Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-26 · Civilinė byla Nr. eB2-2963-1012/2022

Bylos eiga

  1. eB2-322-1012/2024Nutartis · 2022-06-07Vilniaus apygardos teismas
  2. eB2-2963-1012/2022Nutartis · 2022-10-26Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-11-29Lietuvos apeliacinis teismas
  4. eB2-2964-1012/2022Nutartis · 2022-11-30Vilniaus apygardos teismas
  5. I-a instancijaNutartis · 2023-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
eB2-2963-1012/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00559-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Civilinė byla Nr. eB2-2963-1012/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00559-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grupus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reiškiamo kreditorinio reikalavimo ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Grupus“, atstovaujama UAB „Valeksa“ pateikė teismui prašymą netvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) reikalavimo BUAB „Grupus“ bankroto byloje. Prašyme nurodė:

1.1. Savivaldybė bankroto administratorei pateikė 10 485 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš tarp šalių buvo sudarytų paramos sutarčių, kuriomis UAB „Grupus“ įsipareigojo Savivaldybei suteikti 10 485 Eur paramą.

1.2. Šioms paramos sutartimis aiškinti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.476 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios aukos (paramos ir labdaros) civilinį teisės institutą. Paramos teikėjai BUAB „Grupus“ nesuteikus paramos paramos gavėjai Savivaldybei, paramos gavėja neturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo natūra, t. y. reikalauti įpareigoti paramos teikėją suteikti paramą. Pažadas perduoti turtą ateityje galėtų būti vertinamas tik kaip ikisutartiniai santykiai.

1.3. Savivaldybė galėtų reikšti tik reikalavimus dėl nuostolių dėl nesuteiktos paramos atlyginimo, jei tokie buvo patirti, tačiau tokių reikalavimų (bei įrodymų apie patirtus nuostolius) nepateikė.

2. Savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus į prašymą, kuriais prašė tvirtinti jos pareikštą 10 485 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Paaiškinimuose nurodė:

2.1. Paramos teikimo sutartys yra šalių pasirašytos, todėl jos sukelia teisines pasekmes, kurios negali būti ignoruojamos. UAB „Grupus“ labai konkrečiai įsipareigojo sutartyse numatytas lėšas pervesti į sutartyse nurodytą sąskaitą, tokiu būdu prisiimant įsipareigojimus. Kadangi sutartys vis dar galioja, jų turi būti laikomasi ir jas siekiama išsaugoti. Tai darytina patvirtinus reiškiamą kreditorinį reikalavimą.

2.2. Tai, kad Savivaldybės kreditorinis reikalavimas turi būti tvirtinamas, atitinka ir teismų praktiką. Panašiose bylose – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2779-567/2017 ir 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2670-345/2018 – buvo tenkinti Savivaldybės prašymai dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą.

2.3. Reikalavimo suma yra pakankamai didelė ir reikšminga tiek savivaldybės biudžetui, tiek viešiesiems interesams. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, todėl teismas ir šiuo atveju teisės aktų nuostatas turėtų aiškinti ir taikyti, kad būtų apgintas viešasis interesas, t. y. Savivaldybės pareikštas 10 485 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas patvirtintas.