- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-355-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00702-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. J., A. V., J. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-1060/2018 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams R. J., A. V., J. V. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. gegužės 6 d. atsakovų R. J., J. V. ir A. V. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2320, pagal kurią J. V. ir A. V. parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su atsakovei R. J. nuosavybės teise priklausiusiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2016 m. balandžio 4 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad atsakovė R. J. pateikė pranešimą apie parduodamą su ieškovės žemės sklypu besiribojantį žemės sklypą ir kad L. B. yra viena iš asmenų, turinčių pirmumo teisę jį įsigyti. Ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai pateikė sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei visus reikalingus dokumentus. Ieškovė anksčiau šiuo sklypu eilę metų naudojosi nuomos sutarties pagrindu ir tik per jį gali patekti su reikiama technika iš vieno jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungiasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypų masyvu, į kitą su ginčo sklypu besiribojantį jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sutikime nurodė, kad sutinka už jį mokėti netgi didesnę kainą – 45 000,00 Eur. Ieškovė 2016 m. gegužės 2 d. pranešimu buvo informuota, kad žemės sklypas turės būti parduodamas žemės sklypo naudotojui, kuriuo VĮ Registrų centre nuo 2016 m. kovo 24 d. buvo įregistruotas J. V. pagal 2014 m. balandžio 15 d. nuomos sutartį. Atsakovai 2016 m. gegužės 6 d. sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 2.4 punkte nurodyta, kad šiam sandoriui sudaryti yra gauta Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažyma, pagal kurią R. J. šį žemės sklypą turi parduoti J. V.. Žemės sklypas parduotas už 40 000,00 Eur. R. J. priklausęs ginčo žemės sklypas buvo parduotas atsakovams J. ir A. V. pažeidus ieškovės pirmumo teisę jį pirkti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. V. ir A. V. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai J. V. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 40 000,00 Eur nusipirko 6,270 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų J. V. ir A. V. žemės sklypas ribojosi su įsigytu žemės sklypu. Pirkimo – pardavimo sutartį sudarė kaip sklypo naudotojai, kadangi tarp J. V. ir R. J. 2014 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta parduoto sklypo nuomos sutartis. Nuomos sutarties sudarymo metu teisės aktai nenustatė prievolės registruoti Nekilnojamojo turto registre žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, todėl tarp atsakovų sudaryta nuomos sutartis buvo įregistruota tik 2016 m. kovo 24 d. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį buvo laikytasi įstatymų reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Atsakovė R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2016 m. gegužės 6 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį J. V. ir A. V. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam sandoriui sudaryti buvo gauta Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 10PAŽ-229-(14.10.330), kurioje nurodyta, kad R. J. žemės sklypą turi parduoti J. V., kuris žemės sklypą dirba nuo 2013 m. gegužės 1 d., ir su kuriuo 2014 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis. Sutartis buvo įregistruota 2016 m. kovo 24 d. Sklypo ieškovei nebūtų pardavusi dėl kilusių asmeninių tarpusavio nesutarimų, kai ieškovė nuomojosi ginčo žemės sklypą.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. kovo 29 d. gavo R. J. pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo naudotojas yra J. V.. J. V. yra ir gretimo žemės sklypo, kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, savininkas, todėl tiek ieškovė L. B., tiek J. V. turėjo pirmumo teisę pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas nepažeidžiant pirmumo teisės jį pirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. B. atsakovui J. V. 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 40,20 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
7. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi teisę ginčyti pirkimo – pardavimo sandorį ir reikalauti perkelti jai iš tokio sandorio kylančias pirkėjo teises ir pareigas, nes ji atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir kreipėsi į teismą ginti savo teises per įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
8. R. J. 2016 m. kovo 29 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, registro Nr. 69/12075, esantį (duomenys neskelbtini)., už 40 000,00 Eur, kartu pateikė J. O., J. G. prašymus dėl atsisakymo pirkti žemę. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog su ginčo žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė L. B.; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkai J. O. ir O. V. K.; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė J. G.; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė Lietuvos Respublika; kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kurio savininkai J. V. ir A. V.. Parduodamo žemės sklypo gretimų sklypų savininkams, nepareiškusiems atsisakymo, 2016 m. balandžio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba išsiuntė pranešimus dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo. L. B. 2016 m. balandžio 22 d. sutiko pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. 69/12075, už 45 000,00 Eur. Iš 2014 m. balandžio 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp R. J. ir J. V., matyti, jog J. V. buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini)., naudotojas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2016 m. kovo 24 d. buvo įregistruota 2014 m. balandžio 15 d. sudaryta nuomos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. gegužės 1 d. žemės sklypus, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas yra ginčo žemės sklypas, nuomojo ieškovė L. B. pagal 2007 m. gegužės 1 d. tarp A. O. ir L. B. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1, kurios pagrindu 2007 m. gegužės 1 d. žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktu A. O. perdavė, o L. B. priėmė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. 1236 ir 137.
10. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 29 d. parengė pažymą Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33), kurioje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu R. J. žemės sklypą, registro Nr. 69/12075, turi parduoti J. V. (naudotojui); sutikimą pirkti žemės sklypą taip pat pateikė asmuo, turintis pirmumo teisę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą eilę L. B., nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 2 d. informavo J. V., kad jis yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra įrašytas į 2016 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33). Iš Nacionalinės žemės rašto L. B., matyti, jog L. B. buvo informuota, jog pagal 2016 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33) žemės sklypas, kurį pirkti yra davusi sutikimą, turės būti parduodamas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui.
12. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2320 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas J. V. už 40 000,00 Eur. Sklypas buvo parduotas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 4 d. leidimu įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 10L-38-(14.10.37) bei remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis J. V. ir A. V. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai.
13. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-5-1060/2018 buvo sustabdyta iki Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3487-422/2016 pagal L. B. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-29 sprendimo (pažymos) Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ panaikinimo ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Pažymą ir Sprendimą bei įpareigojo Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnyboje 2016 m. kovo 29 d. gautą R. J. pranešimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ dalis, kurioje nustatyta, kad pirmumo teisę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą eilę turi L. B., ir šią pareiškėjos skundo dalį atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. lSS-1787-(8.5) dalis, kuria pripažinta teisėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) dalis, kurioje nustatyta, kad pirmumo teisę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą eilę turi L. B., ir šią pareiškėjos skundo dalį atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriuje 2016 m. kovo 29 d. gautą R. J. pranešimą dėl 6,2700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). pardavimo, ir šią pareiškėjos skundo dalį atmetė; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovei R. J. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nacionalinei žemės tarnybai išdavus 2016 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33) buvo parduota atsakovams J. V. ir A. V. vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaip žemės sklypo naudotojams. Ši Nacionalinės žemės tarnybos pažymos dalis, suteikianti pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę J. V. ir A. V. buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, nes J. V. ir A. V. iki 2016 m. gegužės 6 d. sandorio sudarymo nebuvo parduodamo žemės sklypo naudotojais pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudoję šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus (nuomos sutartis įregistruota viešame registre tik 2016 m. kovo 24 d.).
15. Likusi galioti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33) dalis negali būti laikoma pagrindu perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal ginčo 2016 m. gegužės 6 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33) buvo išduota nustačius, kad yra aukštesnės eilės pirmumo teisę turintis asmuo – žemės sklypo naudotojas J. V.. Kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus pažymos dalį neliko aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų ir ginčo žemės sklypą pageidauja įgyti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys – J. V. ir L. B., taikyti formaliai administracinės procedūros dėl pažymos išdavimo nėra teisinio pagrindo pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties išaiškinimą, kad tiek J. V., tiek L. B., nuosavybės teisėmis valdantys žemės sklypus, kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu, turi vienodą pirmumo teisę įsigyti besiribojantį ginčo žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir šią aplinkybę turės vertinti bendrosios kompetencijos teismas spręsdamas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
16. Visais atvejais, kai toje pačioje eilėje žemės sklypą pirmumo teise pageidauja įgyti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pirkėjo teisės ir pareigos negali būti perkeltos ieškovei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi panaikintos Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) dalies pagrindu, kadangi šios pažymos dalyje nėra pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą išreikšta žemės sklypo savininkės valia. Be to, įstatymas taip pat nenumato, kad pirmumo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi žemės sklypų, kurie neturi privažiavimų prie pagrindinių kelių arba turi nepatogius privažiavimų kelius arba kurių žemės sklypai labiau ribojasi su parduodamu žemės sklypu nei kitų žemės sklypų kaimynų žemės sklypai, savininkai.
17. J. V. ir A. V. yra besiribojančio su parduotu žemės ūkio paskirties žemės sklypu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. J. V. ir A. V. sandorio sudarymo metu atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitos plotus paraiškos patvirtina, kad J. V. yra ūkininkas ir nuo 2013 m., 2014 m. 2015 m., 2016 m. ūkininkavo. Tai patvirtina ir pateiktas J. V. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. ŪP (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo savininkė R. J. pasirinko būtent pirkėjus J. V. ir A. V. ir tokią savo poziciją palaikė 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus perkelti jai pirkėjo teisių ir pareigų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes buvusi žemės sklypo savininkė neišreiškė valios parduoti žemės sklypo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė L. B., atstovaujama advokato Laimučio Jankausko, prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovų 871,20 Eur už apeliacinio skundo surašymą.
19. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta pažymos dalis, įpareigojanti pardavėją parduoti žemės sklypą J. V., o dalis, kurioje nurodyta, kad pirmumo teisę turinti L. B. išreiškė sutikimą pirkti žemės sklypą, palikta galioti. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pardavėja turėjo teisę rinktis iš dviejų vienodą pirmumo teisę turinčių pirkėjų. Šios pažymos pagrindu atsakovė R. J. neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio su J. V. ir A. V., kadangi jie, neįrašyti į pažymą kaip besiribojančio žemės sklypo savininkai, neturėjo pirmumo teisės įgyti parduodamo žemės sklypo. Atitinkamai, atsakovė R. J. pažymos pagrindu neturėjo galimybės rinktis iš dviejų vienodą eilę turinčių pirkėjų. Vadovaujantis po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties priėmimo likusia galioti pažymos dalimi, atsakovė R. J. turėjo teisę sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį tik su ieškove. Vadovaujantis likusia galioti pažymos dalimi, su jokiu kitu asmeniu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nebūtų patvirtinęs joks notaras, todėl yra teisiškai nereikšmingas teismo posėdyje atsakovės R. J. išsakytas nenoras žemės sklypą parduoti ieškovei.
Atsiliepimas
20. Atsakovė R. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
21. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2016 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ nurodė, kad nutarta žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti žemės sklypo naudotojui J. V., kuris turėjo pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą kaip gretimo žemės sklypo savininkas. Atsakovė nesutinka, kad ginčo žemės sklypas būtų parduodamas L. B..
22. Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
23. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkami įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. J. V. atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kaip gretimo sklypo savininkas. Nors L. B. nuosavybės teise valdomas sklypas taip pat ribojasi su ginčo sklypu, tačiau ginčo žemės sklypo savininkė R. J. atsisakė jį parduoti L. B., o pardavė gretimo žemės sklypo savininkams J. V. ir A. V..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
25. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę aiškinimo ir taikymo.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei R. J. nuosavybės teise priklausė 6,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. J. 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą pranešdama apie jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 4 d. išsiuntė pranešimus dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo gretimų sklypų savininkams L. B., O. V. K., A. V., J. V., VĮ Valstybės žemės fondui.
27. Atsakovai J. V. ir A. V. 2016 m. balandžio 1 d. išreiškė sutikimą pirkti žemės sklypą už 40 000,00 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2016 m. balandžio 4 d. J. ir A. V. išdavė Leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Nr. 10L-38-(14.31.37.), kaip subjektams, atitinkantiems ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.
28. Ieškovė L. B. 2016 m. balandžio 22 d. sutiko pirkti žemės sklypą už 45 000,00 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33), kuriame nurodė, kad atsakovė R. J. žemės sklypą turi parduoti atsakovui J. V. pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymoje taip pat nurodyta, kad sutikimą pirkti žemės sklypą pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra pateikusi ir ieškovė. Žemės sklypas pagal 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduotas J. V. už 40 000,00 Eur.
29. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai taikė ŽŪPŽĮĮ nuostatas ir neatsižvelgė į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Apeliantė tvirtina, kad minėta nutartimi panaikinus pažymos dalį, įpareigojančią pardavėją parduoti žemės sklypą J. V., atsakovė R. J. privalėjo parduoti žemės sklypą ieškovei.
30. Tiek Žemės įstatyme, tiek Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, ŽŪPŽĮĮ įsigyti žemę prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau, nei visi kiti tretieji asmenys, ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).
31. Pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi: 1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę; 2) juridinis asmuo ar kita organizacija, ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.
32. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
33. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad atsakovė R. J., 2016 m. kovo 29 d. pateikdama prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl leidimo parduoti žemės sklypą, išreiškė valią, jog pageidautų žemės sklypą parduoti J. V. už 40 000,00 Eur. J. V. ir A. V. 2016 m. balandžio 1 d. išreiškė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. Sutikimą pirkti žemės sklypą 2016 m. balandžio 22 d. taip pat išreiškė ieškovė L. B.. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33) ieškovė L. B. ir J. V. nurodė kaip asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti atsakovės R. J. parduodamą žemės sklypą.
34. Apeliantės teigimu, atsakovė R. J. neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio su J. V. ir A. V., kadangi 2016 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33) jie neįrašyti kaip besiribojančio žemės sklypo savininkai, todėl tik ieškovė galėjo įsigyti žemės sklypą. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
35. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad 2007 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ginčo žemės sklypą nuomojo ieškovė L. B., o nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. šį žemės sklypą iš R. J. nuomojosi atsakovas J. V.. Tarp atsakovų 2014 m. balandžio 15 d. sudaryta nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2016 m. kovo 24 d.
36. Nagrinėjant ginčą pagal pareiškėjos L. B. skundą administraciniuose teismuose dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-1787-(8.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo (pažymos) Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ panaikinimo buvo sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo. Todėl šiuo atveju nėra reikšmingas faktas, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA-499-492/2018 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendime (civilinė byla Nr. eI-3487-422/2016) nurodyta, kad J. V. negali būti laikomas asmeniu, turinčiu pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ŽŪPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
37. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek ieškovė L. B., tiek J. V. nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypus, kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu (VĮ Registrų centro 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus), abu yra ūkininkai, Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties 34 pastraipoje yra konstatuota, jog tiek J. V., tiek L. B., nuosavybės teisėmis valdantys žemės sklypus, kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu ir turi vienodą pirmumo teisę įsigyti besiribojantį ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir šią aplinkybę turės vertinti bendrosios kompetencijos teismas spręsdamas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
38. Kaip jau minėta, aiškindamas jau minėtas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, liečiančias pirmumo teisę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Tačiau pirmiau nurodyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1 d., 2 d.; 6.163 str. 2 d.).
39. Remiantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tokiais atvejais kitą sandorio šalies pasirinkimą nulemia žemės sklypo pardavėjo valia, bet ne viešojo administravimo subjekto sprendimas. Viešojo administravimo subjekto kompetencija tokiu atveju apsiriboja tik faktų konstatavimu, kad potencialūs pirkėjai turi įstatyme numatytas pirmumo teises.
40. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad J. V. anksčiau nei ieškovė L. B. išreiškė sutikimą pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą, jog R. J. dar 2016 m. kovo 29 d. prašyme kaip galimą pirkėją nurodė J. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nelikus aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų ir ginčo žemės sklypą pageidaujant įsigyti keliems vienodą pirmumo teisę turintiems asmenims – J. V. ir L. B. – lemiamą reikšmę turi parduodamo žemės sklypo savininko, o ne administravimo subjekto valia, todėl nėra pagrindo perkelti ieškovei pirkėjo teisės ir pareigos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nepanaikintos Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) dalies pagrindu.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Valstybė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės L. B. (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,71 Eur (penkiolika eurų septyniasdešimt vieną centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.