Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. J. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo O. J. prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo pareikšti civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams E. K., O. J. ir D. Ž. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu patenkintas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinys, prašytas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ir priteista ieškovės naudai solidariai iš atsakovų E. K., O. J. ir D. Ž. 2336,41 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Taip pat priteista iš kiekvieno atsakovo po 16,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pakruojo rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gauti atsakovo O. J. prieštaravimai (pavadinti skundu) dėl pareikšto ieškinio ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo. Tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prieštaravimus atsisakyta priimti, nes jie pateikti praleidus Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą ir šio termino nebuvo prašoma atnaujinti (CPK 430 straipsnio 5 dalis).2017 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas atsakovo O. J. prašymas dėl termino atnaujinimo, kuriuo jis prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo pateikti, nurodydamas, kad terminą praleido dėl to, kad dirba Šveicarijoje ir negalėjo laiku parvykti į Lietuvą pateikti prieštaravimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo O. J. prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo pareikšti.

Teismas nustatė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminarus sprendimas atsakovui O. J. įteiktas tinkamai. Nustatė, jog prieštaravimai teismui turėjo būti paduoti iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. (CPK 430 straipsnio 1 dalis), tačiau prieštaravimai surašyti 2017 m. rugpjūčio 18 d., o teismui išsiųsti paštu 2017 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą net 16 dienų. Teismas atsakovo O. J. prašyme nurodytą aplinkybę, jog dirba užsienyje ir negalėjo laiku parvykti į Lietuvą pateikti prieštaravimų, nepripažino svarbia priežastimi, suteikiančia pagrindą atnaujinti šiuo atveju žymiai praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Sprendė, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų ne tik patvirtinančių prašyme nurodomas aplinkybes (apie darbą, parvykimo laiką ir pan.), tačiau ir įrodymų, patvirtinančių, jog jis neturėjo galimybių pateikti teismui prieštaravimus net galimai ir būdamas užsienyje (pvz. elektroninių ryšių priemonėmis ar pan.). Pažymėjo, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti šiomis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas vertino, kad atsakovas, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą, turėjo pareigą aktyviai domėtis bylos eiga ir sąžiningai bei laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti procesu, kreipdamasis į teismą ryšio priemonėmis, pasinaudoti atstovavimo teisme institutu. Sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai buvo užsienyje, neatleidžia nuo pareigos aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese ir tinkamai naudotis visomis atsakovui priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas darė išvadą, jog atsakovas O. J. nepateikė teismui jokių objektyvių paaiškinimų bei įrodymų, dėl kokių priežasčių prieštaravimai negalėjo būti pateikti laiku (anksčiau) ir kodėl praleido nustatytą terminą jiems pareikšti. Todėl jo prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti laikė nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 straipsnis), todėl netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) O. J. atskirajame skunde dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintinas atsakovo O. J. prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo pareikšti. Atskirajame skunde teigia, kad prieštaravimų padavimo terminą praleido dėl to, kad dirba Šveicarijoje, dėl ko laiku negalėjo atvykti į Lietuvą ir pateikti procesinių dokumentų. Teigia, kad apelianto darbdavys sutinka pateikti įrodymus, jog apeliantas (pareiškėjas) tuo metu dirbo užsienyje ir negalėjo laiku parvykti į Lietuvą pateikti prieštaravimų.

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apelianto (atsakovo) O. J. atskirąjį skundą prašo palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia aplinkybe, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog dirba užsienyje ir negalėjo laiku parvykti į Lietuvą pateikti prieštaravimų, be to nepateikė įrodymų apie tai, kada buvo gauti procesiniai dokumentai iš teismo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-870-284/2017, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal LR CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.).

Jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t.y., ar procesinio termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Todėl nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantui (atsakovui) O. J. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. preliminarus sprendimas įteiktas tinkamai – mamai D. J. - 2017 m. liepos 20 d. Nustatė, kad prieštaravimai teismui turėjo būti paduoti iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., tuo tarpu prieštaravimai buvo surašyti 2017 m. rugpjūčio 18 d., o teismui išsiųsti paštu 2017 m. rugpjūčio 25 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą 16 dienų. Pirmosios instancijos teismas apelianto (atsakovo) O. J. prašyme nurodytą aplinkybę, jog jis dirba užsienyje ir negali laiku parvykti į Lietuvą pateikti prieštaravimų, nepripažino svarbia priežastimi, suteikiančia pagrindą atnaujinti žymiai praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų ne tik patvirtinančių prašyme nurodomas aplinkybes (apie darbą, parvykimo laiką ir pan.), tačiau ir įrodymų, patvirtinančių, jog jis neturėjo galimybių pateikti teismui prieštaravimus net galimai ir būdamas užsienyje (pvz. elektroninių ryšių priemonėmis ar pan.). Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apelianto (atsakovo) O. J. nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas aplinkybes apie tai, jog dirba Šveicarijoje ir tai, jog jo darbdavys sutinka pateikti įrodymą, kad tuo metu apeliantas (atsakovas) negalėjo laiku parvykti į Lietuvą pateikti peprieštaravimų, turėjo galimybę pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančias šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad terminas prieštaravimams dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. priimto preliminaraus sprendimo praleistas žymiai, o apelianto (atsakovo) nurodytos priežastys negali pateisinti tokio praleidimo laikotarpio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo O. J. prašymo dėl praleisto prieštaravimų pateikimo termino atnaujinimo, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.