- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-196-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12709-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- H. J. P.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės H. J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl delspinigių išieškojimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei H. J. P. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. M. 2013 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį tarp ginčo šalių, atsakovė įsipareigojo per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, išmokėti ieškovei 57 600 Lt. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 17 d. Atsakovė savo įsipareigojimą išmokėti ieškovei 57 600 Lt įvykdė 2013 m. rugpjūčio 30 d., pradelsusi 44 dienas. Taikos sutarties 2 punkte buvo numatyta sąlyga, jog už kiekvieną pradelstą dieną atsakovė įsipareigoja mokėti 0,2 proc. delspinigių ir kurių suma sudaro 5 068,80 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė H. J. P. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė nurodė neteisingą savo sąskaitą banke, o į teismo pasiūlymą patikslinti šią sąskaitą ieškovė nereagavo ir jos sąskaita tapo žinoma tik notarei, tvirtinusiai buto pirkimo-pardavimo sutartį, išreikalavus. Atsakovės įsitikinimu vykdomasis raštas dėl delspinigių išieškojimo neturėtų būti išduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės V. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies: išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t.y. dėl 921,60 Lt delspinigių, išieškojimo iš atsakovės H. J. P., ieškovės naudai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė klaidingai nurodė, jog nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis byloje įsiteisėjo 2013-04-17 ir pažymėjo, jog minėta nutartis įsiteisėjo 2013-05-06, o sutinkamai su taikos sutartyje esančia sąlyga, atsakovė joje numatytą pinigų sumą ieškovei turėjo pervesti per 3 mėnesius, t.y. iki 2013-08-06 (imtinai). Teismas nustatęs, jog ieškovė neginčijo, kad jai pinigai buvo pervesti 2013-08-30, t.y. uždelsus 24 dienas, nurodė, jog uždelsimas iš dalies buvo sąlygotas pačios ieškovės neapsižiūrėjimo ir jos pačios kaltės. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė tuoj po 2013-04-10 nutarties priėmimo pastebėjo, kad nurodė atsakovei neteisingą savo banko sąskaitą, į kurią pageidavo pervesti pinigus, tačiau reaguodama į pačios atsakovės 2013-07-17 prašymą sutikslinti banko rekvizitus, ieškovė tik 2013-08-19 raštu pateikė atsakovei teisingus duomenis. Šį raštą atsakovė gavo tik 2013-08-22, todėl teismo manymu, būdama apdairi ir protinga, privalėjo nedelsiant pervesti sutartą pinigų sumą ieškovei, tačiau tai ji padarė tik 2013-08-30, dėl to teismas laikė, jog ji nepagrįstai už uždelstas 8 dienas privalo mokėti ieškovei taikos sutarties 2 punktu numatytus delspinigius, kurie šiuo atveju sudaro- 921,60 Lt.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė H. J. P. pateikė atskirąjį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti, ir nuo delspinigių išieškojimo atsakovę atleisti, o vykdomąjį raštą išduoti atsisakyti. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, turėjo pagrindą atleisti apeliantę nuo delspinigių išieškojimo, kadangi buto pardavimą apsunkino tai, kad buvo išardytas butui priklausęs rūsys. Apie tai, apeliantė raštu informavo ieškovės atstovą ir prašė pratęsti terminą bei nurodyti teisingą sąskaitą, į kurią apeliantė privalo pervesti pinigus. Nurodo, kad į šį raštą ieškovės atstovas atsakė tik 2013-08-22 ir toks pranešimas nebuvo niekaip patvirtintas, o pervesti gana didelę pinigų sumą buvo nesaugu. Atsižvelgiant į tai, notarė paprašė ieškovės pateikti savo sąskaitą notaro patvirtintu dokumentu. Tokį dokumentą ieškovė pateikė 2013-08-29, o 2013-08-30 jai priklausantys pinigai buvo pervesti.
Atsiliepimas
Ieškovė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė savo prievolės neįvykdė ne todėl, kad nežinojo sąskaitos numerio, o todėl, kad neturėjo tam piniginių lėšų. Be to, sąžininga prievolės šalis, siekusi laiku įvykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą sumokėti nustatytu terminu pinigus, turėtų pateikti įrodymus, jog šiuos pinigus ji siekė sumokėti laiku. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantė pripažįsta žinojusi aplinkybę, jog byloje dar iki nutarties, patvirtinančios taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, buvo pateiktas teismui prašymas patikslinti sąskaitos numerį taikos sutartyje, tačiau pati apeliantė byloje esančiais duomenimis nepasinaudojo. Ieškovės manymu, yra visos prielaidos pripažinti, jog apeliantė nustatytu terminu prievolės neįvykdė ne dėl ieškovės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį (b.l. 100-101). Šia taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė H. J. P. įsipareigoja per tris mėnesius, skaičiuojant nuo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, išmokėti ieškovei V. M. 57 600 Lt, pervedant šią sumą į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Minėta taikos sutartimi, šalys taip pat sutarė, jog už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną atsakovė H. J. P. įsipareigoja mokėti po 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 6 d., todėl terminas iki kada atsakovė privalėjo pervesti ieškovei lėšas laikytinas 2013 m. rugpjūčio 6 d. (imtinai). 2013 m. rugsėjo 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė išmokėjo ieškovei pinigus 2013 m. rugpjūčio 30 d., t.y. pradelsusi 44 dienas, ko pasėkoje jai kyla pareiga mokėti taikos sutarties 2 p. nustatytus 0,2 proc. delspinigius, kurie ieškovės manymu sudaro 5 068,80 Lt (b. l. 109).
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs tiek ieškovės, tiek atsakovės paaiškinimus, jų į bylą pateiktus dokumentus, nutarė ieškovės prašymą patenkinti iš dalies, t.y. teismas laikė, jog atsakovė pradelsė pervesti sutartą sumą ne 44 (keturiasdešimt keturias) dienas, kaip teigia ieškovė, o tik 8 (aštuonias). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia teismo išvada.
Apeliantė pateikusi atskirąjį skundą teigia, jog pati ieškovė veikė nesąžiningai siekdama padidinti pinigų sumą, kuri jai turėjo būti pervesta po buto pardavimo, todėl teismas turėjo pagrindą visiškai atleisti atsakovę nuo delspinigių išieškojimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. priimtos nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovė V. M. pateikė teismui prašymą (2013-04-15), kuriuo prašė patikslinti nutartyje nurodytą ieškovės sąskaitos Nr. į kurį turėtų būti pervesti pinigai (57 600 Lt), kadangi dėl ieškovės neapsižiūrėjimo buvo nurodyta atsiskaitomoji sąskaita, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo uždaryta banko iniciatyva (b. l. 102). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 22 d. raštu informavo ieškovę, jog teismas, paskelbus byloje sprendimą, neturi teisės pats jo panaikinti ar pakeisti, todėl pasiūlė ieškovei susisiekti su atsakove ir pranešti jai apie atsiskaitomosios sąskaitos numerio pasikeitimą (b. l. 104). 2013 m. rugsėjo 12 d. ieškovei V. M. pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, paaiškėjo, jog pinigai ieškovei atsakovės H. J. P. buvo pervesti tik 2013 m. rugpjūčio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo delspinigių mokėjimo už pradelstas pervesti pinigus dienas, kadangi atsakovė būdama apdairi ir protinga, privalėjo nedelsiant sužinojusi teisingą ieškovės sąskaitos numerį pervesti lėšas.
Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, paskyrus ieškovės V. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje, tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė papildomus įrodymus, kuriais jos įrodinėjo aplinkybes, susijusias būtent su delspinigių skaičiavimo pagrįstumu. Kaip jau minėta aukščiau praėjus penkioms dienoms po nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, paskelbimo, ieškovė pateikė teismui prašymą patikslinti jos sąskaitos numerį į kurį turėtų būti pervesti pinigai. Teismas pasiūlė ieškovei pasikreipti tiesiogiai pas atsakovę ir ją informuoti apie atsiskaitomosios sąskaitos numerio pasikeitimą, tačiau ieškovė teismo pasiūlymu nepasinaudojo. 2013 m. liepos 17 d. pati atsakovė pasikreipė į ieškovę su prašymu patikslinti V. M. banko sąskaitą. Šis prašymas ieškovės atstovo adv. E. P. S. buvo gautas 2013 m. liepos 26 d., tačiau joks atsakymas atsakovei pateiktas nebuvo. 2013 m. rugpjūčio 19 d., pasibaigus taikos sutartimi nustatytam terminui (pinigai turėjo būti pervesti iki 2013-08-06 (imtinai)), ieškovės atstovas pateikė atsakovei prašymą dėl lėšų pervedimo, kuriame skubiai prašė pervesti 57 600 Lt kompensaciją į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Šis prašymas atsakovės buvo gautas 2013 m. rugpjūčio 22 d., tačiau pinigai atsakovės buvo pervesti tik 2013 m. rugpjūčio 30 d. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog pinigai buvo pervesti tik 2013 m. rugpjūčio 30 d., todėl, kad ieškovės atstovo 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymas nebuvo niekaip patvirtintas, o pervesti gana didelę pinigų sumą buvo nesaugu ir tik ieškovei 2013 m. rugpjūčio 29 d. notariškai patvirtinus savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio tikrumą, ieškovė 2013 m. rugpjūčio 30 d. pervedė taikos sutartimi sulygtas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija ir pažymi, jog šis atsakovės argumentas negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas, kurio pagrindu būtų galima atleisti atsakovę nuo atsakomybės (LR CK 6.259 str. 1 d.). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė būdama išsilavinusi, protinga, rūpestinga ir atidi, gavusi 2013 m. rugpjūčio 22 d. iš ieškovės atstovo prašymą pervesti lėšas, kuriame buvo nurodytas teisingas atsiskaitomosios sąskaitos numeris, privalėjo nedelsdama pinigines lėšas pervesti ieškovei, o turėdama abejonių dėl sąskaitos tikrumo, galėjo kreiptis tiesiogiai į ieškovę dėl abejonių išsklaidymo arba pasinaudoti byloje esančiais duomenimis, kadangi duomenis apie teisingą ieškovės sąskaitos numerį į bylą buvo pateikti 2013 m. balandžio 15 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju, abi šalys yra atsakingos dėl susidariusios situacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog ieškovė savarankiškai elgėsi neatsakingai atsakovės atžvilgiu, tačiau ir pati atsakovė žinodama apie taikos sutartimi sulygtas sąlygas, joje numatytas sankcijas bei kokios pasekmes iš to gali kilti, taipogi nedarė jokių išvadų. Pažymėtina, jog tai, kad galimai ieškovę ir atsakovę sieja konfliktiški santykiai, ko pasėkoje jos tarpusavyje bendradarbiauja tik per savo atstovus, nedaro jokios įtakos priimamiems teismo sprendimams, o taipogi ir nepaneigia jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, bei remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog atsakovė H. J. P. 2013 m. rugpjūčio 22 d. sužinojusi ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos numerį, privalėjo tą pačią dieną pervesti taikos sutartimi sulygtą sumą, tačiau dėl pačios kaltės, abejonių ir nenoro bendradarbiauti tiesiogiai su ieškove, žinodama apie taikos sutartimi 2 punktu numatytus delspinigius, kurie šiuo atveju sudaro 921,60 Lt, privalo prisiimti atsakomybę už jai kylančią prievolę.
Dėl išdėstytų aplinkybių, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.