- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-243-855/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04939-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.4.6.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) V. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. P. ir V. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)ir patvirtinti jų sudarytą 2025 m. spalio 6 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išaiškindamas, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
3. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų, jų prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėja notarai. Todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjams nurodžius, kad nepilnamečių vaikų jie neturi, bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2024 m. vasaros, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtinas teisme, ir kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi teisę kreiptis į notarą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) V. P. ir V. P. prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo bendru sutarimu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą bendru sutarimu, aiškinimas yra specifinis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama, jog kai egzistuoja šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp šalių jokio ginčo nėra. Taigi bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme nagrinėjamos ne ginčo teisenos tvarka, o ypatingosios teisenos tvarka. CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatoje įstatymų leidėjas apibrėžė situacijas, kada teismas privalo bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti ar prašymą palikti nenagrinėtą, tačiau nenurodė, jog teismas gali atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą, kuris nagrinėtinas notarine tvarka. Tad akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, taikytina bylų nagrinėjimui ginčo teisenos procese.
4.2. Skundžiama nutartis atėmė iš pareiškėjų (sutuoktinių), siekiančių nutraukti santuoką bendru sutarimu, teisę pasirinkti, kokiu būdu jie pageidauja nutraukti santuoką – notarine ar teismine tvarka. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK Šeimos teisės straipsnių pakeitimais įstatymų leidėjas siekė ne tik mažinti teismų užimtumą, bet ir suteikti asmenims alternatyvią galimybę pasirinkti norimą santuokos nutraukimo procesą. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pareiškėjai nebeturi pasirinkimo ir yra priversti kreiptis į notarą, atitinkamai sumokėti notaro paslaugų įkainius, kai tuo tarpu santuoką nutraukiant teisme jie nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami. Būtent šis finansinis aspektas ir buvo priežastis, dėl ko pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo.
4.3. Kitas reikšmingas aspektas – skiriasi notaro ir teismo patvirtintų santuokos nutraukimo pasekmių sutarčių priverstinio vykdymo tvarka. Šiuo atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys sulygo dėl kompensacijos ir jos mokėjimo tvarkos. Tad gali susidaryti aplinkybės, dėl kurių pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tektų vykdyti priverstinai. Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra priverstinai vykdoma kaip ir kiti teismo sprendimai, pateikus antstoliui teismo sprendimo vykdomąjį raštą, kuris išduodamas paprastai ir greitai. Tuo tarpu notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių priverstinis vykdymas gali užtrukti – norint priverstinai vykdyti notaro patvirtintą sutartį, reikės gauti notaro patvirtintą vykdomąjį įrašą, o notarui atsisakius atlikti vykdomąjį įrašą, tektų kreiptis į teismą. Tad akivaizdu, kad skundžiama nutartis ir joje siūlomas notarinis skyrybų procesas negalės ateityje užtikrinti paprasto ir greito santuokos nutraukimo pasekmių sutarties priverstinio vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų V. P. ir V. P. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik CK 3.51 straipsnio 1 d. nurodytos sąlygos – nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje, tačiau ir papildomos sąlygos - sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, kurioms esant, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), santuokos nutraukimo procesas turi būti vykdomas ne teismine, bet notarine tvarka.
9. Apeliantai savo nesutikimą su teismo nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.51 straipsnio nuostatas, nepagrįstai apeliantams taikydamas CK 3.51 straipsnio 3 dalį (notarinę tvarką), o ne CK 3.51 straipsnio 2 dalį (teismo tvarką). Apeliantų įsitikinimu, tokia teismo nutartis atima iš pareiškėjų, siekiančių nutraukti santuoką bendru sutarimu, teisę pasirinkti, kokiu būdu jie pageidauja nutraukti santuoką (teismine ar notarine), t. y. tokiu atveju be pateisinamo pagrindo yra apribota absoliuti pareiškėjų konstitucinė teisė kreiptis į teismą.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
11. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. CK 3.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra visos šios nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą yra priimtas tikslingai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, siekiant optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams. Įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, atitinkantiems CK 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas sąlygas, siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjai, esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką bendru sutarimu turi teisę nutraukti tik notarine tvarka, ir tai nėra alternatyvi bei priklausanti nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata ir pareiškėjai neturi galimybių pasirinkti nutraukti santuoką sutuoktiniams patogesniu būdu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-129-613/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1272-1092/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1385-440/2025).
13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini); nutraukdami santuoką, pareiškėjai 2025 m. spalio 6 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (turto padalijimo, kreditorinių reikalavimų vykdymą ir t. t.); byloje nėra duomenų, jog nors viena iš šalių (sutuoktinių) būtų neveiksni šioje srityje; savo 2025 m. spalio 6 d. pateiktame pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, taip pat bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2024 m. vasaros (t. y. daugiau nei vienerius metus iki pareiškimo teismui pateikimo). Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą šiuo aspektu, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata ir šiuo atveju pareiškėjai neturi galimybių pasirinkti nutraukti santuoką sutuoktiniams patogesniu būdu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms - t. y. esant visoms CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms, - pareiškėjai santuokos nutraukimą šiuo atveju turi realizuoti notarine (bet ne teismine) tvarka, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
14. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neužkirto pareiškėjams kelio nutraukti santuoką. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, sutuoktiniai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nustačius, jog bendrų nepilnamečių vaikų neturi ir daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėjų argumentai, kad jiems finansiniu aspektu yra palankiau santuoką nutraukti būtent teismine, o ne notarine, tvarka (nereikia mokėti notarų įkainių), taip pat, kad esant pagrindui vykdymo procesas, santuoką nutraukus teismine tvarka (t. y. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinus teismo procesiniu sprendimu), būtų paprastesnis, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvaus teisinio reguliavimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, konstatuodamas, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantų (pareiškėjų) V. P. ir V. P. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.