Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-848-718/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
1-848-718/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14867-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
Ž. P.
Nukentėjusysis
T. V.
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-848-718/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14867-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.2.5.4.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei,

kaltinamajam Ž. P., jo gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,nukentėjusiajai T. V.,vertėjai Liudmilai Martinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-06-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 281(1) straipsnio 1 dalį - 34 parų arešto bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis– uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimu, 2019-12-18 arešto bausmę atlikęs; 2) 2021-09-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 30 MGL (1500eurų) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį bei grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: Ž. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-04-20, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 06.19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, grasino savo sutuoktinei T. V., sakydamas, kad ją papjaus, kad tai bus jos paskutinė diena ir naktis,, kad ji negyvens, peiliu mosikavo prieš jos veidą, ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajai į pilvo ir krūtinės sritį, po to, sugriebęs už plaukų, parvertė ją ant žemės ir užgulęs savo kūnu, smaugė jos kaklą, pridėjo peilio geležtę prie jos kaklo ir po to peilio rankena spaudė veido sritį po dešine akimi, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. P., laikydamas rankoje tai vieną, tai kitą peilį, grasino nukentėjusiajai nužudyti bei kumščiu trenkė jai ne mažiau kaip du kartus į smakro sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus į veido bei kairės ausies sritį, padarydamas T. V. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakro kairėje pusėje, kairės apatinio žandikaulio šakos projekcijoje, krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje, dešinės krūties apatiniame-išoriniame kvadrante, dešinės krūtinės apatiniame - vidiniame kvadrante, dvi kairio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių ribos išoriniame paviršiuje, pavienius smulkius išilginių brūkšnių pavidalo paviršinius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV delninių sąnarių projekcijoje, ir taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį -sutuoktinę T. V., bei grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis Ž. P. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nuo antradienio pradėjo pyktis su žmona, nes žmona turi meilužį. Su žmona 18 metų gyvena santuokoje. Tą dieną su žmona du kartus važiavo prie jūros žmonos prašymu, antrą kartą važiuojant žmona išlipo prie „Kar kar“ parko, o jis vienas grižo namo ir gėrė degtinę. Ryte 4 val. grižo žmona, sakė, kad yra su taksistu ir jie sukonfliktavo su sutuoktine. Jis čiupo jai už gerklės, sakė, kad užmuš, už plaukų griebė, peiliu mosavo, galėjo grasinti, neatsimena tiksliai. Galėjo padaryti sužalojimus, kurie yra nurodyti kaltinime ir specialisto išvadoje. Jis buvo neblaivus, dėl žmonos meilužio kilo konfliktas. Buvo labai supykęs, šoko būsenoje, todėl galėjo grasinti savo sutuoktinei su peiliu, sakė, kad užmuš, buvo pargriovęs ją ant sofos. Negalėjo grasinti dviem peiliais, neatsimena. Nelabai atsimena šių aplinkybių. Jis labai myli savo žmoną, labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo sutuoktinės. Jis buvo užsikodavęs sausio mėnesį, bet vėl pradėjo gerti. Viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Ž. P. kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys.

Nukentėjusioji T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sutuoktiniu Ž. P. dviese gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra per du aukštus. Dėl konfliktų šeimoje ji norėjo skirtis su Ž. P., tačiau tam, kad būtų išsaugota šeima, jis pažadėjo nebekonfliktuoti, nesmurtauti jos atžvilgiu ir pradėjo gydytis priklausomybę nuo alkoholio, t.y. užsikodavo. Alkoholis yra A. P. agresyvaus elgesio priežastis, nes jis tik išgėręs konfliktuoja, smurtauja prieš ją. Prieš porą dienų Ž. P. pardavė automobilį ir ji pastebėjo, kad jis paslapčia vartoja alkoholinius gėrimus, nes pastebėdavo butelius namuose. Iš pradžių Ž. P. neigė vartojantis alkoholinius gėrimus. Pastarąsias dienas su Ž. P. žodžiu konfliktuodavo, bet konfliktai buvo trumpi. 2024-04-19 apie 23.00 val. Ž. P., būdamas neblaivus, atėmė iš jos telefoną, užrakino buto duris ir raktą nuo durų paslėpė bei neleido eiti į tualetą, kad ji neužsirakintų. Ž. P. ją kaltino, kad ji yra jam neištikima, tikrino jos telefoną, žiūrėjo žinutes, skambučius, rado neužvardintą numerį, kuris priklauso mokytojai, ir aiškino, kad jis yra kažkokio tai vyro. Ji ilgą laiką vaikščiojo bute vis į kitus kambarius, norėdama būti atskirai nuo jo, tačiau jis nuolat vis eidavo iš paskos, ją įžeidinėjo, neleido ilsėtis. Ž. P. viso įvykio metu vartojo alkoholį, vis jai grasino peiliu, sakydavo, kad važiuosim į Vilnių tikrintis melo detektoriumi. Vienu metu, apie 00.00 val. Ž. P. svetainės kambaryje ją parvertė ant žemės, smaugė, trenkė kumščiu į krūtinę, pilvo, veido sritį, su peilio rankena spaudė jai akis, vėliau peilio geležtę buvo prirėmęs jai prie kaklo ir sakė, kad ją papjaus, tampė rankomis už plaukų. Ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Įvykio metu Ž. P. bute daužė esančius daiktus. Ji Ž. P. vis ramindavo, pagalbos nešaukė, nes bijojo, kad kaimynai neišgirs, be to, kaimynai bijo Ž. P., nes jis ankščiau buvo įkalintas. Po to, kai Ž. P. užsnūdo, jai pavyko paimti telefoną, ji išsikvietė policiją ir pasislėpė buto palėpėje. Kai atvyko policijos pareigūnai, Ž. P. jų į butą neįsileido. Po kurio laiko ji priėjo prie durų ir Ž. P. pasakė, kad pasakys pareigūnams, kad čia kaimynai skambino dėl triukšmo, ir, radusi bute raktus, atrakino duris ir įleido pareigūnus. Ji Ž. P. bijo, prašo jam neleisti grįžti namo, nes jis yra neprognozuojamas, prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Jie turi bendrą dukrą, kuri buvo pas drauges ( t.1, b.l. 39-42).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji T. V. parodė, kad 2024-04-19 dienos metu, ji su vyru buvo išvažiavę su šunimis pasivaikščioti. Būdami gamtoje jie susipyko, vyras ją su šunimis paliko, o pats automobiliu išvažiavo. Ji su taksi ir šunimis grįžo namo. Tai buvo apie 16 val. Jai grįžus namo, vyras jau buvo namuose, ji su juo nebendravo, jis gulėjo savo kambaryje, ji nuėjo į dukters kambarį, esantį antrame buto aukšte, kur atsigulė. Apie 23 val. ji leidosi į tualetą ir apačioje susitiko su savo vyru, kuris pradėjo prie jos kabinėtis, konfliktuoti, ją įžeidinėti, kaltino ją, jog ji turi meilužį, vadino visokiais žodžiais. Jie barėsi, rėkė vienas ant kito. Nematė, kokiu momentu vyras iš virtuvės pasiėmė peilį su oranžine rankena ir toliau prie jos kabinėdamasis, laikydamas peilį rankoje jai grasino, kad ją papjaus, kad tai jos paskutinė diena ir naktis, kad jai bus viskas, peiliu mosikavo jai pieš veidą, viena ranka buvo paėmęs jai už kairės rankos, kad ji niekur nuo jo nenueitų. Ji bandė nuo jo išsilaisvinti. Tada jis kumščiu porą kartų trenkė jai į pilvo ir krūtinės sritį. Nuo smūgių ji susilenkė. Tada vyras griebė jai už plaukų ir parvertė ją ant žemės ir visu kūnu užgulė ant jos, peilio geležtę buvo pridėjęs prie kaklo, bet nespaudė, po to apsuko peilį ir su peilio rankena spaudė jai veidą po dešinės akies sritimi. Ji bijojo ir gulėdama ant žemės jo maldavo, kad ją paleistų, ramino jį. Vyras kažkaip apsiramino ir nuo jos nulipo. Po to jis beveik visą naktį ir toliau gėrė alkoholį, o ji negalėjo eiti miegoti, nes jis neleido, liepė būti kartu su juo. Ji savo telefono neturėjo, nes jis buvo iš jos jį paėmęs, kai jie buvo išvykę pasivaikščioti, todėl negalėjo iš karto iškviesti policijos. Vyras gėrė toliau ir tai jam užeidavo agresija, tai jis vėl nusiramindavo, tokiais tarpais. Ji nemiegojo ir buvo kartu su juo. Kai užeidavo, jis vėl pradėdavo prie jos kabinėtis, konfliktuoti, muštis, taip per naktį jis jai kumščiu trenkė porą kartų į smakro sritį bei ne mažiau penkis kartus į galvos bei ausies sritį. Per visą naktį, kol vyras gėrė, jis ne kartą jai grasino, kad ją papjaus, kad ji negyvens, jis grasino tai su vienu peiliu, tai su kitu, grasinimų metu peilius laikė rankoje. Ji realiai bijojo, nesijautė saugi. Paryčiui, vyrui nuėjus miegoti, ji iš jo kambario pasiėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Atvykus medikams, ji atsisakė vykti kartu su jais į ligoninę, nes buvo pavargusi, be miego, išsekusi, norėjo eiti ilsėtis ir pažadėjo į ligoninę nuvykti kitą dieną. Policijos pareigūnai, atvykę po įvykio, paėmė du peilius, t. y. vieną oranžine rankena ir kitą su ruda rankena, su kuriais Ž. P. jai grasino. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Ji bijo dėl savo gyvybės, nes jis grasina jau ne pirmą kartą ( t.1, b.l. 45-48).

2024-04-20 asmens apžiūros protokolas, kuriame įvykio vietoje fiksuota T. V. asmens apžiūra. Apžiūros metu ant moters veido stebėta kraujosruva, patinęs kairės pusės žandas; ant kaklo stebėtos kraujosruvos, paraudimai ( t.1, b.l. 55-60).

2024-04-29 specialisto išvadoje konstatuota, kad T. V. padarytos netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakro kairėje pusėje, kairės apatinio žandikaulio šakos projekcijoje, krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje, dešinės krūties apatiniame-išoriniame kvadrante, dešinės krūtinės apatiniame - vidiniame kvadrante, dvi kairio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių ribos išoriniame paviršiuje, pavieniai smulkūs išilginių brūkšnių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV delninių sąnarių projekcijoje ( t.1, b.l. 64-65).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba vyresniuoju tyrėju Klaipėdos miesto policijos komisariato reagavimo skyriuje. 2024-04-20 dirbo ekipaže kartu su vyr. patrule E. B. ir policijos rėmėja I. R.. Apie 06.20 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją namuose muša vyras. Atvykus nurodytu adresu ir pabeldus į buto duris, durų niekas neatidarė. Bute girdėjosi lojantis šuo bei žmonių balsai. Į buto duris beldė ne vieną kartą, vis prašydamas atidaryti duris ir pro duris sakė, kad kitu atveju, bus iškviesta priešgaisrinė tarnyba. Kadangi turėjo įeiti į butą, o durų niekas neatidarė, jis iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kad atvyktų ir atidarytų duris. Praėjus apie 10 min., duris atidarė moteris, kuri kalbėjo rusiškai ir parodė kambaryje buvusį savo vyrą. Vyras buvo neblaivus, (alkotesteriu buvo patikrintas jo neblaivumas), jis elgėsi ramiai, netriukšmavo. Su nukentėjusiąja kalbėjosi kitame kambaryje jo kolegės. Policijos rėmėja bendravo su nukentėjusiąja, nes mokėjo rusų kalbą. Kiek prisimena, nukentėjusioji nurodė, kad ją naktį mušė vyras, grasino, atėmė jos telefoną, smaugė. Moters veido kairė pusė buvo sutinusi, ant smakro matėsi hematoma, ant kaklo matėsi paraudimai. Ji taip pat nurodė, kad jai vyras stipriai trenkė į kairę ausį ir ji dabar sunkiai girdi. Jis, nuėjęs į kambarį, kuriame buvo nukentėjusiosios vyras, kaip vėliau nustatyta, Ž. P., paklausė, kas tarp jų įvyko, ar jis smurtavo prieš žmoną ir kodėl. Vyriškis paaiškino, kad jo žmona turi meilužį, dėl to ir įvyko konfliktas, bet jis prieš ją nesmurtavo, jos nemušė, jis viską neigė. Iš kur pas moterį sužalojimai, vyras taip pat negalėjo atsakyti. Ant Ž. P. jokių sužalojimų nesimatė. Buvo iškviesti medikai, kuriems atvykus, nukentėjusioji atsisakė vykti kartu su jais į ligoninę. Ž. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. T. V. buvo blaivi ( t.1, b.l. 70-73).

Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra policijos rėmėja ir kartais padeda užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą kartu su policijos pareigūnais. 2024-04-20 nuo 06 val., pradėjo tarnybą kartu su vyresn. tyrėju D. M. ir patrule E. B.. Per radijo ryšį iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje ir vyras muša pranešėją adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, buto durų niekas nedarė, bet bute girdėjosi asmenų balsai, šuns lojimas. Neatidarius durų ilgesnį laiką, pareigūnas pasakė, kad jei bus neatidarytos durys, tada bus iškviesta priešgaisrinė tarnyba. Girdėjosi, kaip rusiškai moteris klausė, kur raktai, ir neužilgo ji atidarė jiems duris. Moteris parodė kambaryje buvusį savo vyrą ir jos su patrule E. B. nuėjo į kitą kambarį (saloną) ir su ja bendravo. Kambaryje ant žemės matėsi išmėtyti daiktai. Moteris kalbėjo tik rusiškai. Kadangi supranta rusų kalbą, ji bendravo su nukentėjusiąja ir pokalbį į lietuvių kalbą vertė šalia stovėjusiai pareigūnei. Nukentėjusioji pasakojo, kad vyras ją naktį mušė, pažadino ją iš miegų, ją kratė, jis jai visą naktį neleido miegoti. Konfliktas tarp jų kilo dėl įtarimų, jog ji yra neištikima. Moteris nurodė, kad vyras jai trenkė į kairės ausies sritį ir ji dabar blogai girdi. Taip pat sakė, kad vyras jai ne kartą naktį grasino peiliu, sakė, kad ją papjaus. Moteris buvo išsigandusi, pasimetusi. Kiek prisimena, moters veidas kairėje pusėje buvo patinęs, ant smakro matėsi mėlynė, ant kaklo matėsi paraudimai. Paklausta, kodėl ankščiau nekvietė policijos, jei vyras prieš ją smurtavo, moteris nurodė, jog vyras buvo paėmęs jos telefoną. Tada ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo moters vyras, paėmė moters telefoną,(telefonas buvo rožiniu dėkliuku), kuris buvo padėtas ant stalo ir atidavė nukentėjusiajai. Su moters sutuoktiniu kitame kambaryje bendravo policijos pareigūnas. Atvykus medikams, moteris atsisakė vykti su jais į ligoninę nurodydama, kad yra labai pavargusi, turi nusiprausti ir negali palikti atrakintą butą, pažadėjo, kad kitą dieną pati nuvyks pas medikus (t.1, b.l. 76-79).

Iš 2024-04-20 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), T. V. nurodė, jog Ž. P. nakties metu ją mušė, atėmė telefoną, namų raktus, grasino su peiliu, smaugė. Savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą, jai skauda krūtinę, jis kumščiu trenkė jai į krūtinės, veido sritį, po smūgio ji nebegirdi kaire ausimi. Moteris buvo stipriai emociškai susijaudinusi, išsekusi, šoko būsenoje. Ž. P. nurodė, kad prieš moterį jis nesmurtavo. Į ligoninę moteris vykti atsisakė, motyvuodama, jog yra pavargusi, išsekusi. Ž. P. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, T. V. buvo blaivi (t.1, b.l.8-11 ).

Iš 2024-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta- butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Fiksuojama, jog užėjus į 8 butą, patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra svetainė, kurioje matomi išmėtyti įvairūs daiktai ( t.1, b.l.12-19).

Iš 2024-04-20 savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš įvykio vietos buvo paimti du peiliai- peilis oranžine rankena, supakuotas į paketą Nr. 564886, ir peilis ruda rankena, supakuotas 5 paketą Nr. 575000 ( t.1, b.l. 86-88).

Iš 2024-04-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui V. P., apžiūrėti įvykio vietoje išimti peiliai, nurodyta, kad išimti peiliai yra ūkinės-buitinės paskirties ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriami (t.1, b.l. 93-99 ).

Iš 2024-04-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame fiksuotas pokalbis tarp bendrosios pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjos T. V.. Įrašas prasideda 06:17:55 val., 37 s trukmės. Fiksuojama, kaip T. V. prašo skubiai atvykti (duomenys neskelbtini), nes ją muša vyras, ji labai bijo, negali kalbėti. Medikų pagalbos atsisakė (t.1, b.l.80-82 ).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota policijos pareigūno kūno kamera darytų vaizdo ir garso įrašų peržiūra. Faile pavadinimu PSS-20240420-062659UTC+0300 fiksuojama, jog policijos pareigūnas, kartu su kita policijos pareigūne ir policijos rėmėja beldžiasi į daugiabučio namo buto duris, durų niekas neatidaro. Pareigūnas keletą kartų liepia atidaryti duris, nes kitu atveju, bus iškviesta priešgaisrinė tarnyba ir išpjaus duris. Beveik po dešimties minučių buto duris atrakina moteris, kaip žinoma iš bylos duomenų, T. V.. Policijos pareigūnas eina į kambarį, kuriame yra įtariamasis Ž. P. (duomenys žinomi iš bylos). Policijos rėmėja ir pareigūnė bendrauja su nukentėjusiąja kitame kambaryje (salone), klausia kas nutiko. Moteris nurodo, kad kalba rusiškai. Policijos rėmėja paaiškina, kad supranta rusiškai ir jos bendrauja tarpusavyje. Rėmėja verčia į lietuvių kalbą šalia stovėjusiai pareigūnei ką pasakoja nukentėjusioji. Moteris nurodo, kad ją mušė jos vyras, atėmė telefoną, neišleido, užrakino duris, jis ne pirmą kartą jau taip elgiasi, pasakoja, kad jis kodavosi nuo alkoholio, dabar vėl užgėrė, su peiliu vaikščiojo, grasino, sakydamas, kad jai dabar bus,...iš mašinos jis ją išsodino už miesto, ji grįžo su taksi, o jis pradėjo klausti kur buvai, visokias nesąmones visą naktį sakyti. Paklausta, kodėl ankščiau nekvietė policijos, nurodo, kad neturėjo telefono, dėl to ir nekvietė. T. V. nurodo, kad vyras stipriai trenkė jai į ausį, ji dabar negirdi, jis su peiliu grasino, sakė, kad šiandien ją papjaus, užmuš, jam turbūt su psichika jau visai...Paklausta, ar jai reikalingi medikai, ji atsako, kad nežino, jai bus reikalinga pažyma dėl sumušimų. Ant moters veido matosi patinęs smakras, veido sritis kairėje pusėje. Moteris taip pat nurodo, kad vyras peiliu buvo prispaudęs prie akies, smaugė, mušė į krūtinę ir į veido sritį. Kambaryje ant žemės matosi išmėtyti daiktai. Iš kambario, kuriame buvo įtariamasis, pareigūnas paima ir nukentėjusiajai paduoda jos telefoną rožinės spalvos dėkliuku. Pareigūnas užsirašo įtariamojo Ž. P. duomenis. T. V. nustatomas 0,00 blaivumas. Vyras elgiasi ramiai. Moteris nurodo, kad vyras pastoviai prikaišioja kažkokius vyrus, neįmanoma grįžti namo, dukra miega antrą dieną pas draugę. Kai pradeda gerti, vėl prasideda visi grasinimai, darosi psichinis, nenormalus, jį reikia gydyti. Faile pavadinimu PSS-20240420-065659UTC+0300 fiksuojama, kaip atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, T. V. nurodo, kad jai vyras trenkė į ausį, dabar negirdi, sąmonės praradusi nebuvo. Vykti su medikais ji atsisako, nurodo, kad yra labai pavargusi, nori išsimiegoti. Faile pavadinimu PSS-20240420-062826UTC+0300( įrašai daryti kito policijos pareigūno D. M. kūno kamera) fiksuojama, kaip atvykus prie buto durų ir įėjus į butą, pareigūnas eina į kambarį, kuriame yra įtariamasis Ž. P.. Pareigūnas teiraujasi kas nutiko, kodėl nedaro durų. Vyriškis atsako, kad nieko nenutiko, kad paklausti žmonos. Nurodo, kad žmona turi meilužį. Vyras atsisėdo ant lovos ir pareigūnui pasakoja, kad prieš žmoną nesmurtavo, tik žodžiu sukonfliktavo. Paklaustas, kodėl žmonos veidas toks pamuštas, vyras atsako, kad nežino, jis nesmurtavo, žmonos nemušė. Ž. P. nustatomas 2,73 promilių neblaivumas. Faile pavadinimu PSS-20240420-064727UTC+0300 fiksuojama, jog Ž. P. nurodo, jog žmonos nelietė, pati grįžo naktį. Atvykus medikams, nukentėjusioji audringai šneka su greitosios pagalbos medikais, ji atsisako vykti į ligoninę, nori, kad jai būtų duota pažyma apie sumušimus, kad ji pati kitą dieną nuvyks pas medikus. T. V. įteikiamas šaukimas. Ž. P. išvedamas iš buto ( t.1, b.l. 83-85).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad Ž. P. alkotesteriu Alcotest 6820 ARHK 0627 nustatytas 2,73 promilių neblaivumas ( t.1, b.l.20-21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Kaltinamasis Ž. P. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų pripažino, parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sukonfliktavo su sutuoktine T. V. dėl to, kad žmona turi meilužį, ir smurtavo prieš ją. Galėjo padaryti sužalojimus, kurie yra nurodyti kaltinime ir specialisto išvadoje, griebė žmonai už gerklės, už plaukų, galėjo grasinti peiliu, mojavo peiliu, sakė, kad užmuš.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis pradėjo ją įžeidinėti, kaltino ją, jog ji turi meilužį, vadino visokiais žodžiais, iš virtuvės pasiėmė peilį su oranžine rankena ir toliau prie jos kabinėdamasis, laikydamas peilį rankoje jai grasino, kad ją papjaus, kad tai jos paskutinė diena ir naktis, kad jai bus viskas, peiliu mosikavo jai pieš veidą, viena ranka buvo paėmęs jai už kairės rankos, kad ji niekur nuo jo nenueitų. Ji bandė nuo jo išsilaisvinti. Tada jis kumščiu porą kartų trenkė jai į pilvo ir krūtinės sritį. Nuo smūgių ji susilenkė, vyras griebė jai už plaukų ir parvertė ją ant žemės ir visu kūnu užgulė ant jos, peilio geležtę buvo pridėjęs prie kaklo, bet nespaudė, po to apsuko peilį ir su peilio rankena spaudė jai veidą po dešinės akies sritimi. Ji bijojo ir gulėdama ant žemės jo maldavo, kad ją paleistų, ramino jį. Vyras kažkaip apsiramino ir nuo jos nulipo. Po to jis beveik visą naktį ir toliau gėrė alkoholį, o ji negalėjo eiti miegoti, nes jis neleido, liepė būti kartu su juo. Ji savo telefono neturėjo, nes jis buvo iš jos jį paėmęs, kai jie buvo išvykę pasivaikščioti, todėl negalėjo iš karto iškviesti policijos. Vyras gėrė toliau, ji nemiegojo ir buvo kartu su juo. Kai jam užeidavo, jis vėl pradėdavo prie jos kabinėtis, konfliktuoti, muštis, taip per naktį jis jai kumščiu trenkė porą kartų į smakro sritį bei ne mažiau penkis kartus į galvos bei ausies sritį. Per visą naktį, kol vyras gėrė, jis ne kartą jai grasino, kad ją papjaus, kad ji negyvens, jis grasino tai su vienu peiliu, tai su kitu, grasinimų metu peilius laikė rankoje. Ji realiai bijojo, nesijautė saugi. Paryčiui, vyrui nuėjus miegoti, ji iš jo kambario pasiėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Ji bijo dėl savo gyvybės, nes jis grasina jau ne pirmą kartą.

Nukentėjusioji tokias pat aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Tai, jog Ž. P. smurtaudamas ją sužalojo, T. V. iškart pranešė BPC darbuotojui nurodydama, kad prašo skubiai atvykti, nes ją muša vyras, ji labai bijo, negali kalbėti (t.1, b.l.80-82 ). Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusioji patikėjo, kad Ž. P. grasinimas yra tikras ir realus ir ji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Visa tai – nukentėjusiosios santykiai su kaltinamuoju, kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki šio įvykio, agresyvus elgesys paties įvykio metu, išsakytų grasinimų turinys ir jų išsakymo būdas, panaudotas fizinis smurtas, rankoje laikyti peiliai, sudarė nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad 2024 m. balandžio 20 d., įvykusio konflikto metu kaltinamojo išsakyti grasinimai ją nužudyti gali būti realiai įvykdyti ir tai nukentėjusiąją išgąsdino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis išsakė nukentėjusiajai grasinimus nužudyti, įvykio metu naudojo peilius, taigi norėjo, kad nukentėjusioji suprastų jo žodžius ir veiksmus kaip realią grėsmę jos gyvybei, patirtų išgąstį. Nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti jai padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 64-65). 2024-04-29 specialisto išvadoje konstatuota, kad T. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Byloje esantys įvairių įrodymų šaltinių duomenys savo informaciniu turiniu nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, todėl sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl daro išvadą, kad Ž. P. kaltę patvirtinantys įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog Ž. P. padarė nusikalstamas veikas.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji pagal Ž. P. grasinimo išraišką, panaudotą fizinį smurtą bei įrankius, ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai patvirtina, kad tarp jų nusikaltimų darymo metu buvo susiklostę šeimos narių santykiai. Taigi, kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Bausmių skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, iki šios veikos padarymo kaltinamasis ne kartą buvo teistas, taip pat ir už analogišką veiką ( BK 140 straipsnio 2 dalis), yra nesumokėjęs už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos baudos, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos. Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys Ž. P. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks bei įtikins jį taip, kad laikytųsi įstatymų, daugiau nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies bei 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimai, kurių terminai nustatomi artimi šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam šių straipsnių sankcijose. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-04-20 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo.

Ž. P. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-09-23 nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, į tai, kad neaišku kokia neatlikta bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dienai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-09-23 nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda - su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaip matyti, kaltinamasis panaudodamas peilius padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tad peiliai pripažintini šios nusikalstamos veikos įrankiais. Atsižvelgiant į tai, peiliai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, konfiskuotini ir sunaikinti.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – paketas Nr. 546886, kuriame supakuotas peilis oranžinės spalvos rankena, ir paketas Nr. 575000, kuriame supakuotas peilis rudos spalvos rankena, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1, b.l. 100-102), kaip minėta, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini; DVD-R kompaktinis diskas su garso įrašu prie 2024-04-23 apžiūros protokolo, priklijuotas prie 1 tomo bylos viršelio, DVD-R kompaktinis diskas su vaizdo-garso įrašais prie 2024-05-02 apžiūros protokolo, priklijuotas prie 1 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimą 9 ( devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Ž. P. paskirti 8 ( aštuonių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-04-20 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, Ž. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti du peilius, oranžinės ir rudos spalvos rankenomis, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, kuriuos nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – DVD-R kompaktinį diską su garso įrašu prie 2024-04-23 apžiūros protokolo, priklijuotą prie 1 tomo bylos viršelio, DVD-R kompaktinį diską su vaizdo-garso įrašais prie 2024-05-02 apžiūros protokolo, priklijuotą prie 1 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė