Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir Č. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, su interesuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. V. V. ir M. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė dukterys D. ir Č.;

1.2. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas M. V. Po M. V. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, duomenų, jog M. V. buvo sudaręs testamentą, nėra;

1.3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. V. M. V. V., Vilniaus miesto 32-ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjos D. B. ir Č. K.;

1.4. Mirusi pareiškėjų motina V. V. buvo mirusiojo M. V. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (sutuoktinė), ir ji priėmė pareiškėjų tėvo palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė, nes gyveno kartu, pasirūpino laidotuvėmis, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir naudojosi 6 arų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), likusiais daiktais naudojosi ir perėmė juos faktiškai valdydama;

1.5. V. V. būdama M. V. našlė faktiškai priėmė palikimą pradėjusi jį valdyti;

1.6. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmęs visą palikimą, tai jog V. V. po savo vyro M. V. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir naudojosi 6 arų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. naudojosi likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius patvirtina teikiami pareiškėjų įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. ir V. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje(duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). M. V. 1966-08-04 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). M. V. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku Nekilnojamo turto registro pažymoje nurodyta V. V., nuosavybės teisė nuo 1992-05-14. 2019-03-13 Sodininkų bendrijos „Gilė“ Pažymoje apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad velionis M. V. valdė 6 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nurodyta, kad minėtą sklypą prižiūrėjo V. V. ir su sodo bendrija „Gilė“ pilnai atsiskaitė. S. R. ir Č. P. rašytiniame liudijime nurodyta, kad V. V. po sutuoktinio mirties prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. V. 2019-11-08 Pareiškime apie palikimo priėmimą (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), be kita ko, nurodyta kad V. V. mirė būdama našle. 2019-11-08 išduotas 32-ojo Notarų biuro paveldėjimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos V. V. palikimą priėmė nepraleisdamos įstatymų nustatyto termino.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad V. V., po sutuoktinio M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

5. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 9 dalis).

6. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti šioje byloje taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso, aktualios redakcijos 21 str. 3 d. turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

8. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

9. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad V. V., po sutuoktinio M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V. po sutuoktinio M. V. mirties ir toliau rūpinosi abiejų sutuoktinių turtu. Pareiškėjos, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kurie leidžia spręsti, kad pareiškėjų motina V. V. po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai valdė, naudojosi ir disponavo sutuoktinio turtu iki pat savo mirties.

11. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. V. po M. V., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. V., po sutuoktinio M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjoms D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinių, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.