Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nijolės G. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, T. K., Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja N. G. K. padavė skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio neveikimo, kuriuo prašo priimti ir pilnai išnagrinėti jos 2019-07-01 skundą, jį tenkinti ir įpareigoti antstolį imtis priemonių dėl areštuoto turto (žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) Vilnius (toliau – ginčo turto)) savininko nustatymo. Nurodė, kad nors 2019-07-09 patvarkyme nurodyta, kad 2019-07-01 skundas tenkintas, tačiau iš tiesų 2019-07-09 patvarkymu 2019-07-01 skundas patenkintas tik iš dalies – netenkintas skundo prašymas dėl prašymo įpareigoti antstolį imtis priemonių dėl areštuoto turto savininko nustatymo ir sustabdyti areštuoto turto realizavimo veiksmus, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl skundo. Pareiškėja mano, kad 2019-07-09 patvarkymu nebuvo išspręsti visi 2019-07-01 skunde išdėstyti pareiškėjos reikalavimai ir antstolis netenkinęs visų skunde išdėstytų reikalavimų, nepagrįstai neperdavė 2019-07-01 skundo nagrinėti teismui. Pareiškėja pažymėjo, kad areštuoto turto savininko nustatymas turi esminę reikšmę tinkamam areštuoto turto realizavimui vykdomojoje byloje: nenustačius areštuoto turto savininko, nėra aiškus skolininkas (vykdomojoje byloje skolininku yra nurodytas miręs asmuo; pagal CPK 704 str. tik skolininkas turi teisę iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją; pagal CPK 707 str. 1 d. 2 p. skelbime apie varžytines nurodomas turto savininko vardas ir pavardė; akivaizdu, kad viešajame registre turto savininku nurodant mirusį asmenį šis reikalavimas negalės būti tenkinamas; pagal CPK 610 str. vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko; šiuo atveju neaišku, kokio dydžio vykdomosios išlaidos bus išieškomos iš pareiškėjos).

Antstolis 2019 m. liepos 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo tenkino skolininkės N. G. K. skundą bei nutarė priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti: žemės sklypui, turinčiam 0,0632 ha ploto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatui, turinčiam 162,29 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 1398(duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavedant šią ekspertizę atlikti teismo ekspertui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad Turtas registruotas M. J. K. vardu, tačiau jis įgytas santuokoje, vedybinės ar povedybinės sutarties nėra, todėl šis turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir nesvarbu kieno vardu registruotas turtas ( LR CK 3.87 str., 3.88 str. ). S. M. J. K. (duomenys neskelbtini)mirė, o palikimą 2015-12-23 priėmė jo sutuoktinė N. G. K. (Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas įregistruotas Vilniaus m. 32 notarų biure, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuri vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą yra taip pat skolininkė. Todėl hipoteka įkeistas ir areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)Vilniuje, nėra bešeimininkis turtas, o priklauso skolininkei N. G. K..

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK nustatyta tvarka.

2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi buvo išspręstas Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pareiškėjos N G. K. prašymas netenkintas), todėl šioje teismo nutartyje pasisakoma dėl skundo argumentų dėl antstolio neveikimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstoliui 2013-04-23 buvo pateiktas vykdyti 2013-04-05 vykdomasis įrašas Nr. 1088 dėl 760655,50 Eur skolos ir vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir patvirtinimo išlaidų iš įkaito davėjų M. J. K., N. G. K., T. K. pagal hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (v. b. l. 13-17). Antstolis Rimantas Vižainiškis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2013-04-25 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 24). Pažymėtina, kad vykdomosios bylos duomenimis, skolininkų turtinės teisės į ginčo turtą buvo suvaržytos taikant turto areštą (v.b.l. 34). Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog šioje vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, išieškojimas nukreipiamas į ginčo turtą.

Pareiškėja skundžia antstolio neveikimą, skundu iš esmės keliamas klausimas, ar antstolis ėmėsi priemonių nustatyti ginčo turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, savininką, argumentuojant tuo, jog skolininkas M J. K. yra miręs. Pareiškėja skundu siekia, kad antstolis imtųsi veiksmų nustatyti ginčo turto savininką, akcentuodama, kad nekilnojamojo turto registro išraše savininku nurodytas asmuo M J. K. ir antstolis nėra įvykdęs pareigos, numatytos CPK 690 straipsnio 1 dalyje, o nenustačius ginčo turto savininko, nėra aiškus skolininkas.

Antstolis 2019 m. liepos 9 d. patvarkyme nurodė, kad hipoteka įkeistas ir areštuotas ginčo turtas priklauso skolininkei N G. K.. Nurodo, jog nors ginčo turtas registruotas M J. K. vardu, o skolininkas M J. K. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau ginčo turtas įgytas santuokoje, vedybinės ar povedybinės sutarties nėra, todėl šis turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių (mirusiojo M J. K. ir Pareiškėjos) nuosavybė, o palikimą 2015-12-23 priėmė sutuoktinė N G. K. (Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas įregistruotas Vilniaus m. 32 notarų biure, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuri vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą yra taip pat skolininkė. Todėl ginčo turtas priklauso skolininkei Nijolei G. K.,– nesvarbu, kieno vardu šiuo metu jis registruotas viešajame registre.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.CK 5.50 straipsnio 6 dalis reglamentuoja notaro pareigą per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos pranešti Testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 ir joje nurodytą praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jei įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodytą praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Sisteminis paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareiga palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

Prie nagrinėjamos bylos esančioje vykdomojoje byloje esama duomenų, jog antstolis, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini)mirė skolininkas M. J. K., ėmėsi priemonių nustatyti ginčo turto savininką (Testamentų registro išrašas, Vedybų sutarčių registro išrašas, Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys v. b. l. 141-141, 80-79). Antstolis nustatė, kad Testamentų registre įregistruotas skolininko palikimo priėmimo 2015 m. gruodžio 23 d. faktas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarei R. J., palikimą priėmęs asmuo – N G. K.. Taip pat nustatė, kad Testamenų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje teismų nustatytas aplinkybes, pirmiau nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad antstolis ėmėsi priemonių nustatyti ginčo turto savininką ir pagrįstai sprendė, kad Pareiškėja, išreiškusi valią priimti palikimą, yra M J. K. teisių ir pareigų perėmėja. Teismas pažymi, kad neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b .l. 6) ar atitinkamų duomenų neišviešinimas viešajame registre šio fakto nepaneigia. Nurodytais motyvais nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos skundo ir įpareigoti antstolį imtis papildomų veiksmų nustatyti ginčo turto savininką.

Vis dėlto, teismas pažymi, kad šioje byloje kilęs klausimas dėl antstolio neveikimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, teismas turi teisę visapusiškai aiškintis bylos aplinkybes, susijusias su skundžiamo antstolio veiksmu (neveikimu). Todėl teismas pažymi, kad mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 ir joje nurodytą praktiką). Taigi antstoliui pripažinus išieškotoją Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tinkamai įgyvendinus teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinę (P. N. G. K.) apie palikėjo M J. K. skolines prievoles bei nepraradusia teisės reikalauti, kad įpėdinė patenkintų jos turtines pretenzijas, turi būti sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Nuo 2017-07-01 įsigaliojusioje CPK 596 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog teisių perėmimą vykdymo procese sprendžia vykdomąją bylą vykdantis antstolis. Įstatymų leidėjas tokią poziciją aiškina tuo, kad pakeistu reguliavimu siekiama atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kadangi šalies pakeitimo klausimą gali išspręsti ir antstoliai priimdami patvarkymą, o iškilus ginčui, antstolio patvarkymas, kuriuo keičiama proceso šalis, gali būti skundžiamas bendra antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka, numatyta CPK (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų 2015-09-21 Aiškinamasis raštas Nr. XIIP-3551).

Taigi teismas pažymi, kad nepaisant to, jog antstolis ėmėsi protingų priemonių ginčo turto savininkui nustatyti ir dėl to nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos skundo, vis dėlto antstolis, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires), šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, turi pareigą savo iniciatyva (taip pat vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu) spręsti teisių perėmimo vykdymo procese klausimą.

Dėl antstolio Rimanto Vižainiškio reikšto prašymo skirti Pareiškėjai baudą, teismas, savo ruožtu, pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų ir rūpesčių bylą nagrinėjančiam teismui ar kitai šaliai. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog procesinis dokumentas iš tiesų yra nepagrįstas, jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Teismas atkreipia dėmesį į šios teismo nutarties motyvus dėl antstolio pareigos spręsti teisių perėmimo vykdymo procese klausimą ir todėl pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai esant piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodytais motyvais teismas sprendžia, jog prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui atmestinas (LR CPK 95 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Nijolės G. K. skundo netenkinti.

suinteresuoto asmens antstolio Rimanto Vižainiškio prašymo dėl baudos Pareiškėjai skyrimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.