tais klientais, kurie jai patiko, ir tvirtino, kad ji R. 2/3 gautų pinigų iš klientų neduodavo. Pagal liudytojos aiškinimus, R. jai taip neaiškino, kas Anglijoje yra eskortas. Ji manė, kad eskortas yra palydovės darbas, kuri turi bendrauti su asmenimis, lydėti į restoranus, kavines ar šiam jiems palaikyti kompaniją. Liudytoja D. P. teisme dar parodė, kad ji R. (R. M.) nepažįsta. Apie šią tik yra girdėjusi iš straipsnių žurnaluose. Apie palydovės darbą ji sužinojo iš pažįstamų, tačiau iš kurių, neatsimenanti (t. 6, 165-168). Iš bylos matyti, kad liudytoja D. P. teisme parodymus iš dalies pakeitė ir teismas perskaitė jos ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuriuose ši apie R. M. visai kitaip aiškino, taip pat pripažino, kad ji Londone teikė seksualines paslaugas už atlygį, o R. iš pinigų, kuriuos sumokėdavo klientai, atiduodavo 2/3, o jau likdavo – 1/3. Apklausta kaip liudytoja 2008 m. vasario 22 d. D. P. (t. 1, b.l. 124-126) parodė, kad buvo pažįstama ne tik su R. (I. M.), bet ir su R. (R. M.), ir išsamiai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ji su R. susipažino. Pagal liudytojos parodymus, 2005 metais, lyg žiemą, tikslaus laiko nepamena, jai R., kurios pavardės nežinanti, pasiūlė vykti į Londoną dirbti eskorto agentūroje. Ši buvo apie 20 metų, aukšta, liekna, ji pastarąją atpažinti galėtų. Ji suprato, kad šis darbas nesusijęs su seksualinių paslaugų teigimu. Juo labiau jai R. apie seksualines paslaugas nieko neminėjo. Bilietą į Londoną jai nupirko R. ir ji R. nurodytą dieną išskrido į Londoną. Po to, pagal liudytojos parodymus, kai ji nuvyko į Londoną, ją pasitiko R. ir nuvežė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Namo ir buto numerio ji neprisimena. Taip pat R. jai paaiškino, kad eskortas Anglijoje reiškia ne palydą, o seksualines paslaugas už atlygį. Ji išsigando, suprato, kad R. ją apgavo, nepasakydama tikrojo darbo pobūdžio. Tačiau ji neturėjo pinigų, o ir paties R. išvaizda ją baugino, todėl liko bute ir mėnesį laiko teikė seksualines paslaugas už atlygį. Po kelių dienų po atvykimo į Londoną R. ją taip pat nuvežė pas fotografą M., adreso nepamena. Ten buvo padarytos jos nuotraukos, kuriose ji buvo apsirengusi apatiniu trikotažu. Šias nuotraukas R. vėliau patalpino eskorto agentūrų tinklapiuose internete. Vieno adresas buvo – (duomenys neskelbtini), kitų nepamenanti. Ten buvo nurodytos ir kainos už seksualines paslaugas. Prie jos nuotraukos buvo nurodytos kainos: 150 svarų sterlingų už valandą. Iš šių pinigų ji gaudavo 50 svarų sterlingų. Jos slapyvardis buvo L., kuri ji susigalvojo pati R. nurodymu. Informaciją, kur ir kada reikės vykti pas klientą, ar kada klientas ateis į namus, pranešdavo jai sms žinute R. arba su juo kartu dirbusi mergina vardu G., kurios tikrojo vardo ji nežino. Kiekvieną dieną R. atvažiuodavo į butą, kuriame ji gyveno, ir paimdavo 2/3 visų iš klientų gautų pinigų, o jai palikdavo 1/3. Po mėnesio darbo Londone ji sugrįžo į Londoną. Taip pat šios apklausos metu liudytoja nurodė R. ir R. bruožus, ypatybes, pagal kurias ji šiuos galėtų atpažinti. Nors teisme liudytoja savo ikiteisminio tyrimo metu duotų nepatvirtino, kaip tik tie parodymai, nors jie buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, visiškai patvirtina R. M. ir I. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Vertinant liudytojos D. P. skirtingus parodymus, duotus apie D. M., apie jos darbo pobūdį Londone, teismas pagrįstai patikėjo būtent jos ankstesniais parodymais. Kolegijos nuomone, kad teisingi yra ankstesni D. P. parodymai, galima spręsti pirmiausia iš jų turinio. Būtent teisme ši liudytoja davė tik abstrakčius parodymus, akcentuodama, kad ji D. M. nepažįsta, o jos darbas Londone buvo tik palydovės. Tuo tarpu jau išdėstytuose ankstesniuose parodymuose visas jai žinomas aplinkybes liudytoja nurodė tiksliai ir konkrečiai. Nurodė, kada ir kaip susipažino tiek su R. M., tiek ir su I. M., netgi išvardindama jų bruožus, ypatybes, pagal kuriuos ji šiuos asmenis galėtų atpažinti. Ji šios apklausos metu aiškiai parodė, kad būtent R. (R. M.) yra tas asmuo, kuris jai pasiūlė vykti į Londoną, nupirko bilietą į Londoną, kur ji, kaip sužinojo iš vėliau vykusio pokalbio su I. M. metu, turėjo teikti seksualines paslaugas už atlygį, ir teikė, mokėdama I. M. procentus. Liudytoja apklausos protokole pasirašė ir patvirtino, kad jos parodymai surašyti. Šiuos parodymus liudytoja D. P. patvirtino ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu pateikus jai asmenų nuotraukas atpažinimui. Kaip matyti, D. P., ikiteisminio tyrimo metu pateikus jai asmenų nuotraukas, ir pasiūlius atpažinti asmenis, apie kuriuos ji davė parodymus, nurodė, kad nuotraukoje Nr. 2 pagal veido bruožus ji atpažino R. M., kaip R., kuri ją 2005 m. apgavo pasiūlydama darbą Londone eskorto agentūroje ir jai nepasakė, kad tai bus seksualinių paslaugų teikimas (t. 1, b. l. 129-130), o nuotraukoje Nr. 1 pagal veido bruožus atpažino I. M., kaip R., pas kuri ji buvo Londone ir teikė seksualines paslaugas už atlygį (t.1, b. l. 127-128). Minėti tyrimo veiksmai (parodymas atpažinti) buvo tinkamai užfiksuoti ir įforminti, be to, pati liudytoja D. P. protokole savo parašu patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai ir jokių pastabų nenurodė, todėl jie atitiko BPK 20 straipsni 4 dalyje numatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, ir dėl to nebuvo pagrindo jų nelaikyti įrodymais ir nesivadovauti tiek vertinant liudytojos D. P. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, tiek ir sprendžiant apie R. M. ir I. M. kaltę padarius šį nusikaltimą. Šie ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. P. duoti parodymai, kuriuos liudytoja D. P., atpažinusi R. M., kaip asmenį, apie kurį davė ikiteisminio tyrimo metu parodymus, patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, patvirtina R. M. ir I. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Be to, jų teisingumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti liudytojos parodymus, buvo patikrinta Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimų duomenų bazė ir buvo nustatyta, kad iš tikrųjų D. P. 2005 m. rugsėjo 24 d. išvyko į Londoną, o 2005 m. spalio 14 d. sugrįžo į Lietuvą (t. 1, b. l. 131). Pagal AB banko ,,H“ duomenis, 2005 m. rugsėjo 23 d. R. M. gavo 1592,25 Lt piniginę perlaidą Western Unijon iš Londono, kurios siuntėjas buvo – R. K. (kaip nustatyta I. M.) (t. 2, b. l. 5-7). Nuteistosios R. M. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas turėjo vadovautis D. P. parodymais, duotais teisme, kuriuose ši nurodė, kad jos nepažįsta, o ne ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytoja davė įbauginta, atmestinas. Pirmiausia, nors liudytoja teisme teigė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė įbauginta, prieš jos oficialią apklausą jai buvo rodomos nuotraukos ir jai sakoma, kad ji turi duoti parodymus, nes bus pati apkaltinta kaip bendrininkė. Tačiau į teisėjos jai užduotą klausimą pati jau nurodė, kad joks konkretus asmuo jos nebaugino ir tyrėja neteisėtų veiksmų nesiėmė (t. 6, b. l. 166). Tokiu būdu pati liudytoja D. P. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasčių. Kolegijos nuomone, toks liudytojos elgesys rodo, kad būtent teisme, dalyvaujant visiems kaltinamiesiems, ji nesiryžo patvirtinti ankstesnių parodymų būdama jų akivaizdoje ar bandė padėti jiems išvengti atsakomybės. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad apklausiant D. P. 2008 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo metu ir parodymo atpažinti metu buvo panaudoti neleistini tyrimo metodai (prieš apklausą jai rodomos nuotraukos), ar kad jos parodymus įtakojo tyrimą atlikę pareigūnai. Byloje kaip liudytoja apklausta Vilniaus apskrities VPK KP ONTV tyrėja J. M., kuri šioje byloje atliko tyrimą ir apklausė D. P. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jai apie tai, jog D. P. prieš oficialią apklausą būtų rodomos nuotraukos, nėra žinoma. Liudytojos teigimu, D. P. parodymus davė laisva valia ir savo noru. Be to, liudytoja per apklausą papasakojo net daugiau, negu ji šios klausė. Baigus apklausą liudytoją perskaitė užrašytus parodymus ir pasirašė, jokių pastabų nepareiškė. D. P. taip pat pateikus pastarajai fotonuotraukas, asmenis atpažino neabejodama. Liudytojas S. K., kuris pagal jo parodymus byloje atliko techninį, operatyvinį dabą, tvirtino, kad jam apie tai, kad buvo daroma įtaka liudytojoms ar nukentėjusiosioms šioje byloje, nėra žinoma. Taip pat, jo teigimu, tokių atvejų, kad prieš oficialią apklausą būtų rodomos nuotraukos, nebuvo. Liudytojai byloje dažniausiai buvo surandami grandininiu principu. Apklausiama mergina papasakodavo su kuo bendravo. Kitas būdas buvo operatyvinis, kuris yra valstybės paslaptis. Visi asmenys buvo kviečiami šaukimais. Šaukimai buvo išrašomi, nurodant atvykti į jo arba tyrėjo J. M. kabinetą. Jo kabinte prieš nuvedant asmenį į apklausą pas tyrėją J. M., jokių neoficialių apklausų nebuvo. Liudytojas R. N., kuriam šioje byloje teko apklausti liudytojas, taip pat kategoriškai tvirtino, kad neteisėtas fizinis ar psichologinis poveikis liudytojoms nebuvo daromas. Pažymėtina, kad visus šiuos įrodymus teismas išanalizavo ne tik atskirai, bet ir atskleidė jų tarpusavio ryšį, o padarytas išvadas padarė išnagrinėtų įrodymų bei jais nustatytų bylos aplinkybių visuma, o ne vienos liudytojos parodymais, kuriuos cituoja savo apeliaciniame skunde R. M., ginčydama jos nuteisimą už šią nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra nustatyta, kad I. M. 2005 metų gruodžio mėnesį, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo D. P. vykimą į Londoną, Jungtinę Karalystę prostitucijos tikslais 2005 m. gruodžio 6 d. lėktuvu iš Vilniaus oro uosto į Londoną, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasitiko, pasirūpino apgyvendinimu, jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis patalpindamas internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) vadovavo jos prostitucijai vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno D. P., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iki 2005 m. gruodžio 19 d. iš D. P. prostitucijos, surinkdamas pinigus, gautus už prostituciją iš klientų. Už prostituciją už valandą iš kliento D. P. gaudavo po 150 svarų sterlingų, iš kurių 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusią dalį paimdavo I. M. Apklausiamas I. M. visada tvirtino, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. Tą patį jis nurodo ir savo apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad jo kaltė grindžiama tik įrodymais, kurių patikimumas kelia abejonių. Tačiau kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Nuosprendis ir šioje dalyje grindžiamas liudytojos D. P. parodymais, dėl kurių, kaip ir dėl anksčiau aptartų, kolegijai nekyla abejonių, bet ir juos patvirtinančiais kitais įrodymais. Liudytoja D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno, nurodė, kad ji Lietuvoje niekur nedirbo, o pinigų reikėjo, todėl praėjus maždaug keturiems mėnesiams po to, kai pirmą kartą buvo Londone, pati paskambino R. ir susitarė, kad ji atvažiuos. Šį kartą bilietą pirko pati. Kai nuskrido į Londoną viskas vyko taip pat, kaip buvo pirmąjį kartą, išskyrus tai, kad dabar ji žinojo kokiu tikslu važiuoja, tai yra teikti seksualines paslaugas už atlygį. Ji šį kartą bute gyveno viena, tačiau jau kitame, nei pirmąjį kartą. Adreso nepamena. Ji Londone buvo 10 dienų. Jos slapyvardis buvo tas pats, L. (t. 1, b. l. 124). Kaip matyti, D. P., ikiteisminio tyrimo metu pateikus jai asmenų nuotraukas, ir pasiūlius atpažinti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, taip pat nurodė, kad nuotraukoje Nr. 1 pagal veido bruožus ji atpažįsta I. M., kaip R., pas kuri ji buvo Londone ir teikė seksualines paslaugas už atlygį (t.1, b. l. 127-128). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti liudytojos parodymus, buvo patikrinta ir Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimų duomenų bazė, ir buvo nustatyta, kad iš tikrųjų D. P. nuo 2005 m. gruodžio 6 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. buvo Londone (t. 1, b. l. 131). Liudytoja D. P. savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme. Liudytoja pripažino, kad ji pažįsta R. (I. M.), ir, kad buvo Londone. Tačiau, kaip ir apklausiama dėl pirmojo jos buvimo Londone, aiškino, kad ten dirbo palydove eskorto agentūroje, o R. procentų, iš pinigų, kuriuos jai duodavo klientai, nemokėjo. Motyvai, dėl kokių priežasčių tokius liudytojos parodymus, kolegija atmeta jau išdėstyti. Todėl dar kartą dėl to nebus pasisakyta.

Pirmosios instancijos teismo I. M. dėl liudytojos Nr. 17 įtraukimo į prostituciją, jos prostitucijos organizavimo 2006 m. kovo-balandžio mėnesių laikotarpiu ir dėl liudytojos A. B. įtraukimo į prostituciją 2006 m. lapkričio mėnesį, jos ir liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesių yra nuteistas kartu su S. V. ir V. K., o dėl liudytojų A. B., Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu kartu su V. K., nustačius, kad jie šias veikas padarė veikdami organizuota grupe. Tuo tarpu, dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį, dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį, dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. liepos mėnesį ir liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį I. M. yra nuteistas kartu su A. S.. Jis, nustačius, kad veikė kartu su I. M. organizuotoje grupėje, yra nuteistas dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį, dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį, dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. liepos mėnesį ir liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį. Nuteistieji V. K., S. V. dėl jų priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra apskundę apeliacine tvarka. Šioje dalyje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį skundžia tik nuteistasis I. M. ir A. S. Apeliaciniame skunde A. S. pripažįsta, kad jis dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. liepos mėnesį ir liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį yra nuteistas pagrįstai ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės neneigia. A. S. ginčija tik dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis yra nuteistas dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį ir dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį. Tvirtina, kad jis tuo laikotarpiu nebuvo Londone, todėl negalėjo atlikti tų nusikalstamų veiksmų, už kuriuos yra nuteistas teismo. Tuo tarpu, I. M. apeliaciniame skunde iš viso nepripažįsta savo kaltės nei dėl vieno minėto nusikaltimo padarymo. Tvirtina, kad jis nieko nežinantis apie merginų prostituciją, pats tikrai jos neorganizavo ir jai nevadovavo, o yra nuteistas tik remiantis merginų parodymais, kuriuos jos davė pareigūnų iniciatyva ir nenorėdamos, kad visuomenei ir jų šeimoms būtų paviešintas jų veikla. Tokiu būdu I. M. apeliaciniame skunde kažkokių kitų nesutikimo dėl jo nuteisimo už šių nusikalstamų veikų padarymą vėl neišdėstė, teismui jokių jo parodymus galinčių patvirtinti aplinkybių nenurodo, tik kaip ir dėl kitų nusikaltimų, atkakliai neigia savo kaltę. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. S. ir I. M., minėtus nuteistųjų parodymus ir juose keliamas versijas atmetė, motyvuodamas tai tuo, kad šie jų parodymai prieštarauja liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, A. B. parodymams, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, duomenys, gauti patikrinus duomenų bazę apie kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas laikė, kad liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, ir A. B. parodymai nekelia abejonių ir jais nesiremti bei vertinti juos kaip siekimą apkalbėti I. M., A. S. nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino liudytojų parodymus, suteikė jiems išskirtinę reikšmę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, ir A. B. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kuriais nėra visiškai teisinga – byloje esančių įrodymų visetas patvirtina tik dalį liudytojų parodymų. Byloje, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, yra gauta neginčijamų įrodymų (duomenys, gauti patikrinus duomenų bazę apie kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną), kurie neabejotinai rodo, kad liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, ir A. B. parodymai nėra visose detalėse ir epizoduose teisingi. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojos Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, ir A. B., duodamos parodymus, meluotų, apkalbėtų nuteistuosius, tačiau neatmetama galimybė, kad jos galėjo klysti, nusikaltimų aplinkybes atpasakoti nevisiškai tiksliai ir teisingai, nes jos parodymus davė apie daug skirtingu laiku padarytų joms žinomų nusikaltimų, kuriuos darė skirtingi asmenys ir skirtingomis sudėtimis, todėl natūralu, kad jos galėjo ir suklysti ir kai kurias aplinkybes nurodyti netiksliai, jas supainiojant, taip pat ir juose dalyvavusius asmenis. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, šių liudytojų parodymai turi būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nenumenkinant jų reikšmės, tačiau, tuo pačiu, nesuteikiant ir išskirtinės reikšmės, pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus – nuteistųjų parodymus, dokumentus ir kt. Kolegijos nuomone, galima remtis tik tais liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, ir A. B. parodymais, kurie yra neprieštaringi, ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tuo pačiu, liudytojų Nr. 11 ir 17, kurioms taikytas anonimiškumas, parodymai negali būti vieninteliai įrodymai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 40 3.1.5 punkte nustatyta, kad teismo išvados negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu liudytojos Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, jas apklausus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, savo parodymuose pripažino, kad jos vyko į Londoną teikti seksualinių paslaugų už atlygį ir įvardijo asmenis, kurie organizavo jų prostituciją į Londoną ir jų prostitucijai Londone vadovavo. Pagal liudytojų parodymus vieni iš šių asmenų buvo ir I. M. su A. S. Toliau liudytojos duodamos parodymus bandė detalizuoti jų atliktus veiksmus, tai yra kokius veiksmus skirtingais laikotarpiais, kai jos buvo Londone, atliko kiekvienas iš minėtų asmenų ir kiti asmenys, kurie yra nuteisti dėl anksčiau minėtų nusikalstamų veikų, tačiau dėl jų priimto nuosprendžio nėra apskundę apeliacine tvarka. Analizuojant liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai pat parodymus duotus vėliau pirmosios instancijos teisme, kurie yra išdėstyti nuosprendyje (t. 9, b.l. 38-39, 39-40, 41-42), dėl to papildomai nebus dėstomi, darytina išvada, kad liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, A. B. parodymai iš esmės nekinta, apie esmines nusikaltimo aplinkybes jos duoda panašius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tačiau liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, A. B. parodymai neprieštaringi, yra ne visumoje, kai kurios jų parodymų detalės dėl tam tikrų epizodų yra paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais. Duodama parodymus liudytoja Nr. 17 nurodė, kad jai būnant Londone, kur ji teikė seksualines paslaugas už atlygį, A. S. taip pat yra buvęs Londone ir buvo tas asmuo, kuris pranešdavo jai žinute apie klientus, paimdavo pinigus. Pagal liudytojos Nr. 17 ji Londone nuo 2006 metų buvo apie septynis kartus. Liudytoja Nr. 11, kuriai taikytas anonimiškumas, taip pat savo parodymuose nurodė, kad jos trečios kelionės į Londoną metu pinigus, gautus iš klientų, rinko A. S.. Liudytos A. B. parodymuose A. S. taip pat buvo paminėtas, nurodant jį kaip asmenį, kuris nuo 2007 metų pavasario Londone pakeitė V. K., ir surinkdavo gautus pinigus. Kaip matyti, pats A. S., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pripažino, kad jis buvo Londone 2007 metais ir atliko liudytojų parodymuose nurodytus veiksmus. Pagal A. S. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, maždaug 2007 metų vasario – kovo mėnesį jam paskambino I. M. ir paprašė, kad jis vėl atvažiuotų į Londoną padirbėti to paties darbo. Ji sutiko ir buvo Londone apie mėnesį laiko. Jis, būdamas Londone pasitikdavo merginas oro uoste, lydėdavo į foto sesijas, persiųsdavo merginoms SMS žinutes iš agentūrų, surikdavo pinigus. Kai I. M. nebūdavo, apie merginų darbą, surinktus pinigus, jis telefonu informuodavo I. M. Už darbą jis gaudavo 400 svarų sterlingų. Vėliau paprašius I. M. jis į Londoną atvyko dar kartą 2007 m. rugpjūtį ir grįžo į Lietuvą rugsėjo 15 d. Tuo metu būdamas Londone vėl dirbo tokį patį darbą kaip ir anksčiau būdamas (t. 3, b. l. 124-127). A. S. pirmosios instancijos teisme taip pat neneigė, kad jis 2007 metais buvo Londone ir ten organizavo liudytojų Nr. 11, Nr. 17 ir A. B. prostituciją – pasitikdavo merginas, jas nuveždavo į butus, apgyvendindavo, persiųsdavo merginoms žinutes, surikdavo iš merginų pinigus. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo A. S. parodymų, pats A. S., nors dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. liepos mėnesį ir liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį savo kaltės ir neneigė, viso proceso metu kategoriškai neigė buvęs Londone 2007 m. gegužės-birželio laikotarpiu. A. S. kategoriškai tvirtino, kad 2007 m. gegužės-birželio laikotarpiu nebuvo Londone ir dėl to negalėjo organizuoti liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos 2007 m. gegužės mėnesį ir A. B. prostitucijos 2007 m. birželio mėnesį, dėl ko yra kaltinamas. Jis 2007 m. balandžio 21 d. nebuvo išskridęs į Londoną. Jis tą dieną per Lazdijų tarptautinį pasienio kontrolės punktą tėvo automobiliu buvo išvykęs tik į Lenkiją ir tą pačią dieną sugrįžo į Lietuvą. Po paskutinio karto, kai jis buvo Londone, ten išvyko kitą kartą tik 2007 m. liepos mėnesį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, A. S. parodymus toje dalyje, kur A. S. nepripažino savo kaltės, atmetė ir remdamasis anksčiau minėtais liudytojų parodymais, duotais apie A. S., byloje esančioje išklotinėje (t. 3, b. l. 153) užfiksuotais duomenimis apie A. S. Lietuvos Respublikos sienos kirtimus 2007 metais, konstatavo, kad nors A. S. ir nepripažįsta, kad jis 2007 m. gegužės-birželio laikotarpiu buvo Londone, byloje įrodyta, jog jis visais kaltinime nurodytais laikotarpiais 2007 metais, taip pat ir 2007 m. gegužės-birželio mėnesiais, buvo Londone ir A. S. dėl visų šių nusikalstamų veikų pripažino kaltu. Tačiau byloje yra neginčijami įrodymai, kad 2007 m. gegužės - birželio mėnesių laikotarpiu A. S. nebuvo Londone, tai yra A. S. negalėjo organizuoti liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos 2007 m. gegužės mėnesį ir organizuoti A. B. prostitucijos 2007 m. birželio mėnesį. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išklotinės apie A. S. vykimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2007 metais, buvo nustatyta, kad A. S. į Londoną per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą išvyko 2007 m. sausio 22 d. 13.31 val. Į Lietuvos Respubliką atvyko iš Londono per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą 2007 m. kovo 11 d. 22.18 val. Po to, 2007 m. balandžio 21 d. 19.14 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Lazdijų tarptautinį pasienio kontrolės punktą. 2007 m. liepos 2 d. 14.59 d. A. S. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą išvyko Londoną. 2007 m. liepos 17 d. 22.06 val. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą atvyko į Lietuvos Respubliką. Po to, yra užfiksuotas jo išvykimas iš Lietuvos Respublikos 2007 m. liepos 28 d. 21.52 val. per Lazdijų tarptautinį pasienio kontrolės punktą. 2007 m. liepos 29 d. 13.54 val. A. S. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą išvyko į Londoną. Į Lietuvos Respubliką iš Londono atvyko 2007 m. rugsėjo 16 d. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Tokiu būdu pagal šiuos Lietuvos apeliaciniame teisme gautus duomenis A. S. 2007 m. balandžio 21 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Lazdijų tarptautinį pasienio kontrolės punktą. Tačiau byloje tokių duomenų, kad 2007 m. balandžio 21 d. A. S. būtų išvykęs į Londoną, nėra. Prokuroro Lietuvos apeliaciniame teisme atliko įrodymo tyrimo metu pateikti papildomi dokumentai apie A. S. vykimus per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienas rodo, kad A. S. 2007 m. balandžio 21 d., 19.14 val., išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lazdijų tarptautinį pasienio kontrolės punktą, 2007 m. balandžio 21 d., 18.28 val., Lenkijos laiku (19.28 val. Lietuvos laiku) per Lazdijų tarptautinį pasienio kontrolės punktą atvyko į Lenkijos Respubliką, o tos pačios dienos 22.01 val. Lenkijos laiku (23.01 Lietuvos laiku) vėl grįžo atgal į Lietuvos Respubliką. Kitą kartą, po to, kai jis iš Londono į Lietuvos Respubliką, sugrįžo 2007 m. kovo 11 d., 22.18 val., A. S. į Londoną išvyko tik 2007 m. liepos 2 d., 14.59 val. Kolegijai abejoti šių dokumentų patikimumu nėra pagrindo. Šiuose dokumentuose yra įstaigų rekvizitai, visi tekstai spausdinti, yra juos patvirtinantys įstaigų vadovų rekvizitai – parašai, vadovų rekvizitai (vardas, pavardė). Kolegijos nuomone, visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina A. S. parodymus, kad jis 2007 m. gegužės-birželio mėnesiais Londone nebuvo ir negalėjo organizuoti tuo laikotarpiu liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos (2007 m. gegužės mėnesį) ir A. B. prostitucijos (2007 m. birželio mėnesį), o kartu rodo, kad liudytojos, duodamos anksčiau minėtus parodymus apie A. S. buvimą Londone, gali esmingai klysti. Byloje kitų duomenų, kad A. S. buvo Londone ir 2007 m. gegužės-birželio mėnesiais, nėra. Todėl šioje dalyje, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, priimti dėl A. S. apkaltinamojo nuosprendžio teismas negalėjo. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad šiais kaltinime nurodytais atvejais A. S. dalyvavimas nusikaltimų padaryme yra įrodytas. Šioje dalyje nuosprendis turi būti keičiamas ir A. S. dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį ir dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį išteisintas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad turi būti abejojama visais liudytojų Nr. 11, Nr. 17, A. B. parodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kaip jau buvo minėta, dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį ir dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį yra nuteistas ir I. M., kuris nepripažįsta savo kaltės nei dėl vieno nusikaltimo padarymo, už kuriuos yra nuteistas teismo. Taip pat A. S. kartu su I. M. yra nuteisti ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, kurių aplinkybes nustatant, vienas iš įrodymų šaltinių taip pat buvo liudytojų Nr. 11, Nr. 17, A. B. parodymai. Tačiau šiose dalyje A. S., kaip ir kiti asmenys dėl jų priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, o dėl I. M. naikinti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, kaip jis prašo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Byloje I. M., apskundusio dėl jo teismo priimtą nuosprendį apeliacine tvarka, kaltė dėl liudytojos Nr. 17 įtraukimo į prostituciją, jos prostitucijos organizavimo 2006 m. kovo-balandžio mėnesiais l, dėl liudytojos A. B. įtraukimo į prostituciją 2006 m. lapkričio mėnesį, jos ir liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, dėl liudytojų A. B., Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. sausio-vasario mėnesiais, dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį, dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį, dėl liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. liepos mėnesį ir liudytojų Nr. 17, Nr. 11 prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį yra įrodyta ne tik minėtų liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais – iš dalies kitų nuteistųjų parodymais, dokumentais ir kt. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo liudytojų Nr. 11, 17, kurioms taikytas anonimiškumas, ir liudytojos A. B. parodymais. Liudytojos joms žinomas nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip pat ir apie I. M. atliktus nusikalstamus veiksmus, viso proceso metu papasakojo pakankamai konkrečiai. Tarp liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų prieštaravimų, tuo labiau esminių, nenustatyta. Minėtos liudytojos buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nėra duomenų, kad jų parodymai gauti neteisėtu būdu, liudytojoms Nr. 11 ir Nr. 17 suteiktas anoniminio liudytojo statusas atitinka anonimiškumo taikymo sąlygas ir pagrindus, numatytus BPK 198-200 straipsniuose. Visos liudytojos buvo apklaustos pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės užduoti klausimus. Teismas taip pat turėjo galimybę susipažinti su liudytojų Nr. 11 ir Nr. 17 anketiniais duomenimis, esančiais įslaptintame pakete, apie liudytojų Nr. 11 ir Nr. 17 atsiradimo byloje aplinkybes buvo apklausta ir davė parodymus tyrėja J. M., operatyviniai darbuotojai S. K., R. N., todėl teismas, priešingai negu tvirtinama kita apeliantė – R. M. skunde, galėjo pasitikslinti aplinkybes, dėl kurių savo apeliaciniuose skunduose išdėstė abejones ji, ginčydama liudytojos Nr. 1 duotų parodymų patikimumą, ir I. M., tvirtindamas, jog liudytojos jį kaltinančius parodymus davė ne savo noru (jos įtaką darė pareigūnai). Dėl viso to minėtų liudytojų parodymais nebuvo pagrindo nesivadovauti, juolab, kad šių liudytojų parodymų teisingumą, kaip nustatyta, patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Visi šie įrodymai išdėstyti, išsamiai aptarti ir įvertinti nuosprendyje. Todėl kolegija iš naujo nepateiks išsamios liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, A. B. bei kitų šias nusikalstamas veikas ir I. M. dalyvavimą patvirtinančių įrodymų analizės. Be to, kaip matyti iš nuteistojo I. M. apeliacinio skundo, ir pats I. M. konkrečių teismo išvadų neginčija, o tik nurodo abstraktaus pobūdžio teiginius, dėl kurių jau kolegijos buvo pasisakyta. Tai yra I. M. apeliaciniame skunde, kaip ir dėl kitų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, kažkokių konkrečių nesutikimo dėl jo nuteisimo už šių nusikalstamų veikų padarymą neišdėstė, tik tvirtina, jog jis yra nuteistas remiantis merginų, užsiėminėjusių prostitucija, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jos davė policijos pareigūnų iniciatyva ir mainais už tai, kad jų veikla nebus paviešinta. Tačiau kolegija vėl šiuos apelianto teiginius, kaip ir aptariant kitas I. M. padarytas nusikalstamas veikas, atmeta kaip nepagrįstus. Iš tiesų, galima sutikti, kad liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, liudytojos A. B. duoti parodymai yra itin reikšmingi įrodinėjant I. M. kaltę, tačiau negalima sutikti su tuo, kad I. M. kaltė įrodinėjama tik šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Visos minėtos liudytojos buvo apklaustos pirmosios instancijos teisme ir davė parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes. Taip pat teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą liudytojos taip pat patvirtino ir juos papildė. Be to, šių liudytojų parodymus papildo ir kiti įrodymai, kurių visetas leido konstatuoti nuteistojo I. M. kaltumą. Tarp kitų įrodymų paminėtini: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose liudytojo atpažino I. M. (t. 1, b. l. 66-68, 181-182, 189-190; tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys apie internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) erotines nuotraukas su paslaugų kainomis (t. 1, b. l. 195), A. B., I. M. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus (t. 1, b. l. 171), iš dalies kitų nuteistųjų A. S., S. V. parodymai. Tuo tarpu anksčiau paminėta aplinkybė, kad liudytojos dirbo prostitutėmis ir parodymus davė pareigūnų iniciatyva (pačios į policiją nesikreipė) pati savaime dar neduoda kolegijai pagrindo netikėti ar abejoti minėtų liudytojų parodymais, apie ką jau buvo minėta ne kartą. Liudytojo parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Liudytojo parodymai (kaip ir kiti įrodymų šaltiniai) gali būti atmetami, kaip ir priimami, remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais, bet ne abstrakčiomis formuluotėmis ar nuorodomis į apklausiamo asmens polinkius, asmenybės bruožus ir pan., kurie patys savaime, be platesnio jų aptarimo bei sąsajos su bylos aplinkybėmis įvertinimo negali būti laikomi duomenų pripažinimo (ar nepripažinimo) įrodymais kriterijais. Kolegija, tokių duomenų, kurie būtų pagrindas liudytojų Nr. 11, Nr. 17, kurioms taikytas anonimiškumas, A. B. parodymais, duotais apie I. M. ir jo vykdomą veiklą Londone, kaip jau buvo minėta, nenustatė.

Tačiau šioje dalyje, nustačius, kad A. S. dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį ir dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį nuteistas nepagrįstai ir A. S. dėl nusikalstamų veikų turi būti išteisintas, atitinkamai turi būti patikslinama ir kita, su tuo susijusi nuosprendžio dalis, tai yra nuosprendžio dalis, kiek tai liečia kitą dėl šių nusikalstamų veikų nuteistą I. M., kurio kaltė, priešingai negu A. S., yra įrodyta.

Nuosprendžio dalyje, neįrodžius, kad A. S. bendrininkavo organizuojant liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostituciją 2007 m. gegužės mėnesį ir A. B. prostituciją 2007 m. birželio mėnesį, ir pašalinus aplinkybę, jog I. M. šios veikos padarytos veikiant organizuota grupe, turi būti nustatoma, kad:

I. M. 2007 metų gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo liudytojos Nr. 17 ir liudytojos Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. gegužės 7 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, vadovavo jų prostitucijai patalpindamas merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), www.90minute.co.uk., vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno liudytoja Nr. 17 ir Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, laiką, arba nurodydamas kliento adresą, kur jos turėdavo vykti pačios ir pelnėsi iš jų prostitucijos iki 2007 m. gegužės 29 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. Liudytoja Nr. 17 ir liudytoja Nr. 11, kurioms taikomas anonimiškumas, iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo joms, o likusi dalis – I. M.;

Be to, I. M. 2007 metų birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, organizavo A. B. vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę 2007 m. birželio 5 d. iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), vadovavo jos prostitucijai patalpindamas jos nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internete, vykdydamas centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodamas apie klientų atėjimo į butą, kuriame gyveno A. B., laiką arba nurodydamas kliento adresą, kur ji turėdavo vykti pati ir pelnėsi iš jos prostitucijos iki 2007 m. birželio 24 d., surinkdamas pinigus, gautus iš klientų už prostituciją. A. B. iš klientų už prostituciją gaudavo po 150 svarų sterlingų už valandą, iš kurių po 50 svarų sterlingų tekdavo jai, o likusią dalį paimdavo I. M.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. M. taip pat nuteistas ir dėl I. R. prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį bei dėl D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį. I. M. dėl I. R. prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį yra nuteistas kartu su A. S., o dėl D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimas 2007 m. rugpjūčio mėnesį kartu su A. S. ir S. V. Nuteistoji S. V. dėl jos priimto teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, o A. S., padavęs apeliacinį skundą, savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo neneigia. Tokiu būdu vienintelis I. M. neigia savo kaltę ir prašo jį išteisinti. Tačiau kaip ir ankstesniais atvejais kažkokių konkrečių argumentų nenurodo, dėstydamas tas pačias aplinkybes apie liudytojų parodymus. Kolegijos nuomone, nepaisant, kad I. M. tvirtina, jog jis nepadarė šių nusikaltimų už kuriuos yra nuteistas, jo verslas Londone buvo legalus, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai paneigia tokią apelianto poziciją. Kolegija iš naujo išsamiai nedėstys visų įrodymų, patvirtinančių I. M. kaltę dėl D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį ir dėl I. R. prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį, nes visai tai yra detaliai aptarta nuosprendyje.

Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis R. M. taip pat organizavo A. K. ir liudytojos Nr. 1 prostituciją 2005 m. balandžio - gegužės mėnesių laikotarpiu ir A. K. prostituciją 2005 m. rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpiu. Iš nuteistosios R. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nepripažįsta padariusi šių nusikaltimų ir prašo ją išteisinti. Apeliantės teigimu, teismas ją pripažino kalta dėl A. K. ir liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimo 2005 m. balandžio - gegužės mėnesių laikotarpiu iš esmės remdamasis tik liudytojos Nr. 1, parodymais, kuriais negalima buvo vadovautis, ir liudytojos A. K. parodymais, o dėl A. K. prostitucijos organizavimo 2005 m. rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpiu tik A. K. parodymais, kurie nepatvirtina nė vienos kaltinimui reikšmingos aplinkybės. Tačiau kolegija šiuos apeliantės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė liudytojų Nr. 1, A. K. parodymų apie R. M. ir jos atliktus nusikalstamus veiksmus patikimumui patikrinti, analizavo visus liudytojų A. K. ir Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jų duotus parodymus gretino su kitais byloje surinktais įrodymais ir, kolegijos nuomone, teisingai nustatė, kad R. M. kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo įrodyta. Visi šie įrodymai, kurių pagrindu buvo konstatuota nuteistosios kaltė padarius šiuos nusikaltimus, išdėstyti, išsamiai aptarti ir įvertinti nuosprendyje. Todėl kolegija iš naujo nepateiks išsamios liudytojų Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, ir liudytojo A. K. bei kitų šias nusikalstamas veikas ir R. M. dalyvavimą patvirtinančių įrodymų analizės, o nurodys tik tuos, kurie yra susiję su konkrečiais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais.

Nuteistoji R. M. apeliaciniame tvirtina, kad jos kaltė dėl A. K. ir liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimo 2005 m. balandžio - gegužės mėnesių laikotarpiu yra grindžiama tik liudytojos Nr. 1, kuriai taikytas anonimiškumas, ir liudytojos A. K. parodymais. Iš tiesų galima sutikti, kad minėti įrodymai yra itin reikšmingi įrodinėjant R. M. kaltę, tačiau juos papildo ir kiti įrodymai, kurių visetas leido konstatuoti nuteistosios kaltumą. Tarp kitų įrodymų paminėtini: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose liudytojos atpažino R. M. (t. 1, b. l. 164-165, 198-199); tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. K. skrido į Londoną 2005 m. gegužės 2 d. (t. 1, b. l. 200), specialisto išvados (t. 5, b. l. 158-160).

Nepagrįstas yra ir nuteistosios R. M. apeliacinio skundo teiginys, kad dėl A. K. prostitucijos organizavimo 2005 m. rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpiu ji pripažinta kalta remianti tik A. K. parodymais, kurie nepatvirtina nė vienos kaltinimui reikšmingos aplinkybės. Nuteistoji R. M. skunde be jokio pagrindo bando sumenkinti šios liudytojos parodymų įrodomąją reikšmę ir neteisingai nurodo, jog jie nepatvirtina jokių faktinių bylos aplinkybių. Kolegijos nuomone, būtent šios liudytojo parodymai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismui kaip tik ir leido paneigti nuteistosios R. M. parodymuose iškeltas versijas ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, įeinančias į įrodinėjimo dalyką, ir būtinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui bei nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Liudytoja A. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme dėl šios nusikalstamos veikos, parodė, kad ji vyko 2005 metais į Italiją, kur teikė seksualines paslaugas. Pagal liudytojos parodymus, jai šią kelionę suorganizavo R., kuriai ji, grįžusi iš Italijos, atidavė 500 eurų, o 800 eurų liko jai. Liudytojos A. K. parodymus, priešingai negu tvirtinama R. M. skunde, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose liudytoja atpažino R. M., kai R., kuri organizavo kelionę į Italiją (Florenciją) (t. 1, b. l. 198-199), specialisto išvados (t. 5, b. l. 158-160).

Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų I. M., R. M. nusikalstamas veikas dėl prostitucijos organizavimo ar vadovavimo prostitucijai arba dėl merginų gabenimo šių sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, o dėl prostitucijos organizavimo ar vadovavimo prostitucijai arba dėl merginų gabenimo šių sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir dėl įtraukimo į prostituciją, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, papildomai taikant dar ir įtraukimo į prostituciją normą, tai yra dar pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Nuteistieji I. M., R. M., A. S. apeliaciniuose skunduose ginčija tokią jų veikų kvalifikaciją ir tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nurodydami visą eilę nesutikimo su jų veikos kvalifikacija argumentų.

R. M. ir I. M. teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo visų pirma yra susiję su tuo, kad jie neteisingai pripažinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje, organizatoriais. Tačiau šioje dalyje kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis pripažįstant R. M. ir I. M. buvus minėtų nusikalstamų veikų organizatoriais. R. M. ir I. M. atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytus organizatoriaus požymius. BK 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyti alternatyvūs organizatorių apibūdinantys požymiai – tai organizuotos grupės subūrimas; nusikalstamo susivienijimo subūrimas; vadovavimas organizuotai grupei; vadovavimas nusikalstamam susivienijimui; koordinavimas organizuotos grupės narių veiklos; koordinavimas nusikalstamo susivienijimo narių veiklos; parengimas nusikalstamos veikos; vadovavimas nusikalstamai veikai. R. M. ir I. M. nuteisti ne už organizuotos grupės subūrimą, vadovavimą jai, į ką bando apeliuoti ginčijant jų pripažinimą organizatoriais, o už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų parengimą ar vadovavimą nusikalstamos veikoms. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, R. M., būdama modelių agentūros ,,P.“ vadove, dėl savo darbo pobūdžio turėdama galimybę kontaktuoti su Lietuvoje esančiomis merginomis, rūpinosi asmenų priėmimu į darbą, pateikdavo joms pasiūlymus dėl darbo (seksualinių paslaugų teikimo už atlygį), taip pat kai kuriais atvejais organizuodavo jų keliones į Londoną (nupirkdavo bilietus, nurodydavo, kur ir kada reikia nuvykti, kas jas Londone pasitiks ir t. t.), o I. M. organizuodavo merginų prostituciją jau Londone ir jai vadovavo Londone, koordinuodamas prostituciją organizuojančių asmenų (A. S., V. K., S. V.) veiksmus, nustatydamas jų funkcijas ir vaidmenį, paskirdamas jiems konkrečias užduotis, paskirstydamas pelną, gautą iš prostitucijos verslo, taip pat kai kuriais atvejais organizuodavo ir merginų keliones į Londoną, jas lydėdavo. Tokiu būdu R. M. ir I. M. kaip organizatoriai buvo pasiskirstę užduotimis organizuojant prostituciją ir jai vadovaujant ir, vykdydami savo užduotis, siekdami savo tikslo – gauti turtinės naudos iš prostitucijos ir taip pasipelnyti, atliko tikslingus, pavojingus, aktyvius, sistemingus ir nevienkartinius veiksmus, kurie išsamiai aprašyti teismo nuosprendyje.

Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad ji negalėjo būti pripažinta prostitucijos organizatore, nes ji nenustatė vietos ar laiko, kur bus teikiamos seksualinės paslaugos, nekontroliavo merginų. BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytas prostitucijos organizavimas apima ne visą veiklą, kuria yra užtikrinamas nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimas. Organizatorius gali organizuoti ir atskirus prostitucijos organizavimo grandinės veiksmus. Tai yra gali tiek organizuotuti prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą, tiek ir nustatyti laiką bei vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, jų atgyvendinimą, atvykimą į darbo vietą, kontroliuoti jų darbą, palaikyti drausmę, taikyti tam tikras sankcijas už nusižengimus arba gali organizuoti tik kai kurį veiksmą. Taip pat gali spręsti ir tik šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimus, tai yra vadovauti prostitucijai, koordinuojant asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmus, nustatyti jų vaidmenį ir funkcijas, paskirstyti jiems konkrečias užduotis, taip pat pelną, gautą iš prostitucijos. Be to, gali būti ir keli organizatoriai, kurie organizuoja atskirus prostitucijos organizavimo etapus, ar koordinuoja vieną kurią nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, grandinę – organizuoja prostituciją ar jai vadovauti arba organizuoja asmenų jų sutikimu vykimą prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ar į Lietuvos Respubliką, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. R. M. ir I. M., kaip organizatoriai, savo aktyviais veiksmais organizavo prostituciją, o I. M. ir jai vadovavo, koordinuodamas kitų nuteistųjų, organizuojančių prostituciją, veiksmus, nustatydamas jų vaidmenį ir funkcijas, paskirstydamas jiems konkrečias užduotis, taip pat pelną, gautą iš prostitucijos, spręsdamas kitus iškilusius organizacinius klausimus, dėl to jie, kaip šių nusikalstamų veikų organizatoriai, o kartu ir kaip pagrindiniai vykdytojai, pagrįstai nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taip pat neturi pagrindo tenkinti ir A. S. prašymą – pašalinti iš nuosprendžių nustatytas aplinkybes, kad jis organizavo prostituciją, bei nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį.

A. S., ginčydamas jo veikų kvalifikaciją pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad jis klaidingai įvardytas kaip prostitucijos organizatorius. A. S. teigimu, jo veiksmai buvo tik epizodinio pobūdžio, kai jis įsitraukė į nusikalstamų veikų darymą, viskas jau buvo suorganizuota. Tai yra jis buvo tik vykdytojas, o vykdytojas, jo įsitikinimu, negali atsakyti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. BK 307 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis ir už šio nusikaltimo padarymą atsako tik nusikaltimo organizatorius ir vadovas, tai yra šiuo atveju I. M., kuris organizavo prostituciją ir jai vadovavo. Visi šie nuteistojo A. S. dėstomi argumentai yra nepagrįsti. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta veika – prostitucijos organizavimas negali būti interpretuojama taip, kaip tą daro apeliantas skunde. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jo apeliaciniame skunde aptariama BK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra aiškinama neteisingai bei daroma klaidinga išvada, kad pagal BK 307 straipsnio 2 dalį gali atsakyti tik organizatorius. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respublikos ar iš Lietuvos Respublikos. Visos šios trys BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos yra alternatyvios ir bet kurios iš jų atlikimas užtraukia asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikoma, kad prostitucijos organizavimas yra veikla, užtikrinanti nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą: laiko ir vietų, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, nustatymas; prostitucija užsiimančių asmenų atvykimo iš kitų vietovių ar šalių, jų apgyvendinimo, jų atvykimo į darbo vietą organizavimas, jų darbo ir buities kontrolė; drausmės palaikymas, tam tikrų sankcijų už nusižengimus nustatytai tvarkai taikymas, rūpinimasis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, naujų asmenų priėmimu; ginčų tarp jų sprendimu ir pan. O prostitucijos vadovavimas – tai svarbiausių šio nelegalaus prostitucijos organizavimo funkcionavimo klausimų sprendimas. Tuo tarpu organizatorius yra vienas iš bendrininkų, numatytų BK 24 straipsnyje, rūšių. Byloje nustačius, kad asmuo atliko kokius nors iš paminėtų veiksmų organizuodamas prostituciją, jis yra traukiamas atsakomybėn dėl prostitucijos organizavimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas, o minėtos veikos - prostitucijos organizavimo ar vadovavimo – organizatorius pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijoms teismo nustatytomis aplinkybėmis A. S. organizavo merginų Londone prostituciją – pasitikdavo į Londoną atvykstančias merginas, pasirūpindavo apgyvendinimu Londone, nuveždavo į foto sesijas, kur buvo padaromos erotinio pobūdžio nuotraukos, pranešdavo apie klientus, kada ir kur jie ateis, arba, kur merginos turi nuvykti, surikdavo pinigus, gautus iš klientų už prostituciją, iš kurių dalis tekdavo jam, ką jis pats pripažino viso proceso metu.. Todėl A. S. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę tam, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, kaip yra prašoma A. S. apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. A. S. ne tik pelnėsi iš prostitucijos, bet ir organizavo prostituciją atlikdamas konkrečius veiksmus, o už tai, kaip jau buvo minėta, atsakomybė numatyta BK 307 straipsnio 2 dalyje.

Nors nuteistieji R. M., I. M., A. S. ir tvirtina apeliaciniuose skunduose priešingai, pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus faktus organizuota grupė, kurioje dalyvavo ir R. M., I. M., A. S. taip pat atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus organizuotai grupei tiek pagal reikalaujamą minimalų joje dalyvaujančių asmenų skaičių, tiek pagal grupės tikslus daryti nusikaltimus, tiek pagal pasiskirstymo užduotimis ar vaidmenimis reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konkretizavo ir atskirai išnagrinėjo kiekvieno iš bendrininkų veiksmus kiekviename inkriminuotame nusikaltime bei išanalizavo jų vaidmenį darant nusikaltimus. Pažymėtina, kad darant visus nusikaltimus visų minėtų asmenų vaidmuo buvo labai panašus. R. M. ir I. M. neabejotinai buvo nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti, iniciatoriais, organizatoriais ir pagrindiniais vykdytojais, o A. S. veikė kaip vykdytojas organizuodamas merginų prostituciją Londone. R. M., būdama modelių agentūros ,,P.“ vadove, dėl savo darbo pobūdžio turėdama galimybę kontaktuoti su Lietuvoje esančiomis merginomis, rūpinosi asmenų priėmimu į darbą, pateikdavo merginoms pasiūlymus dėl darbo (seksualinių paslaugų teikimo už atlygį), kai jos kreipdavosi į ją arba pati pasiūlydavo, taip pat kai kuriais atvejais organizuodavo jų keliones į Londoną, nupirkdama bilietus, nurodydama, kur ir kada reikia nuvykti, kas jas Londone pasitiks ir t. t. (kai kuriais atvejais merginų keliones į Londoną organizuodavo ir I. M., jas lydėdavo), o I. M. organizuodavo merginų prostituciją jau Londone (rūpinosi dėl apgyvendinimo, merginų erotinėmis foto sesijomis, nuotraukų patalpinimo internete erotiniuose tinklapiuose klausimais, taip pat jas pasitikdavo Londone, nuveždavo į butus, kur jos buvo apgyvendinamos, pranešdavo apie klientus, kur jie ir kada ateis, surinkdavo gautus pinigus ir t. t.) ir prostitucijai vadovavo Londone, koordinuodamas prostituciją organizuojančių asmenų, taip pat ir A. S., organizavusio prostituciją Londone, veiksmus, nustatydamas jų funkcijas ir vaidmenį, paskirdamas jiems konkrečias užduotis, paskirstydamas pelną, gautą iš prostitucijos verslo. A. S., kaip matyti iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytų veiksmų, vykdydavo I. M. nurodymus, paskirtas užduotis ir atliko prostitucijos organizavimo veiksmus – pasitikdavo merginas, atvykusias dirbti prostitutėmis į Londoną, nuveždavo į butus, kur jos buvo apgyvendinamos, pranešdavo apie klientus, kur jie ir kada ateis, surinkdavo gautus pinigus ir t. t. Pagal byloje remiantis surinktais parodymais (liudytojų, paties A. S. parodymais), Londone lemiamas žodis priklausė I. M., o A. S., kaip ir kiti bendrininkai, vykdė jiems I. M. pavestas užduotis. Taigi iš to, kas byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, aiškiai matyti vaidmenų pasiskirstymas tarp bendrininkų kaip vienas iš organizuotos grupės požymių. Be to vienodu braižu padaryti, intensyviai, sistemingai, pakankamai ilgą laiką atliekami nusikaltimai, nors ir nepasižymintys detaliu planavimu (tokių duomenų, kad kiekvienas nusikaltimas buvo detaliai planuojamas, byloje nėra), tačiau taip pat atspindi bendrininkų organizuotumo laipsnį, kuris būdingas organizuotai grupei. Nuteistoji R. M. teigia, kad ji nekontroliavo merginų Londone, joms apie klientus nepranešdavo. Tačiau vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Be to, skirtingai nei esant bendrininkų grupei kelių vykdytojų BK 24 straipsnio 3 dalies prasme buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis, kaip tvirtina apeliantai skunduose. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Dar daugiau kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymiams, aprašytiems BK 24 straipsnio 6 dalyje. Tačiau konstatavus organizuotą grupę, jie bus prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsakys kaip nusikaltimo vykdytojai. Kadangi vaidmenų pasiskirstymas buvo akivaizdus, teismas pagrįstai veikas įvertino kaip padarytas organizuotos grupės. Be to, jei veika padaryta organizuota grupe, visiems bendrininkams tai pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurią, priešingai negu tvirtina I. M. apeliaciniame skunde, teisingai konstatavo teismas. I. M. skunde daroma išvada, kad BK 307 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota pelnymosi iš kito asmens nusikaltimo sudėtis, dėl to, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, teismas negalėjo papildomai dar pripažinti tos aplinkybės, kad jis organizavo ir vadovavo prostitucijai, ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra klaidinga ir padaryta neteisingai interpretuojant BK normas ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 15 punkte išaiškinta, kad nusikalstamos veikos, padarytos organizuotos grupės, pripažįstamos padarytomis sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos organizuotos grupės asmenų, R. M., I. M. šioje grupėje atliko organizatorių vaidmenį, o A. S. vykdytojo ir R. M., I. M., A. S. nusikalstamas veikas dėl prostitucijos organizavimo ar vadovavimo kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, tačiau perteklinis buvo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkų rūšis (24 straipsnio 4 dalį), nurodymas, kvalifikuojant R. M. ir I. M. veikas, papildomai dar pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2007, 2K-93/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 20 p.). Tačiau tai nėra pagrindas keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Tačiau kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kuriuose R. M. ir I. M. ginčija jų nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad byloje nėra įrodyta jų kaltė dėl merginų įtraukimo į prostituciją (I. M. dėl A. R., J. C., E. K. D. P., liudytojos Nr. 17, A. B.; R. M. dėl A. R., J. C., D. P.). Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie rodo, jog minėtos merginos buvo įtrauktos į prostituciją organizuojant I. M., R. M. jų prostituciją. I. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas prieš darydamas tokią išvadą, tai yra, kad merginos buvo įtrauktos į prostituciją, turėjo išsiaiškinti, ar minėtos merginos kažkada nors praeityje neužsiėminėjo prostitucija. Pagal teismų praktiką aplinkybė apie merginų seksualinę patirtį praeityje neturi reikšmės aiškinantis, ar merginos buvo įtrauktos į prostituciją, todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės ir neaiškino bei nevertino. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas, nustatęs, kad minėtos merginos buvo įtraukotos į prostituciją organizuojant I. M., R. M. jų prostituciją, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas R. M. ir I. M. veikas dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį. Pagal teisės doktriną, tais atvejais, kai asmens įtraukimas į prostituciją buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika kvalifikuojama tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, netaikant įtraukimo į prostituciją normos. Todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti keičiamas ir jų veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 308 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos tik pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalį ir jiems už šias veikas paskiriamos naujos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis paliekamas toks pats, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, nes jų švelninti nėra pagrindo, o pagriežtinti nėra galimybės, nes būtų pabloginta jų teisinė padėtis.

Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai (BPK 320 straipsnis). Tačiau BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytos dvi išimtys iš šios bendros taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 8 punkte nustatyta, kad švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas turi apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia nuteistųjų, dėl kurių jis neapskųstas. Kai nuosprendis apeliantui keičiamas taikant švelnesnį įstatymą, jis turi būti pakeistas ir skundų nepadavusiems nuteistiesiems, jei švelnesnio įstatymo taikymo pagrindai liečia ir juos (pvz., skundą padavusio nusikaltimo bendrininko veiką kvalifikuodamas pagal švelnesnį įstatymą, apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atitinkamai pakeisti ir skundų nepadavusių to paties nusikaltimo bendrininkų veiksmų kvalifikavimą). Nagrinėjamoje byloje, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas R. M. ir I. M. veikas dėl merginų įtraukimo į prostituciją pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai asmens įtraukimas į prostituciją buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, atitinkamai turi būti pakeista ir nuosprendžio dalis, kiek tai liečia kitus nuteistuosius V. K., S. V., neapskundusius dėl jų priimto nuosprendžio apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis V. K. ir S. V., organizuodami merginų prostituciją, taip pat jas įtraukė į prostituciją (S. V. įtraukė į prostituciją liudytoją Nr. 17 ir A. B.; V. K. – A. B.), už ką teismas juos pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje dėl V. K. ir S. V. nuosprendis keičiamas, jų veikas, kurios buvo kvalifikuotis pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir už jas jiems paskiriant laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis paliekamas toks pats, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl tų pačių motyvų, kaip ir I. M. su R. M.

Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

I. M. yra nuteistas už 17 nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o R. M. už 6 nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Minėtame straipsnyje už minėtų nusikalstamų veikų padarymą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų. I. M. ir R. M. teismas už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė po trejus metus laisvės atėmimo, tai yra artimas sankcijos vidurkiui bausmes. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas BK 55 straipsnio pagrindu turėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau patikrinusi apeliaciniuose skunduose pateiktus nuteistųjų argumentus, kolegija nerado pagrindo abejoti teismo R. M. ir I. M. paskirtų už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, bausmių rūšimi ir dydžiu. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Tačiau ši nuostata nuteistiesiems I. M., R. M., kaip jie tvirtina apeliaciniuose skunduose, negali būti taikoma. Nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau BK 55 straipsnyje nurodytas sąlygas visiškai atitinka tik toks asmuo, kuris pirmą kartą teisiamas už vieno nusikaltimo padarymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-85/2008). Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, I. M. nuteistas už 17, o R. M. už 6 nusikalstamų veikų padarymą. Be to, kaip jau buvo nurodyta, BK 307 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Sutinkamai su BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę, numatytą įstatymo, už kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Minėtas baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes R. M. ir I. M. pritaikytas tinkamai. Bausmės paskirtos BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose – tai atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimus. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę) pirmosios instancijos teismas įvertino nustatydamas I. M. ir R. M. skiriamų bausmių dydį, t. y. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirdamas artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. Nors I. M. ir R. M. padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, tačiau šiuo nuosprendžiu I. M. nuteistas yra net už septyniolikos, o I. M. už šešių apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. R. M. 2008 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jau buvo teista už panašių nusikalstamų veikų padarymą, kuriomis buvo siekiama to paties tikslo – pasipelnyti iš merginų prostitucijos. Šios veikos buvo susijusios su merginų verbavimu ir organizavimu, siekiant gauti turtinės naudos iš prostitucijos, ir merginų gabenimu prostitucijai. Minėtu nuosprendžiu R. M. yra nuteista net už penkiolikos nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnyje, padarymą (prekyba žmonėmis). Dėl R. M. nusikalstamos veikos į prostituciją šeichams buvo perleistos 48 merginos, taip pat ir nepilnametės. R. M. prekyba žmonėmis užsiėminėjo sistemingai ir ilgą laiko tarpą – nuo 2002 m. spalio iki 2004 m. lapkričio mėnesio, ir, kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, savo nusikalstamos veiklos neatsisakė, priešingai, siekdama savo tikslo – turėti turtinės naudos iš prostitucijos, ji, būdama modelių agentūros ,,P.“ vadove, dėl savo darbo pobūdžio turėdama galimybę kontaktuoti su Lietuvoje esančiomis merginomis, greta vykdomos veikos – prekybos žmonėmis, organizavo dar ir merginų prostituciją, kai kurias merginas įtraukdama ir į prostituciją. Ši jos veikla truko nuo 2004 m. birželio-liepos mėnesio iki 2005 m. rugsėjo- spalio mėnesio, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo sisteminga. I. M. anksčiau taip pat buvo teistas, nors teistumas ir išvykęs. Byloje nustatyta, kad R. M. ir I. M. veikė kaip šių nusikalstamų veikų organizatoriai, ir atliko tikslingus, pavojingus, aktyvius, sistemingus ir nevienkartinius veiksmus organizuodami merginų prostituciją, o I. M. jai dar ir vadovaudamas. Byloje nustatyta I. M. ir R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad paskiriant R. M. ir I. M. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, bausmės skyrimą reglamentuojantis baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes I. M., R. M., BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. I. M., R. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

Nuteistasis I. M. skunde teigia, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimus, jis negalėtų rūpintis, išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, ką jis privalo daryti, ir tai, jo įsitikinimu, yra pagrindas skirti jam švelnesnes – nesusijusias su realiu laisvės atėmimu - bausmes. Tačiau šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Pats nuteistasis kaip tėvas privalo rūpintis savo vaikais. Tačiau nuteistojo vaikų gerovė negali būti priešpastatoma visuomenės saugumui, juolab, kad pats I. M., pakankamai ilgą laiko tarpą darydamas tyčinius nusikaltimus, elgėsi neatsakingai savo vaikų atžvilgiu. Jis turėjo galimybę pasirūpinti savo ir savo šeimos materialine gerove teisėtai dirbdamas, tačiau pasirinko neteisėtą pragyvenimo šaltinį – siekdamas materialinės naudos organizavo ir vadovavo merginų prostitucijai ir šiuos nusikaltimus, kurie daro žalą įvairiems visuomeniniams santykiams, jis darė sistemingai. Be to, savaime suprantama, kad laisvės atėmimo bausmė suponuoja tam tikras neigiamas pasekmes asmeniui, kurį ji paliečia, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to tokia bausmė negali būti skiriama ir iš esmės yra neteisinga. Kaip matyti iš bylos duomenų, vaikai, paskyrus I. M. realią laisvės atėmimo bausmę, neliks be priežiūros. I. M. vaikai gyvena su jų motinomis ir pastarosios jais faktiškai rūpinasi.

Nuteistoji R. M., prašydama skunde švelninti jai teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, taip pat apeliuoja į jo šeimynines ir socialines aplinkybes. Bylos duomenimis R. M. augina nepilnametį vaiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R. M. už penkiolikos sunkių nusikaltimų padarymą teismas paskyrė bausmę, kuri buvo mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis, ir tokiam teismo sprendimui lemiamą ar pagrindinę įtaką turėjo ta aplinkybė, jog ji turi vaiką, yra netekėjusi. Į šią aplinkybę taip pat buvo atsižvelgta ir skundžiamame nuosprendyje, skiriant R. M. bausmes. Tačiau, kolegijos nuomone, nors ši aplinkybė yra reikšminga ir į ją būtina atsižvelgti skiriant asmeniui bausmę, tačiau kiekvieną kartą nuteistosios šeimyninė ir socialinė padėtis negali nulemti nepamatuotai švelnių bausmių už nusikaltimų padarymą skyrimą, juolab, kad pati R. M. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, pasirinko ne dorą gyvenimo būdą, o nusikaltimų darymą ir tokiu būdu pati elgėsi neatsakingai savo vaiko atžvilgiu. Be to, nuteistosios R. M. nepilnametis vaikas, paskyrus jai realią laisvės atėmimo bausmę, neliks be priežiūros. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. M. turi motiną, kuri faktiškai ir prižiūri nepilnametį vaiką.

Kolegija laiko, kad įvertinus konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, I. M. ir R. M. asmenybes bei atsižvelgiant į kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, I. M. ir R. M. pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją paskirtos bausmės neprieštarauja ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Nuteistųjų skunde nurodytos aplinkybės (dirbo, išlaikė šeimą, anksčiau teistas nebuvo ir kt.) nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti R. M. ir I. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai, kad jie turi darbą, ir kitos jų nurodomos aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos, būdingos daugeliui asmenų, aplinkybės, ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas jiems pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. I. M. ir R. M. paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskyrus I. M. ir R. M. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, jos ir I. M., R. M. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 308 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtos jiems galutinės subendrintos bausmės – R. M. – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, o I. M. – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams. Tačiau patikrinus šią bylą apeliacine tvarka ir joje priimtą nuosprendį, kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas kvalifikuoti I. M. ir R. M. nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalė ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 308 straipsnio 1 dalį yra keistinas dėl netinamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, jų nusikalstamos kvalifikuotinos šioje dalyje tik pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalį. Dėl to I. M. ir R. M. turi būti už šiuos nusikaltimus paskiriamos bausmės ir jiems šios naujos bausmės ir bausmės, paskirtos jiems už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, skundžiamu nuosprendžiu iš naujo subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, ir jiems paskiriamos galutinės subendrintos bausmes. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai; 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Tuo tarpu šiuo atveju visos I. M. ir R. M. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčiniai tai pačiai kategorijai priskiriami nusikaltimai, kurių pavojingumas nesiskiria, todėl, sutinkamai su BK 63 straipsnio 4 dalimi, jos bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Tačiau, nors I. M. ir R. M. bausmės ir yra subendrinamos iš naujo, jiems pirmosios instancijos teismo paskirtų galutinių laisvės atėmimo bausmių dydis nemažintinas, nes jis, nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrinus jiems palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, nėra per didelis, o I. M. ir R. M. teismo nustatytos galutinės bausmės yra teisingos ir teisinių pagrindų jų mažinimui nėra. Aplinkybė, kad sumažėjo padarytų nusikalstamų veikų kiekis, nėra pagrindas galutinės bausmės mažinimui, nes už šias nusikalstamas veikas I. M. ir R. M. paskirtos bausmės neturėjo įtakos galutinės bausmės dydžiui. Šie nusikaltimai, kaip laikė teismas, sudarė idealią sutaptį su nusikalstamomis veikomis, už kurias minėti asmenys buvo nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, ir bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus, apėmė griežtesnės bausmės jiems paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, o šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo jau subendrintos su kitomis bausmėmis, paskirtomis I. M. ir R. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį. Todėl kolegija, subendrinusi I. M. ir R. M. iš naujo skundžiamu teismo nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir naujai jiems paskirtas bausmes, palieka jiems tas pačias galutines bausmes, kurios buvo nustatytos minėtu teismo nuosprendžiu, jų nemažindama ir juo labiau nedidindama, nes tuo būtų pabloginta minėtų asmenų teisinė padėtis, o toks sprendimas prieštarautų BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatoms.

Teismas tokiu pačiu būdu iš naujo bendrina bausmes ir kitiems nuteistiesiems - V. K. ir S. V., taip pat dėl tų pačių priežasčių palikdamas jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtas galutines bausmes.

Nėra pagrindo I. M. taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas, nes tam nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo tarpu I. M. nuteistas už septyniolika apysunkių nusikaltimu, už kuriuos jam galutinė laisvės atėmimo bausmė yra skiriama didesnė negu treji metai. Todėl I. M. prašymas dėl BK 75 straipsnio jam taikymo taip pat atmestinas.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo ji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo įsitikinimu, tam yra visos būtinos sąlygos – jis teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jokios žalos, kurią reikėtų atlyginti, nepadarė, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juos padariusius asmenis, po nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto, baigė aukštąjį mokslą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra asmuo, kuris sutiko už jį laiduoti. Tačiau kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje nėra nustatyta visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų sąlygų, kurios leistų kolegijai svartyti BK 40 straipsnio taikymo klausimą A. S., visumos, tai yra nėra nustatytos vienos būtinos sąlygos: A. S. ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors A. S. skunde teigia, kad jis teisiamas pirmą kartą, tačiau jau teismo buvo minėta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-85/2008). Tuo tarpu A. S. teismo nuosprendžiu yra nuteistas ne už vieną nusikaltimą. Todėl akivaizdu, kad BK 40 straipsnio taikymas jau vien dėl to negalimas. Tai, kad A. S. padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, ką kolegija nustatė, patikrinusi dėl A. S. priimtą nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, ir tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, žala fiziniam ar juridiniam asmeniui nepadaryta, nesant būtinos sąlygos – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra pakankamas pagrindas nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma; tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-P-82/2010). Kitos A. S. skunde nurodytos aplinkybės - nuo nusikalstamos veikos praėjęs laiko tarpas, per kurį A. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, mokėsi, dirbą, apibūdinamas teigiamai, prižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje, konstatavus pirmiau minėtų sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvimą, neturi BK 40 straipsnio taikymo aspektu teisinės reikšmės. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nėra taip pat pagrindo spręsti ir dėl laiduotojo tinkamumo klausimo.

Apie tai, kad kolegija pripažįsta A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, minėtame sprendime jau buvo pasisakyta. Tačiau kolegija nori atkreipti dėmesį, kas sąlygojo tokį teismo sprendimą. A. S. parodymų teismas nepripažino melagingais, o tik suabejojo dalies tų parodymų patikimumu, ir tuo pagrindu padaręs išvadą, jog A. S., nors ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, neprisipažino kaltu dėl visų nusikaltimų padarymo, konstatavo, jog nėra pagrindo šios aplinkybės, vadovaujant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti jo atsakomybe lengvinančia. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina A. S. parodymus, kad jis 2007 m. gegužės-birželio mėnesiais Londone nebuvo ir negalėjo organizuoti tuo laikotarpiu liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos (2007 m. gegužės mėnesį) ir A. B. prostitucijos (2007 m. birželio mėnesį, o kartu rodo, jog A. S. savo kaltę dėl nusikaltimų, kuriuos padarė, visiškai pripažino, apie juos duodamas nuoseklius ir išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, o tai, nustačius, kad A. S. dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi, yra pagrindas laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau, nustačius šią A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir dėl to, kad sumažėjo jo padarytų nusikalstamų veikų kiekis, kolegija nemato pagrindo keisti teismo nuosprendžio dėl A. S. paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. galutinė bausmė yra paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Ši bausmė, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra teisinga ir sudaro visas prielaidas realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. A. S. bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Kolegija, iš naujo subendrinusi A. S. paskirtas teismo nuosprendžiu bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. S. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, palieka jam tą pačią galutinę bausmę, kuri buvo nustatytos minėtu teismo nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad surašant nuosprendį teismas padarė ir dar kai kurių kitų klaidų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. ir I. M. buvo išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojos Nr. 1 įtraukimo į prostituciją), o R. M. dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojos Nr. 1 ir A. K. įtraukimo į prostituciją; dėl A. K. įtraukimo į prostituciją), nuosprendžio aprašomojoje nurodant, kad jų kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo neįrodyta. Tačiau nuosprendžio aprašomoji dalis prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad minėti asmenys dėl šių nusikaltimų padarymo išteisinami. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio ir 307 straipsnio reikalavimų. Tačiau šie pažeidimai nėra esminiai. Tai laikytina rašymo klaida, nes iš aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad R. M. ir I. M. dėl minėtų nusikaltimų buvo išteisinti, tik šis sprendimas nenurodytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tačiau visos šios klaidos turi būti ištaisytos nagrinėjant apeliacine tvarka, nes negali būti jokių abejonių dėl išteisinto asmens nekaltumo.

Nuteistoji R. M. teismo posėdyje taip pat prašė subendrinti jai šiuo skundžiamu nuosprendžiu ir kitoje baudžiamojoje byloje kitu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Kolegija dėl šio nuteistosios prašymo pažymi, kad šis klausimas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo tvarka. Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo ir nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo tvarka yra numatyta BPK 347 ir 361 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

n usprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti :

panaikinti nuosprendžio dalis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojų Nr. 11 ir Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį) laisvės atėmimu dvejiems metams ir priimti naują nuosprendį :

A. S. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. S. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl A. S. bausmių, paskirtų pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojų Nr. 11 ir Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį) ir BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį) subendrinimo su kitomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. S. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl E. K. prostitucijos organizavimo 2005 m. liepos mėnesį; dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. liepos mėnesį; dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį; dėl I. R. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį; dėl D. M., R. M. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendžio dalis, kuriose I. M., R. M. nusikalstamos veikos iš sutapties kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį, pakeisti :

Nuteistųjų I. M., R. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas iš sutapties pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti jiems bausmes :

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl J. C., A. R. įtraukimo į prostituciją ir jų prostitucijos organizavimo 2004 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimą trejiems metams;

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl E. K. įtraukimo į prostituciją ir jos prostitucijos organizavimo 2005 m. sausio mėnesį) laisvės atėmimą trejiems metams;

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl D. P. įtraukimo į prostituciją ir jos prostitucijos organizavimo 2005 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimą trejiems metams;

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojos Nr. 17 įtraukimo į prostituciją ir jos prostitucijos organizavimo 2006 m. kovo-balandžio mėnesiais) laisvės atėmimą trejiems metams.

I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją ir jos bei liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) laisvės atėmimą trejiems metams.

R. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl J. C., A. R. įtraukimo į prostituciją ir jų prostitucijos organizavimo 2004 m. rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimą trejiems metams;

R. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl D. P. įtraukimo į prostituciją ir jos prostitucijos organizavimo 2005 m. rugsėjo mėnesį) laisvės atėmimą trejiems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl I. M. ir R. M. bausmių, paskirtų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį, subendrinimo su kitomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu I. M. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių I. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl L. Š. gabenimo prostitucijai, B. Š. prostitucijos organizavimo 2004 m. birželio-liepos mėnesiais; dėl E. K. prostitucijos organizavimo 2005 m. liepos mėnesį; dėl liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimo 2005 m. sausio-balandžio mėnesiais; dėl D. P. prostitucijos organizavimo 2005 m. gruodžio mėnesį; dėl A. B., liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. sausio-vasario mėnesiais; dėl A. B., liudytojos Nr. 11 prostitucijos organizavimo 2007 m. kovo-balandžio mėnesiais; dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2007 m. gegužės mėnesį; dėl A. B. prostitucijos organizavimo 2007 m. birželio mėnesį; dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. liepos mėnesį; dėl liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugsėjo mėnesį; dėl I. R. prostitucijos organizavimo ir vadovavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį; dėl D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį), ir šiuo nuosprendžiu I. M. naujai paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę I. M. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. M. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių R. M. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (dėl L. Š. gabenimo prostitucijai, B. Š. prostitucijos organizavimo 2004 m. birželio-liepos mėnesiais; dėl liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimo 2005 m. sausio-balandžio mėnesiais; dėl A. K. ir liudytojos Nr. 1 prostitucijos organizavimo 2005 m. balandžio-gegužės mėnesiais; dėl A. K. prostitucijos organizavimo 2005 m. rugsėjo-spalio mėnesiais), ir šiuo nuosprendžiu R. M. naujai paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžio dalis, kuriose S. V. ir V. K. nusikalstamos veikos iš sutapties kvalifikuotos pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį, pakeisti :

Nuteistųjų S. V. ir V. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas iš sutapties pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti jiems bausmes:

S. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl liudytojos Nr. 17 įtraukimo į prostituciją ir jos prostitucijos organizavimo 2006 m. kovo-balandžio mėnesiais) laisvės atėmimą dvejiems metams;

S. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją 2006 m. lapkričio mėnesį ir jos bei liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) laisvės atėmimą dvejiems metams;

V. K. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. įtraukimo į prostituciją 2006 m. lapkričio mėnesį ir jos bei liudytojos Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) laisvės atėmimą dvejiems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl S. V. ir V. K. bausmių, paskirtų pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 1 dalį, subendrinimo su kitomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. V. paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios S. V. nuteista pagal 307 straipsnio 2 dalį (dėl D. M. ir R. M. prostitucijos organizavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį), ir šiuo nuosprendžiu S. V. naujai paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. V. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu V. K. paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios V. K. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl A. B., liudytojų Nr. 11, Nr. 17 prostitucijos organizavimo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais), ir šiuo nuosprendžiu V. K. naujai paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad R. M. 2005 metų sausio mėnesį, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, pasiūlė E. K. (buv. M.) vykti ir organizavo vykimą prostitucijos tikslais į Londoną, Jungtinę Karalystę, gavo už tai atlygį - 700 eurų iš I. M., kuriuos 2005 m. sausio 14 d. jis R. M. persiuntė pasinaudodamas grynųjų pinigų pervedimo tinklu Contact.

Iš I. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje (dėl E. K. prostitucijos organizavimo ir E. K. įtraukimo į prostituciją 2005 m. sausio mėnesį), aprašymo pašalinti teiginį, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe su R. M.

Nurodyti, kad I. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojos Nr. 1 įtraukimo į prostituciją 2005 m. sausio mėnesį) yra išteisintas.

Nurodyti, kad R. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl liudytojos Nr. 1 įtraukimo į prostituciją 2005 m. sausio mėnesį) yra išteisinta.

Nurodyti, kad R. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. ir liudytojos Nr. 1 įtraukimo į prostituciją 2005 m. balandžio mėnesį) yra išteisinta.

Nurodyti, kad R. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 308 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. įtraukimo į prostituciją 2005 m. rugsėjo mėnesį) yra išteisinta.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.