Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-02-06 · Administracinė byla Nr. eAS-134-662/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
eAS-134-662/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04313-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“
Administracinė byla Nr. eAS-134-662/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04313-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dėdė Semas“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas pripažinti, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta pastatyti penkis biotualetus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš kavinės „Uncle Sam‘s pub“ (toliau – ir Kavinė) įėjimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei įpareigoti atsakovą pašalinti biotualetus iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, neužstotų Kavinės terasos bei įėjimo į Kavinę.

Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti atliekamus veiksmus ir nedelsiant perkelti biotualetus į kitą vietą, t. y. automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nurodė, kad sprendimas statyti biotualetus buvo priimtas atsižvelgiant į viešuosius poreikius bei reaguojant į Savivaldybėje gautus skundus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą. Teismas taip pat nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti penkių biotualetų, pastatytų adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikimą, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą pašalinti biotualetus iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, neužstotų Kavinės terasos bei įėjimo į Kavinę, netenkino.

Teismas nusprendė laikyti, kad pareiškėjas skundžia Savivaldybės sprendimą kaip veiksmą pastatyti penkis biotualetus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Konstatavo, kad skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priėmė jį nagrinėti.

Dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – apriboti (įpareigoti sustabdyti) atliekamus veiksmus. Vertindamas tiek pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, tiek atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus teismas pažymėjo, kad ginčas byloje keliamas dėl vietos, kurioje pastatyti penki biotualetai, todėl sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonę vertintini ne tik pareiškėjo dėl to patiriami nuostoliai (žala), tačiau atsakovui taip pat tenka pareiga pagrįsti, kad penkių biotualetų pastatymo vieta yra tinkamiausia priešais įėjimą į Kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas atsiliepime į prašymą tik abstrakčiai nurodė, kad vieta buvo parinkta atsižvelgiant į viešuosius poreikius bei reaguojant į Savivaldybėje gautus skundus, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčo situaciją vertinant ir tuo aspektu, kad Kavinė yra maisto tiekimo vieta (ypatingai svarbios higienos sąlygos), biotualetų pastatymas priešais įėjimą į Kavinę (atstumas nuo biotualetų iki įėjimo į Kavinę tik 204 cm, nuo biotualetų iki Kavinės terasos tik 120 cm) savaime paneigia atsakovo argumentus, jog biotualetai būtent toje (o ne kitoje) vietoje buvo pastatyti tenkinant viešąjį interesą.

Vertindamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nedelsiant perkelti biotualetus į kitą vietą teismas pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės. Reikalavimo užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, prašydamas iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo dienos perkelti biotualetus į kitą vietą, iš esmės prašo pakeisti esamą padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, t. y. išspręsti ginčą iš esmės. Taikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės būtų patenkinta skundo reikalavimo dalis pagal tikslą – įpareigoti atsakovą pašalinti biotualetus iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, neužstotų Kavinės terasos bei įėjimo į Kavinę. Pažymėta, kad ir pats teismas, spręsdamas pareiškėjo klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negali pasisakyti dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, teismui nebuvo galimybės taikyti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – įpareigoti atsakovą pašalinti biotualetus iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, neužstotų Kavinės terasos bei įėjimo į Kavinę.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje išsamiai pasisakęs dėl to, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikyti nėra pagrindo, rezoliucinėje dalyje vis tik nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti biotualetų veikimą. Nutartyje nėra pateikta jokių teismo priimto procesinio sprendimo motyvų, nenurodytos priežastys, sąlygojusios reikalavimo užtikrinimo priemonės – biotualetų veikimo sustabdymo – taikymą, neįvertintas nei taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės atitikimas ABTĮ 70 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nei šios priemonės įtaka proceso šalių interesų pusiausvyrai ar viešajam interesui.

Atsakovo manymu, pareiškėjo subjektyvus nepasitenkinimas viešiesiems poreikiams tenkinti pastatytais biotualetais savaime nėra pagrindas nei juos patraukti ar pašalinti, nei sustabdyti jų veikimą, o vieno verslo subjekto interesai negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas nepateikė į bylą apskritai jokių įrodymų, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių atsiras didelė neatitaisoma žala, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Biotualetai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovi jau nuo 2018 m. lapkričio 23 d., tad jei jų pastatymas būtų turėjęs kokios nors neigiamos įtakos pareiškėjo vykdomai veiklai, šis turėjo visas galimybes pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog ginčas šioje byloje keliamas dėl vietos, kurioje pastatyti penki biotualetai, pareiškėjo įsitikinimu biotualetų pastatymo faktas, tačiau ne jų veikimas tariamai pažeidžia pareiškėjo teises. Todėl nagrinėjamu atveju teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – biotualetų veikimo sustabdymas – niekaip nėra susijusi su byloje keliamų reikalavimų užtikrinimu.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Dėdė Semas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, teismas nurodė motyvus, kurių pagrindu buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Vadovaujantis nutartyje išdėstytais argumentais, kad atsakovas niekaip nepagrindė biotualetų pastatymo būtinybės būtent priešais Kavinę, kad biotualetai yra pastatyti vos 204 cm nuo įėjimo į Kavinę ir tik 120 cm nuo Kavinės terasos, vadovaudamasis Kavinės lankytojų interesais lankytis bei valgyti higieniškoje aplinkoje, teismas tinkamai pagrindė taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą ginčo atveju.

Pareiškėjas nurodo, kad jis skundu ne tik siekia išvengti žalos dėl Kavinės klientų ir apyvartų sumažėjimo, tačiau ir siekia apginti savo kaip verslo subjekto teisę netrukdomai užsiimti teisės aktuose įtvirtinta veikla – viešuoju maitinimu. Biotualetų pastatymu užstojant pareiškėjo Kavinės įėjimą bei terasą yra ribojama pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė.

Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, nors neabejotinai atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas privalo pateikti objektyvius įrodymus ne tik biotualetų pastatymo būtinumui Vilniaus senamiestyje, tačiau ir tai, kokiu pagrindu jie pastatyti būtent taip, kad užstotų įėjimą į Kavinę.

Pareiškėjas pažymi, jog iš Kavinės pusės uždengė biotualetus juodu brezentu, tačiau atsakovo įgalioti asmenys pareiškėjo brezentus jau keletą kartų nuplėšė ir numetė. Be to, bent vienu biotualetu vis dar galima naudotis net 2019 m. sausio 29 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė penkių biotualetų, pastatytų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti penkių biotualetų, pastatytų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikimą, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo laikyti, jog šių penkių biotualetų vieta priešais įėjimą į Kavinę yra tinkamiausia.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje keliamą ginčą ir byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimą, priėmė pagrįstą sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju ginčo biotualetai pastatyti priešais įėjimą į pareiškėjui priklausančią Kavinę (atstumas nuo biotualetų iki įėjimo į Kavinę tik 204 cm, nuo biotualetų iki Kavinės terasos tik 120 cm), kuri yra maisto tiekimo vieta (ypatingai svarbios higienos sąlygos), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju buvo pagrindas laikinai sureguliuoti padėtį ir sustabdyti šių biotualetų veikimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo teiginys, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytos priežastys, sąlygojusios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje keliamą ginčą, susidariusią situaciją dėl biotualetų pastatymo vietos ir, atitinkamai, būtinybę šiuo atveju laikinai sureguliuoti susidariusią padėtį. Taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, nes šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sukeltų mažiau neigiamų pasekmių nei jos netaikymas.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė