- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 2-531/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „Alramsta“
- Atsakovas
- UAB „LNTV“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Alramsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui UAB „LNTV“ dėl 594 599,92 Lt skolos, 332 533,44 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Alramsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „LNTV“, prašydamas priteisti 594 599,92 Lt skolos, 332 533,44 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 6635,50 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-6).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo UAB „LNTV“ 927 133,36 Lt vertės turtą (b. l. 83-84).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „LNTV“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 92-93).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą iki 2009-03-31 sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 473 000 Lt arba pateikti šios sumos banko garantiją (b. l. 119-120).
Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas UAB „LNTV“ su UAB „Norfos mažmena“ 2004-08-24 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas gauna kas mėnesį po 61 788,63 Lt. Pritaikius laikinąsias pasaugos priemones ir areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovas nebegalės atsiskaityti už minėtų patalpų komunalines paslaugas, kas gali sąlygoti nuomos sutarčių nutraukimą ir pajamų netekimą. Be to, atsakovas pateikė pastato, esančio Vilniuje, Švitrigailos 40/Marijampolės g. 8, preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 94-95), kurios 5.1. p. numato, jeigu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, jis privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą - 2 627 905,59 Lt, o taip pat 12 proc. metines palūkanas. Atsakovo UAB „LNTV“ atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tarp jo ir minėtos preliminariosios sutarties objektu esantį pastatą, atsakovas nebegalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko taip pat patirs nuostolių. Teismo teigimu, pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodyti nuostoliai realiai gali atsirasti (b. l. 119-120).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Alramsta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, kadangi ji yra nepagrįsta. Ieškovas nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra jam pagrindinė ir vienintelė garantija išsireikalauti skolą, kurią gali priteisti pirmosios instancijos teismas, o minėtas priemones panaikinus, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Tai, pasak apelianto, patvirtina atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, jog jis yra sudaręs preliminarias jam priklausančio nekilnojamo turto pardavimo sutartis, kas įrodo, jog atsakovas ketina parduoti turtą, siekdamas išvengti galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, šiuo metu atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu, o pastarasis yra sumokėjęs tiekėjams už medžiagas, už subrangovų paslaugas, todėl teismo nurodyta sumokėtina 473 000 Lt sumą ieškovui yra finansiškai nepakeliama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų patirti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (realiai prognozuojami dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-761/2007; 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2006).
Bylos duomenys patvirtina, kad apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovo 927 133,36 Lt vertės nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis, o tokio turto nesant ar jo nepakankant ieškiniui užtikrinti, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos.
Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nurodė, kad įvertina atsakovo prašymo argumentus bei jiems pagrįsti pateiktus duomenis, kuriais grindžiama atsakovo nuostolių atsiradimo galimybė, pripažindamas, jog areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovas nebegalės atsiskaityti už UAB „Norfos mažmena“ nuomojamų patalpų komunalines paslaugas, kas gali sąlygoti nuomos sutarčių nutraukimą ir pajamų netekimą (b. l. 96-99), o areštavus atsakovui priklausantį, pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigotą parduoti nekilnojamąjį turtą, atsakovas nebegalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko taip pat patirs nuostolių (b. l. 94-95).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovas įrodė galimų jo nuostolių tikimybę dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str., 185 str.).
Apygardos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė konkretaus areštuotino atsakovo turto, o iš byloje esančio pažymėjimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad vykdant 2009 m. vasario 2 d. apygardos teismo nutartį dėl atsakovui priklausančio turto arešto, buvo areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kurio užteko teismo nutartyje nurodytai ieškinio sumai užtikrinti. Taigi atsakovo teisės disponuoti piniginėmis lėšomis nebuvo apribotos, todėl nepagrįsti skundžiamos teismo nutarties motyvai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės atsiskaityti už nuomojamų patalpų paslaugas, neteks pajamų.
Be to, neturi pagrindo ir skundžiamos nutarties argumentas dėl būtinybės taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl to, jog dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto jis negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Nors vykdant apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį buvo areštuotas turtas, kurį, atsakovo pateiktos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, šis įsipareigojo parduoti (b. l. 94-95), tačiau pagal įstatymą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sutarties šalys, neįregistravusios viešajame registre preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.)(Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007). Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jo nurodyta preliminarioji sutartis yra įregistruota viešajame registre, todėl jis negalėjo šia sutartimi įrodinėti nuostolių fakto. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas nesugebės atlyginti galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas UAB ,,LNTV“ neįrodė nuostolių dėl ieškovo UAB ,,Alramsta“ iniciatyva nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės, todėl neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai dėl užtikrinimo atsakovo nuostolių, galimų dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str., 147 str., 329 str., 338 str.).
Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant atsakovo prašymą pareikalauti iš ieškovo teismo nustatyto dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti tokios sumos banko garantiją (CPK 338 str., 329 str. 1 d.)
Pažymėtina, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, o pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, pagal CPK 147 str. 3 d. nuostatas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo UAB ,,LNTV“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.