Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji E. K., O. J., D. Ž. apiplėšė įsibrovę į patalpą ir panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą: 2011-06-23, apie 2.30 val. Pakruojo rajone, B. kaime, veikdami bendrininkų grupėje , turėdami tikslą plėšimo būdu pavogti pinigus, išdauždami S. Ž. gyvenamojo namo vonios kambario lango stiklą, įsibrovė į vidų, ir panaudodami fizinį smurtą, o būtent: E. K. sudavus gulinčiai lovoje nukentėjusiajai S. Ž. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu - medine stalo koja ne mažiau kaip 8 kartus į galvą ir rankas, po to išvertus ją iš lovos, tokiais savo veiksmais padarius kairio stipinkaulio ir kairės plaštakos II delnakaulio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje, poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairėje kaktos pusėje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje, kairiame žaste, pereinančią į dilbį ir plaštaką, dešiniame dilbyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes S. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, pagrobė S. Ž. priklausančius 1400 litų, taip padarydami nukentėjusiajai S. Ž. 1400 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. jis paskambino D. Ž., paklausė, kaip būtų įmanoma prasimanyti pinigų. Nuvažiavo apie 24 valandą į O. J. namus. Po to ten atėjo D. Ž. ir jis paklausė, ar būtų įmanoma prasimanyti pinigų. Apsirengė juodai, jis su O.J. užsidėjo kaukes, pasiėmė medinę lazdą, kuria vėliau buvo mušama nukentėjusi. Lazdą jis pasiėmė iš savo namų. Ėjo į gretimą sodybą aplinkiniais keliais. Nuėjo į sodybą, vietoje vonios kambario lango buvo uždėtas kartonas. Tą kartoną išėmė, kita lango dalis buvo įstiklinta, davė lazda į langą, padarė skylę, langas neišdužo, tada pabėgo. Po kiek laiko grįžo atgal, D. metė akmenį, langas išdužo, jie vėl pabėgo, nes bijojo, kad kaimynams kils įtarimų. Atėjo trečią kartą, buvo pramuštas klozetas, prakrapštė langą ir į vidų įlipo O. J. ir jis. D. Ž. liko. Įlipęs į vidų, atrakino duris, į vidų įėjo D. Ž., jis stovėjo tarpduryje. O. J. vedė ten, kur galėjo būti nukentėjusi, parodė, kur ji guli. Jie stovėjo virtuvėje netoli kambario, kur gulėjo nukentėjusi. Nukentėjusioji išgirdo jų kalbą, atsikėlė ir jis pradėjo ją mušti. Iš pradžių nuvertė nuo lovos, keturis kartus sudavė ir pasakė „duok pinigus“. Ji prašė nebemušti, jis pasakė, kad nebemuš, jeigu atiduos pinigus. Tada ji parodė po lova. Po lova pinigų nebuvo. Tada ji parodė po foteliu. Atidengė fotelį ir ten buvo ruda užtraukiama piniginė. Tą piniginę pasiėmė ir pabėgo į laukus. Nubėgus į laukus, jis piniginę išmetė, paskui ėjo pas O. J. į namus. Ten suskaičiavo pinigus, buvo 1400 Lt – keturiolika banknotų po 100 Lt. Paslėpė pinigus po vaza, po to D. Ž. paslėpė juos antrame aukšte su visom kaukėm ir nusikaltimo įrankiu. Paskui atvažiavo policija. Tą vakarą buvo išgėręs, gėrė Pakruojo parke alų. Nuo išgėrimo iki nuvažiavimo į B. praėjo gal pusvalandis, o iki plėšimo praėjo gal valanda. Išgertas alus įtakos jo veiksmams neturėjo, mąstė blaiviai. Dėl pinigų skambino D. Ž., klausė, ar galėtų prasimanyti pinigų,jam ne dėl skolų reikėjo pinigų. Kitą dieną buvo Joninės, dėl to reikėjo pinigų. D. Ž. pasakė, kad jis atvažiuotų pas O.J., sugalvos. O.J. ir D. Ž. pažįstami, nes gyvena viename kaime. Jį į B. kaimą nuvežė apie 23.30 val. Jau buvo tamsu. Iš namų vežėsi lazdą – medinę stalo koją. Priekyje buvo metalo, - metalinis varžtas įsukti į stalą. Pagalvojo, kad lazdos reikės pinigų prasimanymui. Kai atvažiavo, namuose buvo vienas O.J. Jis paskambino ir D. Ž. atėjo iš kaimo po 15-20 min. Kalbėjo apie kitoje pusėje gyvenančią nukentėjusiąją, nes O. J. žinojo, kur pas ją gali būti pinigų. Pokalbyje dalyvavo visi trys, nutarė įsilaužti į namą. Sakė, kad eis aplinkui, kad nepastebėtų kaimynai. Aptarė, kad į namo vidų eis jis, kiti parodys, kur eiti ir kas yra viduje. Link namo aplinkiniais keliais ėjo visi trys – jis, O. J. ir D. Ž. O. J. turėjo rodyti, kur kas viduje, nes jis nežinojo, kur eiti, kadangi nėra buvęs pas nukentėjusiąją. Pirmą kartą nuėjęs prie namo, jis ištraukė fanerą, buvusią ant lango, išdaužė likusį stiklą lazda, padarė skylę, bet visas langas neišdužo. Jam tą langą parodė O. J., ten buvo vonios kambario langas. Po smūgio į langą visi trys pabėgo, nes pagalvojo, kad gali kilti įtarimų. Buvo tylu ramu. Atėjo antrą kartą langą mušė D. Ž. iš sodo paimtu akmeniu. Akmenį metė į langą ir langas tada išdužo. Tada jie vėl pabėgo, nes buvo nemažas garsas, galėjo kilti įtarimų. Po kiek laiko grįžo visi trys. Tada jis lindo per langą, pamatė, kad iš vidaus yra kabliukai, per skylę įkišo ranką ir atkabino kabliukus, atidarė langą. Pirmas lindo O. J., paskui jis. D. Ž. tuo metu buvo prie lauko durų, jis atrakino duris iš vidaus, tuo metu jis stovėjo prie durų. Duris atrakino, kad būtų per kur pabėgti. Name kelią rodė O. J. Reikėjo praeiti koridorių ir virtuvę. Jis ėjo iš paskos O. J. Nuėjo į virtuvę, iš virtuvės buvo matyti, kur gulėjo nukentėjusi. Ji išgirdo, kad jie kalba, nubudo ir pradėjo šaukti. Tada jis paėmė už galvos ir nuvertė ant žemės , keturis kartus sudavė lazda į galvos sritį. Prašė pinigų ir sakė „duok pinigus“. O. J. buvo virtuvėje, D. Ž. stovėjo tarpduryje. Iš pradžių nukentėjusi jam nedavė pinigų. Paskui reikalavo dar pinigų, ji prašė nebemušti, jis sudavė dar keturis kartus. Nukentėjusi parodė po lova, po lova pinigų nebuvo. Paskui parodė po fotelio atlošu, pinigai buvo už fotelio atlošo. Nukentėjusi padavė rudą pinginę su užtrauktuku. Tada visi bėgo į lauką. Jis piniginę išmetė. Pasiėmė pinigus ir ėjo pas O. J. į namus. Iš pradžių pinigus slėpė jis po vaza, paskui juos slėpė D. Ž. Kur paslėpė, nematė. Jam nieko iš tų pinigų neteko. Policija atvažiavo tą patį vakarą, rado juos visus tris miegančius. Pinigai buvo surasti po kažkiek laiko. Atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai. Sutiktų nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą. Neturtinę žalą atlygintų 5000 Lt. D. sakė, kad pinigus reikia paslėpti kitur ir pats juos paslėpė. Jis vaikinams nesakė, kiek jam pinigų reikia. Pinigų jam reikėjo pramogoms. Pinigų reikėjo ne tik jam, bet ir jiems reikėjo, jei kartu buvo. Ikiteisminio tyrimo metu užrašytuose jo parodymuose yra klaida, iš tiesų D. Ž. skambino jis, o ne O. J. jam skambino.O. J. jam buvo nurodęs, kad pinigai gali būti po lova arba spintoje. Nukentėjusiąją pirma nuvertė nuo lovos, tada trenkė lazda. Nukentėjusi buvo užsidengusi galvą rankomis.Kai nukentėjusi nebuvo atsibudusi, prieš ją mušdamas, paklausė O. J., ką sakyti, jis pasakė klausti, kur pinigai. Name buvo tamsu. . O. J. jiems prieš einant pas nukentėjusiąją, davė tamsius drabužius, kad nesimatytų, davė striukę. O. J. pats juodai apsirengė. D. Ž. O. J. davė tamsias kelnes. Jis ir O. J. ant galvų užsidėjo kaukes. Kaukes buvo nusipirkę iš anksto. Ant rankų buvo baltos pirštinės, kad nepaliktų pirštų antspaudų. Pirštines užsimovė visi trys. Pirštines davė O. J. Lazdą atsinešė striukės rankovėje. Kiti ją matė. , jis sakė kitiems , kad lazdą pasiėmė, jeigu reikės kažką primušti. Kai tarėsi, kad reikia įlįsti pas tą moterį, O. J. sakė, kad ji gali turėti pinigų. Jis nesakė, kad žino, kad turi, sakė, kad gali turėti. Iš tiesų net negalvojo nukentėjusios mušti. Būtų prašęs gražiuoju, bet taip išėjo, kad teko mušti. Vienas nebūtų žinojęs, kur eiti, nes pirmą kartą tame name buvo. Jeigu visi trys ėjo, tai galvojo pinigus pasidalinti.Telefonu bendravo iš pradžių su D. Ž., po to su O. J. D. Ž. pasakė, kad reikia skambinti O. J., O. J. pasakė atvažiuoti. Jie žinojo, ko eina pas nukentėjusiąją.D. Ž. plėšimo metu buvo prie durų, atstumas nuo jo iki nukentėjusiosios kambario buvo toks, kaip šioje salėje iki durų (parodo duris už teisėjos nugaros, atstumas 4-5 metrai). Jis nežiūrėjo, ar D. Ž. ėjo į nukentėjusios kambarį, bet jis stovėjo tarpduryje, kai ją mušė. Jis su O. J. ėjo tiesiai, D. Ž. buvo jiems už nugaros. Su D. Ž. buvo sugalvoję policijos pareigūnams sakyti, kad buvo vėžiauti Petrašiūnuose ir taip atsirado pas O. J. Taip susitarė grįžę po plėšimo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ėjo mušti dėl to, kad jos nepažinojo, negalėtų atpažinti jo balso. Kiti irgi galėjo nukentėjusiąją mušti, bet taip išėjo, kad jis mušė. Visi žinojo, kad jis nešasi „pagalį“ ir kad gali panaudoti. O. J. sakė, kad nukentėjusi yra pensininkė, gyvena viena. Galvojo, kad nukentėjusi po keturių smūgių nualps, bus be sąmonės, bet aipo nebuvo, todėl sudavė dar. Kad taikė į galvą, taip išėjo.Žino, kad pas nukentėjusiąją nuo smūgio akmeniu sudužo unitazas.Dėl savo poelgių labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusios. Nusikaltimu padarytą žalą pažada atlyginti. Pinigus susitarė pasidalinti kitą dieną po nusikaltimo padarymo. Kur name guli moteris, jam parodė O. J.. Namo viduje kažkiek kontūrai matėsi, nebuvo visai tamsu, iš virtuvės matėsi kitas kambarys. Matėsi per tarpą lova ir ant jos žmogus. Nuo tos vietos, kur ją pamatė, iki moters, buvo apie 3 metrų atstumas. Lazda išmušė stiklą. Jie tarėsi visi trys, bet atskirų veiksmų neaptarė. Langą iš pradžių jis išdaužė, paskui D. Ž. išdaužė. Jie galvojo į namą įlįsti tyliai, bet taip išėjo, kad teko sumušti. Nežinojo, kur yra pinigai, dėl to jis ir reikalavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių davė teisingus parodymus, po to keitė,pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė teisingus parodymus.Buvo taip, kad tarėsi sumušti, jeigu moteris rėks. D. Ž. sakė, kad pasaugos, kad kas neateitų, todėl į vidų nėjo, jis buvo tik tarpdury. O. J. pasakė, kur gali būti pinigai, todėl į kitus kambarius neėjo. Mano, moteris, juos pamačiusi, turėjo išsigąsti, turėjo būti šokas.

Kaltinamasis O. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. apie 16.00 val. jam paskambino E. K., pasakė, kad reikia pagalbos. Paklausė, kokios, jis pasakė, kad kai susitiksim D. Ž., pasikalbėsim. Susitiko su D. Ž., jis paskambino E. K. ir įsijungė garsiakalbį. E. K. verkdamas ėmė pasakoti, kad jam blogai, reikia pinigų, nes gavo laišką, kad yra paskola 750 Lt, o tėvai pamatę išvarys iš namų ,kad jis dar kažkokiems draugams yra skolingas. Jis prašė, kad jis su D. Ž. atvažiuotų į Pakruojį. Apie 22.00 val. jam paskambino D. Ž., kad atvažiuoja E. K.. Tada E. K. pas jį atvažiavo, išsitraukė lazdą ir kaukes, jie paklausė, kam. Jis kažką minėjo, kad tokį V. reikės mušti. Tada atėjo pas jį D. Ž., pradėjo kalbėti, klausė E. K., kas nutiko. Jis sakė, kad yra skolingas ir jam bus blogai. Jie sakė, kad nenori veltis, D. Ž. sakė, kad turi teistumą. E. K. per langą pamatė kaimynės namą, klausė, kas ten gyvena. Pasakė, kad gyvena S. Ž. Jis pradėjo apie ją klausinėti daugiau. E. K. pasakė, kad reikia pabandyti. Jie nesutiko. D. Ž. pasakė, kad tik saugos. E. K. verkė, maldavo, kad padėtų, nes neturi pinigų. Paskui jis sutiko. E. K. paprašius, davė jam tamsų treningą, D. Ž. davė tamsias kelnes ir kitus rūbus, batus. D. Ž. sakė, kad į sodybą neis, norėjo likti etnografinėje sodyboje. E. K. pasakė, kad nemuš, tik pareikalaus pinigų. Kai priėjo etnografinę sodybą, D. Ž. joje pasiliko. Kai nuėjo pas nukentėjusiąją į sodybą, E. K. buvo sumąstęs pabelsti į duris ir kai atidarys, jis paims už rankos ir pareikalaus pinigų. Pabeldus, durų niekas neatidarė, tada E. K. paklausė, koks čia langas, pasakė, kad ten yra vonia, nes yra pas ją buvęs. E. K išėmė iš lango fanerą, o už faneros buvo stiklas. Išdaužė stiklą lazda ir pabėgo. Nubėgo iki etnografinės sodybos ir paskui grįžo. E. K. su D. Ž. toliau nuėję kažką kalbėjo, kai jis grįžo, langas jau buvo išdaužtas. E. K. įlipo per langą, paklausė, kur yra durys. Jis pasakė, kur yra durys. Jis duris rado ir atrakino. E. K. jį įkalbėjo eiti kartu, D. Ž. atsisakė eiti į vidų. Jis nuėjo su E. K. iki virtuvės, durys buvo atidarytos ir iš virtuvės matėsi, kur guli nukentėjusi. Moteris nubudo, surėkė ir jis pabėgo iki etnografinės sodybos elektros skydinės. Ten atėjo D. Ž., paskui atėjo E. K. Kaip mušė nukentėjusiąją ir atėmė pinigus, jis nematė. E. K. atėjęs pasakė, kad sumušė nukentėjusiąją ir pinigus padavė jam. D. Ž. pasakė jam „kodėl tu ją mušei, sakei, kad nemuši“. Pripažįsta, kad buvo toje sodyboje, bet jis skausmo nukentėjusiajai nesukėlė, pinigų nereikalavo. Pinigų jam nereikėjo, nusikalsti prikalbino E. K. Pas nukentėjusiąją ėjo, nes E. K. prašė. Ėjo pastovėti, pasaugoti. Jis nukentėjusios nemušė. Iki etnografinės sodybos ėjo visi trys, D. Ž. ten pasiliko, iki nukentėjusios sodybos jis ėjo su E. K. Parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisingi. Pripažįsta, kad parodė kelią iki nukentėjusios namo, buvo įėjęs į namą. Viduje matėsi, kur gulėjo nukentėjusi, nebuvo taip tamsu.Jo namuose buvo kalba apie apiplėšimą, tai pasiūlė E. K.. Iš pradžių nesutiko, paskui sutiko. Nukentėjusios namuose jis turėjo saugoti, iš pradžių saugojo, o paskui pabėgo. Kas akmeniu išmušė langą, nematė, iš pradžių langą bandė išdaužti E. K. Jis į namą pateko per duris, kai atrakino E. K. E. K. sakė, kad langą akmeniu išdaužė D. Ž., bet negali pasakyti, jis ar ne jis, nematė. Ar D. Ž. stovėjo prie lauko durų, tarpduryje, tiksliai negali pasakyti. Pirštines turėjo jis ir E. K., D. Ž. neturėjo kaukės. Matė, kad E. K. nešėsi lazdą į sodybą, jis sakė, kad langui išmušti, kad nesusižeistų. Galvojo, kad jis nukentėjusios nemuš. Iš pradžių buvo susitarę pabelsti į duris, nukentėjusios nebūtų mušę, tik pareikalavę pinigų. Būtų pasiėmę pinigus ir pabėgę. Moteris apsirinka, kad matė tris žmones. E. K. irgi apsirinka. Negali pasakyti, ar D. Ž. buvo ar nebuvo tada, kai pateko į virtuvę ir nukentėjusi atsikėlė, bet kai nuėjo iki elektros skydinės, D. Ž. ten nebuvo, jis paskui atėjo. Ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė, kad „D. Ž. liko „ant šucherio“. Jo nuomone, jis stovėjo „ant šucherio“. S. Ž. apiplėšti nusprendė E. K. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl civilinių ieškinių nesutinka, nes jis jokios žalos nepadarė, fizinio skausmo nesukėlė. Nebent iš dalies sutinka, kažkokią dalį turtinės žalos atlygintų. Dėl neturtinės žalos – teismo nuožiūra. Kai nuvežė į areštinę, E. K. sakė, kad sakytų, jog viską organizavo D. Ž. Sakė, kad jeigu taip nepasakys, baigsis blogai. Jis bijojo E. K. ir sakė, kad nusikalsti jį vertė D. Ž.. Jis pinigus matė, nesitarė, kaip juos dalinsis. Pirma pinigus E. K. padėjo po vazonu, o kur jie dingo paskui, nežino. Pinigų pats neskaičiavo.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. jam paskambino O. J. ir pasakė, kad jam skambino E. K. ir dėl to reikia susitikti pakalbėti. Susitiko su O. J., B. kaime mokyklos stadione. Iš savo mobilaus telefono paskambino E. K. ir įjungė telefone garsiakalbį. Paklausė, kas yra. Jis pasakė, kad jam reikia pinigų, verkdamas klausė, ar gali pasiskolinti. Jie pasakė, kad neturi jokių pinigų, jis prašė, kad jie atvažiuotų į Pakruojį. Jie pasakė, kad niekur nesivels. Jis tada pasakė, kad atvažiuos ir pakalbės. Jis pasakė: „gerai, atvažiuok“. Grįžo namo, pabuvo kažkiek laiko namuose. E. K. jam po kažkiek laiko parašė SMS žinutę, tiksliai teksto neprisimena, bet maždaug: „Pasakyk O. J., kad į lauką neitų, tegul nesirodo“. Kai E. K. atvažiavo į B. kaimą, paskambino jam, pasakė, kad yra pas O. J., paklausė, kada jis ateis. Pasakė, kad tuoj apsirengs ir ateis. Apsirengė, ėjo link O. J. namų, E. K. su O. J. atėjo jo pasitikti. Kai pasisveikino, E. K. pasakė, kad nestovėtų ant gatvės, pakvietė eiti į O. J. namus. Atėjo pas O. J. į kambarį ir žaidė kompiuteriu, su O. J. pradėjo kalbėti apie kompiuterinius žaidimus.E. K. verkė ir prašė kažką daryti, kad jis gautų pinigų, nes jis yra pasiėmęs kažkokią paskolą 750 Lt, kažkam dar skoloje, prašė padėti prasimanyti pinigų. Jis verkė ir veikė psichologiškai. Jis sakė, kad jeigu negaus pinigų, jį tėvai išvys iš namų. Jis pasižiūrėjo pro langą, paklausė O. J., kieno ten yra sodyba. O. J. atsakė, kad ten gyvena pagyvenusi moteris. E. K. paklausė, ar gali turėti pinigų. O. J. atsakė, kad moteris turi metų ir gauna pensiją. Tai E. K. ir sugalvojo ją apiplėšti. O. J. sutiko. Jis atsisakė. Tada O. J. jam pasakė, kad palauktų etnografinėje sodyboje. Visi nuėjo į etnografinę sodybą, jis atsisėdo ant akmens. E. K. davė O. J. pirštines ir kaukę. Kai padavė kaukę, O. J. sakė „kam man ji reikalinga“. E. K. pasakė: „kad nematytų veidų“. Tada jie nuėjo į etnografinę sodybą, nežino, ką jie ten darė, parbėgo atgal, visi pas O. J. atgal į namus. E. K. jam liepė persirenkti,nes jis buvo su šviesiais rūbais. Tada jis buvo su džinsais ir baltu džemperiu. Užsivilko kažkokį treningą ir kelnes. Vėl visi išėjo, jis vėl atsisėdo etnografinėje sodyboje ,o jie vėl abu išėjo. Parėjo, O. J. sako, kad išdaužė langą. Po kiek laiko, kai parūkė, E. K. jam pasakė, kad ateitų pasikalbėti. Nuėjo iki gatvės, E. K. paprašė, kad jis išdaužtų langą, nes galvojo, kad seniai jį išdaužė, nes daužė su pagaliu. Jis pasakė, kad niekur nesivels, bus čia ir neis pas tą moterį į sodybą, tada jis vienas nubėgo ir išdaužė tą langą,nes girdėjo kažkokį dūžimą. Jis parbėgo atgal, atsigulė ant žemės ir laukė apie 10-15 minučių, tada, kai name neįsijungė šviesa, O. J. pasakė „eime“. Jie išėjo ir užtruko labai ilgai. Tada jis nuo akmens atsistojo, nuėjo ir pamatė O. J. parbėgantį. Jis pasakė, kad E. K. primušė tą moterį. O. J. atrodė išsigandęs. Tada pamatė atbėgantį E. K. Jis atnešė kažkokią „tašytę“, išsitraukė pinigus ir „tašytę“ numetė ant žemės. Jis paklausė, kur galėtų paslėpti pinigus. Nuėjo pas O. J. į namus, jis kažkur numetė tą pagalį, jis nematė kur, kažkur užlipęs į antrą aukštą. Jis pinigus pats skaičiavo. Iš kalbos suprato, kad E. K. vienas užpuolė tą moterį ir reikalavo pinigų, O. J. stovėjo prie namo kampo ar durų. Jeigu būtų stovėjęs tarpduryje, juk nebuvo užsidėjęs kaukės, nebuvo su pirštinėmis, S. Ž. būtų mačiusi jo veidą. Jis nestovėjo tarpduryje, o buvo etnografinėje sodyboje. Pasibaigus tam nusikaltimui, E. K. buvo atsisakęs duoti parodymus, nes sakė, kad jie vis tiek nieko nedarė ir nenorėjo, kad kas nors apie tai žinotų. Neteisingus parodymus davė, nes nenorėjo išduoti pinigų. E. K. sakė, kad nedrįstų tiesos pasakyti, jis pasakė, ką reikia sakyti policijos pareigūnams. Jis taip pat sakė ir O. J. O. J. kaukę užsidėjo etnografinėje sodyboje. Pirštinių jis neturėjones pirštinių buvo dvi poros. Apsirengė, kad jo ten niekas etnografinėje sodyboje nematytų, kad jis ten yra. Jis į etnografinę sodybą ėjo, nes jį paveikė psichologiškai, bet nusikaltimą daryti jis atsisakė. O. J. taip pat atsisakė padaryti šį nusikaltimą. E. K. sugalvojo, ką sakyti policijai, taip pat kaip sugalvojo padaryti šį plėšimą. Jo nuomone, nukentėjusioji meluoja, kad matė tris žmones. Ji pirmiausia viską papasakojo savo dukrai, o po to policijos pareigūnams ir tik tada, kai jie buvo sulaikyti, parašė pareiškimą.

Nors kaltinamasis D. Ž. savo kaltės nepripažino ,O. J. pripažino savo kaltę iš dalies, jų kaltė yra įrodyta kaltinamojo E. K., nukentėjusiosios S. Ž., liudytojos E. M. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji S. Ž. parodė,kad kaltinamąjį O. J. pažįsta, jis yra jos kaimynas. Kitų kaltinamųjų iki nusikaltimo padarymo nepažinojo. Su O. J. santykiai buvo visokie, nebendravo. Buvo prieš Jonines, kai ją nuvežė į ligoninę, tada gydytojas pasakė: „švęsim Jonines kartu“. Tada buvo namuose B. kaime, žiūrėjo televizorių ir užmigo ant sofos. Nubudo gal apie 2 valandą nakties nuo didelio garso, pamatė, kad pas ją virtuvėje yra pulkas žmonių. Po to ją pradėjo mušti per galvą, pradėjo bėgti kraujas, galvą užsidengė ranka, dėl to lūžo ranka. Ji prašė, kad nemuštų, bet jos neklausė. Namuose buvo viena, durys buvo užrakintos. Miegojo mažajame kambaryje prie virtuvės ant sofos. Ją išbudino trenksmas. Paskui paaiškėjo, kad trenksmas buvo dėl to, kad akmeniu buvo išmuštas langas ir akmuo pataikė į klozetą. Namuose šviesa nedegė. Durys iš kambario, kuriame buvo, į virtuvę buvo pradarytos. Virtuvėje matė tris žmones tikrai, ne mažiau. Kaip buvo tie žmonės apsirengę, negali pasakyti, tik matė, kad ją mušęs žmogus buvo su kažkuo ant galvos. Ją mušė su kažkokia geležimi per galvą. Ji ranka užsidengė, kad akių neišmuštų. Smūgių jai sudavė daug, jų nesuskaičiavo, galėjo būti ne mažiau 8 kartų. Po to ją išvertė iš sofos. Nebežino, keliese ją mušė, nes jai labai skaudėjo. Po to užpuolikai pasiėmė pinigus ir išėjo. Pinigai buvo sofoje po pagalve, norint paimti pinigus, reikėjo atversti sofą, jie buvo maišelyje nuo rankinuko sudėti. Pinigus laikė malkoms nusipirkti, buvo 1300 Lt – 1400 Lt. Jie atsirakino duris ir išėjo. Ji tada telefonu paskambino pirmiausia kaimynei R., nes sumaišė numerį, po to prisiskambino dukrai. Atvažiavo dukra ir „greitoji“, kuri ją nuvežė į Šiaulių ligoninę. Gydėsi ligoninėje apie savaitę. Ligoninėje susiuvo galvą, sugipsavo ranką, leido vaistus, galvoje buvo guzas, reikėjo valyti krešulius. Civilinis ieškinys – 2300,80 Lt - turtinei žalai atlyginti yra už vaistus, už keliones, dėl to, kad tvarkė išdaužtą langą, reikėjo pakeisti sudaužytą klozetą, sofa buvo nebetinkama naudojimui. Civilinis ieškinys – 15 000 Lt - neturtinei žalai atlyginti pareikštas dėl to, kad pablogėjo sveikata, nuolat jaučia baimę, nebegali be vaistų miegoti. Neatpažino atėjusiųjų, nes jie buvo su kaukėmis. Ji žino, kad juos rado visus kartu miegančius, jie prisipažino. Tas, kuris ją mušė, sakė jai „duok pinigus“, o ji tik prašė, kad nemuštų. Nepamena, ar pasakė, kur pinigai. Atrodo, kad tas, kuris ją mušė, buvo didelio ūgio. Užpuolikai išėjo visi kartu, išbėgo juokdamiesi,jų buvo ne vienas. Ji negalėjo jiems pasipriešinti. Ją mušė aštriu daiktu, kuris galbūt buvo su geležim. Kai atėjo tie užpuolikai pas ją, pagalvojo, kad atėjo užmušti, ji jų išsigando. Neturėjo jokio įrankio apsigynimui. Žalos jai nė vienas neatlygino, neatsiprašė. Mano, kad pinigus paėmė tas, kuris mušė. Negali pasakyti, kaip paėmė.Po nusikaltimo padarymo buvo gydyta neurochirurgijos skyriuje. Kreipėsi ir pas chirurgą, jis pjaustė galvos krešulius, lankėsi pas šeimos gydytoją, ji nusiuntė pas psichiatrą. Be vaistų neužmiega pakilo kraujospūdis, bijo būti viena, pas ją turi būti dukra. Pinigus nusikaltėliai paėmė nuo sofos. Nežino, kokiais banknotais buvo pinigai, suma buvo 1300 Lt – 1400 Lt. Negali pasakyti, kiek laiko pas ją buvo užpuolikai, gal kokį pusvalandį. Dukra jos neklausė, kiek asmenų buvo, atrodo, jai sakė, kad buvo trys asmenys, ne du. Iki įvykio pas gydytoją lankėsi dėl padidėjusio kraujospūdžio. Po įvykio kraujospūdis padidėjo, be vaistų nebegali, turi dažnai juos gerti, nuolat svaigsta galva.

Liudytoja E. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, kaltinamąjį O. J. pažįsta gerai, iš matymo pažįsta E. K. O. J. buvo ir yra mamos kaimynas, jo mama draugavo su jos mama. Jai mama paskambino man naktį apie 2.30 val. ir pasakė, kad ją apiplėšė.Ji paskambino policijai, „greitajai“. Apsirengė ir važiavo pas mamą. Iki mamos nuvažiavo maždaug per 15 minučių. Ji atvažiavo pirma, policija ir „greitoji“ atvažiavo vėliau. Mamą rado verkiančią, sumuštą, visą kruviną. Ji jai nieko nepasakojo. Ji puolė tvarstyti žaizdą, nes bėgo kraujas. Už kažkiek laiko atvažiavo policija, pradėjo vaikščioti po visus kambarius, laukė „greitosios“. Kai buvo Šiauliuose, ligoninėje pasakojo, kad ją apiplėšė, - atėjo banditai ir ją pridaužė, atėmė pinigus. Ji sakė, kad jų buvo daug. Ji vis kalbėjo daugiskaita – „jie“, buvo pilna virtuvė „jų“. Konkrečiai užpuolikų skaičiaus mama nenurodė, lyg du ar trys. Mama nurodė, kad kai mušė, prie jos buvo du, o dar kažkas buvo virtuvėje. Iš mamos buvo pavogti pinigai 1300 Lt – 1400 Lt. Mama po įvykio bijo būti namuose, yra verksminga, prašo būti su ja namuose, negali palikti jos vienos, jai skauda ranką, galvą, turi nuolat vartoti vaistus, vos kažką padirba, ranka iš karto ištinsta. Mamai buvo sudaužyta galva, ranka lūžo dėl to, kad nuo smūgių užsidengė galvą. Turtinė žala – buvo išdaužtas langas, sudaužytas klozetas, lovą teko išmesti, nes buvo visa kruvina, ir išlaidos, susiję su gydymu, - teko pirkti vaistus. Sumos nepasakys. Iš pradžių įdėjo paprastą langą, dabar įdėjo kitokį, bet čia ne iš mamos pinigų. Po šių įvykių mama smarkai pasikeitė, jos emocinė būklė pasidarė nestabili. Anksčiau mama buvo savarankiška. Anksčiau yra buvę vagysčių iš mamos, bet nerašydavo pareiškimų, buvo ir langus išmušę anksčiau. Gal buvo bandyta žiūrėti, ar kažkas reaguos ar ne. O. J. lankydavosi mamos namuose, kol jo mama draugavo su jo motina. Jis žinojo, kaip išsidėstę kambariai, pro kur įeiti, pro kur išeiti, kur mama miega. Nuo virtuvės iki tos vietos, kur mama miega, yra apie 5 metrai. Svetimam žmogui tokiame name būtų sunku susigaudyti, nes daug durų yra. Pro virtuvę nereikia praeiti į mamos kambarį. Kai atvažiavo, nebuvo labai tamsu, buvo prieblanda, žmonių siluetus buvo galima puikiai matyti. E. K. nėra buvęs mamos namuose.Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pareikštas 2000 Lt su kažkiek. Į tą sumą įeina ir pavogti mamos pinigai. Sumas gali patikslinti: klozetas kainavo virš 200 Lt, kuras apie 150 Lt, lova irgi 150 Lt, lango stiklas – 40-50 Lt.Į nurodytą turtinės žalos sumą įeina ir 1400 Lt. Iš koridoriuko patenkama tiesiai į kambarį, kur mama guli. Per virtuvę reikia pereiti, bet ten per virtuvę apie 2 metrai. Koridorius gana ilgas, iš koridoriaus galima patekti į lauką. Iš kambariuko virtuvė yra matyti. Ji netvirtino, kad nusikaltimą padarė du ar trys nusikaltėliai, nes įvykio metu ten nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta galėjo pasakyti kad mamą užpuolė dviese, nes buvo šoko būsenos,jai nerūpėjo, jie buvo du ar trys, jai rūpėjo mama.

2011-06-23 įtariamojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad jis parodė, kaip pateko į nukentėjusios S. Ž. sodybą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, sužalojo nukentėjusiąją, bei pagrobė pinigus, duris, kurių tarpduryje jų laukė D. Ž.. (b. l. 141-155).

2011-08-08 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad E. K. teigia, kad jis sumanė prasimanyti pinigų bei skambino D. Ž. bei O. J.. O. J. sakė, kad kitoje gatvės pusėje gyvena moteris, pas kurią galima įsilaužti, ir ji turi pinigų. (1 t., b. l. 171-173).

2011-06-29 įtariamojo O. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad jis parodė, kaip pateko į nukentėjusios S. Ž. sodybą, duris, pro kurias E. K. įleido jį ir D. Ž., kur stovėjo gyvenamajame name, kai E. K. sužalojo S. Ž. ir pagrobė pinigus (2 t., b. l. 9-24).

2011-06-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su fotografijomis, iš kurio matyti, kad liudytoja E. M. pateikė vieną skaitmeninę laikmeną, kurioje užfiksuoti S. Ž. sužalojimai (1 t., b. l. 118).

2011-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r. B. kaime., S. Ž. gyvenamasis namas. Apžiūros metu paimtas akmuo, fotografuota (1 t., b. l. 4).

2011-07-14 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti kaip atrodo akmuo, paimtas iš įvykio vietos, S. Ž. gyvenamojo namo (1 t., b. l. 9).

2011-06-23 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Pakruojo r., B. kaime., esančioje įvykio vietoje fotografuota ir paimta avalinės, pirštinių, biologinių, DNR pėdsakų, grunto mikrodalelių ir mikroplaušelių pėdsakai (1 t., b. l. 11-12).

2011-06-23 patalpų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus O. J. gyvenamojo namo patalpas, Pakruojo r., B. kaime., buvo paimta viena pora sportinių batelių, ant kurių yra užrašas „Mountain“ ir O. J. asmens tapatybės kortelė Nr. 2169093 (1 t., b. l. 24).

2011-06-23 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad O. J. namuose atlikus kratą, rasti ir paimti – dvi vyriškos striukės, dvejos sportinės kelnės, vienas džemperis, viena juodos spalvos sportinių batų pora su užrašu „Puma“, viena juodos spalvos sportinių batų pora su baltomis juostomis, viena juodos spalvos sportinių batų pora su pilkomis juostomis, medinis pagalys, dvi medžiaginės pirštinės (1 t., b. l. 28-29).

2011-07-14 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti kaip atrodo medinis pagalys, paimtas kratos metu iš O. J. gyvenamojo namo (1 t., b. l. 34-35).

2011-07-14 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti kaip atrodo drabužiai – dvejos sportinės kelnės, dvi vyriškos striukės, džemperis, pirštinės – paimti kratos metu iš O. J. gyvenamojo namo (1 t., b. l. 36-37).

2011-07-14 papildomos patalpų apžiūros protokolu, O. J. gyvenamojo namo patalpas, Pakruojo r., B. kaime., buvo rasti ir paimti 13 banknotų 100 litų vertės ir viena juodos spalvos kepurė su anga akims (1 t., b. l. 42-46).

2011-07-14 daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti kaip atrodo 13 banknotų 100 litų vertės ir kepurė, rasti ir paimti papildomos apžiūros metu iš O. J. gyvenamojo namo (1 t., b. l. 47-51).

2011-07-25 Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK KPS tyrėjos nutarimu 13 banknotų 100 litų vertės, rasti ir paimti papildomos apžiūros metu iš O. J. namų, perduoti saugoti į Šiaulių AVPK kasą (1 t., b. l. 52-54).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad avalynės pėdsako fragmentas (foto Nr. 1), užfiksuotas gipsinėje išliejoje 2011-06-23 apžiūrint įvykio vietą dėl plėšimo S. Ž. sodyboje, esančioje Pakruojo r., B. kaime., yra palikti ne tyrimui pateiktais O. J., D. Ž., E. K. ir nenustatyto asmens batais. Avalynės pėdsakų fragmentai, užfiksuoti plokštelėje, konkrečiai avalynei identifikuoti ar rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti netinkami (1 t., b. l. 57-61).

Specialisto išvada Nr. 11-2278 (11), 11-2697 (11), iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktos avalynės, kuri paimta 2011-06-23 kratos metu iš O. J. namų, yra dirvožemio. Tikėtina, kad dirvožemis su dolomito skaldos ir samanų dalelėmis, nuimtas nuo avalynės poros Nr. 1, kurią avėjo O. J., yra iš tos pačios vietos, kaip ir tirti pateiktas dirvožemio ir dolomito skaldos pavyzdžiai (Nr. 1-4 iš įvykio vietos, iš S. Ž. sodybos kiemo, Pakruojo r., B. kaime dirvožemis, nuimtas nuo avalynės poros Nr. 4, kurios savininkas nenustatytas, yra vienodas su dirvožemiu pavyzdžiu Nr. 3, paimtu įvykio vietoje. Dirvožemyje, nuimtame nuo tirti pateiktų avalynės porų Nr. 1, kurią avėjo O. J., Nr. 2, kurią avėjo D. Ž., Nr. 3, kurią avėjo E. K., rastos dolomitinės skaldos dalelės yra vienodos su dolomitinės skaldos pavyzdžių Nr. 1 ir Nr. 2, tirti pateiktos iš įvykio vietos, dalelėmis. Dirvožemyje, nuimtame nuo avalynės poros Nr. 3, kurią avėjo E. K., ir dirvožemio pavyzdyje Nr. 3 iš įvykio vietos rasta tokios pačios genties lapinių kerpių – geltonkerpių (Xsanthoria Fr.) fragmentų (1 t., b. l. 68-76).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad S. Ž. sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. S. Ž. padaryti sužalojimai: kairio stipinkaulio ir kairės plaštakos II delnakaulio lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešiniame momenyje, poodinės kraujosrūvos kairiame momenyje, kairėje kaktos pusėje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje, kairiame žaste, pereinanti į dilbį ir plaštaką, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais neesant galimybes nurodyti vienu ar keliais daiktais padaryti sužalojimai. Sužalojimuose nėra požymių iš kurių būtų galima spręsti apie žalojančių daiktų formą ar dydį. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje buvo nuketėjusioji sužalojimų padarymo metu. Kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. S. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo stipinkaulio ir kairės plaštakos antro delnakaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti S. Ž. nėra pavojingi jos gyvybei.

2011-08-11 Šiaulių apskr. VPK Pakruojo r. PK KPS tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl telefonų išklotinių analizės, iš kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2011-06-21 iki 2011-06-23 E. K., O. J. ir D. Ž. tarpusavyje bendravo SMS žinučių ir skambučių pagalba (1 t., b. l. 88-94).

2011-06-23 asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad E. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (0,77 promilės) (1 t., b. l. 126).

2011-06-23 asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad O. J. buvo blaivus (0,00 promilės) (1 t., b. l. 127).

2011-06-23 asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad D. Ž. buvo blaivus (0,00 promilės) (1 t., b. l. 128).

2011-06-23 asmens kratos metu pas E. K. buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia, raktų ryšulys, raištelis, daiktai grąžinti (1 t., b. l. 129-130).

2011-06-23 asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad pas D. Ž. buvo rastas ir paimtas diržas, batų raišteliai, mobilaus ryšio telefonas Nokia, daiktai grąžinti (1t., b. l. 132-133).

Kaltinamasis D. Ž. neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, tačiau jo parodymai nuo pat pirmos apklausos kito,buvo nenuoseklūs,prieštaringi. D. Ž. parodė, kad jam skambino E. K., tiktai E. K. reikėjo pinigų, tik jis prašė jų paskolinti, bet jis neturėjo pinigų paskolinimui, nusikaltimų nenorėjo daryti, paskui atvažiavo E. K. į Balsius pas O. J., jis vėl prašė pinigų, prašė „padėti prasimanyti pinigų“. Būtent E. K., pažiūrėjęs per langą, O. J. klausė „kieno ten yra sodyba“, klausė, ar ta moteris gali turėti pinigų. O. J. sakė, kad ji gauna pensiją, ne kas kitas, bet būtent E. K. sugalvojo apiplėšti moteriškę. D. Ž. nurodė, kad O. J. sutiko, o jis atsisakė. Tada O. J. pasakė, kad jis palauktų etnografinėje sodyboje, o jiedu – O. K. su O. J. – nuėjo ir padarė nusikaltimą. Jis neigia dalyvavęs, neigia, kad stovėjo S. Ž. namo tarpduryje,saugojo, nes jis buvo etnografinėje sodyboje, jokių pirštinių neturėjo, į etnografinę sodybą ėjo paveiktas E. K. psichologiškai, bet nusikaltimą daryti jis atsisakė. Jis nurodo, kad E. K. sugalvojo plėšimą, jis taip pat sugalvojo, ką sakyti policijai, jo nuomone, nukentėjusioji meluoja, kad matė tris žmones. Pirmojoje apklausoje D. Ž. parodė, kad buvo su O. J. vėžiauti, ten susitiko E. K., jokiame nusikaltime jis nedalyvavo, kitoje apklausoje jis nurodė, kad apie nusikaltimą jis žino tik iš paties E. K. ir O. J. D. Ž. tvirtina, kad nusikaltimą padarė tik du asmenys – O. J. ir E. K., o jis tik ,persirengęs tamsiais rūbais, ėjo į etnografinę sodybą ir ten jų laukė. Tokie kaltinamojo D. Ž. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai prieštarauja tiek kitų kaltinamųjų E. K., O. J. parodymams, tiek nukentėjusiosios parodymams ir visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo D. Ž. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamo nusikaltimo - plėšimo, nes šie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais – nuosekliais nukentėjusiosios S. Ž. parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti ,nes nėra nustatyta, kad nukentėjusioji davė neteisingus parodymus.Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji S. Ž. davė vienodus parodymus, ir patvirtino,kad tada nubudo apie 2 valandą nakties nuo didelio garso (trenksmo), pamatė, kad pas ją virtuvėje yra pulkas žmonių, po to ją pradėjo mušti per galvą, pradėjo bėgti kraujas, galvą užsidengė ranka,ji prašė jų, kad nemuštų. Durys iš kambario, kuriame miegojo, į virtuvę buvo pradarytos, ji virtuvėje matė tris žmones ,matė, kad ją mušęs žmogus buvo su kažkuo ant galvos,ją mušė su kažkokia geležim per galvą, smūgių jai sudavė daug, ne mažiau 8 kartų,po to ją išvertė iš sofos, užpuolikai pasiėmė pinigus , atsirakino duris ir visi kartu išbėgo juokdamiesi,jų buvo ne vienas. Neatpažino atėjusiųjų, nes jie buvo su kaukėmis,tas, kuris ją mušė, buvo didelio ūgio, sakė jai „duok pinigus“, ją mušė ,o ji tik prašė, kad nemuštų, negalėjo jiems pasipriešinti. Šiais nukentėjusiosios S. Ž. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina, o tuo pačiu paneigia kaltinamojo D. Ž. parodymus, ir kiti byloje surinkti įrodymai.Liudytoja E. M. patvirtino nukentėjusiosios S. Ž. duotus parodymus, parodydama, kad jai mama paskambino naktį apie 2.30 val. ir pasakė, kad ją apiplėšė.Ji nuvažiavo pas motiną, rado ją verkiančią, sumuštą, visą kruviną. Ligoninėje jai mama pasakojo, kad ją apiplėšė, - atėjo banditai ir ją pridaužė, atėmė pinigus, ji sakė, kad jų buvo daug, kalbėjo daugiskaita – „jie“, buvo pilna virtuvė „jų“. Konkrečiai užpuolikų skaičiaus mama nenurodė, lyg du ar trys. Mama jai nurodė, kad kai mušė, prie jos buvo du, o dar kažkas buvo virtuvėje. Kaltinamasis E. K. nukentėjusiosios S. Ž. duotus parodymus taip pat patvirtino, nurodydamas, kad 2011 m. birželio 23 d. jis nuvažiavo į O. J. namus, ten atėjo D. Ž., jie tarėsi ,iš kur būtų įmanoma prasimanyti pinigų ,nes kitą dieną buvo Joninės, dėl to reikėjo pinigų. Kalbėjo apie kitoje pusėje gyvenančią nukentėjusiąją, nes O. J. žinojo, kur pas ją gali būti pinigų. Pokalbyje dalyvavo visi trys, nutarė įsilaužti į namą,sakė, kad eis aplinkui, kad nepastebėtų kaimynai,aptarė, kad į namo vidų eis E. K., kiti parodys, kur eiti ir kas yra viduje, nes jis nežinojo, kur eiti. Dėl plėšimo jie tarėsi visi trys, bet atskirų veiksmų neaptarė, tarėsi sumušti, jeigu moteris rėks, D. Ž. sakė, kad pasaugos, kad kas neateitų. O. J., jiems prieš einant pas nukentėjusiąją, davė tamsius drabužius, kad nesimatytų, jis ir O. J. ant galvų užsidėjo kaukes,ant rankų visi trys užsimovė baltas pirštines, kad nepaliktų pirštų antspaudų. Jis pasiėmė medinę lazdą, kitiems sakė, kad lazdą pasiėmė, jeigu reikės kažką primušti. Visi žinojo, kad jis nešasi lazdą. Link namo aplinkiniais keliais ėjo visi trys, galvojo pinigus pasidalinti. Jie žinojo, ko eina pas nukentėjusiąją. D. Ž. metė akmenį, langas išdužo, jie prakrapštė langą ir į vidų įlipo O. J. ir jis. D. Ž. tuo metu buvo prie durų .Įlipęs į vidų, atrakino duris, kad būtų per kur pabėgti, į vidų įėjo D. Ž., jis stovėjo tarpduryje. O. J. vedė ten, kur galėjo būti nukentėjusi, parodė, kur ji guli, jis pradėjo ją mušti, reikalavo pinigų, tuo metu O. J. buvo virtuvėje, plėšimo metu D. Ž. stovėjo tarpduryje, prie durų, atstumas nuo jo iki nukentėjusiosios kambario buvo 4-5 metrai, jis su O. J. ėjo tiesiai, D. Ž. buvo jiems už nugaros O. J. jam buvo nurodęs, kad pinigai gali būti po lova arba spintoje.Atidengę fotelį, pasiėmė piniginę ir pabėgo į laukus. O. J. namuose suskaičiavo pinigus, buvo 1400 Lt – 14 banknotų po 100 Lt. Paslėpė pinigus po vaza, po to D. Ž. paslėpė juos antrame aukšte su visom kaukėm ir nusikaltimo įrankiu.Grįžę po plėšimo su D. Ž. sugalvojo policijos pareigūnams sakyti, kad buvo vėžiauti P. ir taip atsirado pas O. J. Tokie kaltinamojo E. K. parodymai patvirtina, kad tikrai pas nukentėjusiąją buvo visi trys kaltinamieji, kaip nukentėjusioji ir nurodė, kad buvo jų išankstinis susitarimas įsibrauti į S. Ž. namą, kad visi ėjo vykdyti nusikalstamą veiką, pasiruošę, E. K. pasiėmus lazdą, apsirengę tamsiai, aptarę veiksmus, kaip pateks į namą, kas parodys, kur eiti namo viduje, kas saugos. Šie E. K. parodymai yra nuoseklūs: jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir šios apklausos metu, kaip ir teisiamajame posėdyje, jis taip pat patvirtino, kad pas O. J. jie visi trys kalbėjosi apie moteriškę, kad ji turi pinigų, kad O. J. nurodė, kaip pas ją patekti, kad būtent per langą galima įlįsti, visi kalbėjosi, kad jeigu moteris rėks ar priešinsis, ją sumuš. Jis patvirtino tą faktą, kad iš anksto buvo aptartas ir galimas smurto pavartojimas, patvirtino,kad namo viduje buvo visi trys, kad O. J. jis klausė,ką daryti,kai moteriškė pradėjo rėkti (t.1.,b.l.164-166). Analogiškai, kaip ir teisiamajame posėdyje, jis nurodė visus tolimesnius nusikalstamus veiksmus. E. K. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad pas ją buvo įlindę trys asmenys. E. K. nėra jokio pagrindo apkalbėti bendrininkus. E. K. patvirtino, kad pinigų reikėjo ne tik jam, bet jiems visiems pramogoms. Tai patvirtino ir kitas kaltinamasis O. J. svarstant kardomosios priemonės jam skyrimo klausimą ,uždavus klausimą, kam jam reikėjo pinigų, jis patvirtino, kad buvo šventė ir tai šventei reikėjo prasimanyti pinigų :“Kalakutas, t.y. E. K. ir D. Ž. visa tai sugalvojo, nes reikėjo kapeikų Joninėms” (t.2.,b.l.47). E. K. nurodė, kad dar prieš einant pas nukentėjusiąją O. J. davė tamsius drabužius, kurie buvo reikalingi tam, kad ne taip matytųsi, nes D. Ž. buvo šviesiais rūbais. E. K. patvirtino, kad jie su O. J. užsidėjo kaukes. Kaukes jie buvo įsigiję anksčiau iš parduotuvės Pakruojyje , visi buvo užsimovę pirštines ,jos buvo reikalingos tam, kad nepaliktų pėdsakų. Lazdą matė visi. E. K. nurodė, kad jis sakė, kad lazdą pasiėmė, jeigu reikės ką primušti , visi žinojo, kad jis nešasi pagalį ir kad gali jį panaudoti. E. K. nurodo, kad jis vienas nebūtų žinojęs, kur eiti: „mes visi žinojome, ko einame pas nukentėjusiąją“. Darytina išvada,kad vienam E. K., bet ir visiems kaltinamiesiems reikėjo iš nukentėjusios pagrobti pinigų, nes E. K. nurodė, kad pinigus susitarė pasidalinti kitą dieną, netgi buvo susitarę su D. Ž., ką sakys policijai, jeigu juos sulaikys. Šiuo susitarimu pasinaudojo D. Ž., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, būtent tokiu parodymus davė, kad jis niekur nebuvo, nieko nedarė, buvo vėžiauti tą dieną, E. K. susitiko karjere vėžiaujant. Kaltinamasis E. K. davė parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą, šie jo parodymai daugelį aplinkybių patvirtina ir paaiškina. Būtent patvirtina, kad tikrai buvo visi trys, kaip nukentėjusioji ir nurodė, kad buvo išankstinis susitarimas įsibrauti, kad visi ėjo vykdyti nusikalstamą veiką, pasiruošę apsirengę, aptarę veiksmus, kaip įlįs, kaip pateks, kaip parodys, kur eiti. Šie E. K. parodymai yra nuoseklūs: jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir šios apklausos metu, kaip ir teisiamajame posėdyje, jis taip pat patvirtino, kad pas O. J. jie visi trys kalbėjosi apie moteriškę, kad ji turi pinigų, kad O. J. nurodė, kaip pas ją pateks, kad būtent per langą galima įlįsti, visi kalbėjosi, kad jeigu moteris rėks ar priešinsis, ją sumuš. Jis patvirtino tą faktą, kad iš anksto buvo aptartas ir galimas smurto pavartojimas.

Kaltinamasis O. J. teisiamajame posėdyje davė vienokius parodymus, po to patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui jo duoti parodymai yra teisingi. Jis parodė, kad D. Ž. pasakė, kad tą vakarą pas jį atvažiuos E. K., ir iš tiesų E. K. atvažiavo, atsivežė pagalį, kaip nurodo O. J., - „beisbolkę“. O. J. nurodė, kad kai atėjo D. Ž., jie visi kalbėjosi, kad reikia prasimanyti pinigų ir „E. K. mus prikalbimo ir mes sutikome padėti“, kalba pasisuko būtent apie S. Ž., „tada „kalakutas“,t.y. E. K. pasisiūlė ją apiplėšti ir jis su D. Ž. sutiko, nutarė apsirengti tamsiai (kaip nurodo ir kaltinamasis E. K.), davė E. K. tamsų džemperį, D. Ž. davė juodus batus, kelnes ir striukę, kiekvienas turėjo pirštines“ – visas šias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis E. K.. Tarėsi per langą įlįsti į tos moters namą ir E. K. turėjo tos moters pareikalauti pinigų, E. K. turėjo tą lazdą, kurią atsivežė, sakė, kad lazda reikalinga, iš pradžių langui išmušti, dar turėjo medžiagines kepures su iškirptomis skylėmis akims, tik D. Ž. tokios kepurės neturėjo. Patvirtino, kad kaukes jie buvo iš anksto nusipirkę. O. J. patvirtino, kad ėjo į kaimynės namą aplinkiniais keliais, patvintino tą faktą, kad D. K. liko „ant šucherio“, t.y. saugoti, jis su E. K. išėmė lango fanerą, dalį stiklo išdaužė, buvo pabėgę, vėl sugrįžo, t.y. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir E. K.. O. J. patvirtino, kad pateko į namo vidų, D. Ž. liko „ant šucherio“, pamatė kitame kambaryje miegant kaimynę, moteris atsibudo, pradėjo rėkti, D. Ž. tuo metu buvo prie lauko durų, prie elektrinės skydinės jį pasivijo D. Ž. ir E. K. ir parodė piniginę. Taip pat parodė, kad iš pradžių pinigai buvo pas E. K., o paskui juos perdavė D. Ž.. Tik apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu O. J. nurodė kad jis neva prašė nemušti tos moters, nurodė priežastį, kodėl jis anksčiau tokių parodymų nedavė – nurodė, kad anksčiau jo niekas neklausė. Tokie O. J. parodymai vertintini kritiškai,nes nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė, kad jie, matydami, kad E. K. turi tą lazdą ir ją nešasi prie namo bei lenda su ja į namo vidų, nė vienas neprašė, kad tos lazdos nesineštų, paliktų ją lauke. Iš šių parodymų darytina išvada, kad O. J. tikrai dalyvavo šiame plėšime su kitais, iš anksto aptarę, ką ir kaip darys, nes pats patvirtina, kad matė, kaip E. K. atsivežė lazdą, matė, kaip nešėsi tą lazdą į sodybą, einant plėšti. Dėl D. Ž. O. J. duoti parodymai yra nenuoseklūs, nes vienuose parodymuose O. J. parodo, kad D. Ž. neva buvo etnografinėje sodyboje, liko saugoti, kituose parodymuose jis nurodo, kad D. Ž. buvo nusikaltimo padarymo vietoje. Įvertinant, ar tikrai D. Ž. buvo nusikaltimo vietoje, ar tikrai jis bendrininkavo, darant nusikaltimą, tikslinga atsižvelgti ir į O. J. duotus tyrėjai parodymus. Savo pirmuose parodymuose O. J. parodė, kad D. Ž. ir „kalakutas“ (E. K.) pasakė, kad reikia „prasisukti kaime“, „padaryti kokią chatą“. Jis nurodė, kad iš pradžių nenorėjo, bet sutiko, jo klausė, kas kitoje pusėje gyvena, jis pasakė, kad „senė S. Ž.“, tada nusprendė „varyti pas ją“, persirengė tamsiais rūbais, E. K. atsivežė „beisbolkę“, jie ėjo per kelis kartus, jis parodė langą, E. K. turėta lazda bandė išstumti stiklą, stiklas išdužo, jie pabėgo, paskui sugrįžo, E. K. per langą įlindo į vidų, atrakino iš vidaus lauko duris ir jis su D. abu įėjo į namo vidų,D. pasiliko koridoriuje, o jis parodė E. K. kambarį, kur reikia eiti, matė,kad S. Ž. guli lovoje, girdėjo, kad „senė“ rėkė, jis nematė, ką E. K. darė, bet nurodo, kad „reikėjo suprasti, kad jis ją muša“. Po to jie sugrįžo į namus, E. K. ištraukė pinigus, D. Ž. juos paslėpė (t.2,b.l.4-5). Tokie yra pirmieji O. J. parodymai, kurie iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, tik skiriasi tuo, kad šiuose parodymuose O. J. nurodė, kad tai E. K. pasiūlė apiplėšti S. Ž., o jis su D. Ž. sutiko, be to, O. J. teigia neva nurodęs nemušti moters, o klausti, kur pinigai (t.2.,b.l.26-28). O. J. parodymai, kad jis sakė nemušti moters , vertinti kritiškai kaip siekimas palengvinti savo padėtį, o taip pat palengvinti kaltinamojo D. Ž. padėtį .Kad O. J. parodymai nėra nuoseklūs, patvirtina ir tas faktas, kad teisiamajame posėdyje buvo pateiktas laiškas, kuriame O. J. dėsto įvykio aplinkybes ir prašo E. K. patvirtinti, kaip buvo daromas nusikaltimas, nurodo, kad jis bijo kaltinamojo D. Ž. ( t.3.,b.l.97).

Nors D. Ž. neigia savo kaltę visiškai, O. J. iš dalies pripažįsta dalyvavęs, tačiau vertinant visų kaltinamųjų parodymus, atsižvelgiant į nuoseklius E. K. parodymus, į nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, daryti išvada, kad šią nusikalstamą veiką, būtent plėšimą, padarė visi trys kaltinamieji. Būtent D. Ž. parodymai, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad visi trys kaltinamieji, susirinkę pas O. J., kalbėjosi apie plėšimą, nes tai patvirtina tiek E. K., tiek O. J.. E. K. atsivežė lazdą, tai yra stalo koją, visi ją matė E. K. teigimu, kalbėjosi apie tai, kad jeigu moteris rėks ar priešinsis, ją sumuš. Tą patvirtina ir tolimesni jų veiksmai. Be to, vertinant, ar buvo toks susitarimas, atsižvelgtina į tai, kas galėjo žinoti, kad nukentėjusioji gali turėti pinigų, koks jos namas, kaip į jį patekti, kur reikia namo viduje eiti, kur ji miega, koks kambarių išsidėstymas tame name.Šias aplinkybės galėjo žinoti tik O. J. ir D. Ž.. Vykdydami plėšimą, kaltinamieji įlindo per langą, atrakino duris, niekur neieško pinigų ar daiktų, kuriuos norėtų pagrobti, o iš karto nuėjo į ten, kur gulėjo nukentėjusioji,reikalavo pinigų ir su lazda ją sumušo.Vieningą tyčią rodo visų veiksmai – visų siekis apiplėšti nukentėjusiąją. Dėl specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto – Aukščiausiojo teismo senato nutarime yra nurodyta, kad „specialiai pritaikytais žmogui sužaloti daiktais laikomi daiktai, kuriuos kaltinimas paruošia ar specialiai pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu“. Daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai plėšimas padaromas, panaudojant, sakysime, peilį ar kitą žmogui specialiai sužaloti pritaikytą daiktą, tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kito įrankio panaudojimo aplinkybė inkriminuotina ir bendrininkui, kuris šio daikto plėšimo metu nenaudojo, tačiau žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę. Surinktais įrodymais nustatyta,kad kiti bendrininkai žinojo, kad E. K. atsivežė lazdą , ją nešėsi, eidamas į nukentėjusiosios S. Ž. namus plėšti, ją panaudojo, neprieštaravo,kad smurtas nebūtų vartojamas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus kaip plėšimą, panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad plėšimą visi trys įvykdė bendrininkų grupėje, t.y. visi trys buvo bendravykdytojai. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupėje atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Šiuo atveju yra nustatyta visų kaltinamųjų bendra tyčia – įsibrovimas į patalpą, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, ir ,nors fizinį smurtą panaudojo tik vienas asmuo, kiti asmenys savo veiksmais dalyvo nusikalstamos veikos padaryme, savo veiksmais prisidėdami prie iš anksto sutarto nusikaltimo įvykdymo.

Kaltinamųjų E. K.,D. Ž. ir O. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą – tai yra, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ,t.y. E. K. sudavus gulinčiai lovoje nukentėjusiajai S. Ž. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu - medine stalo koja ne mažiau kaip 8 kartus į galvą ir rankas, po to išvertus ją iš lovos, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą , užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį turtą- 1400 litų. Fizinis smurtas plėšimų bylose teismų praktikoje kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam asmeniui sutrikdoma sveikata ar bent jau sukeliamas fizinis skausmas. Nukentėjusiajai S. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinime buvo nurodyta dar vienas plėšimą kvalifikuojantis požymis ,kad kaltinamieji atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis. Tačiau Teismų praktikoje kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje, kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu – nukentėjusiojo tyčinis nugirdimas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų, nukentėjusiojo surišimas, uždarymas į patalpą ir kt.). Kadangi kaltinamieji nukentėjusiosios valiai ir pasipriešinimui palaužti panaudojo tik šiuos veiksmus – E. K. sudavė gulinčiai lovoje nukentėjusiajai S. Ž. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu - medine stalo koja ne mažiau kaip 8 kartus į galvą ir rankas, po to išvertė ją iš lovos, tokiais savo veiksmais padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą ,tai yra panaudojo fizinį smurtą, o kitų veiksmų nenaudojo, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina tik kaip plėšimas, panaudojant fizinį smurtą, iš kaltinimo pašalinant kitą plėšimą kvalifikuojantį požymį – atėmimą galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis.

Kaltinamasis O. J. vieną sunkų nusikaltimą padarė, būdamas teistas, laisvės apribojimo bausmės metu (2t.b.l.158,159-165), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 166), Pakruojo r. PSPC į psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas ( 2 t., b. l. 168). Klovainių seniūnija O. J. atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, gyvena vienas ( 2 t., b. l. 170-171), bedarbis (2t.,b.l.172), padarytos žalos neatlygino , nėra jo atsakomybę lengvinančių, o yra sunkinanti aplinkybė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam O. J. reikiamo poveikio nedaro, jis už nusikaltimus teisiamas ne pirmą kartą, išvadų nepadarė, vėl nusikalto. Kadangi O. J. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepasitaisė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 50str.,56 str. 1 d.).

Kaltinamasis D. Ž. vieną sunkų nusikaltimą padarė, būdamas teistas (2t.,b.l.176-177,178-180,181-187), metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 188), Pakruojo r. PSPC į psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas ( 2 t., b. l. 190). Klovainių seniūnija D. Ž. atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, gyvena pas motiną, nedirba, registruotas darbo biržoje ( 2 t., b. l. 192-193,194), padarytos žalos neatlygino , nėra jo atsakomybę lengvinančių, o yra sunkinanti aplinkybė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam D. Ž. reikiamo poveikio nedaro, jis už nusikaltimus teisiamas ne pirmą kartą, išvadų nepadarė, vėl nusikalto. Kadangi D. Ž. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepasitaisė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 50str.,56 str. 1 d.).

Civiliniai ieškiniai: