- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-394-167/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24938-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alfredas Vilbikas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- B. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alfredo Vilbiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė B. K. nustatyta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, 9 punktu, 10 punktu, B. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, nesilankyti naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš B. K. priteista 12,19 eurų dydžio suma, dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš B. K. priteista 103,68 eurų žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
B. K. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 21 d., apie 3 val. 50 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį: sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. prašo nuosprendį pakeisti, B. K. skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu — baudą, laisvės apribojimą ar viešuosius darbus, nepatenkinus šio prašymo, sumažinti skirtą laisvės atėmimą iki 3 mėnesių ir taikant BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 bei taikant BK 75 straipsnio l dalį atidėti paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams.
Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad nepaisant apelianto ankstesnio teistumo, akivaizdu, kad konkrečiu atveju veika įvykdyta dalinai ir dėl pačių apsaugos darbuotojų veiksmų. R. V. pripažino, kad laikė apeliantą prie sienos, laikant už rankų išvedė į lauką, t. y. naudojo tam tikrą jėgą, nors ir pateisinamu pagrindu, tačiau galėjo lemti ir tam tikrą apelianto būseną. Apeliantas nurodė, kad į lauką buvo vedamas be savo viršutinio drabužio, jį įžeidinėjant. Atgavus striukę buvo su pakankama jėga išprašytas į lauką ir aiškinantis dėl tokių veiksmų apeliantas atliko neteisėtą veiksmą.
Apeliantas pažymi, kad neneigia savo kaltės, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad tam įtakos turėjo ne itin neigiamos antisocialinės apelianto nuostatos ar visuomenės normų negerbimas, tačiau dalinai ir paties nukentėjusiojo ir kartu su juo dirbusių apsaugos darbuotojų veiksmai, kuriuos vertinant itin preciziškai negalima būtų laikyti atliktais itin pagrįstais. Apeliantas neteigia, kad buvo išprovokuotas smūgiui, tačiau kaip minėta susidariusi situacija ir paties nukentėjusiojo veikimas, dalinai neteisėtam veikimui įtakos turėjo. Smūgis daugiau buvo impulsyvus, o ne siekiant demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Akivaizdu, kad dėl neteisėto veikimo nekilo sunkių padarinių. Pažeista įstatymo norma prilygsta nesunkaus nusikaltimo kategorijai.
Skunde teigiama, kad apeliantas suvokia savo atliktų veiksmų neigiamus padarinius, dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris net pats išreiškė valią nepalaikyti kaltinimo apelianto atžvilgiu. Nukentėjusysis pripažino, jog jam padaryta žala geranoriškai buvo atlyginta. Apeliantas tai atliko ne tikslu išvengti atsakomybės, tačiau suvokiant savo veikimo ydingumą. Teigiama, kad neteisėta veika, neturėjo tęstinumo ar sistemingumo, laisvės atėmimo bausmė parinkta nepagrįstai, įstatymas numato ir švelnesnes poveikio priemones, kuriomis gali būti ginami įstatymo interesai - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nurodoma, jog teismas aptaria tik dvi alternatyvas, kaip negalimas taikyti baudą ir laisvės apribojimą, tačiau nevertino, kodėl negalimi viešieji darbai. Apeliantas mano, kad konkrečiu atveju, vertinant veikos aplinkybes, bauda ar laisvės apribojimas buvo galimos ir įmanomos priemonės, kurios būtų adekvačios inkriminuotai veikai, kadangi laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo principų ir akivaizdžiai per griežta, vertinant įvykdytos veikos pavojingumą, sukeltus padarinius.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad apeliantas dirbantis, turi patenkinti civilinius ieškinius, kuriuos prašė ikiteisminio tyrimo metu patenkinti iš sulaikytų sąskaitose lėšų, o jų esant nepakankamai sutinka tai kompensuoti iš darbo veiklos. Baudos padengimas taip pat realus, ją teismui skyrus vietoje laisvės atėmimo bausmės ir tai būtų adekvati padarytai veikai bausmė. Pažymima, kad net nekeičiant skirtos laisvės atėmimo bausmės jos dydis nėra proporcingas veikos padarinių ir pavojingumo aspektu. Laikytina, kad minimali laisvės atėmimo bausmė galėjo būti taikoma minimali - 3 mėn., atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį, o taikant BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3.
Teigiama, kad apelianto veika nėra tiek pavojinga kiek tai būdinga tokios rūšies nusikaltimams, nekilo tokioms veikoms būdingų padarinių, kurie paprastai kyla tokios kategorijos veikose, paties apelianto asmenybė, nesudaro prielaidų manyti, kad jis toliau darys nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad galutinė bausmė turėjo būti mažesnė nei sankcijos minimumas ar net turėjo būti skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Pažymima, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, pripažino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl egzistuoja pagrindai ir taikyti alternatyvias sankcijas. Tuo pačiu laikytina, kad teismui skyrus 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o sumažinus 1/3 6 mėn. skirtas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis 2 metai akivaizdžiai neproporcingas bausmės dydžiui ir turi būti sumažintas iki 1 metų ribos.
Pažymėtina, kad toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus, kadangi pagal BK 75 straipsnio 4 dalį teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, jeigu apeliantas pažeidinėtų jam skirtus apribojimus ar darytų naujus pažeidimus.
Nurodoma, kad įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį laikytini pertekliniais ir taip pat neatitinka BK 75 straipsnio nuostatų, kadangi šio straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad asmuo gali būti įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, tačiau byloje nėra nustatyta apelianto priklausomybės minėtoms sferoms ir nėra atitinkamai nustatyta, kad jam būtų pareiga gydytis bei gautas sutikimas (kurio nereikia, nes nėra byloje nustatyta priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms). Teismo bendrinis įpareigojimas nevartoti alkoholio itin suvaržo apelianto teises, kadangi bet koks net nežymus alkoholio pavartojimas, gali būti įvertintas kaip skirtos poveikio priemonės pažeidimas, kuri apelianto vertinimu, net negalėjo būti jam skirta atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Nurodoma, kad teismas privalo pagrįsti taikomų priemonių racionalumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo B. K. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtą bausmę iki 3 mėn. ir bausmės vykdymą atidėti metams. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. K. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad B. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, B. K. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t., 88-90, 92-105 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 84-87 b. l.). Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir pagrįstai B. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kad savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu B. K. advokatas gynėjas pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad B. K. atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (1 t., 181, 182 b. l.). Pažymėtina, kad nors B. K. atlygino visą, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusią žalą, vis dėl to, tai nėra nauja apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir teismas negali du kartus vertinti iš esmės tą pačią aplinkybę, kaip asmens atsakomybę lengvinančia, ir remiantis šiuo pagrindu dar labiau švelninti apeliantui bausmės.
Apylinkės teismas B. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada, nes aplinkybę, kad nusikalstamą veiką B. K. padarė būdamas girtas, nurodė tik nukentėjusysis ir liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau girtumas yra tik viena iš BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės sąlygų. Norint pripažinti minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turi būti nustatyta, kad asmens nusikalstamą elgesį nulėmė jo girtumas. Pažymėtina, kad pats nuteistasis apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio metu buvo išgėręs, tačiau nurodė, kad nebuvo apgirtęs ir tai neturėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Nurodė, kad nusikalto nes buvo susinervinęs dėl apsaugos darbuotojų elgesio. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl buvusio girtumo, byloje nėra. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinama B. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Apeliantas skunde iš esmės teigia, kad jo nusikalstamą elgesį išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis B. K. trenkė nukentėjusiajam baro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui R. V., nes buvo nepatenkintas, kad dėl netinkamo elgesio klube (duomenys neskelbtini) buvo iš jo išprašytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nepripažįstama provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad B. K. nusikalstama veika nėra tiek pavojinga kiek tai būdinga tokios rūšies nusikaltimams, nekilo tokioms veikoms būdingų padarinių, kurie paprastai kyla tokios kategorijos veikose. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko deklaratyviais ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes skunde nenurodoma, kodėl sužalojimas padarytas R. V. nelaikytinas pavojingu. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad B. K. viešoje vietoje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį: sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje ir B. K. veiksmai buvo pripažinti pavojingais ir pagrįstai įvertinti kaip nusikalstama veika numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino, kodėl nuteistajam negalima skirti viešųjų darbų bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas vertino ir išsamiai aptarė, kodėl B. K. neskiriama švelniausia bausmės rūšis numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad B. K. jau du kartus teistas, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal 2015 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą jau atlikinėjo viešųjų darbų bausmę, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teistas už tris veikas ir kartą už tokią veiką atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šios aplinkybės rodo, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nuteistajam nebuvo veiksmingos. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu B. K. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau B. K. naują nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje padarė 2016 m. gegužės 21 d., teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad anksčiau taikyta laisvės apribojimo bausmė taip pat buvo neveiksminga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. K.už padarytą nesunkią nusikalstama veiką laisvės atėmimo bausmę.
B. K. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams yra mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 5 mėnesiai 15 dienų). Be to, nuteistajam B. K., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nors panaikinama nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam B. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertinęs B. K. charakterizuojančias aplinkybes, jo amžių, tai, kad jis dirba, rodo norą pasitaisyti, atlygino nukentėjusiajam R. V. padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismo metu pateikė mokėjimo kvitus įrodančius, kad B. K. atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, be to pats nukentėjusysis prašė bylą nutraukti, B. K. smūgis nukentėjusiajam, buvo vienkartinis veiksmas, o ne siekis sukelti muštynes ar kitaip smarkiai sutrikdyti viešąją tvarką, į tai, kad B. K. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį paskirtas laisvės atėmimas mažiau nei keturi metai, pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą B. K. atidėjo.
Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo trukmė, kurią paskyrė apylinkės teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į proporcingumo principo reikalavimus, nagrinėjamos bylos kontekste laikytina neproporcingai ilga, B. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atžvilgiu. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad B. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, atlygino visą nusikalstama veika padarytą žalą, dirba ir kaip minėta, tai rodo jo norą pasitaisyti ir jo kritišką vertinimą dėl savo neteisėto poelgio, B. K. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl B. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas mažinamas iki vienerių metų.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Taigi teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones arba BK 75 straipsnio 2 dalyje išvardintas pareigas. Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad nuteistasis B. K. dirba, nusikaltimas padarytas vakare, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai paskyrė B. K.pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nesilankyti naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad B. K. nusikalstamą veiką padarė ne dėl alkoholio poveikio, jam buvo nepagrįstai paskirta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, todėl ši pareiga naikintina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirto bausmės atidėjimo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu.
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti.
B. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams.
Panaikinti B. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Panaikinti B. K. skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.