Telšių apylinkės teismo įsakymas

2012-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-374-785/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-05
Bylos Nr.
1-374-785/2012
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00694-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kaltinamasis
V. L.
Baudžiamoji byla Nr.1-374-785/2012Proceso Nr. 1-73-1-00694-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.2.9.9.; 2.10.1.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 5 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, išnagrinėjęs Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams bei paskirti įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskirtos kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti 4 mėn. prisiartinti prie nukentėjusiųjų, įpareigojant kaltininką gyventi skyrium iki nustatyto termino pabaigos, taip pat uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusieji,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra jis, būdamas darbingas ir sveikas, vengė pareigos pagal 2000 m. rugpjūčio 28 dienos Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą, išlaikyti vaiką S. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis ne mažiau 1 MGL lėšų vaiko išlaikymui ieškovei L. L. iki dukros pilnametystės, bei neteikė S. L. kitos būtinos materialinės paramos, todėl išlaikymo įsiskolinimas L. L. (B.) ir Vaikų išlaikymo fondui laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., iš viso sudaro 17169,23 litus.

Žemesnės instancijos teismas

V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas buvo priteisęs mokėti lėšas - alimentus buvusiai žmonai L. L. šiuo metu B. dukros- S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, priteista ¼ dalies visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL. Alimentai buvo priteisti mokėti nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. iki dukros pilnametystės. Nuo pat priteisimo dienos buvusiai žmonai vaiko išlaikymui iki šio laiko nei cento nėra nemokėjęs. Kitaip savo vaiko nerėmė, neteikė jokių dovanų, ekskursijų neorganizavo, stovyklų neapmokėdavo, pačiai motinai L. L. – B., grynų pinigų nėra teikęs dukros išlaikymui. Iš pradžių truputi dirbo, o po to išvyko į užsienį, dirbo nelegaliai ir dukros išlaikymui pinigų nesiųsdavo. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. vasario gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), pas savo draugę K. B.. Turi išsiėmęs verslo liudijimą nuo 2012-07-04, dirba statybininku, kas savaitę uždirba nuo 200 Lt iki 250 Lt. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. pradžioje yra priteisęs alimentus sūnaus G. L. išlaikymui, kurio yra susilaukęs su sugyventine V. V.. Šio vaiko išlaikymui yra davęs pinigų V. V. į rankas apie 1000 Lt, kai pardavė automobilį. Jis nesiruošia nei S. nei G. išlaikymui mokėti lėšų, kadangi G. tai yra ne jo vaikas, ir Mažeikių teisme vyksta tyrimas dėl sūnaus G. tėvystės nustatymo (65 b.l.).

Kiti įrodymai, patvirtinantys, kad V. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką:

2012-07-11 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą (5-7 b.l.)

2000-08-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo ( b.l. 16)

2012-08-09 antstolės Elenos Miliauskienės pažyma dėl V. L. įsiskolinimo (20 b.l.)

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2000 m liepos 13 d. vyko Mažeikių rajono apylinkės teisme skyrybų byla. Kiek pamena, kad tuo pačiu metu buvo priteisti alimentai, kuriuos privalėjo mokėti buvęs vyras V. L. dukros S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Iš pradžių buvo priteista mokėti alimentus po 125 Lt, o po to, kai keitėsi MGL, jai jis privalėjo mokėti po 130 Lt alimentų, nuo kada tiksliai neprisimena. Nuo pat teismo priteisimo dienos V. L. alimentų geranoriškai nemokėjo ir savo noru niekada nėra davęs pinigų ar geranoriškai bendravęs su dukrele S. Alimentų jis nemokėjo, tik gal pradžioje, kai jam buvo priteisti alimentai, jis dar kokius tris kartus sumokėjo, per darbovietes, bet kokiu laikotarpiu nepamena. Kadangi V. L. nemokėjo vaiko išlaikymui alimentų, ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad mokėtų lėšas dukros S. išlaikymui. Vaikų išlaikymo fondas nuo 2008-03-21 jai pradėjo mokėti lėšas dukros išlaikymui po 130,00 Lt į mėnesį, t. y po 1 MGL. Išmokas moka iki šio laiko. Iš viso iki 2012-08-01 jai vaikų išlaikymo fondas sumokėjo 6932,90 Lt. Iš viso nuo pat priteisimo dienos V. L. įsiskolinimas alimentų yra 17169,23 Lt, neišminusavus vaikų garantinio fondo lėšų. Kur šiuo metu V. L. gyvena ar dirba ji nežino, nes su juo nei ji, nei dukra nepalaiko jokių ryšių (22 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. yra numatyta už vengimą pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikams, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikams.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009).

Kaltinamojo V. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

V. L. būdamas darbingas ir sveikas, nors ir dirbdamas neoficialiai užsienyje, ar šiuo metu pagal verslo liudijimą ir gaudamas pajamas, vengė pareigos pagal teismo priimtą sprendimą išlaikyti savo dukrą S. L., be to nurodė, kad ir toliau nesiruošia geranoriškai teikti išlaikymą dukrai, todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. L., padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. Darydamas šią trunkamą nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam V. L. gali būti skiriamos bausmės: vešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis V. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę arešto trukmę (68 b.l.)

Prokuroro siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą vaikui ir šeimai, yra dirbantis pagal verslo liudijimą statybininku, turintis pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka baustas, informomacijos apie baudų sumokėjimą nėra, teistas, teistumas neišnykęs. Taip pat atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką V. L. skiriama prokuroro siūloma Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriuo jis yra kaltinamas, sankcijoje numatyta viena iš bausmės rūšių – areštas, bet mažesnė negu jos vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2012-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nesubendrinant baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų 2012-02-06 nuosprendžiu, su skiriama bausme (kasacinės nutartys Nr. Nr.2K-P-193/2007, 2K-7-68/2009, 2K-181/2012).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam įstatymo numatytus tris įpareigojimus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų kad jis po 2012-08-01, po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio, dar būtų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar administracinių teisės pažeidimų, teismas mano, kad paskyrus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus V. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą S. L., ir tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo ir nukentėjusiosios teisių įgyvendinimas.

Kaltinamajam V. L. 2012-08-16 baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

Pripažinti V. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir nubausti jį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2012-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 5 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams ir įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu išlaikyti savo nepilnametę dukrą S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tęsti darbą, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-16 paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti V. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius