- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2008-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12709-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei G. P. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. teismui pateikė ieškinį prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, atsakovei priteisiant butą natūra, o ieškovei kompensaciją pinigais, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-14 nutartimi (b.l. 8-9) atsisakė priimti ieškovės V. M. ieškinį ir jį kartu su priedais grąžino padavusiajai. Nurodė, kad ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į 45/100 dalis buto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuo 2011-02-17, butu faktiškai nesinaudoja ir siekia atidalijimo virš minėtu būdu, t.y. įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei kompensaciją, o ne priešingai. Reikalavimo turinio esme faktiškai siekiama įpareigoti atsakovę nupirkti kito bendraturčio dalį. Nurodė, kad nagrinėjimo ginčo dalykas nėra susijęs su bendros dalinės nuosavybės teisinio santykio stabilumu ir šios teisės išlaikymu, o siekiama bendrai valdomo daikto nuosavybės dalies perleidimo, kurį ieškovė gali realizuoti LR CK 4.79 str. pagrindu, kuris, manytina, būtų labiau efektyvus interesų suderinimo ir galimai esančios problemos sprendimo būdas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. atskiruoju skundu (b.l. 12-14) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-14 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Taip pat nurodo, kad teismas pasisakydamas, kad ieškovė savo teises gali realizuoti LR CK 4.80 str., lyg tokios normos visiškai nebūtų, kaip ir nebūtų suformuota LR CK 4.80 str. normos taikymo praktika. Nurodo, kad LR CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalinant daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti pasirinktas toks atidalinimo būdas, kuris nepadarytų žalos atidalijamam daiktui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apeliantės reikalavimų turiniu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.
Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė teikė pasiūlymą atsakovei dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau jokio atsakymo negavo, atsakovė viena naudojasi ginčo butu ir ieškovės neįsileidžia, todėl ši kreipėsi į teismą siekdama apginti savo teisę į jai priklausančią buto dalį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje pakankamai akivaizdu, kad sprendimas pagal inicijuojamą ieškinį objektyviai jokių teisinių pasekmių nesukels, kas reiškia, kad reiškiamo turinio reikalavimai negali būti ginčo objektu, teismas ieškovo teisių apginti negalėtų, nes net ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovės teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ir nereikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutikti negali.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jiems nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Bendraturčiui ieškiniu teismo prašant atidalyti natūra turimą daikto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies taisykles daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji negali naudotis jai priklausančia buto dalimi, nes atsakovė viena naudojasi visu butu, į ieškovės siunčiamus pranešimus ji nereaguoja. Taigi, būtent toks teisės gynimo būdas, kokį nurodė ieškovė savo ieškinyje yra garantuojamas įstatymo, o ieškinio tenkinimo atveju būtų nutrauktas arba pakeistas teisinis santykis tarp šalių (CK 1.138 str. 5 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
Nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme ir tuo pagrindu atsisakyti jį priimti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 2 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.