Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. J. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-870-284/2017 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams E. K., O. J. ir D. Ž. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti atsakovo prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi į teismą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (el. b. l. 1?2). Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų E. K., O. J. ir D. Ž. 2 336,41 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovės naudai. Taip pat priteisė iš kiekvieno atsakovo po 16,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (el. b. l. 10?11). 2017 m. rugpjūčio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme gautas atsakovo O. J. skundas, kuriuo prašoma visą 2 336,41 Eur sumą padalinti į tris lygias dalis. Atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti tik savo dalį, t. y. 778,80 Eur iš priteistos visos sumos (el. b. l. 30).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo O. J. prieštaravimus dėl ieškinio ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo (el. b. l. 32–33).Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jie neatitinka CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos atsisako priimti (CPK 430 straipsnio 5 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo O. J. procesinio dokumento turinį, pripažino, kad tai prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo CPK 430 straipsnio prasme.Teismas nustatė, kad preliminarus sprendimas atsakovui O. J. įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje, 429 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai 2017 m. liepos 20 d. įteikti jo mamai D. J., todėl dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2017 m. rugpjūčio 9 d. Teismas konstatavo, kad atsakovo O. J. prieštaravimai pateikti praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą, nes jie surašyti 2017 m. rugpjūčio 18 d., o pašto spaudas ant voko patvirtina, jog jie perduoti paštui tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas neprašo atnaujinti termino prieštaravimams pareikšti, todėl remdamasis CPK 430 straipsnio 5 dalimi teismas atsisakė juos priimti.Teismas pabrėžė, kad atsakovo O. J. prieštaravimai neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes juose nenurodyti nei materialiniai, nei procesiniai teisiniai atsikirtimai, t. y. atsakovas pripažino žalos atlyginimo prievolę. O žalos atlyginimo prievolės solidarumas konstatuotas įsiteisėjusiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas O. J. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį (el. b. l. 40). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

9.1. Teismas atsisakė priimti prieštaravimus, neįvertinęs, kad jis dirba Švedijos Karalystėje ir dėl darbo negalėjo anksčiau sugrįžti į Lietuvą ir per dvidešimties dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Prašo 2 336,41 Eur sumą padalinti į tris lygias dalis, sutinka sumokėti savo dalį, t. y. 778,80 Eur.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo palikti nepakeistą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį (el. b. l. 55?56). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentai:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio proceso

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme remtis kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), pateikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Todėl CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju atsakovas O. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – darbo sutartį, kuri, anot atsakovo, patvirtina, kad jis dirbo Šveicarijoje (el. b. l. 70, 71–72). Apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentas – darbo sutartis – yra sudarytas užsienio kalba, kartu su juo nėra pateiktas vertimas į lietuvių kalbą, todėl daroma išvada, kad jis neatitinka procesiniams dokumentams keliamo valstybinės kalbos reikalavimo (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybę, kad atsakovas dirbo užsienyje jis nurodė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau į bylą neteikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taigi darbo sutartis nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir apeliantas nenurodė aplinkybių, kodėl negalėjo šio rašytinio dokumento pateikti pirmosios instancijos teismui, kad būtinybė pateikti jį teismui iškilo tik nagrinėjant atskirąjį skundą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybes ir pareigą pateikti šį įrodymą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl atsisako jį priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinės bylos ginčo esmės

Pažymėtina, kad CPK XXII skyriuje „Dokumentinis procesas“ įtvirtintas supaprastintas bylų nagrinėjimo procesas. Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja, jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu atsakovas terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę šį terminą atnaujinti (CPK 430 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi į teismą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (el. b. l. 1?2). Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų E. K., O. J. ir D. Ž. 2 336,41 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovės naudai (el. b. l. 10?11). Kitą darbo dieną preliminarus sprendimas buvo išsiųstas atsakovams (el. b. l. 13?14, 15?16, 17?18). Atsakovo O. J. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiųsti procesiniai dokumentai buvo 2017 m. liepos 20 d. įteikti atsakovo mamai D. J. (el. b. l. 15?16, 24), taigi CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pareikšti baigėsi 2017 m. rugpjūčio 9 d., tačiau atsakovo O. J. (skundas) prieštaravimai pirmosios instancijos teisme gauti tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. (el. b. l. 30). Pašto spaudas ant voko patvirtina, kad prieštaravimai išsiųsti 2017 m. rugpjūčio 25 d., t. y. pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui pareikšti prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovas O. J. pateikė prašymą atnaujinti terminą pareikšti prieštaravimus (el. b. l. 37), nors Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. atsisakė atnaujinti terminą, nes darbas užsienyje nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą (el. b. l. 45?46), tačiau atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis padavė atskirąjį skundą (el. b. l. 53). Išnagrinėjęs minėtą atsakovo O. J. skundą, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-996-372/2017 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo O. J. prašymo dėl praleisto prieštaravimų pateikimo termino atnaujinimo (el. b. l. 74–78). Atsižvelgiant į minėtoje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konkrečioje byloje plačiau nepasisako dėl darbo užsienyje, ar tai gali, ar ne būti laikoma svarbia priežastimi priimti prieštaravimus, kurie pateikti praleistus įstatyme numatytą terminą, dėl galimybės atnaujinti terminą paduoti prieštaravimus, nes šis klausimas išspręstas Šiaulių apygardos teismo apeliacinėje byloje Nr. e2S-996-372/2017 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasis nuo pareikšto ieškinio, tačiau savo teises jis privalo įgyvendinti per įstatyme numatytą terminą. CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieštaravimai turi būti pateikiami per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos. Įstatyme numatyti procesiniai terminai yra vienodi visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją (darbo) vietą, tokiu būdu visiems asmenims sudaromos vienodos galimybės įgyvendinti procesines teises. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prieštaravimai pareikšti praėjus trisdešimt šešioms dienos nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos, kad atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 430 straipsnio 5 dalyje numatytas termino praleidimo pasekmes ir atsisakė priimti atsakovo O. J. prieštaravimus.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo O. J. prieštaravimai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės pripažįsta, kad jis turi pareigą atlyginti žalą, tačiau nesutiko, kad prievolė atlyginti žalą yra solidari, todėl prašė 2 336,41 Eur sumą padalinti į tris lygias dalis, sutiko atlyginti jam tenkančią dalį, t. y. 778,80 Eur. Pastebėtina, kad atsakovas O. J. nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nenurodė argumentų, kodėl prievolė atlyginti žalą turėtų būti ne solidari (CPK 12, 178 straipsniai, 430 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidari prievolė neskaidoma į dalis, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). O solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės ir prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti kiti buvę solidarieji skolininkai. Nagrinėjamu atveju prievolės solidarumas konstatuotas įsiteisėjusiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-284/2012, kuriuo pripažinta, kad E. K., O. J. ir D. Ž. turi solidariai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, todėl civilinėje sprendžiant smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka klausimą teismas pagrįstai sprendė dėl solidarios prievolės. Kaip minėta, prievolės solidarumas yra tik išoriniuose santykiuose su kreditore (t. y. ieškove), o tarpusavio santykiuose prievolė yra dalinė, visų skolininkų dalys yra vienodos, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai reiškia, kad atsakovo O. J. dalis nagrinėjamu atveju yra lygi 778,80 Eur (t. y. 2 336,41 Eur : 3 = 778,80 Eur), todėl įvykdęs solidariąją prievolę atsakovas O. J. turėtų teisę reikalauti, kad kiti buvusieji bendraskoliai E. K. ir D. Ž. grąžintų jam po 778,80 Eur.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, pagrįstai taikė CPK 430 straipsnio 5 dalyje numatytas termino praleidimo pasekmes ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo O. J. prieštaravimus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.