- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 2-9219-776/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03963-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- UAB „Plenonis“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, spręsdamas ieškovės UAB „Plenonis“ ieškinio atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „Otanku Dzirnavnieks“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas ieškovės UAB „Plenonis“ ieškinys atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „Otanku Dzirnavnieks“, kurios buveinė yra Latvijos Respublikoje, dėl 19 221,79 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Kadangi byloje yra tarptautinis elementas, o, kaip minėta, atsakovės buveinė yra Latvijos Respublikoje, tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčą klausimas spręstinas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatas. Be bendrųjų jurisdikcijos nuostatų, Reglamente Nr. 1215/2012 yra apibrėžta ir specialioji jurisdikcija ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrojoje įtraukoje nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš paslaugų sutarčių – valstybės narės, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos, vietos teismuose. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto c papunktyje nustatytą a ir b papunkčių hierarchiją, a papunktyje numatyta jurisdikcijos taisyklė taikoma tik alternatyviai, jeigu nėra galimybės taikyti b papunktyje esančios jurisdikcijos taisyklės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Granarolo SpA prieš Ambrosi Emmi France SA, C‑196/15).
Nagrinėjamu atveju šalys žodine vežimo sutartimi susitarė, kad ribotos atsakomybės bendrovė „Otanku Dzirnavnieks“ perveš ieškovės UAB „Plenonis“ rapsų krovinį iš Šiaulių į Mažeikių rajoną. Teismo vertinimu, ginčo vežimo sutartis gali būti laikoma paslaugų teikimo sutartimi, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, todėl tarptautinė ginčo jurisdikcija priskirtina Lietuvos Respublikos teismams. Tačiau pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas reglamentuoja tarptautinę, bet ne nacionalinę (vidaus) jurisdikciją, t. y. išvardija kriterijus, kuriems egzistuojant Lietuvos Respublikos teismai turi kompetenciją nagrinėti bylą, tačiau nenustato, kuris Lietuvos Respublikos teismas teismingas nagrinėti bylą. Konkretus teismas, kompetentingas nagrinėti bylą, nustatomas pagal bendrąsias proceso įstatymo taisykles.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 9 dalį ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).
Kaip minėta, esminę reikšmę, vertinant, ar šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, žodine vežimo sutartimi šalys aiškiai numatė, kad krovinys turi būti pristatytas į Mažeikių rajoną. Todėl laikytina, kad sutarties įvykdymo vieta yra Mažeikių rajone. Nors ieškovė ieškinio teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams grindžia aplinkybėmis, kad vežimo sutartis buvo pradėta vykdyti Šiauliuose, o vežėjas jos nebaigęs vykdyti atsisakė vykdyti vežimą ir privalo grąžinti krovinį ieškovei į sandėlį, iš kurio priėmė krovinį pervežimui ir kuris yra Šiauliuose, tačiau ieškiniu nereikalauja grąžinti krovinio, bet reikalauja priteisti 19 221,79 Eur nuostolių atlyginimą už neteisėtai sulaikytą krovinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pagal sutarties įvykdymo vietą preziumuojant, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai yra glaudžiai susiję su ginčo sutartimi, ginčas teismingas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Ieškovei išaiškintina, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo, ji turi kreiptis į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės UAB „Plenonis“ ieškinį.
Ieškovei išaiškinti, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.