Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr.1A-375-316/2012

Teisėja Rima Volikienė Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00295-2011-4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. gegužės 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Ž. ir O. J. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011-01-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, galutinė subendrinta bausmė O. J. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2011-06-23 iki 2012-02-23. Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-02-24;

D. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2011-06-23 iki 2012-02-23. Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-02-24.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., O. J., D. Ž. nuteisti už tai, kad apiplėšė įsibrovę į patalpą ir panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą: 2011-06-23, apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą plėšimo būdu pavogti pinigus, išdauždami S. Ž. gyvenamojo namo vonios kambario lango stiklą, įsibrovė į vidų, ir panaudodami fizinį smurtą, o būtent: E. K. sudavus gulinčiai lovoje nukentėjusiajai S. Ž. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – medine stalo koja ne mažiau kaip 8 kartus į galvą ir rankas, po to išvertus ją iš lovos, tokiais savo veiksmais padarius kairio stipinkaulio ir kairės plaštakos II delnakaulio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje, poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairėje kaktos pusėje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje, kairiame žaste, pereinančią į dilbį ir plaštaką, dešiniame dilbyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes S. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, pagrobė S. Ž. priklausančius 1400 litų, taip padarydami nukentėjusiajai S. Ž. 1400 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. Ž. ir jo gynėjas advokatas A. Račkauskas prašė nuteistojo skundą patenkinti, nuteistasis O. J. ir jo gynėja advokatė V. Laukevičienė prašė nuteistojo skundą patenkinti ir sušvelninti Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, prokuroras S. Kulikauskas prašė nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti, O. J. skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti dėl neteisingai subendrintos bausmės.

D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, O. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. Ž. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai jį grindė nuteistojo E. K., nukentėjusiosios S. Ž. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. K., O. J., D. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą ir, panaudodami fizinį smurtą, apiplėšė S. Ž.. Nukentėjusioji S. Ž., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pažįsta O. J., jis yra jos kaimynas. Įvykio vakarą ji užsnūdo žiūrėdama televizorių, ją pabudino trenksmas, vėliau paaiškėjo, kad akmeniu buvo išmuštas langas. Virtuvėje ji mačiusi tris žmones, tikrai ne mažiau (III t., 79 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kad ją mušė aukštas ir stambus vyriškis, kuris reikalavo duoti pinigus, ji mačiusi virtuvėje stovinčius dar du vyrus, kurie jos nemušė ir pinigų nereikalavo (I t., 104–105 b. l.). Nukentėjusiosios parodymai patvirtinami kito nuteistojo E. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais. Nuteistasis E. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. jis skambinęs D., klausęs, kaip galėtų prasimanyti pinigų. D. sakė, kad jis atvažiuotų pas O. J.. Jis nuvažiavęs, nusivežė medinę stalo koją su metaliniu varžtu gale. Visi trys su O. J. ir D. Ž. nutarė įsilaužti į kitoje pusėje gyvenančios kaimynės namą, aptarė, kad į namo vidų eis jis, kiti parodys, kur eiti ir kas yra viduje. Po pirmo smūgio į vonios langą jie pabėgo, kad nekiltų įtarimų dėl triukšmo. Antrą kartą langą mušė D. Ž. iš sodo paimtu akmeniu, tada jie vėl pabėgo, kad nekiltų įtarimų. Po kurio laiko grįžo visi trys, E. K. atidarė langą, pirmasis įlingo O. J., po to jis. Jie įleido D. Ž., kuris stovėjo tarpduryje. Nukentėjusiąją mušė ir pinigų reikalavo jis, O. J. buvo virtuvėje, o D. Ž. stovėjo tarpduryje (III t., 80, 81 b. l.). Tokias pat įvykio aplinkybes nuteistasis E. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

D. Ž. nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu neprisipažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, Pakruojo rajono apylinkės teismas pagrįstai D. Ž. parodymus vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo O. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai iš dalies palankūs D. Ž., nuteistasis parodė, kad D. Ž. į nukentėjusiosios namą kartu su jais nėjo, pasiliko etnografinėje sodyboje, tačiau, teisėjui paklausus, ar ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, nuteistasis O. J. patvirtino, kad teisingus, taip pat patvirtino, kad D. stovėjo „ant šucherio“ (III t., 83, 84 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis O. J. nurodė, kad E. K. pasiūlius apiplėšti jo kaimynę, jis ir D. Ž. sutiko, jie persirengė tamsiais drabužiais. Į S. Ž. sodybą ėjo kelis kartus aplinkiniu keliu. Pirmą kartą Ž. liko saugoti, antrą kartą ėjo E. K. ir D. Ž.. Į S. Ž. namą per langą įlipo E. K. ir atrakino duris. Moteriai pradėjus rėkti, jis pabėgo, bėgdamas prie durų pamatė D. Ž. (II t., 4–5, 26–28 b. l.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nuteistojo O. J. parodymus pirmosios instancijos teisme vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, prieštaraujančius kitai bylos medžiagai, kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nuteistajam D. Ž..

Įvertinus prieš tai nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl D. Ž. kaltės bendrininkų grupėje įsibraunant į patalpą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, fizinį smurtą, apiplėšus nukentėjusiąją S. Ž.. Visuma byloje nustatytų aplinkybių liudija apie nuteistųjų O. J., E. K., D. Ž. susitarimą apiplėšti nukentėjusiąją S. Ž., nuteistieji O. J. ir D. Ž. matė, kad E. K. į apiplėšimo vietą nešėsi lazdą, visi trys buvo aptarę nusikaltimo įvykdymo schemą, persirengę tamsiais rūbais, pasidaliję vaidmenimis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Ž. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu visiškai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį.

Pakruojo rajono apylinkės teismas, skirdamas O. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. J. teistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. tokie asmenys laikomi recidyvistais. Teismas išsamiai motyvavo ir pagrindė laisvės atėmimo bausmės rūšies pasirinkimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalimi, kur numatoma, kad recidyvistui paprastai už tyčinės veikos padarymą skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, ir, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo asmenybės bruožus, tai, kad O. J. teistas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, o tai akivaizdžiai rodo, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė, kad kaltinamasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – septyneri metai. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į O. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, žemesnę už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Pakruojo rajono apylinkės teismas pagrįstai nepripažino O. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tai yra pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytosios veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir panašiai). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. J. padarytos žalos visiškai ar bent iš dalies neatlygino, išsamių ir nuoseklių parodymų byloje nedavė, siekė sušvelninti kito kaltinamojo teisinę padėtį, iš dalies teisingus parodymus apie įvykių aplinkybes davė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, todėl nebuvo pagrindo manyti, jog jo prisipažinimas visiškas ir gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdus, ir Pakruojo rajono apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Tačiau, bendrindamas už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. O. J. nuo 2011-02-02 atliko laisvės apribojimo bausmę, laikytina, kad jis ją atlikinėjo iki suėmimo 2011-06-23, taigi neatlikta laisvės apribojimo bausmė buvo mažesnė nei 6 mėnesiai, todėl, pakeitus laisvės aprojimo bausmę į laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, Pakruojo rajono apylinkės teismas pridėjo per didelę 3 mėnesių laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalį. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai subendrintų šiuo ir 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio atmesti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1dalies 1 punktu, O. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę O. J. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.