Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio (toliau – ir Pareiškėjo atstovas) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-376-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu VDI-ANR_N-376-2024 (toliau – ir Nutarimas) K. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 700 Eur dydžio bauda.

Ši administracinė nuobauda K. L. paskirta dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), direktoriumi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, o būtent: atlikus patikrinimą, iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas darbo sutartyse sulygtais terminais ir tvarka, tuo pažeidžiant DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, pavyzdžiui, V. K. už 2023 m. birželio mėn. išmokėtina suma sudarė 4 933,64 Eur (darbo užmokestis (toliau – ir DU) už birželio mėn. 2 361,22 Eur + skola už praeitą laikotarpį 2 572,42 Eur); už 2023 m. liepos mėn. išmokėtina suma sudarė 6 914,42 Eur (DU už liepos mėn. 2 566,78 Eur + skola už praeitą laikotarpį 4 933,64 Eur); už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtina suma sudarė 7 216,71 Eur (kompensacija už nepanaudotas atostogas 302,29 Eur + skola už praeitą laikotarpį 6 914,42 Eur). Iš pateiktų darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentų nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. buvo atliktas pavedimas 586 Eur su paaiškinimu „darbo užmokestis“, 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktas pavedimas 2 500 Eur su paaiškinimu „atlyginimas už gegužę“, 2023 m. gruodžio 7 d. atliktas pavedimas 2 537 Eur su paaiškinimu „alga“. V. K. už 2023 m. birželio mėn. išmokėtina suma sudarė 2 496,54 Eur (DU už birželio mėn. 1 077,77 Eur + skola už praeitą laikotarpį 1 418,77 Eur); už 2023 m. liepos mėn. išmokėtina suma sudarė 2 225,56 Eur (DU už liepos mėn. 729, 02 Eur + skola už praeitą laikotarpį 1 496,54 Eur); už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtina suma sudarė 3 452,84 Eur (DU už rugpjūčio mėn. 1 227,28 Eur + skola už praeitą laikotarpį 2 225,56 Eur). Iš pateiktų darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentų nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. buvo atliktas pavedimas 1 000 Eur su paaiškinimu „darbo užmokestis“, 2023 m. rugpjūčio 11 d. atliktas pavedimas 3 209 Eur su paaiškinimu „atlyginimas už 04 876, už 05 2233, už kurą 100“, 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktas pavedimas 777 Eur su paaiškinimu „atlyginimas už balandį 190 už birželį 587“, 2023 m. spalio 5 d. atliktas pavedimas 1 004 Eur su paaiškinimu „atlyginimas rugpjūtis“. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad V. K. ir V. K. buvo atleisti 2023 m. rugpjūčio 24 d., D. S. atleistas 2023 m. spalio 16 d., tačiau vadovaujantis įmonės pateiktais mokėjimo dokumentais, darbo užmokestis ir kitos išmokos, atleidimo iš darbo dieną jiems išmokėtos nebuvo, tuo pažeidžiant DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentų nustatyta, kad darbuotojams pavėluotai mokant darbo užmokestį žiniaraščiuose nebuvo skaičiuojami ir nemokami delspinigiai, tuo pažeidžiant DK 147 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad K. L. netinkamai vykdė savo pareigas – nemokėjo laiku darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio, tyčia, sąmoningai ir sistemingai pažeidinėjo DK imperatyvius reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimo tvarkos ir terminų, todėl jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Be to, nurodyta, kad iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir tachografų duomenų nustatyta, kad vairuotojas V. K. pagal 2023 m. liepos 31 d. raštišką prašymą suteikti nemokamas atostogas, 2023 m. liepos 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. 20230731-NA/VK išleistas nemokamų atostogų nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. imtinai, tačiau tachografo duomenimis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. imtinai vairavo transporto priemonę PD558GX būdamas nemokamose atostogose. Iš įmonės pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. K. pagal 2023 m. gegužės 22 d. Nr. 20230522-VKH įsakymą vyko į komandiruotę nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 29 d. laikotarpiui, komandiruotės vietovės – Italija, Prancūzija, Ispanija. Išanalizavus įmonės pateiktus tachografų duomenis už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta, kad V. K. komandiruotės laikotarpiu vairavo transporto priemonę PD588GX, komandiruotės metu, 2023 m. liepos 25 d. Italijoje pakeitė transporto priemonę į PD558GX ir toliau tęsė vairavimą įsakyme nurodytose komandiruotės vietovėse ir tas vairavimo laikas darbdavio buvo apskaitomas. Tachografo duomenimis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 29 d. iki 2023 m. liepos 31 d. darbuotojas imtinai tęsė darbą Italijoje ir Prancūzijoje, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. darbuotojas vairavo Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, Slovakijoje, 2023 m. rugpjūčio 12 d. vairuotojas baigė darbą Italijoje. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2023 m. liepos 31 d. nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas, ta diena pažymėta kaip poilsio diena „P“. 2023 m. rugpjūčio mėn. nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. imtinai, minėtas laikotarpis pažymėtas kaip nemokamos atostogos „NA“, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 1 dalį. Už DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė kyla pagal ANK 100 straipsnio l dalį.

Taip pat, nustatyta, kad prieš išvykstant į komandiruotę: V. K. nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. birželio 6 d.; nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.; D. S. nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; V. K. nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 29 d. neišmokėtas ne mažesnis kaip 50% dienpinigių sumos avansas, tuo pažeidžiant Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 su pakeitimais) 9 punkto nuostatas. Patikrinimo metu nustatyta, kad neišmokėta dienpinigių dalis už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas nebuvo mokama kartu su darbo užmokesčiu: D. S. už 2023 m. birželio mėn. priskaičiuota dienpinigių – 1 225 Eur, neišmokėta iki darbo užmokesčio mokėjimo dienos (t. y. iki 2023 m. liepos 15 d.) ; už 2023 m. liepos mėn. priskaičiuota dienpinigių – 1 376 Eur, neišmokėta iki darbo užmokesčio mokėjimo dienos (t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.); už 2023 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota dienpinigių – 1 416 Eur, neišmokėta iki darbo užmokesčio mokėjimo dienos (t. y. iki 2023 m. rugsėjo 15 d.). V. K. už 2023 m. birželio mėn. priskaičiuota dienpinigių – 1 512 Eur, neišmokėta iki darbo užmokesčio mokėjimo dienos (t. y. iki 2023 m. liepos 10 d.) ; už 2023 m. liepos mėn. priskaičiuota dienpinigių – 1 575 Eur, neišmokėta iki darbo užmokesčio mokėjimo dienos (t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d.), tuo pažeidžiant Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 su pakeitimais) 10 punkto nuostatas. Už Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 su pakeitimais) 9 punkto ir 10 punkto nuostatų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, nustatyta, kad Įmonės vadovas neužtikrino, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Vadovaujantis darbuotojų tachografo/vairuotojų kortelių duomenimis bei pažeidimų ataskaita nustatyta, kad vairuotojas D. S. 2023 m. birželio 22 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.32 val., 2023 m. liepos 3 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 02.00 val., 2023 m. liepos 4 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.54 val., 2023 m. liepos 5 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.20 val., laikotarpiu 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 2023 m. rugpjūčio 3 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 02.49 val.; V. K. 2023 m. birželio 1 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.24 val., 2023 m. liepos 3 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.39 val., laikotarpiu 2023 m. liepos 17 d. – 2023 m. liepos 18 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.40 val.; V. K. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.53 val., 2023 m. rugpjūčio 23 d. ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas viršytas 01.35 val., tuo pažeidžiant LRV 2017 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.4 punkto nuostatos. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Įmonės vadovas neužtikrino, kad nepažeidžiant reglamente (EB) Nr. 561/2006 (kai jis netaikomas – AETR susitarime) nustatyto apsaugos lygio, mobilieji kelių transporto darbuotojai be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas, – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių. Vadovaujantis darbuotojų tachografo/vairuotojų kortelių duomenimis bei pažeidimų ataskaita nustatyta, kad vairuotojas D. S. 2023 m. birželio 27 d. leidžiamo darbo be pertraukų laikas viršytas 03.49 val., 2023 m. liepos 3 d. leidžiamo darbo be pertraukų laikas viršytas 06.00 val., 2023 m. liepos 12 d. leidžiamo darbo be pertraukų laikas viršytas 05.05 val., 2023 m. rugpjūčio 7 d. leidžiamo darbo be pertraukų laikas viršytas 06.26 val., tuo pažeidžiant LRV 2017 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.2 punkto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovui K. L. jau buvo taikyta administracinė atsakomybė už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų mobiliesiems kelių transporto darbuotojams darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše nustatytos darbo ir poilsio laiko trukmės pažeidimus (administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-783-2023, ROIK (duomenys neskelbtini), surašytas 2023 m. balandžio 14 d., administracinė bauda apmokėta 2023 m. balandžio 28 d/) bei vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, už LRV 2017 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.2 ir 14.4 punktų nuostatų pažeidimus numatyta atsakomybė pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį (pakartotinai).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo K. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundą dėl priimto nutarimo gražinimo jį priėmusiai institucijai ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateiktame skunde nurodoma:

1) pareiškėjas K. L. neginčija faktinių aplinkybių dėl įvykio, nevengia atsakomybės, tačiau mano, jog padaryti pažeidimai buvo netinkamai kvalifikuoti. Be to, egzistavo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės – dalyje pažeidimų nebuvo kaltės, tačiau į nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta;

2) prašoma perkvalifikuoti ANK 455 straipsnio 5 dalies pažeidimą (t. y. nutarime inkriminuotą už Darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.2 ir 14.4 punktų pažeidimus) ir ANK 100 straipsnio 1 dalies pažeidimą (t. y. inkriminuotą už DK 120 straipsnio pažeidimą) į ANK 100 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Mano, kad toks kvalifikavimas yra ydingas, sudaroma dvigubo nubaudimo principas;

3) prašoma perkvalifikuoti ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimą (t. y. nutarime inkriminuotą už dienpinigių tvarkos mokėjimų aprašo 9 ir 10 punktų pažeidimus) ir ANK 99 straipsnio 3 dalies pažeidimą (t. y. inkriminuotą už DK 146 straipsnio pažeidimus) į ANK 96 straipsnio 2 dalį.

4) nustatytuose pažeidimuose nenustatyta ANK 99 straipsnio 3 dalies sudėties, kadangi pažeidimo sudėtyje nėra tyčios arba sisteminio pažeidimo. Pareiškėjo atstovas, remdamasis skunde nurodyta teismų praktika, teigia, kad atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį yra taikoma aukščiausio laipsnio pažeidimams, kurie savo prasme atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustų veikų sudėtims, tuo tarpu šiuo atveju priimtame nutarime motyvuojama tik tuo, kad buvo padarytas pakartotinis ANK 99 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris jo manymu, akivaizdžiai neatitinka ANK 99 straipsnio 3 dalies sudėties. Nurodo, kad nėra tyčios ar sistemingumo, kadangi Įmonė neturėjo pakankamai lėšų vykdyti atsiskaitymams, todėl priimtame nutarime nenurodžius jokių faktinių aplinkybių, nėra teisėta daryti nepagrįstas išvadas. Be to, Nutarime nėra jokios informacijos, kad Įmonė liko skolinga nurodytiems darbuotojams, t. y. žala darbuotojams nebuvo padaryta, nes atsiskaitymai buvo įvykdyti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. B. nurodė, kad K. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje ir 455 straipsnio 5 dalyje, tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į byloje ištirtus duomenis bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką. Institucija laikosi pozicijos, kad pažeidimai buvo kvalifikuoti tinkamai, už juos paskirta bauda yra pagrįsta. Nurodoma, kad K. L., būdamas įmonės vadovu neužtikrino, kad darbuotojams būtų tinkamai išmokami dienpinigiai, taip pažeidė DK 107 straipsnio ir vyriausybės nutarimo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 9 punkto priedo reikalavimus. Dėl ANK 99 straipsnio 3 dalies pažeidimo nurodė, kad buvo nustatyta, jog darbuotojams nebuvo mokamas visas darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytai terminais ir nesilaikant DK 146 straipsnio reikalavimų. Net du mėnesius buvo susidariusi darbuotojams skola, kas patvirtina darbdavio tyčią. K. L. tyčia buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad jis buvo ne mažiau kaip tris kartus baustas už analogiškus pažeidimus, jis žinojo apie tai, kad netinkamai yra mokamas darbo užmokestis ar jo dalis yra neišmokama, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad tie pažeidimai nebūtų padaromi, t. y. netiesioginė tyčia (nes žinojo apie neigiamas pasekmes, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti). Dėl ANK 100 straipsnio 1 dalies pažeidimo nurodė, kad pažeidimas padarytas dėl to, kad darbuotojas V. K. nurodytu laikotarpiu vyko į komandiruotę, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra pažymėtas faktiškai dirbtas laikas, o pažymėta poilsio diena bei buvo pažymėtos nemokamos atostogos, nors darbuotojas faktiškai dirbo, taip buvo pažeista DK 120 straipsnio nuostatos. Dėl ANK 455 straipsnio 5 dalies nurodė, kad K. L. kaip vadovas neatliko pareigos užtikrinti, kad nebuvo viršytas limitas ir turėjo kontroliuoti kaip buvo vykdoma ta pareiga, taip pažeidė ES reglamentą (detaliau nurodytą nutarime). Nurodė, kad iš patikrintų 6 darbuotojų pažeidimai nustatyti pažeidimai tik nutarime minėtų darbuotojų atžvilgiu. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio skola buvo nustatyta atsižvelgiant į pateiktus įmonės duomenis, t. y. atsiskaitymo lapelius ir sąskaitų išrašus, Institucijos atstovė paskaičiavo kiek buvo išmokėta ir keik nebuvo išmokėta. Nurodė, kad padarytas pažeidimas negali būti kvalifikuojamas tik kaip ANK 100 straipsnis, nes tai yra atskira pažeidimų sritis, t. y. darbo laiko apskaitos pažeidimai, o ANK 455 straipsnio dispozicija yra dėl darbo laiko trukmės pažeidimo, t. y. kontrolės viršijimas, į ką neįeina apskaita, o tik darbo laiko trukmė. Dienpinigiai į darbo užmokestį neįeina, tai yra darbdavio kompensavimas, jie apskaitomi atskirai. Kadangi dienpinigiai nėra darbo užmokesčio dalis, dėl jų yra taikoma blanketinė norma ANK 96 straipsnio 2 dalis, nes nustatoma kitu teisės aktu, šiuo atveju – valstybės nutarimu. O darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimai patenka į ANK 99 straipsnio nuostatas; dėl būtent 3 dalies taikymo, nes buvo pažeistos darbuotojų konstitucinės teisės. Pabrėžė, kad K. L. padarė pažeidimą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį ne dėl to, kad buvo baustas anksčiau, o dėl to, kad anksčiau būdamas baustas, žinodamas, kad įmonėje yra ydinga mokėjimu tvarka, yra sisteminiai pažeidimai, kad yra ne laiku mokamas atlyginimas, nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad atlyginimas būtų išmokėtas laiku ir pilna apimtimi. Įmonės sunki padėtis neatleidžia įmonės vadovo nuo atlyginimo mokėjimo ir pareigos užtikrinti, kad darbuotojų konstitucinės teisės būtų užtikrintos. Sistemiškumas nustatytas pagal tai, kad buvo baustas asmuo pagal šio straipsnio 1 dalį, vėliau pagal 2 dalį ir tokie pažeidimai tyčia tęsiami nuolat. Laikosi pozicijos, kad šiuo atveju buvo nustatytas didesnis pavojingumo laipsnis, nes minėti pažeidimai buvo užfiksuoti ilgame laikotarpyje, nebuvo imtasi veiksmų pašalinti ar užkirsti to. Nesutinka su gynėjo pozicija, kad tai nepavojinga veika, tą patvirtina ir darbuotojams susidariusios skolos, kurios tik augo, bei tai, kad buvo nesiimta veiksmų minėtas skolas sumažinti ar jas išmokėti, t. y. toliau buvo pažeidinėjamos darbuotojų teises. Dėl to prašo atmesti Pareiškėjo atstovo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Paulius Škėrys nurodė, kad K. L. nevengia savo administracinės atsakomybės, pripažįsta dėl faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su teisiniu reglamentavimu. Nesutinka su pažeidimo kvalifikavimu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, o būtent su tuo, kad nurodomas sistemiškumas ir tyčia. Mano, kad VDI turėjo nustatyti aukštesnį pažeidimų mastą, kaip kad buvo nurodyta pagal cituojamą skunde teismų praktiką. Institucija nesiėmė visų veiksmų nustatyti visų aplinkybių, reikšmingų pažeidimo kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį, iš esmės jį kvalifikavo remiantis deklaratyviais teiginiais, pagrinde dėl to, kad K. L. praeityje buvo baustas už tą patį. Akcentuoja, kad sistemiškumas nėra sudedamoji dalis minėto pažeidimo, o svarbi tyčia; šiuo atveju mano, kad yra būtina vadovautis teismų praktika. Mano, kad dėl pakartotinio pažeidimo turėjo būti kvalifikuota 2 dalis. Minėtas inkriminuotas straipsnis jo nuomone galėtų būti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jei būtų itin šiukštus pažeidimas, kaip pavyzdžiui, jei būtų ne tik netinkamai skaičiuojamas darbo užmokestis, bet ir neįtraukimas į buhalterinę apskaitą to; mano, kad didesnis mastas suponuotų tą sudėtį, tyčią ir sistemingumą, tačiau šituo atveju to nėra. Laikosi pozicijos, kad pagrįstai prašoma perkvalifikuoti padarytus pažeidimus. Nurodė, kad Įmonė užsiima tarptautiniu pervežimu. Tuo metu kai buvo užfiksuoti pažeidimai, buvo didelė darbuotojų kaita, šiuo metu yra likę tik keli darbuotojai. Įmonė yra susidūrusi su netinkamu užsakovu atsiskaitymu, ko pasekoje nukentėjo Įmonės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus. Pažymi, jog šiuo metu yra su visais darbuotojais atsiskaityta.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.

Pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į finansinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį yra numatyta administracinė atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

ANK 455 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše nustatytos darbo ir poilsio laiko trukmės pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas K. L., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, padarė administracinius pažeidimus, o būtent: jis netinkamai vykdė savo – kaip Įmonės vadovo (t. y. darbdavio) pareigas – nemokėjo laiku darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio darbo sutartyse nustatytais terminais ir tvarka (darbuotojų V. K. ir V. K. atžvilgiu), neišmokėjo darbo užmokesčio ir kitų išmokų darbuotojams jų atleidimo iš darbo dieną (darbuotojų V. K., V. K. ir D. S. atžvilgiu) ir jis taip pažeidė DK reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimo tvarkos ir terminų. Taip pat, nustatyta, kad buvo pažeistos DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl to, kad darbuotojas V. K. nutarime ir šios nutarties aprašomojoje dalyje nurodytais laikotarpiais būdamas išleistas nemokamų atostogų ir (ar) per suteiktas poilsio dienas nurodytais laikotarpiais komandiruotės metu faktiškai dirbo. Be to, padaryti pažeidimai ir dėl to, kad darbuotojams V. K. nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. birželio 6 d.; nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.; D. S. nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; V. K. nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 29 d. neišmokėtas ne mažesnis kaip 50% dienpinigių sumos avansas, buvo nustatyta, kad neišmokėta dienpinigių dalis už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas nebuvo mokama kartu su darbo užmokesčiu. Taip pat, nustatyta, kad K. L., kaip įmonės vadovas neužtikrino, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį, t. y. vadovaujantis darbuotojų tachografo/vairuotojų kortelių duomenimis bei pažeidimų ataskaita nustatyta, kad vairuotojai D. S. ir V. K. nutarime ir aprašomojoje dalyje nurodytais laikotarpiais viršijo minėtą limitą bei taip pat, D. S. atžvilgiu neužtikrino, kad nepažeidžiant reglamente (EB) Nr. 561/2006 (kai jis netaikomas – AETR susitarime) nustatyto apsaugos lygio, mobilieji kelių transporto darbuotojai be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Kaip matyti iš surinktos bylos medžiagos, šių aplinkybių (t. y. padarytų administracinių pažeidimų faktinių aplinkybių) neginčija nei administracinėn atsakomybėn patrauktas K. L., nei jo atstovas advokato padėjėjas Paulius Škėrys, taigi konstatuotina, kad dėl šių aplinkybių šioje byloje ginčo nėra.

Pateiktame skunde pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Paulius Škėrys nurodė, jog Pareiškėjas ir jo atstovas nesutinka su padarytų administracinių nusižengimų teisiniu kvalifikavimu. Pareiškėjo atstovo vertinimu, padaryti nutarime inkriminuoti pažeidimai, turėtų būti perkvalifikuoti, t. y. 1) pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį (dėl darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.2 ir 14.4 punktų pažeidimo) ir ANK 100 straipsnio 1 dalyje (dėl DK 120 straipsnio nuostatų pažeidimo) inkriminuoti pažeidimai turėtų būti perkvalifikuota į ANK 100 straipsnio 1 dalį; 2) pagal ANK 96 straipsnio 2 dalyje (nutarime inkriminuota už dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 ir 10 punktų pažeidimus) ir ANK 99 straipsnio 3 dalyje (už DK 146 straipsnio pažeidimus) inkriminuoti pažeidimai į ANK 96 straipsnio 2 dalį; 3) bei prašo panaikinti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį inkriminuotą pažeidimą, nes nėra pažeidimo sudėties.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Paulius Škėrys nesutinka, kad K. L. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, o būtent – nesutinka su tuo, kad Institucija padarytą administracinės teisės pažeidimą traktuoja kaip tyčinį, sistemingą pažeidimą; mano, jog Institucija to neįrodė, toks nubaudimas neatitinka susiformavusios teismų praktikos, taip pat nesutinka su tuo, jog K. L. veikė tiesiogine tyčia – t. y. siekdamas tyčia neišmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, bei nurodė, jog darbo užmokestis buvo išmokėtas pagal Įmonės finansines galimybes, kurios tuo metu buvo įtakotos užsakovų neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tačiau su šiais pareiškėjo atstovo argumentais nesutiktina. Visų pirma, K. L., būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą užtikrinti darbuotojų teisėtų interesų įgyvendinimą įmonėje, tarp jų – ir darbuotojų teisę į tinkamą ir laiku nustatytais terminais išmokamą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas teiginiai, jog toks atsiskaitymas su darbuotojais buvo nulemtas susiklosčiusios situacijos dėl tuo metu susidariusios finansinės situacijos dėl užsakovų neatsiskaitymo su Įmone (ko pasekoje nebuvo įmonės vadovo K. L. tyčios neatsiskaityti su darbuotojais), laikytinas gynybine versija. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo nustatyta, jog darbuotojams nebuvo laiku (t. y. darbo sutartyje sulygtais terminais ir tvarka) išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos išmokos, dėl ko darbuotojams susidarę įsiskolinimai tęsėsi du ar net daugiau mėnesių ir minėti įsiskolinimai darbuotojams tik augo. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmenį matyti, jog K. L. už analogiško pobūdžio pažeidimą yra baudžiamas nebe pirmą kartą, t. y. buvo nubaustas 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu pagal ANK 99 straipsnio 2 dalį ir 455 straipsnio 5 dalį bei 2022 m. liepos 20 d. protokolu su administraciniu nurodymu dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje, numatytų pažeidimų padarymo). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog K. L., kaip įmonės vadovas, minėtoje įmonėje jau kurį laiką nesiima veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų teisių įgyvendinimą Įmonėje dėl formuojamos ydingos atsiskaitymų su darbuotojais praktikos (t. y. iš esmės nuo 2022 m. nuolat yra daromi analogiško pobūdžio pažeidimai, susiję su netinkamu darbo užmokesčio išmokėjimu darbuotojams). Taigi, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybes leidžia pagrįstai manyti, jog K. L., būdamas įmonės vadovas, suvokė, jog darbuotojams įsiskolinimai dėl laiku (t. y. per pagal darbo sutartyje sulygtą terminą ir tvarką) nesumokamo darbo užmokesčio ir kitų išmokų tik didėja, tačiau savo neveikimu – nes nesiėmė veiksmų susidariusią skolą panaikinti ar ją sumažinti, ko pasekoje toliau buvo pažeidinėjamos darbuotojų teisės, t. y. minėtą pažeidimą padarė netiesiogine tyčia.

Pareiškėjo atstovas laikosi pozicijos, jog toks nesavalaikis darbo užmokesčio mokėjimas pagal esamą teismų praktiką savo pavojingumo laipsniu neprilygsta jo pateiktame skunde pacituotai teismų praktikai ir juose užfiksuotiems pažeidimams (t. y. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentuodamas jų pavojingumo laipsniui, kuris gali sukelti net baudžiamąją atsakomybę). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo pateikta teismų praktika iš esmės neatitinka šios bylos nagrinėjimo aplinkybių, todėl minėta teismų šioje situacijoje nesivadovautina. Apibendrinant, konstatuotina, jog Institucija, priimdama nutarimą, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes (tarp jų – ir analogiško pobūdžio pažeidimų darymą bei grubų darbuotojų teisių pažeidimą), pagrįstai įvertino K. L. veiksmus dėl laiku ir nustatyta tvarka nemokamo darbo užmokesčio kaip tyčinį, sąmoningą ir sistemišką DK imperatyvių normų pažeidimą, bei už tai tinkamai kvalifikavo jo pažeidimą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Taip pat, nesutiktina su Pareiškėjo atstovo pozicija, jog K. L. padaryti pažeidimai pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir (arba) ANK 99 straipsnio 1 dalį turėtų būti kvalifikuojami tik pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog dienpinigiai nėra darbo užmokestis, jų išmokėjimo tvarką numato kiti teisės aktai, šiuo atveju – Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 su pakeitimais). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta atlikti darbdavio pavedimu darbdavio nurodomos užduoties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Teismų praktikoje išaiškinta, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, nelaikomos darbo užmokesčiu, jos neįtraukiamos ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-218/2014, 3K-3-249-313/2016). Taigi šiuo atveju, kvalifikuojant K. L. padarytą pažeidimą tik pagal blanketinę – ANK 96 straipsnio 2 dalies nuostatą – iš esmės netinkamai būtų įvertinti K. L. padaryti administraciniai pažeidimai, būtų nukrypta nuo teismų praktikos. Taip pat, dėl analogiškų priežasčių pripažintina, kad negalimas K. L. padarytų veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo atstovas taip pat nesutinka su K. L. inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimu pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį (dėl darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.2 ir 14.4 punktų pažeidimo) ir pagal ANK 100 straipsnio 1 dalyje (dėl DK 120 straipsnio nuostatų pažeidimo), mano, jog turėtų būti kvalifikuojama tik pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį bei mano, jog paliekant esamą kvalifikavimą (kuomet yra inkriminuoti šie du straipsniai) susidaro dvigubą asmens nubaudimą. Su šia pareiškėjo atstovo pozicija nesutiktina dėl šių priežasčių. Kaip matyti, K. L. pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalį (t. y. dėl to, kad buvo darbo apskaitos žiniaraštyje tam tikra data buvo nepažymėtas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, o buvo pažymėta kaip poilsio diena, ir kitu atveju – kaip neapmokamos atostogos). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas išsamiai paaiškino, jog K. L. atžvilgiu nustatyti pažeidimai negali būti kvalifikuojami tik pagal ANK 100 straipsnį, kadangi tai yra atskira pažeidimų sritis, t. y. darbo laiko apskaitos pažeidimas, o ANK 455 straipsnio dispozicija yra taikoma dėl darbo laiko trukmės pažeidimo, t. y. kontrolės viršijimas, į ką neįeina apskaita, o tik darbo laiko trukmės fiksavimas. Pažymėtina, jog ANK 455 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma, kuri yra taikoma tam tikro subjekto atžvilgiu, t. y. keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams (iš esmės – su transporto veikla (vykdymu) susijusiems subjektams, kaip šiuo atveju – UAB „Akanta“ vadovui K. L.) ir kuriuo yra nustatoma atsakomybė tuo atveju, kai įmonė tinkamai neužtikrina darbuotojų poilsio laiko, dėl leidžiamo nepertraukiamo vairavimo trukmės (pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, patvirtintų Nr. 561/2006). Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į darbuotojų tachografo/vairuotojų kortelių duomenis, buvo nustatyta, jog patikrintų (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu buvo viršytas ne daugiau kaip 10 valandų darbo naktinėje pamainoje limitas (nutarime detaliau išvardintais laikotarpiais) bei atitinkamai nebuvo užtikrintas leidžiamas be darbo pertraukų laikas, o tai sudaro jau minėtos specialiosios – ANK 455 straipsnio 5 dalies – pažeidimą. Taigi nagrinėjamoje situacijoje, pripažintina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo K. L. padarytus pažeidimus pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį ir ANK 100 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, kad K. L., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje ir 455 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės ir darbo ministerijos tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė K. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, 99 straipsnio 3 dalį, 100 straipsnio 1 dalį ir 455 straipsnio 5 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, trukmę bei apimtį ir pažeidėjo asmenybę, todėl pareiškėjo K. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo K. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundas atmestinas, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-376-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir Pareiškėjo K. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.