Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-30428-1102/2019 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų. Suinteresuoti asmenys byloje I. D. ir D. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – leido paimti J. D., gim. 2015-01-27, iš jos motinos D. S. ir tėvo I. D., konkrečiam laikotarpiui, t. y. iki 2019-09-30. Atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-09-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-969/2019, išaiškino, kad jeigu byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas visais atvejais bylą turi nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrindamas visas procesines garantijas, kurių reikalauja tokios kategorijos bylų pobūdis.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teisme buvo išklausyti suinteresuoti asmenys – nepilnametės tėvai, atskirojo skundo argumentai iš esmės yra grindžiami rašytine bylos medžiaga, taip pat atitinkamų teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tokia VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkto nuostata iš esmės sukonkretinta CPK 380 straipsnyje. VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametė J. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra iš esmės (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y. mažametė, bylos medžiagoje fiksuojama, jog „jos žodynas skurdus, sunku suprasti, ką mergaitė sako, reikalinga specialisto pagalba (logopedas)“, todėl mergaitės apklausa teismo posėdyje vertintina kaip netikslinga.

Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.254¹ straipsnio 1 dalį, nustačius CK 3.254 straipsnyje nurodytus pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio nuostatuose nurodyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: i) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (CK 3.254 straipsnio 1 punktas); ii) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 2 punktas); iii) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas).

11. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

12. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, vaiko mokytojų ar auklėtojų, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas).

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

14. Bylos duomenimis, J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. D. ir D. S. (e. b. 1 t. 4 b. l.). Teikti gauti anoniminiai pranešimai (e. b. 1 t. 5, 8, 23 b. l.). 2018-12-05 Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad <...> mergaitė mažai serga, todėl poliklinikoje lankosi retai. Motina gydytojų nurodymus vykdo dalinai. Į polikliniką mergaitė ateina aprengta švariais rūbais ir nuprausta (e. b. 1 t. 6-7 b. l.).

15. Teiktas 2019-03-01 raštas dėl D. S. atvejo nagrinėjimo (e. b. 1 t. 10 b. l.), 2019-03-01 pagalbos planas, kuriame nuspręsta D. S. šeimai taikyti atvejo vadybą bei teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas; nuspręsta I. D. teikti socialinės priežiūros paslaugas pagal gyvenamąją vietą (e. b. 1 t. 11-21 b. l.). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019-07-31 pažymoje nurodyta apie konfliktą tarp D. S. ir jos motinos I. S.. D. S. paaiškino, kad jos nepilnametė dukra J. D. konflikto nematė ir negirdėjo, kadangi buvo kitame kambaryje (e. b. 1 t. 24 b. l.).

16. 2019-08-05 surašytas vaiko laikino apgyvendinimo aktas, kuriuo J. D. nuspręsta laikinai apgyvendinti pas močiutę I. S. (e. b. 1 t. 25 b. l.). Teiktas 2019-08-08 raštas Nr. SK-1310 dėl informacijos pateikimo apie D. S. ir I. D. šeimą (e. b. 1 t. 26-27 b. l.). (duomenys neskelbtini) darželio 2019-08-08 pažymoje Nr. 9.8-81 nurodyta, kad <...> darželį lankė nereguliariai; mama domisi dukros ugdymu; pati mama tvarkinga ir taktiška (e. b. 1 t. 28 b. l.). 2019-08-08 vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 1VLA-246 J. D. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 29 b. l.).

17. Teikta 2019-08-09 grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (e. b. 1 t. 30-40 b. l.), 2019-08-09 Tarnybinis pranešimas (e. b. 1 t. 41-42 b. l.), nuotraukos (e. b. 1 t. 43-47 b. l.), išrašas iš Administracinių nusižengimų registro (e. b. 1 t. 48-63, 64 b. l.), išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (e. b. 1 t. 65-69, 70 b. l.), 2019-08-27 pažyma apie galimą D. S. įdarbinimą (e. b. 1 t. 102 b. l.), 2019-08-26 D. S. ir I. D. šeimos pagalbos planas, kuriame nurodytos aplinkybės, jog namuose vyksta remontas, nuo sienų atitraukti baldai, nuplėšti tapetai, netvarkinga elektros instaliacija, kambarys nepritaikytas mergaitės poreikiams – nėra atskiros lovos ir erdvės vaikui. Šią dieną aplinka namuose nėra tinkamai sutvarkyta ir paruošta vaiko grįžimui į motinos namus; priimti sprendimai: D. S. šeimai tęsti atvejo vadybą bei teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas; J. D. nustatyti laikinąją globą globėjų šeimoje; 2019-10-29 organizuoti laikinosios globos bei pagalbos plano peržiūrą (e. b. 1 t. 103-109 b. l.).

18. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

19. Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad: pirma, teismas sprendė, jog negali vertinti, kad nepilnametei buvo pagrįstai nustatytas antras grėsmės lygis. Tai kad nepilnametės motina augindama mažametę nedirbo, kad tik dalinai vykdė gydytojų nurodymus, ne visuomet pateisindavo dukros nebuvimą ugdymo įstaigoje, namuose buvo rasta pavartojusi alkoholio (girtumas 0,81 promilės), kad nepilnametės skurdus žodynas, dėl ko jai reikalinga logopedo pagalba, ir kt. nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog grėsmės lygio nustatymo metu kilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir(ar) gyvybei, kad egzistavo CK 3.254 straipsnyje nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos; antra, įvertinęs situaciją, kuomet mažametė jau apgyvendinta laikinų globėjų šeimoje, ir tarnybos atstovams nustačius, kad adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno mažametė J. su mama D., yra vykdomas buto remontas, laikinai nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi, teismas sprendė, kad vaiko interesus atitiks leidimo laikinai paimti nepilnametę iš jos įstatyminių atstovų išdavimas; trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirąjį skundą teikė pareiškėjas, o CPK 313 straipsnis numato ribojimą priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgiu (CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis neatitinka nepilnametės interesų. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

21. Kadangi klausimas dėl leidimo paimti vaiką turi būti sprendžiamas išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad įstatymas nenumato, jog teismas gali išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nurodydamas konkretų terminą, kuriam būtų leidžiama paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų įstatyminių atstovų. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Klausimų dėl tolesnės vaiko laikinosios globos (tęsimo, vaiko grąžinimo į šeimą, kreipimosi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos bei tėvų valdžios apribojimo) sprendimas priklauso ir nuo teismo priimtos nutarties turinio, t. y. joje nustatytų aplinkybių.

22. Teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-04 nutartis, priimta e3K-3-308-969/2019). Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, esą teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino Tarnybos pateikto 2019-08-26 šeimos pagalbai plano. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių jau teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo D. S. ėmėsi priemonių dėl galimo įsidarbinimo, o teismo nutartyje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys (nepilnametės tėvai) pateikė teismui 2019-08-16 atliktų Narkotinių medžiagų ir alkoholio testų išvadas apie kiekvieną, išvados neigiamos (narkotinių medžiagų šlapime nenustatyta), paaiškino, kad anksčiau šių testų atlikti neturėjo galimybės, nes tai kiekvienam atsieina po kelias dešimtis eurų.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas leido paimti J. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos D. S. ir tėvo I. D., konkrečiam laikotarpiui, t. y. iki 2019-09-30, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, kuomet mažametė jau apgyvendinta laikinų globėjų šeimoje, ir tarnybos atstovams nustačius, kad adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno mažametė J. su mama D., yra vykdomas buto remontas, laikinai nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi. Šiuo atveju pagal nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galima paimti vaiką iš esmės vienam mėnesiui, nes vykdomas buto remontas ir nėra sąlygų vaikui gyventi. Darytina išvada, kad: pirma, numatytas iš esmės vieno mėnesio terminas yra racionalus baigti vykdomo remonto darbus; antra, kai kurios aplinkybės, su kuriomis sietas prašymas dėl vaiko paėmimo iki teismo posėdžio jau buvo pasikeitusios (teikti duomenys apie galimą įsidarbinimą, narkotinių medžiagų ir alkoholio testo išvados); trečia, numatyta 2019-10-29 organizuoti pagalbos plano priežiūrą, kurios metu ir vėl bus vertinamos aplinkybės, kaip įgyvendinamas nustatytas planas.

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.