Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-208-278/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-144-267/2016Nutartis · 2016-11-07Šiaulių apygardos teismas
  2. 2KT-119-943/2016Nutartis · 2016-11-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
2S-208-278/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09354-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
E. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-208-278/2018

Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09354-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.10.7; 3.3.1.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-48-500/2017 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. R. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo įgaliojimus, priėmė kyšį, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d., ir dėl to 2012-04-02 buvo nušalintas nuo pareigų. Teigė, jog nušalinimo nuo darbo laikotarpiu gyveno be pajamų, šeimą išlaikė žmona. Dėl pareikštų nepagrįstų kaltinimų pablogėjo jo reputacija, o operatyviniai veiksmai buvo atliekami ilgą laiką. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-02-09 nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Prašė teismą priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 23 656,23 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2017-10-12 sprendimu ieškinį atmetė. Dėl minėto sprendimo 2017-11-17 teisme gautas apeliacinis skundas, kuriuo ieškovas prašė sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2017-11-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. R. apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, jog civilinė byla, kurioje priimtas skundžiamas 2017-10-12 sprendimas, buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovui ir skundą pasirašiusiam jo atstovui, todėl paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2017-11-13. Nurodė, kad E. R. apeliacinis skundas teisme gautas tik 2017-11-17, o iš advokato kontoros išsiųstas 2017-11-16. Konstatavo, jog apeliacinis skundas paduotas teismui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Nurodė, kad atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino ieškovas neprašo, pavėlavimo pateikti apeliacinį skundą priežasčių nenurodo ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Darė išvadą nesant pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovas E. R. prašo panaikinti 2017-11-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliacinį skundą.

4. Nurodo, jog jo atstovas 2017-11-10 paruošė apeliacinį skundą ir 2017-11-13 šį skundą su lydinčiais dokumentais įteikė kurjerių tarnybai UAB “Šiaulių naujienos“, kuri pagal sutartį su advokatu įsipareigojo pristatyti pašto siuntas per penkias darbo dienas. Nurodo, jog procesinio dokumento perdavimas kurjerių tarnybai laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimo būdu.

5. Teigia, jog nemanė, kad apeliacinis skundas yra pateikiamas pavėluotai, priešingai, laikė, kad procesinį dokumentą pateikia laiku, todėl neprašė teismo atnaujinti praleistą terminą. Be to, nurodo, kad terminą praleidus nežymiai, teismai yra atnaujinę praleistą terminą.

6. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog vienas iš teisės į teisinga bylos nagrinėjimą aspektų yra kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato asmens teisę kreiptis į teismą ir jos negalima apriboti ar paneigti. Teigia, jog teisė į teisminę gynybą apima ne tik teisę su ieškiniu kreiptis į teismą, bet ir teisę proceso įstatymo nustatyta tvarka apskųsti aukštesnės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti sprendimo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atskirąjį skundą siūlo atmesti, nes skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo atnaujinti nebuvo prašoma.

8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nurodo, jog nustačius, kad apeliacinis skundas kurjerių tarnybai įteiktas per CPK 74 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą, laikytina, kad terminas nėra praleistas. Nurodo, kad atsakovei negavus apelianto teismui teiktų įrodymų, klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra.

9. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nėra gavusi jokių dokumentų kopijų, todėl neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo kvestionuoti teismo priimto sprendimo. Teigia, jog pagal teisminę praktiką teismas turi įpareigoti ieškovą pateikti patvirtinimą iš kurjerių tarnybos, kada ši iš apelianto yra gavusi atitinkamus dokumentus, raštu kreiptis į kurjerius dėl įrodymų kada įmonei įteikta siunta. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas pateikia dviprasmišką poziciją, iš pradžių tvirtindamas, kad termino apeliacinio skundo padavimui jis nepraleido, vėliau cituoja atvejį, kai teismas yra atnaujinęs nežymiai praleistus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl 2017-10-12 sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą.

13. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas (CPK 75 str., 307 str. 2 d.). Tačiau konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir priežastis, pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme, registruota siunta, 2017-11-17 buvo gautas ieškovo E. R. atstovo advokato M. B. paruoštas apeliacinis skundas dėl 2017-10-12 sprendimo. Kadangi siuntos spaude buvo nurodyta 2017-11-16 data, teismas darė išvadą, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus apskundimo terminą, o nesant prašymo atnaujinti praleistą terminą, konstatavo, jog atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo.

15. Byloje nustatyta, kad paskutinė 2017-10-12 sprendimo apskundimo diena buvo 2017-11-13 (CPK 74 str. 5 d.), o spaudas ant voko patvirtina, jog apeliacinis skundas išsiuntimui buvo pateiktas kurjerių tarnybai. Kaip minėta aukščiau, spaude nurodoma 2017-11-16 data bei teisme siuntos gavimo data 2017-11-17 leidžia daryti išvadą, jog registruota siunta teismui buvo išsiųsta 2017-11-16. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pagal ant voko esančius siuntos numerius, siuntos lipdukas buvo sukurtas 2017-11-16 d., 15,25 val. (2 t, b. l. 59, CPK 179 str. 3 d.). Apeliantas nurodo, kad siunta buvo pateikta UAB „Šiaulių naujienos“, tačiau šios įmonės spaudo ant voko nėra, o iš pateikto vadybininkės V. M. paaiškinimo matyti, jog antspaudas su išsiuntimo data neuždėtas dėl neapdairumo ir skubos (2 t., b. l. 56-58).

16. Apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateiktame UAB „Šiaulių naujienos“ siuntų priėmimo registro lape nurodoma, kad siunta Pasvalio rajono apylinkės teismui priimta 2017-11-13, t.y., paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną (2 t., b. l. 35). Įrašai apie asmenį pateikiantį siuntą, leidžia daryti išvadą, jog siuntą pateikė ieškovo atstovas. Apeliantas nurodo, jog UAB „Šiaulių naujienos“ ir advokato susitarimu kurjerių tarnyba yra įsipareigojusi registruotas siuntas pristatyti per 5 (penkias) darbo dienas, tačiau minėtas susitarimas apeliacinės instancijos teismui nepateiktas (CPK 178 str.). Paminėti duomenys ir pakankamai ilgas laiko tarpas (3 d.) tarp skubios siuntos priėmimo ir jos išsiuntimo, neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apeliacinis skundas kurjerių tarnybai buvo paduotas 2017-11-13 iki 24 val., t.y. savalaikiai.

17. Pagal teismų praktiką tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-393/2007). Dėl to, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju galėjo būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti E. R. galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą.

18. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Apeliantas tvirtina, jog apeliacinis skundas buvo paduotas savalaikiai, todėl nebuvo pagrindo prašyti pirmosios instancijos teismą atnaujinti praleistą terminą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nagrinėjamuoju atveju apelianto nurodyta apeliacinio skundo padavimo data (2017-11-13) neginčijamai nėra įrodyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo įvertinti praleisto termino trukmę bei kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantas E. R. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o atsižvelgus į praleisto termino trukmę (3 d.), teismas ir nesant prašymo atnaujinti praleistą terminą turėjo svarstytis termino atnaujinimo klausimą, suteikiant apeliantui teisę pasinaudoti apeliacijos teise.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, jog apeliacinį skundą teismui išsiuntė ieškovo atstovas, terminas praleistas nežymiai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas atnaujintinas (CPK 78 str., 329 str. 1 d.).

21. CPK 307 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kompleksiškai aiškinant CPK 307 straipsnio 2 dalies ir CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Atnaujinus apeliantui terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas nesprendė šio skundo priėmimo klausimo, netikrino, ar skundas atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovui E. R. atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-500/2017 paduoti ir ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Birutė Valiulienė